11bcbad8-c166-4111-843d-e1216e0474e8 · Tauragės apylinkės teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2-450-850/2023 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02545-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.6.1; 3.2.6.5 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 13 d. Tauragė Tauragės apylinkės T. T. rÅ«mų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieÅ¡kovui L. S., jo atstovui advokatui V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. S. ieÅ¡kinį T. T. rajono savivaldybės administracijai dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Teismas n u s t a t ė : I. L. S. (toliau – ieÅ¡kovas) praÅ¡o pripažinti, kad piniginė prievolė pagal 1992-10-20, pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. 1-1374 Nr. 11-3554, patvirtintÄ notarės A. B., dėl ieÅ¡kovo įgyto buto adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), dėl 86158,00 ir 3452,00 rublių, yra pasibaigusi. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas L. S. pagal 1992-10-20, pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ notarės B., įsigijo ButÄ . Minėta pirkimo-pardavimo sutartimi dalį piniginių lėšų 12249,00 rublių sumokėta į taupomojo T.

T. skyrių, 11849,00 ir 12240,00 rublių buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. LikusiÄ sumÄ 86158,00 ir 3452,00 rublius L. S. pagal pirkimo pardavimo sutarties 2 punkto c) papunktį sumokėjo iki 2000-04-01. IeÅ¡kovo buto VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o 8 punkte „žymos“ nurodyta, Ä®siskolinimas už įsigytÄ butÄ , Daiktas: butas (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 1992-10-20 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I- 1374 Nr. 11-3554.

IeÅ¡kovas apie įraÅ¡Ä dėl įsiskolinimo sužinojo 2020-10-14 gavęs Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , nors pinigines lėšas už butÄ sumokėjo savalaikiai iki 2000-04-01. IeÅ¡kovui baigus mokėti pagal sutartį likusiÄ dalį piniginių lėšų, pilnai įvykdžius prievolę, VÄ® Registrų centras NTR duomenų bazėje, įraÅ¡as apie įsiskolinimÄ panaikintas nebuvo. IeÅ¡kovas, sužinojęs apie įraÅ¡Ä apie įsiskolinimÄ , kurį yra sumokėjęs, 2021-12-21 praÅ¡ymu kreipėsi į VÄ® Registrų centras iÅ¡registruoti žymÄ apie įsiskolinimÄ , tačiau VÄ® Registrų centras Sprendimu Nr. 29504030, atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ panaikinti įraÅ¡Ä apie įsiskolinimÄ NTR duomenų bazėje.

IeÅ¡kovas 2022-07-11 paklausimu Nr. S-96 kreipėsi į T. T. rajono savivaldybės administracijÄ (toliau – atsakovė ir Administracija), praÅ¡ant pateikti informacijÄ , kokiÄ piniginių lėšų sumÄ yra skolingas už įgytÄ ButÄ , pagal 1992-10-20 Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. 1-1374 Nr. 11-3554, sudarytÄ tarp T. T. rajono valdybos ir L. S. - jeigu yra įsiskolinimas, pateikti informacijÄ , kokių priemonių buvo imtasi iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ iÅ¡ L. S., jeigu įsiskolinimo nėra, pateikti informacijÄ , kodėl nėra panaikintas VÄ® Registrų centras NTR duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as dėl įsiskolinimo už įsigytÄ butÄ , kadangi minėto įraÅ¡o iniciatorius T.

T. rajono valdyba, Å¡iuo T. T. rajono savivaldybės administracija. IÅ¡ Administracijos gautas atsakymas nebuvo pakankamai informatyvus, į užduotus klausimus iÅ¡samaus atsakymo nebuvo, bet, kaip ėjo suprasti iÅ¡ padriko teksto, informacijos apie ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ už butÄ minėtoje įstaigoje nėra. NTR yra registruotas įsiskolinimas už minėtÄ butÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas yra visiÅ¡kai įvykdęs nurodytÄ piniginę prievolę, t. y. yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su pardavėju, tačiau teisiÅ¡kai pinigų sumokėjimo faktas nėra registruotas nei pas notarÄ , nei VÄ® Registrų centre.

IeÅ¡kovas neturi dokumentų, patvirtinančių, jog sumokėjo pinigines lėšas bÅ«tent pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tokiu bÅ«du tikslinga pripažinti, kad ieÅ¡kovo prievolė yra pasibaigusi. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad sovietiniais laikais paskyrė butus ir pradėjo už juos mokėti rusiÅ¡kais rubliais, po to mokėjo litais. IÅ¡mokėjo visÄ sumÄ . Kiek turėjo mokėti, dabar nepamena. IÅ¡kart negalėjo sumokėti visos sumos.

Reikėjo mokėti kas ketvirtį. Pradėjo mokėti 1992 m., o pabaigė 1998 m. Buvo mokėjimo grafikas, įmokas mokėjo į Žemės Å«kio bankÄ , nes ten buvo paskirta mokėti. Kai eidavo į bankÄ , bÅ«davo mokėjimo lapelis, bet jo neiÅ¡saugojo. Ä® ketvirtį reikėjo mokėti po 30 litų su centais. IÅ¡duodavo bankas čekiukÄ , jo neiÅ¡saugojo. Mokėjo apie 7 metus. Kai iÅ¡mokėjo, galvojo, kad nebereikia čekiukų ir juos pradangino. PirmÄ Ä¯naÅ¡Ä padarė rubliais, talonais ir paskutinis įnaÅ¡as buvo litais.

Ä®mokas mokėjo žmona I. S., ji gyva. Eidavo kartu su žmona mokėti į bankÄ Ä¯mokas. Banke įmokas įneÅ¡davo pats. Savivaldybėje 2020 m. parašė pareiÅ¡kimÄ , kad yra iÅ¡simokėję už butÄ , kad patvirtintų, jog nėra skolos ir pripažintų, kad butas jų, bet jie atmetė pareiÅ¡kimÄ , sakė kreiptis į teismÄ . Kad viskas greičiau pasibaigtų, pats siÅ«lė sumokėti dar kartÄ . Jie sakė peržiÅ«rės ir paraÅ¡ys laiÅ¡kÄ , bet nieko neparašė. Savivaldybėje nesakė, kiek reiktų primokėti.

Su liudytoja D. M. vienu metu butus gavo. Ji irgi mokėjo ketvirčiais. IeÅ¡kovo atstovas advokatas V. S. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas apie tai, kad yra įsiskolinimas sužinojo 2020-10-14 iÅ¡ Nekilnojamo turto duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o. Iki to laiko jis buvo įsitikinęs, kad prievolė yra įvykdyta. 2021 m. ieÅ¡kovas kreipėsi T. T. rajono savivaldybės administracijÄ dėl informacijos gavimo. 2021-11-24 buvo gautas atsakymas (cituojama). IÅ¡ raÅ¡to akivaizdu, kad dalis informacijos nuo 1993 m. nėra iÅ¡likusi.

Asmuo yra sumokėjęs, įvykdęs savo prievolę. Tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek notarės patvirtintame draudime nėra paraÅ¡yta, kad įvykdžius piniginę prievolę privaloma papildomai kreiptis, kad įsiskolinimo įraÅ¡as bÅ«tų panaikintas. Jis nuėjo į Registrų centrÄ , pradėjo aiÅ¡kintis iÅ¡ kur tas įraÅ¡as. Gavo informacijÄ , kad T. T. rajono savivaldybės. Nuvyko pas merÄ , ten pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ . Buvo klausiama koks įsiskolinimas, tačiau sakė, kad nežino.

Klausė, kodėl nesikreipė iÅ¡ieÅ¡kojimui pas antstolį, jei yra įsiskolinimas. Atsakymo negavo. Asmuo nežinodamas neiÅ¡saugojo dokumentų, patvirtinančių mokėjimus. Savivaldybės atstovai neprieÅ¡tarauja, kad prievolė yra įvykdyta. Informacija apie pradinius įnaÅ¡us yra savivaldybėje. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovÄ L. S. pažįsta. Turėjo butÄ tame pačiame name, juos gavo iÅ¡ Statybos valdybos. Pati buvo tokioje situacijoje. Jie visi mokėjo įmokas kartu. Išėjo visi kartu iÅ¡ bendrabučio, keturios Å¡eimos.

Visi tvarkėsi dokumentus, tai buvo 1992 m. Jiems reikėjo 140 tÅ«kst. mokėti už keturių kambarių butÄ . Per 6 metus iÅ¡simokėjo. Ä®mokas mokėjo Žemės Å«kio banke. ViskÄ sumokėjo ir nenuėjo į savivaldybę pasitvirtinti, kad baigė mokėti. S. mokėjo įmokas. Bendraudavo su jų Å¡eima, pasikalbėdavo apie mokėjimus. I. S. daugiau mokėjo. Yra abi kartu ėjusios mokėti. Trys valiutos pasikeitė per 6 metus. Sumokėjus jokio popieriaus negavo. Pati buvo iÅ¡saugojusi mokėjimo dokumentus.

Kiek mokėti reikia, perskaičiuodavo bankas. A. T. rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog teismas ieÅ¡kovui L. S. pripažintų, kad piniginė prievolė pagal 1992 m. spalio 20 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi. Patvirtino, kad ieÅ¡kovas kreipėsi T. T. rajono savivaldybės administracijÄ , kad iÅ¡duotų dokumentÄ , patvirtinantį, jog yra nebeskolingas už buto iÅ¡sipirkimÄ .

Tokio T. T. rajono savivaldybės administracija negalėjo pateikti, nes tokie archyviniai dokumentai nėra iÅ¡likę pilnumoje. Pagal tuometinius Finansų skyriuje iÅ¡likusius 1993-2000 metų dokumentus nustatyta, kad L. S. už privatizuojamÄ T. T. rajono valdybai yra sumokėjęs 6180,00 talonų bei 772,50 litų. Pagal Lietuvos T. T. rajono valdybos 1993 metų Finansų skyriaus bylų nomenklatÅ«rÄ , bylos, antraÅ¡te „IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ valstybinio banko einamųjų sÄ skaitų apie valstybinio biudžeto vykdymÄ , valstybinio banko žinios, apyskaitos ir likučiai einamosiose sÄ skaitose“, saugojimo terminas buvo 3 metai, todėl yra tikimybė, kad dalis įmokų kvitų yra neiÅ¡likę.

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas L. S. 1992 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Ä®statymÄ Nr. 1-1374 Nr. 11-3554, T. T. rajono valdybos įsigijo trijų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 1992-10-20 notarės A. B. patvirtintÄ pirkimo sutartį, dalis piniginių lėšų 12249,00 rublių sumokėta į taupomojo T. T. skyrių, 11849,00 ir 12240,00 rublių buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

LikusiÄ sumÄ 86158,00 ir 3452,00 rublius L. S. pagal pirkimo sutarties 2 punkto c) papunktį privalėjo sumokėti iki 2000 m. balandžio 1d. 1992-10-20 notarės A. B. iÅ¡duotame draudime nurodyta, kad ieÅ¡kovas butÄ nusipirko iÅ¡simokėtinai, todėl draudžia butÄ ieÅ¡kovui perleisti, kol bus iÅ¡mokėtas T. T. rajono valdybai. VÄ® Registrų centras NTR duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o 8 punkte „žymos“ nurodyta – Ä®siskolinimas už įsigytÄ butÄ , Daiktas: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 1992-10-20 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I- 1374 Nr. 11-3554.

IeÅ¡kovas teigia, kad apie įraÅ¡Ä VÄ® Registrų centras dėl įsiskolinimo už ButÄ sužinojo tik 2020-10-14, gavęs NTR duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , nors pinigines lėšas už butÄ sumokėjo savalaikiai iki 2000-04-01. IeÅ¡kovas neturi dokumentų, patvirtinančių, jog sumokėjo už ButÄ pinigines lėšas bÅ«tent pagal pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas 2021m. lapkričio 24 d. kreipėsi T. T. rajono savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas pateikti pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad už ButÄ , yra visiÅ¡kai atsiskaityta.

Administracija pateiktame atsakyme nurodė, kad negali pateikti pažymos, patvirtinančios, jog už ButÄ su rÅ«siu yra visiÅ¡kai atsiskaityta, kadangi tokie archyviniai dokumentai nėra iÅ¡likę pilnumoje. Pagal tuometinius Finansų skyriuje iÅ¡likusius 1993-2000 metų dokumentus nustatyta, kad L. S. už privatizuojamÄ T. T. rajono valdybai yra sumokėjęs 6180,00 talonų bei 772,50 litų. Pagal Lietuvos T. T. rajono valdybos 1993 metų Finansų skyriaus bylų nomenklatÅ«rÄ , bylos, antraÅ¡te „IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ valstybinio banko einamųjų sÄ skaitų apie valstybinio biudžeto vykdymÄ , valstybinio banko žinios, apyskaitos ir likučiai einamosiose sÄ skaitose“, saugojimo terminas buvo 3 metai, todėl yra tikimybė, kad dalis įmokų kvitų yra neiÅ¡likę.

IeÅ¡kovas, norėdamas panaikinti VÄ® Registrų centro NTR vieÅ¡ame registre padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä apie įsiskolinimÄ už įsigytÄ ButÄ , privalo jį nuginčyti, t. y. įrodyti, jog mokėjimai už ButÄ buvo įvykdyti. Esant tokiam įraÅ¡ui, turto savininkas negali disponuoti jam priklausančiu turtu. Kaip matyti iÅ¡ 1992 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perkamas iÅ¡simokėtinai per 7 metus, o galutinę sumÄ pirkėjas turėjo sumokėti iki 2001-04-01.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad už ButÄ su rÅ«siu, yra visiÅ¡kai atsiskaityta, tačiau negali pateikti raÅ¡ytinių įrodymų, kas mokėjo už ginčo butÄ , kada ir kokiu bÅ«du vyko mokėjimai, nes nežinojo, kad juos reikės pateikti. VÄ® Registrų centro NTR įraÅ¡as apie įsiskolinimÄ už ButÄ , galioja nuo 1992-10-20. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®raÅ¡as galioja nuo 1992-10-20, o galutinis mokėjimas už ButÄ turėjo bÅ«ti atliktas iki 2001-04-01, tačiau pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ apie tai nežinojo, todėl neginčijo Å¡io įraÅ¡o apie įsiskolinimÄ už ButÄ teismine tvarka. Pagal bendrÄ jÄ proceso teisės doktrinoje žinomÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos taisyklę, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kitaip tariant, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – Taisyklės), 13 punkte buvo įtvirtinta nuostata: „jeigu pirkėjas gyvenamÄ jį namÄ , butÄ perka iÅ¡simokėtinai, jis turi miesto, rajone valdybai, įmonei, įstaigai, organizacijai paraÅ¡yti patvirtintos formos (Å¡ių taisyklių 2 priedas) pasižadėjimÄ , kuriame nurodoma kiekvienÄ ketvirtį mokama suma, palÅ«kanos, mokėjimo terminas, delspinigiai bei kitos įsiskolinimo grÄ Å¾inimo sÄ lygos.

Ä®siskolinimas turi bÅ«ti dengiamas kas ketvirtį, sumokant nustatytÄ sumÄ iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 d, pradedant skaičiuoti nuo pradinės įmokos įmokėjimo dienos“. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovo, liudytojos D. M. paaiÅ¡kinimų teisme, mokėjimai už ButÄ pagal nustatytÄ tvarkÄ , buvo atliekami nuo 1992 m. kas ketvirtį, įmokas sumokant į Žemės Å«kio bankÄ , mokėjimai buvo atliekami rubliais, po to litais. Už ButÄ ieÅ¡kovas teigia pilnai iÅ¡simokėjęs iki 2000-04-01.

Liudytojai D. M. Å¡ios aplinkybės žinomos, nes keturios Å¡eimos iÅ¡ bendrabučio kartu nusipirko butus (gavo iÅ¡ Statybos valdybos), ir visi tvarkėsi dokumentus. Patvirtino, kad su ieÅ¡kovu ir jo sutuoktine bendravo, pasikalbėdavo apie mokėjimus už butÄ , yra kartu ėjusi mokėti įmokų į bankÄ . Atsiskaičius už butÄ , jokio patvirtinančio dokumento negavo, bet pati buvo iÅ¡saugojusi mokėjimo kvitus. Å ie liudytojos D. M. pateikti duomenys yra nuoseklÅ«s, sutampantys su kitomis bylos aplinkybėmis, teismas neturi jokio pagrindo netikėti jos parodymais.

Taisyklių 14 punkte buvo įtvirtinta institucijų pareiga tvarkyti apskaitÄ : „Įsiskolinimo grÄ Å¾inimo apskaitÄ tvarko atitinkamų miestų, rajonų valdybos arba gyvenamuosius namus, butus parduodančios įmonės, įstaigos, organizacijos“. Esant pareiÅ¡kėjos įsiskolinimui už privatizuojamÄ butÄ , savivaldybė turėjo pareigÄ apskaityti atliekamus dalinius mokėjimus, vykdyti atliekamų mokėjimų ir įsiskolinimo kontrolę. Be to, Taisyklių 14 punkte buvo reglamentuojama įsiskolinimo už privatizuojamÄ butÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka:

„Nustatytu laiku nesumokėtas įsiskolinimas ir delspinigiai iÅ¡ieÅ¡komi neginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų iÅ¡duotais vykdomaisiais užraÅ¡ais“. IÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, kad per visÄ laikÄ nuo 1992-10-20 sutarties pasiraÅ¡ymo, buto pirkėjai negavo jokių pretenzijų iÅ¡ atsakingų institucijų dėl nesumokėtos privatizuoto buto kainos dalies ar raginimų sumokėti įsiskolinimÄ , jokie mokėjimai nebuvo iÅ¡ieÅ¡komi pagal notarinių kontorų iÅ¡duotus vykdomuosius užraÅ¡us.

Manytina, jog nedengiant įsiskolinimo už privatizuojamÄ butÄ teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovė bÅ«tų taikiusi detaliai reglamentuotas įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieÅ¡kovo L. S. piniginė prievolė, pagal 1992-10-20, Pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdyta - atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį neprieÅ¡tarauja, jog teismas pripažintų, kad ieÅ¡kovo L. S. piniginė prievolė dėl Buto įsigijimo yra pasibaigusi. Teismas, vertindamas civilinėje byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, jog piniginė prievolė, pagal 1992-10-20 Pirkimo-pardavimo sutartį dėl įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo, po to, kai atliko visus privalomus periodinius mokėjimus už įsigytÄ butÄ , buvo įsitikinęs, kad jam jokių teisinių veiksmų daugiau atlikti nebereikia, ir tokį įsitikinimÄ jis turėjo iki 2020-10-14, kol gavo NTR duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame yra įraÅ¡as apie jo įsiskolinimÄ už ButÄ . Suprantama, kad esant situacijai, kai per daugiau nei 20 metų po paskutinės atliktos įmokos už ButÄ , nei atsakovė nei joks antstolis jam nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl įsiskolinimo, ieÅ¡kovas pagrįstai manė, kad jo piniginė prievolė yra pasibaigusi visiÅ¡kai, todėl neiÅ¡saugojo periodinių mokėjimų už ButÄ Äekių.

Vienok, teismo įsitikinimu, Å¡i aplinkybė nesudaro prielaidos teigti, kad ieÅ¡kovo piniginė prievolė atlikti likusius periodinius mokėjimus už ButÄ nebuvo tinkamai įvykdyta, Å¡ios aplinkybės neneigia ir atsakovė. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylos duomenimis ieÅ¡kovui yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuri apmokama 100 procentų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas), bei atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Jo atstovavimo iÅ¡laidos sudarė 300 Eur. Byloje iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dį, į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra pareikÅ¡tas ne dėl atsakovės kaltų veiksmų ar neveikimo, atsakovė yra valstybinė institucija, kuri atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetÄ , todėl iÅ¡ atsakovės žyminis mokestis nepriteistinas. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, kad ieÅ¡kovo L. S. piniginė prievolė, pagal 1992 m. spalio 20 d. pirkimo- pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. 1-1374, Nr. 11-3554, patvirtintÄ notarės A. B., dėl įgyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), dėl 86158,00 ir 3452,00 rublių, yra pasibaigusi. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ T. T. apylinkės T.

T. rūmams. Teisėjas Egidijus Mockaitis