11b5e747-977d-455f-a2c2-b6441cdcf907 · Kauno apylinkės teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1-247-673/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34526-2020-7 Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Laima Å ablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentėjusiajai M. Z., jos atstovui advokatui Vytautui Bučiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

S. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tesnio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu), n u s t a t ė : 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.40 val., S. P., namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, dėl asmeninių priežasčių tyčia deÅ¡inės rankos delnu vienÄ kartÄ sudavė M.

Z. per veidÄ , padarydamas jai veido kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , taip smurtaudamas nukentėjusiajai M. Z. nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis S. P. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog su nukentėjusiÄ ja M. kelis kartus buvo susitikę, turėjo lytinių santykių, tačiau jis nelaikė jos savo drauge, nors ji taip manė, jautė meilę, jausmus ir visa kita. 2020-08-28 apie 10.40 val., jis buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, nes Å¡alia yra jo namas, kuriame gyvena.

Pamatęs atvažiavusiÄ M. nuėjo jai paaiÅ¡kinti, kad ji baigtų daryti nesÄ mones, kad viskas baigta, nes M., prisistačiusi savo draugo P. vardu, parašė žinutę jo draugei - kurios anketinių duomenų teismui nenori minėti, bet su ta drauge jie jau kartu 8 metai. Žinutėje nurodė, kad jis (S. P.) susitikinėja su moterimi, kuri jam (neva P.) labai brangi, jis nori iÅ¡saugoti su ja santykius, prašė dėl to jos (S. P. draugės) pakalbėti su juo (S. P.). Tai yra M. ta žinute norėjo jį iÅ¡skirti su jo drauge.

Dėl tos žinutės kitÄ dienÄ jis paskambino M., paklausė kodėl ji taip daro. M. apsimetė, kad nieko nežino. M. prašė duoti P. telefonÄ , tačiau ji pasakė, kad jie susipykę ir jo telefono neduos. Tada jis M. pasakė, kad mano, jog tai buvo ne P., o ji čia raÅ¡inėjo žinutes ir baigė pokalbį. M. neprisipažino, kad rašė ji. IÅ¡ jo draugės nesulaukusi atsakymo kaip P., kitÄ vakarÄ jau pati M. jo draugei atsiuntė jo ir M. tarpusavio susiraÅ¡inėjimus, tai yra pavieÅ¡ino jo ir M. susiraÅ¡inėjimus.

Tai parodo, kad M. yra linkusi meluoti ir kerÅ¡tauti, nesupranta tokio jos elgesio. Dėl to įvykio laiku jis ir priėjo prie M. pasakyti, kad ji baigtų tas nesÄ mones, kad tarp jų viskas baigta, kad ji jam nerÅ«pi, nereikalinga, kad nebus jokių draugysčių. Pripažįsta, kad M. vadino necenzÅ«riniais žodžiais, bet ir ji, bÅ«dama karÅ¡takošė, irgi pradėjo Å¡aukti, keiktis. Ä® M. nespjovė ir jai nesudavė. Kai jis nueidinėjo, M. pasakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ , o jis pasakė, kad tegul raÅ¡o ir nuėjo, sėdo į maÅ¡inÄ bei nuvažiavo į savo kiemÄ , nuėjo į namus.

Nepraėjus nei penkioms minutės jis grįžo į savo automobilį kažko pasiimti ir prie M. pamatė policijÄ . Nuėjo prie policijos automobilio. Ten vyko teatras, M. raudojo, aÅ¡arojo. Sakė jai baigti tÄ cirkÄ . Pripažįsta, kad savo draugei buvo neiÅ¡tikimas su M., tačiau M. nedavė pagrindo manyti, kad jis bus su ja, ne kartÄ jai yra sakęs, kad ji jam nerÅ«pi, kad ji tik save skaudina, tačiau M. prašė susitikti bent kartÄ per mėnesį ar savaitę. Su M. bendravo, paskui apie tris metus nebendravo, buvo didelė pertrauka.

Santykiai buvo nutrÅ«kę, nes M. raÅ¡inėjo, iÅ¡ paskos važinėjo, sekiojo. Po to vėl su M. susitiko keli mėnesiai iki Å¡io įvykio, gal gegužę ar birželį. Paskutinį kartÄ su M. buvo susitikę prieÅ¡ dvi savaites iki įvykio. Jis eidavo su ja susitikti dėl sekso. To norėjo M., o ir jam buvo malonu. Kai buvo susitikę prieÅ¡ tas dvi savaites iki įvykio, M. sakė, kad jam nesiklosto santykiai su jo drauge ir M. tai užfiksavo. KitÄ dienÄ jis ryte su savo drauge sėdėjo terasojo, o M. dažnai pro jį važinėja darbo reikalais, todėl vakare prasidėjo M., prisistačiusios P., žinutės, o kai jo draugė į vadinamo P. žinutes nesureagavo, neapsikentusi M. tada pradėjo raÅ¡yti savo vardu, prisistatė kaip M., atsiuntė jų susiraÅ¡inėjimus.

NukentėjusiÄ jÄ charakterizuoja neigiamai, ne kartÄ matė jos nervines emocijas su psichozėmis, ji nesivaldo, keikiasi. Viskas gerai, kol gerai. Jo manymu, M. jį apkalba iÅ¡ pavydo dėl kitos moters, norėdama jam pakenkti. Kitokios priežasties jis nežino. Mano, kad M. taip elgiasi, nes nori bÅ«ti su juo. M. tikslas buvo jį supykdyti su drauge norint naudos sau. Po įvykio M. daugiau jam nerašė, nieko nesakė, pinigų nereikalavo. Ä®vykio dienÄ jis ant M. veido sužalojimų nematė, tik matė aÅ¡aras, kai buvo atvažiavusi policija.

M. neatsiprašė, nesijaučia, kad turėtų. Mano, kad M. turėtų jo atsipraÅ¡yti. Be to, jis atliko tyrimÄ - ar lengva nusistatyti sužalojimus, tai yra sausio 7 d. nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių ir melagingai, bÅ«damas sveikas, pasakė, jog buvo sužalotas. Gydytojas jam nustatė smegenų sukrėtimo diagnozę. Ligoninė buvo iÅ¡kvietusi ir policijÄ , tačiau jis atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Teismui teikia medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä . Tai yra su bet kuo gatvėje prasilenkęs jis gali iÅ¡sikviesti policijÄ , nuvažiuoti į ligoninę ir pasakyti, kad tas žmogus jį sužalojo, taip ant bet ko galima pasakyti.

Nurodė, kad jis visÄ laikÄ sportavo. Pagrindinė jo sporto Å¡aka buvo imtynės. Po to du metus dalyvavo kovose be taisyklių. Å iuo metu sportuoja tik dėl savo sveikatos, kovose nedalyvauja. Nukentėjusiosios žinutės, kurioje buvo raÅ¡oma, kad jeigu jis turi vyriÅ¡kumo, turėtų jos atsipraÅ¡yti – negavo, gal iÅ¡trynė. Tvirtina, kad žinutės įrodo, jog bendravimas tarp jo ir nukentėjusiosios vyko nukentėjusiosios iniciatyva. Nukentėjusioji jam kerÅ¡tauja. Su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka.

Jei kaltas - sutinka atlyginti nukentėjusiosios iÅ¡laidas advokatui. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir iÅ¡nagrinėtais raÅ¡ytiniais įrodymais Nukentėjusioji M. Z., įspėta dėl melagingų parodymų davimo, parodė, kad 2020-0-28 apie 10.40 val., dirbdama paÅ¡tininke ir vežiodama spaudÄ atvažiavo į (duomenys neskelbtini)namo kiemÄ . BÅ«dama kieme iÅ¡ tolo pamatė, kad atvažiuoja S. P.. Ji ėjo link savo maÅ¡inos. P. privažiavo ir savo automobiliu užblokavo jai keliÄ , ji negalėjo iÅ¡važiuoti.

Kai P. iÅ¡lipo, ji paprašė patraukti maÅ¡inÄ , sakė jam, kad jai reikia dirbti. Kaltinamasis buvo be nuotaikos, piktas, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo rėkdamas, sakydamas kam ji raÅ¡o žinutes, kam taip daro, kad nereikėjo raÅ¡yti, nes ir taip buvo gerai. Ji atsakė, kad norėjo, jog jo draugė žinotų tiesÄ , žinotų, koks jis yra, kam meluoti, kodėl ji negalėjo paraÅ¡yti. Sakė PetroÅ¡iui, kad jie gali pasiÅ¡nekėti po jos darbo, o ne dabar, miestelio vidury, kad nesidarytų gėdos, negražu, kad jai reikia dirbti.

S. P. įvykio laiku jau buvo susipykę, nes ji parašė žinutę per Facebook jo draugei. Taip padarė dienÄ prieÅ¡ pamačiusi PetroÅ¡ių ir jo draugę kartu ir supratusi, kad jis ir su ja, ir su drauge, nors jai sakydavo, kad su drauge viskas baigta, kad santykių su ja nebepalaiko. Ji nusprendė apsispręsti. P. draugei parašė, kad jai kaltinamojo nereikia, kad jai jos gaila, parašė, kad ji bendravo su P. tačiau santykius su juo nutraukia ir nenori turėti nieko bendra. TÄ Å¾inutę ji P. draugei parašė savaitė ar kelios savaitės iki įvykio, rugpjūčio mėn. viduryje.

Jei bÅ«tų žinojusi, kad P. blaÅ¡kosi tarp kelių moterų, santykių tarp jų nebÅ«tų buvę. Parašė žinutę P. draugei, nes jis elgėsi negražiai, melavo ir jai, ir kitam žmogui, ji norėjo kad jo draugė žinotų tiesÄ . Mano, kad ta žinutė ir iÅ¡Å¡aukė P. pyktį, įžeidė P. vyriÅ¡kÄ jį ego, nes jam ir su drauge blogai buvo, o ir jos nebeliko. Todėl savo nepasitenkinimÄ jis įvykio metu ir iÅ¡liejo, tai yra iÅ¡vadino jÄ visokiausiais žodžiais, kokius tik mokėjo.

KÄ ji jam galėjo atsakyti, nieko jam nesakė, keiktis taip, kaip jis, nemoka. Po to P. jÄ stumtelėjo, spjovė į jÄ ir trenkė delnu vienÄ kartÄ Ä¯ kairį skruostÄ . Ji liko apstulbusi, tikrai to nesitikėjo, jai buvo Å¡okas. Dėl suduoto smÅ«gio jai tikrai labai skaudėjo. Ji turi sveikatos problemų su žandikauliu, jai yra žandikaulio artritas, problema su sÄ nariu. Sudavęs kaltinamasis sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo, o ji stovėjo ir verkė. Paskambino į policijÄ ir bekalbėdama pamatė, kad važiuoja policijos ekipažas.

Kai ji policijos pareigÅ«nus susistabdė, jie jai sakė, kad atsitiktinai užsuko į tÄ vietÄ . Tvirtina, kad tai, kÄ kaltinamasis kalbėjo teisiamajame posėdyje - visiÅ¡kos nesÄ monės, nes kai žmogus nori iÅ¡vengti atsakomybės, tai visko gali prisimÄ styti, gali primÄ styti ir bÅ«tų, ir nebÅ«tų dalykų. Dėl kaltinamojo aiÅ¡kinimo, kad ji, pasivadinusi P., rašė žinutes – kliedesiai, jokio draugo Povilo neturi, jokių žinučių ji, pasivadinusi P., nerašė. Kaltinamasis jai skambino ir klausė, ar ji pažįsta kažkokį P. ar P., tai sakė, kad nepažįsta, klausė jo, kam jam to reikia, tai kaltinamasis nieko nepaaiÅ¡kino, numetė telefono ragelį.

PaaiÅ¡kino, kad jos ir P. santykiai buvo neįpareigojantys. Turi jo jai raÅ¡ytas gražias žinutes. Jų santykiai tam tikrÄ laikÄ buvo nutrÅ«kę, o prieÅ¡ tai jie buvo bendravę apie tris metus. Apie metus laiko buvo susipykę, nes P. jÄ buvo užsipuolęs dėl panaÅ¡ios situacijos, tada rankoje turėta armatÅ«ra ėjo link jos, ji pamanė, kad gali sulaukti visko, todėl jų draugystė baigėsi. Bet 2020 m. sausio mėn. P. vėl pakvietė jÄ Ä¯ pasimatymÄ . Tada vėl pradėjo bendrauti, buvo susitikę ne kelis kartus.

Apie įvykį ji papasakojo policijos pareigÅ«nams, į jų klausimÄ atsakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Skambino advokatui, klausė kÄ daryti, sakė, kad blogai jaučiasi. Grįžusi namo apie įvykį papasakojo mamai, nes mama paklausė kas jai yra, kodėl jos skruostas raudonas, kodėl ji užsiverkusi. Mamai sakė, kad jai kaltinamasis sudavė. Namuose gėrė vaistus nuo skausmo, tačiau nepraėjo, turėjo važiuoti į ligoninės priimamÄ jį, kur jai padarė tyrimus, suleido vaistus nuo skausmo ir nuo „nervų“, nes buvo labai susijaudinusi.

Po kelių dienų važiavo atlikti ekspertizę. Po įvykio ji parašė vienÄ Å¾inutę PetroÅ¡iui, kad jeigu jis turi vyriÅ¡kumo, turėtų jos atsipraÅ¡yti. Ji pirmÄ kartÄ gyvenime patyrė tokį dalykÄ , pirmÄ kartÄ vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo. PraÅ¡o priteisti 750 eurų dydžio neturtinę žalÄ . PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo beveik savaitę laiko, teko važiuoti į ligoninę, nepabaigė darbo, teko važiuoti į KaunÄ pas ekspertus, kas jai sukėlė nepatogumus, savaitę gėrė vaistus nuo skausmo, ligoninėje jai taip pat buvo suleisti vaistai.

Be to, ji jaučia baimę, iki Å¡iol bijo P., kurį mato beveik kiekvienÄ dienÄ . Nurodė, jog apie įvykį ji taip pat papasakojo kolegei D. B., taip pat parašė žinutę savo draugei A. T.. Daugiau niekam nepasakojo, tik artimiausiems, tai buvo ne toks dalykas, apie kurį norėtųsi pasakoti. O dėl P. bandymo nusistatyti sužalojimÄ mano, kad daktarai ligoninės priimamajame pajėgÅ«s nustatyti, ar asmuo sužalotas, be to, buvo byloje buvo atlikta ir teismo ekspertizė. P. daug kas žino kaip nestabilios psichikos, labai labai impulsyvų.

Liudytojas D. N. – policijos pareigÅ«nas, parodė, kad galimai 2020-08-28 apie 11 val., dirbant su policijos pareigÅ«ne A. V., vykdydami tarnybinę užduoti buvo atvykę į Dotnuvos mstl., kur juos sustabdė moteris. Tuo pačiu metu iÅ¡ budėtojo atėjo ir praneÅ¡imas apie tos pačios nukentėjusiosios kreipimÄ si į policijÄ . Juos sustabdžiusi moteris pasakė, kad jÄ sumušė buvęs draugas, vienÄ kartÄ ranka ar delnu sudavė į skruostÄ . Prisimena, kad moteris sakė, jog ji dirba paÅ¡to darbuotoja, kad atvežė paÅ¡tÄ , kad priėjo draugas ir sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ .

Tvirtina pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tada geriau prisiminė, tai yra, kad nukentėjusioji jiems papasakojo, jog kaltinamasis užstatė automobiliu keliÄ , o jai iÅ¡lipus ir papraÅ¡ius patraukti, priėjęs iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais, delnu trenkė per veidÄ , dėl ko jai skaudėjo, be to pastÅ«mė ir spjovė į veidÄ . Patvirtino, jog ant moters veido matė paraudimÄ , mano, kad nuo verkimo toks paraudimas vienoje veido vietoje negalėjo atsirasti. Jam nesusidarė įspÅ«dis, kad nukentėjusioji meluoja, taip mano dėl jos bÅ«senos, nes nukentėjusioji buvo nerami, susijaudinusi, verkė, jos kvėpavimas buvo padažnėjęs. Tuo metu buvo priėjęs konfliktiÅ¡kai nusiteikęs kaltinamasis, kuris norėjo aiÅ¡kintis santykius su nukentėjusiÄ ja, tačiau jie liepė jam pasitraukti ir netrukdyti.

Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusioji meluoja, iÅ¡sigalvoja. Mano, kad kaltinamasis negalėjo girdėti nukentėjusiosios jiems duodamų parodymų, o gal ir galėjo eidamas prie jų kažkÄ nugirsti. Liudytoja A. V. – policijos pareigÅ«nė, parodė, kad galimai 2020-08-28 apie 11 val., dirbant su policijos pareigÅ«nu D. N., dėl tarnybos reikalų buvo atvykę į Dotnuvos mstl., kur juos gatvėje sustabdė mergina, kurios ji anksčiau nepažinojo. Mergina sakė, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, suduota į veidÄ .

Dabar tiksliai aplinkybių neprisimena, tvirtina pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai yra, kad nukentėjusioji pasakojo, jog kaltinamasis savo automobiliu užstojo jai keliÄ , keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, o priėjęs prie jos delnu vienÄ kartÄ trenkė į kairės pusės veido skruostÄ , pastÅ«mė jÄ ir spjovė jai į veidÄ , kad sudavimo metu nukentėjusioji juto fizinį skausmÄ . Patvirtino, kad ant pranešėjos veido skruosto matėsi paraudimas, nukentėjusioji buvo strese, iÅ¡sigandusi, verkė.

Jai nesusidarė įspÅ«dis, kad nukentėjusioji meluoja. Nemano, kad paraudimas ant nukentėjusiosios skruosto buvo dėl verkimo, buvo paraudę vienoje vietoje, mano, kad paraudimas buvo dėl sudavimo. Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pavaduojančia darbuotoja. Santykiai su bendradarbe M. Z. tik darbiniai, M. apie savo asmeninį gyvenimÄ jai nepasakoja. KaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. Apie tai, kas nutiko, ji sužinojo tik lapkričio mėn., kai gavo tyrėjos kvietimÄ atvykti į policijÄ .

Tada ji paskambino M. ir M. jai papasakojo, kad darbo metu S. jai užblokavo keliÄ , jie apsižodžiavo ir S. sudavė jai per veidÄ . Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir liudija, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. ryte ant M. veido sužalojimų nebuvo. RaÅ¡ytiniai įrodymai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020-08-28 gavus M. Z. pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad S. P. jos atžvilgiu panaudoto fizinį smurtÄ , tai yra pastÅ«mė ir sudavė vienÄ kartÄ delnu į kairį veido skruostÄ , sudavimo metu ji juto fizinį skausmÄ (1 tomas, b. l. 17). 2020-09-21 VTMT Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2106/2020 (02) nurodyta, kad M.

Z. konstatuotas veido kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas. Toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas smÅ«giuojant ranka, tame tarpe ir delnu, ir galėjo iÅ¡sivystyti nuo vienintelio smÅ«gio užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å i trauma sukėlė ir fizinį skausmÄ (1 tomas, b. l. 90). Akistatos tarp S. P. ir M. Z. procesinio veiksmo metu nukentėjusioji patvirtino savo pirminius parodymus, tai yra, kad S. P. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ (1 tomas, b. l. 147-150).

Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta skaitmeninė laikmena su garso įraÅ¡u, gautu 2020-10-05 iÅ¡ BPC (Bendrojo pagalbos centro) Klaipėdos skyriaus. Skaitmeninėje laikmenoje užfiksuota, kaip nukentėjusioji pagalbos centro darbuotojui telefonu sako, kad ji yra darbe, dirba AB „Lietuvos paÅ¡tas“, kad atvažiavo jos pažįstamas vyras, su kuriuo ji palaiko artimus santykius ir sudavė jai į veidÄ . Nurodo, jog ji jau mato policijos ekipaÅ¾Ä , pati yra adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad tas vyras nuvažiavo namo, jis buvo atvažiavęs išsiaiškinti santykių ir jai sudavė (1 tomas, b. l. 45-49). Iš nukentėjusiosios pateiktos žinutės, rašytos rugpjūčio 23 d. kaltinamojo draugei S., matyti, kad nukentėjusioji jai praneša, jog galimai kaltinamasis (vardas neįvardintas) vienu metu turi intymius santykius su jomis abiem, kad ji jį palieka jai, kad jai šlykštu, kad pavargo per tuos tris metus, kad būtų nutraukusi santykius ir anksčiau, bet nežinojo, kad ji vis dar su juo kartu (2 tomas, b. l. 24).

IÅ¡ nukentėjusiosios pateiktos žinutės, raÅ¡ytos 2020-08-29 asmeniui - įvardintam P., matyti, kad nukentėjusioji raÅ¡o apie jų 3 metus palaikytus santykius, klausia, kaip jis jaučiasi po vakar, ar jis jaučiasi vyriÅ¡kesnis jÄ muÅ¡damas (2 tomas, b. l. 25). IÅ¡ kaltinamojo pateiktų žinučių, kurių turinyje nurodytų aplinkybių kaltinamasis nepaneigė, matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji palaikė artimus tarpusavio santykius (2 tomas, b. l. 28-30). Taip pat kaltinamasis teismui pateikė ir tokiÄ pačiÄ Å¾inutę (2 tomas, b. l. 31), kaip ir nukentėjusioji (2 tomas, b. l. 24), kurioje nukentėjusioji nurodo paliekanti kaltinamÄ jį.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.40 val., S. P., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių tyčia deÅ¡inės rankos delnu vienÄ kartÄ sudavė M. Z. per veidÄ , padarydamas jai veido kairės pusės minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , taip smurtaudamas nukentėjusiajai M. Z. nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmÄ , padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir to siekia arba sÄ moningai leidžia kilti tokiems padariniams. Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji M. Z. kategoriÅ¡kai teismui tvirtino, jog kaltinamasis delnu sudavė vienÄ kartÄ jai į veidÄ , dėl ko jai skaudėjo, ant veido matėsi sumuÅ¡imas. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir surengtos akistatos su kaltinamuoju procesinio veiksmo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iÅ¡ esmės vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, jokių duomenų, kad ji nesuprato įvykio situacijos, nėra.

Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiÅ¡kas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamÄ jį ir tyčia melagingai apkaltinti kaltinamÄ jį padarius kriminalinį nusikaltimÄ . Pats kaltinamasis pripažino, kad buvo įvykio vietoje, keikė nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, nes buvo ant jos įpykęs dėl to, kad ji jo draugei pavieÅ¡ino apie jų palaikytus artimus tarpusavio santykius. Tai yra bÅ«tent kaltinamasis turėjo motyvÄ pasielgti taip, kaip ir yra nurodyta kaltinime.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios ir kaltinamojo pateiktų žinučių - motyvo siekti ir toliau bÅ«ti su kaltinamuoju, kaip jis bandė tvirtinti tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 137, 148), nukentėjusioji neturėjo, atvirkščiai, ji aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ nutraukti ryÅ¡ius su kaltinamuoju. Taigi nukentėjusiosios, įspėtos ir dėl melagingo praneÅ¡imo, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir iÅ¡tirti beÅ¡aliÅ¡kų netiesioginių liudytojų - policijos pareigÅ«nų A.

V. ir D. N. parodymai, kurie, taip pat įspėti dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog nukentėjusioji, tuo pačiu metu skambindama į policijÄ , juos - atsitiktinai atvažiavusius į įvykio vietÄ - susistabdžiusi gatvėje, susijaudinusi, iÅ¡sigandusi ir verkdama papasakojo, kad kaltinamasis jai sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , pastÅ«mė ir spjovė į veidÄ , tai yra liudytojų nurodytos aplinkybės atitiko nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytojai nurodė, kad jų manymu, ant nukentėjusiosios skruosto matytas paraudimas, nebuvo paraudimas nuo verkimo, o buvo paraudimas dėl suduoto smÅ«gio, taip pat nurodė, kad jiems nesusidarė įspÅ«dis, kad nukentėjusioji meluotų, nes tÄ rodė ir jos bÅ«klė.

Liudytoja D. B. patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. ryte ant nukentėjusiosios veido sužalojimų nebuvo - o kai apie tai paliudyti 2020 m. lapkričio mėn. ji buvo iÅ¡kviesta į policijÄ ir paskambino M., Å¡i tik tada jai papasakojo, kad kaltinamasis sudavė jai į veidÄ . BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Teismas remiasi Å¡ių paminėtų netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios ir paminėtų beÅ¡aliÅ¡kų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, be to - juos patvirtina ir kiti byloje iÅ¡tirti anksčiau apraÅ¡yti raÅ¡ytiniai įrodymai: nukentėjusiosios nedelsiamo praneÅ¡imo pagalbos centrui laikas ir turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad ji iÅ¡karto po įvykio skambino į pagalbos centrÄ ir nurodė, jog kaltinamasis jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , kas užfiksuota ir apraÅ¡ytame byloje esančiame garso įraÅ¡e iÅ¡ pagalbos centro; teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusioji specialisto pripažintÄ ir nustatytÄ sužalojimÄ patyrė galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du; medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad įvykio dienÄ nukentėjusioji buvo atvykusi į ligoninę, gydytojui nurodė, kad patyrė fizinį smurtÄ , skundėsi stipriu skausmu; akistatos su kaltinamuoju protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji kategoriÅ¡kai tvirtino, jog kaltinamasis jos atžvilgiu atliko smurtinį veiksmÄ , nurodytÄ kaltinime ir nukentėjusiosios parodymai akistatos metu buvo tokie patys, vienodi ir nuoseklÅ«s, kaip ir užfiksuoti jos pirminiuose procesiniuose dokumentuose; taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios žinutės kaltinamajam turinys, iÅ¡ kurios matyti, kad kitÄ dienÄ raÅ¡ytoje žinutėje ji kaltino kaltinamÄ jį jos atžvilgiu panaudojus fizinį smurtÄ .

Kadangi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiosios tvirtinimu, kad kaltinamojo jos atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas - smÅ«gis į veido sritį, sukėlė jai fizinį skausmÄ . TÄ patvirtina ir, kaip jau minėta, medicininiai duomenys bei teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Kaip teismas jau pasisakė - duomenų, kad nukentėjusioji turėtų savybę meluoti, kaip tai tvirtino kaltinamasis, nėra, tačiau pakanka duomenų, kad bÅ«tent kaltinamasis turi polinkį meluoti.

TÄ kaltinamasis akivaizdžiai įrodė melagingai kreipęsis į ligoninę, kur melagingai medikams nurodė buvęs sužalotas, taip, neva, bandydamas byloje įrodyti, jog sužalojimus gali nusistatyti kiekvienas. Tačiau teismas pažymi, kad ligoninės gydytojo medicininiuose dokumentuose apraÅ¡yti asmens nusiskundimai ar net įvardinta galima diagnozė, teismo medicinos specialistams nėra privalomi, nes tik teismo medicinos specialistai, remdamiesi taisyklėmis, nustato ar asmeniui tikrai buvo ir koks sužalojimas buvo padarytas.

Kaltinamojo teismui pateiktos jo ir nukentėjusiosios susiraÅ¡inėjimų žinutės, kurios susijusios su nukentėjusiÄ ja, kaltinamuoju ir jo drauge, liečiančios tik paminėtų žmonių privačius santykius, kurios yra itin intymaus pobÅ«džio - įrodinėjime reikÅ¡mės neturi, kÄ kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs asmuo, turėjo suprasti, todėl, teismo įsitikinimu, toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jis, teismui pateikdamas tokias itin intymias žinutes, dar kartÄ norėjo pažeminti nukentėjusiÄ jÄ , o tai jį diskredituoja kaip žmogų, įrodo jo buvusį nemoralumÄ tarpusavio santykiuose, dėl ko atsakomybės prisiimti kaltinamasis nesugebėjo.

Kaltinamojo neprisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ , jo pateiktus deklaratyvius ir prieÅ¡taringus argumentus, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, iÅ¡nagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. BÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, buvęs kovų (tame tarpe kovų be taisyklių) menų sportininkas, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumÄ , numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , gali padaryti ir sveikatos sutrikdymÄ , ir to siekė.

Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo ne tik kaltinamojo veiksmų, bet ir viso jo elgesio demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti. Savo veiksmais ir elgesiu kaltinamasis nukentėjusiajai siekė pademonstruoti savo tariamÄ virÅ¡enybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiÅ¡kai netoleruotina. Kaltinamasis, nors ir yra jau subrendusi asmenybė, ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai nesigailėjo.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusioji buvo sumuÅ¡ta, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis S. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas, tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas;

į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas kerštaujant panaudotas prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį žmogų, moterį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, tačiau nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę: neteistas, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (bent 15 kartų), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, dirba direktoriumi autoservise, nepilnamečių vaikų neturi.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmÄ kartÄ teisiamam kaltinamajam už nusikaltimÄ skirtina Å¡velniausia - viešųjų darbų bausmė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - trumpesnės trukmės, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 46 str., 54 str. 3 d.), įpareigojant kaltinamÄ jį per šį terminÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti viso 240 valandų, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 40 valandų visuomenės labui. Kardomoji priemonė. Kaltinamasis Å¡ioje byloje sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusioji M. Z. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 7-8) dėl 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur atlyginimo už advokato pagalbÄ , prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusioji nurodė, jog jai, turinčiai sveikatos problemÄ dėl žandikaulio artrito, dėl kaltinamojo į skruostÄ suduoto smÅ«gio skaudėjo, ji nebegalėjo pabaigti darbo, skausmui nepraeinant tÄ pačiÄ dienÄ po pietų važiavo į ligoninę, ligoninėje jai suleido vaistus nuo skausmo.

Skaudėjo savaitę laiko, tiek pat laiko gėrė vaistus nuo skausmo. Teko važiuoti į KaunÄ pas ekspertus. Ä®vykis sukėlė ir nepatogumus. Be to, ji jaučia baimę, bijo kaltinamojo, iki Å¡iol jaučiasi nesaugi. Kaltinamasis su nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, sutiko - jei kaltas - atlyginti advokato pagalbos iÅ¡laidas. Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d. Byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika suduodant smÅ«gį į tÄ kÅ«no dalį, dėl kurios nukentėjusioji turi sveikatos problemÄ , sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , jÄ sužalojo, be to, nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡gÄ sdino, sukėlė stresÄ , pažemino.

Fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas vieÅ¡oje vietoje, dienos metu. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji iki Å¡iol bijo kaltinamojo. Tai yra nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Visa tai patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo. Tačiau sunkių pasekmių nusikaltimu nukentėjusiajai sukelta nebuvo. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Nukentėjusiojo nenurodė, kad po nusikaltimo ji iki Å¡iol jaučia kokias nors neigiamas fizines sveikatos pasekmes, susijusias su patirtu fiziniu smurtu. Kaltinamasis dirba, iÅ¡laikytinių neturi, yra sveikas ir darbingas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi pareigÄ užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ . Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas, o ne nukentėjusysis, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Daiktinis įrodymas. Vokas su skaitmenine laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 49), saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje. Proceso išlaidos. Proceso (teismo pašto) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,04 Eur, priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Be to, nukentėjusioji/jos atstovas prašė iš kaltinamojo priteisti viso 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymas grindžiamas pinigų priėmimo kvitu (2 t., b. l. 9).

Kaltinamasis nurodė, kad sutinka atlygini iÅ¡laidas advokatui, jei yra kaltas, iÅ¡laidų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu, į tai, kad byloje advokatas nukentėjusiÄ jÄ pradėjo atstovavo jau ikiteisminio tyrimo metu, paruošė ir teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose (sumai nevirÅ¡ijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus atlygintinų iÅ¡laidų dydžio), darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiosios 300,00 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidos (iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti), praÅ¡ant nukentėjusiajai ir jo atstovui, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas), ir nuteisti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant nuteistÄ jį per nurodytÄ laikÄ visuomenės labui neatlygintinai iÅ¡dirbti viso 240 (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt) valandų, per mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo S. P. nukentėjusiajai M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 300,00 Eur (trijų Å¡imtų eurų 00 ct) proceso (advokato atstovavimo) iÅ¡laidų. Daiktinį įrodymÄ â€“ CD diskÄ su garso įraÅ¡u, saugomÄ byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo S. P. 7,04 Eur (septynių eurų 04 ct) proceso – teismo paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus iÅ¡ieÅ¡kojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti iÅ¡laidas dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, kurios gali bÅ«ti didesnės už priteistÄ sumÄ ).

Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose (iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). Teisėja Laima Å ablevičienė