2024-06-11 Nr. CB-3860-2-68-3-14919-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr

Nr. DOK-2246

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14919-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 4 d. pateiktu atsakovo L. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovo L. R. kasacinis skundas paduodamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui iš atsakovo 5 715 Eur turtinės žalos, 55,58 Eur palūkanų ir procesines palūkanas; atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį; tenkinti atsakovo pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė CPK 287 straipsnį, nes neatsižvelgė į pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas atsiliepimo į pateiktą ieškinį pirmosios instancijos teisme nepateikimo priežastis, nevertino atsakovo išdėstytų aplinkybių, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu. Atsakovo teismui nurodytos aplinkybės patvirtino jo aiškų ketinimą dalyvauti inicijuotame civiliniame procese. Atsakovo, kaip proceso šalies pasyvumas, negalėjo teismų būti preziumuojamas, nes atsakovas pateikė pakankamai svarių motyvų, dėl ko teismams buvo pakankamas pagrindas suabejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

2. Teismai netinkamai taikė CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, nesprendė, ar tarp šalių susiklosčiusios aplinkybės ir kilęs ginčas yra visiškai aiškus, ar nekyla abejonių sprendimui už akių priimti, taip pat nebuvo vertinamos ir tirtos aplinkybės, susijusios su valstybės pareiga užtikrinti kelio apšvietimą, atitvarų įrengimą, įspėjamųjų kelio ženklų pastatymą, kas galėjo turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo sprendimas už akių buvo priimtas neatskleidus civilinio ginčo esmės, neįvykdžius teisingumo, nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos, kad net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių, taip pat iš esmės pažeidus atsakovo teises, nustatytas CPK 42 straipsnyje, taip pat rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo bei žodiškumo principus.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 288 straipsnio nuostatas, nurodę, kad atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalėjo pateikti naujus įrodymus, pagrindžiančius priimto teismo sprendimo neteisėtumą. Priimto sprendimo už akių neteisėtumas gali pasireikšti ne tik naujų įrodymų pateikimu, bet ir netinkamu teisės normų taikymu. Atsakovo teigimu, jis įrodė CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti buvimą, tačiau teismai neištyrė ir tinkamai neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo už akių nepagrįstumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas