2020-05-13 Nr. AB-9786-3-61-3-02637-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-3826-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02637-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės A. Š. (toliau – ir atsakovė) 384,15 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Prašyme nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis ir įgyvendindamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T3-408 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės 2009–2018 m. atliekų tvarkymo planą, nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vadovaudamasis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatais Savivaldybės administracija nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-95 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai 2012–2016 metais keitėsi, tačiau vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai buvo perskaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamo turto registro duomenimis apie atsakovės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto plotą. Teigė, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, jai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal jai siunčiamus mokėjimo pranešimus. Be to, atsakovei kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė susidariusio įsiskolinimo nepadengė.

4. Atsakovė su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti.

5. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji nėra komunalinių atliekų turėtoja. Paaiškino, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., negyvena. Teigė, kad sumoka nustatytą atliekų tvarkymo mokestį pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Nurodė, kad pareiškėjas jai nesuteikė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, kreipėsi į pareiškėją, prašydama atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Teismo posėdyje atsakovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjui kartą teikė prašymą dėl lengvatos taikymo, tačiau pareiškėjas atsisakė taikyti lengvatą. Daugiau prašymų raštu dėl lengvatos taikymo pareiškėjui neteikė, nes buvo paaiškinta, jog lengvata jai nepriklauso. Taip pat nurodė, kad dalį įsiskolinimo sumokėjo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo Savivaldybės administracijos skundą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovės A. Š. 384,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovės A. Š. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį lengvatos taikymo atsakovei, byloje nėra pateikta abiejų ginčo šalių pozicija dėl lengvatų taikymo. Atsakovė tiek atsiliepime į prašymą, tiek apeliaciniame skunde (pavadintuose prašymais) nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis yra pensininkai, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar lengvatų taikymo, tačiau byloje nėra pateikti visi dokumentai, susiję su lengvatos atsakovei taikymu, t. y. atsakovės raštai dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar lengvatų taikymo, adresuoti pareiškėjui, dokumentai, patvirtinantys atsakovės teisę į vietinės rinkliavos lengvatas, pareiškėjo priimti sprendimai dėl lengvatos atsakovei ir atsakymai atsakovei bei kiti dokumentai, turintys reikšmės sprendžiant dėl vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį lengvatos taikymo atsakovei.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas priteisė pareiškėjui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės A. Š. 384,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 384,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės A. Š. pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą.

11. Teismas nustatė, kad byloje pateikti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, jog gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., priklauso atsakovei. Teismo vertinimu, tai reiškia, jog atsakovė atitiko vieną iš Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 išdėstyti nauja redakcija, pakeisti 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-14, 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-59, 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-286; (toliau – Nuostatai)) nustatytų vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo atsakovei skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų matyti, jog atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl jai laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidarė 384,15 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.

12. Teismas dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagrįstumo pastebėjo tai, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nukrypti nuo apskaičiuotos mokėtinos rinkliavos dydžio galima tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekio, todėl nėra pagrindo nesivadovauti Nuostatose nustatytu ir atsakovei apskaičiuotu vietinės rinkliavos dydžiu.

13. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kreipėsi į pareiškėją, prašydama atleisti ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau pareiškėjas atsisakė taikyti lengvatą. Teismas nurodė, kad Nuostatų 54 punkte nustatyta, jog vietinės rinkliavos lengvatas nustato savivaldybės taryba atskiru sprendimu. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų (toliau – ir lengvatos) skyrimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – Lengvatų tvarkos aprašas, patvirtintas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319), kurio 5 punkte nustatyta 100 proc. lengvata fiziniams ar juridiniams asmenims: valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems netinkamu gyventi ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (5.1 punktas); valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamojo turto žemės ūkio, gamybos ir pramonės paskirties objektų plotų dalyse, kuriose vykdant ūkinę veiklą nesusidaro komunalinės atliekos (5.2 punktas); kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas (5.3 punktas); fiziniams ar juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamojo turto objektą, kuriam 2012 metais gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama (5.4 punktas). Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287 pripažino netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. T3-319 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Lengvatų tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287), kurio 5 punkte 100 proc. lengvata nustatyta fiziniams ar juridiniams asmenims: valdantiems, naudojantiems nekilnojamojo turto religinės paskirties objektus (5.1 punktas); valdantiems, naudojantiems nekilnojamojo turto žemės ūkio, gamybos ir pramonės paskirties objektų plotų dalyse, kuriose vykdant ūkinę veiklą nesusidaro komunalinės atliekos (5.2 punktas.); kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas (5.3 punktas.).

14. Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 6.1 punkte, ir Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 6.1 punkte nustatyta 50 proc. lengvata nedirbantiems senatvės pensinio amžiaus asmenims, valdantiems ir tik jiems vieniems naudojantiems gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

15. Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 7.2 punkte nustatytas vietinės rinkliavos vieno būsto 5 Lt mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nedirbančiam senatvės pensinio amžiaus asmeniui, valdančiam ir tik jam vienam naudojančiam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. T3-359 nustatytas 1,45 Eur vietinės rinkliavos vieno būsto mokestis Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 7 punkte nurodytiems asmenims.

Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 7.2 punkte nustatytas vietinės rinkliavos vieno būsto 1,80 Eur per mėnesį mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nedirbančiam senatvės pensinio amžiaus asmeniui, nedirbančiam netekusiam 60–100 procentų darbingumo asmeniui, valdančiam ir tik jam vienam naudojančiam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 14 punkte nurodyta, jog asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 6.1 ar 7.2 punkte nustatyta lengvata, seniūnijai pagal objekto buvimo vietą arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui turi pateikti prašymą.

Pagal Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 11 punktą, asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 6.1 punkte nustatyta lengvata, seniūnijai pagal objekto buvimo vietą turi pateikti prašymą ir pensininkų pažymėjimų kopijas. Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 21 punkte ir Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 18 punkte nustatyta, kad lengvatos, nurodytos 6.1, 6.2 ir 7.2 punktuose, taikomos asmenims, kurių duomenys apie jų gyvenamąją vietą Vilniaus rajone yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-515 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir tiekimo tvarkos aprašo 22 punkte.

16. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė 2013 m. lapkričio 12 d., 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. lapkričio 30 d. prašymais (pretenzijomis) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl 100 proc. dydžio vietinės rinkliavos lengvatos pritaikymo, nurodydama, kad jokių komunalinių atliekų išvežimui nesusidaro. Iš byloje pateiktų pareiškėjo 2015 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. A.33(1)-8407-(4.11) ir 2017 m. balandžio 12 d. rašto Nr. A33(1)-2384-(4.9) turinio matyti, kad atsakovė gavo pareiškėjos atsakymus ne tik į šiuos prašymus, bet ir į kitus su vietinės rinkliavos mokėjimu susijusius pareiškėjos prašymus (skundus), kuriuose atsakovei buvo išaiškinta lengvatų taikymo tvarka ir sąlygos.

17. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atitinka kurį nors iš Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 5 punkte ar Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 5 punkte įtvirtintų kriterijų, suteikiančių jai teisę gauti 100 proc. lengvatą. Byloje nepateikti įrodymai, kad ginčo gyvenamasis pastatas buvo visiškai nenaudojamas, nėra duomenų, kad atsakovei priklausančiam nekilnojamojo turto objektui 2012 metais gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama, taip pat nėra įrodymų dėl kitų Lengvatų tvarkos apraše, patvirtintame 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, ar Lengvatų tvarkos apraše, patvirtintame 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, nurodytų lengvatos taikymo pagrindų egzistavimo.

18. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y. ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtoja, ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, nesant duomenų, kad atsakovė buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, teismas priėjo prie išvados, kad nesant pagrindo pripažinti, jog atsakovės atžvilgiu būtų pažeistas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, pareiškėjo prašymas iš atsakovės priteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos 384,15 Eur dydžio sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

III. 19. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo anuliuoti Vilniaus rajono savivaldybės pateiktą vietinę rinkliavą 384,15 Eur už komunalinių atliekų surinkimą.

20. Atsakovė teigia, kad ji nėra komunalinių atliekų turėtoja, nes (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., negyvena ir nėra šiuo adresu deklaravusi nuolatinės gyvenamosios vietos, pareiškėjas atsakovei nesuteikė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų. Atsakovės teigimu, ji moka nustatytą atliekų tvarkymo mokestį pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, be to, ji kreipėsi į pareiškėją, prašydama atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau jai lengvata nebuvo pritaikyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 384,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės A. Š. pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės vietinę rinkliavą – 384,15 Eur, susidariusią nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

23. Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), todėl ji privalo mokėti vietinę rinkliavą. Teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atitinka kurį nors iš Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 5 punkte ar Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 5 punkte įtvirtintų kriterijų, suteikiančių jai teisę gauti 100 proc. lengvatą, taip pat nėra įrodymų dėl kitų Lengvatų tvarkos apraše, patvirtintame 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, ar Lengvatų tvarkos apraše, patvirtintame 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, nurodytų lengvatos taikymo pagrindų buvimo.

24. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ji Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) negyvena ir nėra šiuo adresu deklaravusi nuolatinės gyvenamosios vietos, moka nustatytą atliekų tvarkymo mokestį pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, be to, pareiškėjas jai nepagrįstai netaikė vietinės rinkliavos lengvatos.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Atsakovė teigia, ji nėra atliekų turėtoja Vilniaus rajone, nes gyvena ir už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą moka Vilniuje.

27. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

28. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 išdėstyti nauja redakcija, pakeisti 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-14, 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-59, 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-286), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą, taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

31. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

32. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad gyvenamasis pastatas, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., priklauso atsakovei. Tai reiškia, jog atsakovė atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Faktinė aplinkybė, kad atsakovė yra laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja pagal Nuostatus, suponuoja pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

33. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai turėjo būti taikoma vietinės rinkliavos lengvata.

34. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė 2013 m. lapkričio 12 d., 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. lapkričio 30 d. (III t., b. l. 55, 151–156) su prašymais kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl 100 proc. dydžio vietinės rinkliavos lengvatos pritaikymo.

35. Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 13 punktas nustatė, kad asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata, kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas, turi pateikti seniūnijai pagal objekto buvimo vietą arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui prašymą, sąžiningumo deklaraciją ir AB „Lesto“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį už metus, kai nebuvo naudojamasi nekilnojamuoju turtu ir sunaudota elektros energijos per metus ne daugiau kaip 140 kWh. Sunaudojus elektros energijos daugiau kaip 140 kWh per metus, privaloma pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamojo turto objektas buvo nenaudojamas.

36. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su prašymais pateikė sąžiningumo deklaraciją ir pažymą, kuria informuojama, jog nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą. Taip pat į bylą yra pateikti pareiškėjo atsakymai, kuriuose atsakovei buvo išaiškinta, jog norėdama gauti lengvatą, seniūnijai pagal objekto buvimo vietą arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui priėmimo dienomis reikia pateikti: prašymą, sąžiningumo deklaraciją ir AB „Lesto“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį už metus, kai nebuvo naudojamasi nekilnojamuoju turtu ir sunaudota elektros energijos per metus ne daugiau kaip 140 kWh. (III t., b. l. 16–17, 43–45, 52–53). Taip pat pareiškėjas atsakovei paaiškino, kad sunaudojus elektros energijos daugiau kaip 140 kWh per metus, privaloma pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog nekilnojamojo turto objektas buvo nenaudojamas. Pareiškėjas nurodė, kad tai gali būti šildymo ar kitų sistemų įrengimą patvirtinantys dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie elektros energijos suvartojimą (III t., b. l. 21–22). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei buvo žinoma, kokius dokumentus turi pateikti, norėdama pasinaudoti 100 proc. lengvata, tačiau visų reikalingų dokumentų nepateikė.

37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atitinka kurį nors iš Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 5 punkte ar Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 5 punkte įtvirtintų kriterijų, suteikiančių jai teisę gauti 100 proc. lengvatą. Byloje nepateikti įrodymai, kad ginčo gyvenamasis pastatas buvo visiškai nenaudojamas, nėra duomenų, kad atsakovei priklausančiam nekilnojamojo turto objektui 2012 metais gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama, taip pat nėra įrodymų dėl kitų Lengvatų tvarkos apraše, patvirtintame 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, ar Lengvatų tvarkos apraše, patvirtintame 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, nurodytų lengvatos taikymo pagrindų egzistavimo.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė