11b472e5-3a44-462f-bd3d-63bf02497443 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-730-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00935-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „INŽINERA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-336-544/2015 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „INŽINERA“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovas RUAB „Molesta“ 2014-04-23 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „INŽINERA“ 185 406, 81 Lt (53, 697, 52 Eur) skolos, 30 000 Lt (8 688, 60 Eur) palÅ«kanų bei 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Å ių reikalavimų užtikrinimui, 2015-01-27 pateikė teismui pakartotinį praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose.

IeÅ¡kovas nurodė, kad po to, kai įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo atsisakyta taikyti ieÅ¡kinio užtikrinimo priemones, pasikeitė faktinės aplinkybės. Nurodė, kad Å¡io praÅ¡ymo pateikimo metu atsakovo turtas yra areÅ¡tuotas, jo finansinė padėtis per 2013 m. ženkliai pablogėjo ir Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ imtis priemonių užtikrinti galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areÅ¡tavo atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ 62 386, 12 Eur sumai, o tokio turto neradus ar radus nepakankamai, nurodė areÅ¡tuoti kilnojamÄ jį turtÄ , priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovÄ ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areÅ¡tuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždraudžiant visu areÅ¡tuotu turtu disponuoti.

Teismas taip pat nurodė materialaus turto neradus ar radus nepakankamai, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sÄ skaitose, ar esančias pas trečiuosius asmenis, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsakovui atsiskaityti su ieÅ¡kovu, iÅ¡mokėti darbo užmokestį atsakovo darbuotojams, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio faktinės aplinkybės bei ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp ginčo Å¡alių susiklostė pirkimo – pardavimo bei paslaugų tiekimo teisiniai santykiai, atsakovas už perduotas prekes neatsiskaitė ir liko ieÅ¡kovui skolingas.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei savo reikalavimÄ atsakovui tikėtinai pagrindė. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimo atsakovui suma yra sÄ lyginai didelė, tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis, ieÅ¡kovo teigimu, pablogėjo, todėl darytina prielaida, jog atsakovas turi finansinių sunkumų, kuriems esant galimas jo turto perleidimas, apsunkinimas ar kiti veiksmai, dėl kurių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovas UAB „INŽINERA“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ; nutartį panaikinti minėtÄ teismo procesinį sprendimÄ leisti vykdyti skubiai, kad atsakovo interesai nebÅ«tų pažeidžiami ir bÅ«tų užkirstas kelias nuostolių atsiradimui dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; skirti ieÅ¡kovui 2 896 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl minėtų priemonių taikymo, kai Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliaciniame teisme; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas, teikdamas naujÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja civilinio proceso teisėmis, kadangi nepateikia jokių naujų įrodymų, kurie sÄ lygotų bÅ«tinybę taikyti minėtas priemonės. Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, grindžiamÄ tapačiomis aplinkybėmis, Å¡ioje civilinėje byloje jau iÅ¡nagrinėjo, todėl nėra pagrindo teikti pakartotinį praÅ¡ymÄ .2.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-1232/2014, iÅ¡tyrė 2013 m. atsakovo balanso duomenis, ir konstatavo, kad jo turto vertė žymiai virÅ¡ija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydį. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje iÅ¡analizavo ne tik 2012 m., bet ir 2013 m. atsakovo balanso duomenis. Å i faktinė aplinkybė paneigia ieÅ¡kovo pakartotiniame praÅ¡yme nurodytus teiginius, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ pirmÄ kartÄ , teismai vadovavosi 2012 m. atsakovo finansinės atskaitomybės duomenimis.

Taip pat nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovo finansinė padėtis pablogėjo, kadangi tokio pablogėjimo teismai, pirmÄ kartÄ spręsdami klausimÄ dėl ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių taikymo, nenustatė.

3. IeÅ¡kovas nepateikė, o teismas skundžiamoje nutartyje netyrė reikÅ¡mingų įrodymų, kurie sudarytų prielaidas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo turtui. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, priimta neiÅ¡tyrus bylos faktinių aplinkybių.

4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo res judicata principu, kadangi tas pats klausimas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir esant vienodiems įrodymams (naujų įrodymų ieškovas nepateikė) jau buvo išnagrinėtas.

5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje neatitinka proceso ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų, taip pat teisingumo ir protingumo principų, kadangi abi Å¡alys viena kitos atžvilgiu Å¡ioje byloje turi turtinius reikalavimus. Å ioje byloje susiklostė situacija, kuomet ieÅ¡kovas reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo pingines lėšas, ginčydamas pastarojo atliktÄ Ä¯skaitymÄ , o atsakovas turi įrodinėti, kad jo atliktas įskaitymas atitinka CK 6.131 straipsnio reikalavimus bei yra visos reikalingos sÄ lygos įskaitymui atlikti.

Jei atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ teismas pripažintų nepagrįstų, jis turėtų reikalavimÄ teisę ieÅ¡kovui ir Å¡ie reikalavimai turėtų bÅ«ti patvirtinti ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo byloje, o atsakovas stotų į kreditorių eilę ir pagal Lietuvos Respublikos restruktÅ«rizavimo įstatyme nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ bÅ«tų tenkinami jo reikalavimai ieÅ¡kovui. Taigi, jeigu skundžiama nutartis nebÅ«tų panaikinta, bÅ«tų pažeistas Å¡alių interesų pusiausvyros principas, kadangi ieÅ¡kovui bÅ«tų suteiktas nepagrįstas prioritetas, dviguba apsauga, nes atsakovo piniginės lėšos liktų pas ieÅ¡kovÄ , o atsakovui bÅ«tų taikomas turto areÅ¡tas ir taip galimai trukdoma vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ , atsiskaityti su kitais kreditoriais, pirkti prekes ir kt.

6. Atsakovas yra veikianti įmonė, atsiskaitinėjanti su savo kreditoriais, vykdanti Å«kinę – komercinę veiklÄ , atsiskaitinėja su darbuotojais bei valstybės biudžetu, neturi skolų, įmonės ekonominė bÅ«klė yra gera ir tai patvirtina papildomai pateikiami įrodymai. Atsakovas Å¡iuo metu nedalyvauja teisminiuose procesuose, kuriuose iÅ¡ jo bÅ«tų reikalaujama priteisti pinigines sumas ar vykdyti kitokius materialaus pobÅ«džio reikalavimus.

7. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, įstatinis bendrovės kapitalas taip pat yra rodiklis, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo įstatinis kapitalas 24 kartus virÅ¡ija Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytÄ dydį ir yra didesnis už ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Taip pat atsakovo įstatinis kapitalas nei karto nuo bendrovės įsteigimo 2006 m. nebuvo mažinamas, todėl nėra jokios grėsmės įstatinio kapitalo sumažėjimui, galinčiam turėti įtakos galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.8.

IeÅ¡kovas yra profesionalus verslo subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni (griežtesni) elgesio standartai, todėl jis akivaizdžiai suprato tai, kad teikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodant naujų aplinkybių, o tik tas, kurias jau viena kartÄ iÅ¡tyrė ir dėl kurių neskundžiama nutartimi pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, yra nesÄ Å¾ininga ir nepagrįsta. IeÅ¡kovui atstovauja advokatė, kuri yra savo srities profesionalė, todėl tikrai turėjo žinoti, kad jos paduodamas praÅ¡ymas yra nepagrįstas.

Toks ieÅ¡kovo, neva ginančio savo teisę, elgesys prieÅ¡tarauja geros moralės, sÄ Å¾iningo verslo ir sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos principams bei pažeidžia draudimo piktnaudžiauti procesu principÄ . Teismas tokius veiksmus turėtų pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesine teise į teisminę gynybÄ bei nepagarba teismui ir kitiems proceso dalyviams, bei skirti ieÅ¡kovui 2 896 Eur baudÄ , 50 procentų Å¡ios baudos paskiriant atsakovo, 50 procentų – valstybės naudai. IeÅ¡kovas RUAB „Molesta“ atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsiliepime nurodo Å¡iuos atsikirtimus atsakovo skundui:1. Atsakovo nurodytos teismo nutartys, kuriomis Å¡ioje byloje buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo grindžiamos jo 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, tuo tarpu su pakartotiniu praÅ¡ymu teismui buvo pateikta 2013 m. finansinė atskaitomybė bei kiti atsakovo finansiniai rodikliai, kurie patvirtina pablogėjusiÄ atsakovo finansinę padėtį.

2. Atsakovas 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis patyrė 204 700 Lt nuostolį, o 2012 m. buvo gavęs 23 902 Lt pelno, įsiskolinimai tiekėjams padidėjo daugiau kaip dvigubai, žymiai padidėjo kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi per vienerius metus atsakovo finansinė padėtis pasikeitė tiek, jog bendrovė patyrė didelį nuostolį, veikė nuostolingai, nuostolis yra žymus ir didesnis nei ieÅ¡kinio suma, todėl buvo pagrindas svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡ naujo.

3. VisÄ atsakovo turtÄ sudaro bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė balanse – tik 40 425 Lt. Net ir realizavus tokį turtÄ , ieÅ¡kovo reikalavimai nebÅ«tų patenkinti, nes atsakovo trumpalaikiai įsiskolinimai sudaro net 1 805 356 Lt, o atsakovo balanse nurodytas visas turtas – 2 748 551 Lt. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė.

4. Atsakovo įstatinio kapitalo dydis – 240 000 Lt (69 508, 80 Eur), o ieÅ¡kinio suma – 62 386, 12 Eur. Ä®statinio kapitalo dydis nėra rodiklis, kuriuo vadovaujantis yra nustatoma bendrovės finansinė padėtis. IÅ¡ atsakovo balanso matyti, kad atsakovo įstatinį kapitalÄ Å¾enkliai virÅ¡ija mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

5. Aplinkybė, kad teismas Å¡ioje byloje jau yra atmetęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.6. Atsakovas turėjo galimybė pateikti finansinės atskaitomybės duomenis už 2014 m., tačiau įrodymų teismui nepateikė, dėl ko darytina iÅ¡vada, jog jo finansinė padėtis tikrai nėra pagerėjusi. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo apibrėžimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip ne kartÄ jau buvo minėta teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobÅ«džiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2408/2013), kas reiÅ¡kia, jog teismui netenkinus praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jas panaikinus, ieÅ¡kovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str. 1 d. ir 3 d., 147 str. 2 d.).

Tokiu atveju teismas turi iÅ¡ naujo vertinti praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumÄ , nustatinėdamas, ar pakartotinio praÅ¡ymo nagrinėjimo metu egzistuoja praÅ¡yme nurodytos naujos grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl 215 406, 81 Lt (62 386, 12 Eur) bendros skolos ir palÅ«kanų sumos priteisimo, kurio užtikrinimui 2015-01-27 pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-4408-803/2014) toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1232/2014) minėtas Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytomis nutartimis teismai ieÅ¡kinio sumÄ pagal atsakovo finansinę padėtį vertino kaip nesudarančiÄ pagrindo spręsti apie grėsmę galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu pakartotinį praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovas grindė atsakovo finansinės atskaitomybės rodikliais, kuriais remdamasis teigė, jog pastarojo finansinė padėtis pablogėjo, dėl ko ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimus, jo teiginius dėl sunkios atsakovo finansinės padėties laikė pagrįstais, todėl praÅ¡ymÄ tenkino – pirmiau nurodė areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, leidžiant iÅ¡ jų atlikti privalomus mokėjimus darbuotojams, valstybei bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu.NesutikimÄ su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovas pirmiausiai grindžia argumentais, kad pateikdamas pakartotinį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi nenurodo jokių naujų argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir kurių nebÅ«tų iÅ¡nagrinėję teismai, sprendę dėl pirminio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo Å¡ioje byloje taikyti ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimo priemones.

Pažymi, kad pateikęs pakartotinį praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovas nurodo 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenis, nors jie jau buvo įvertinti ir aptarti minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Nors, iÅ¡ tiesų, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , 2014 m. liepos 24 d. nutartyje įvertino ne tik 2012 m., bet ir 2013 m. atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, pažymėtina, jog teismas iÅ¡ esmės įvertino 2013 m. balanso duomenis apie apskaitytÄ atsakovo turtÄ , jo sudėtį, tuo tarpu pakartotiniame praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovas akcentavo ir kitus 2013 m. finansinės atskaitomybės rodiklius, tokius, kaip per minėtus metus patirti nuostoliai, padidėjusi trumpalaikių įsipareigojimų apimtis ir kt.

Tai, kad kai kurie ieÅ¡kovo pakartotinio ir pirminio praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai, juos pagrindžiantys įrodymai sutampa, nesudaro pagrindo teigti, jog praÅ¡ymai yra analogiÅ¡ki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones aplinkybės, nors grindžiamos tais pačiais atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais, laikytinos naujomis, dėl ko apygardos teismas pagrįstai priėmė spręsti pakartotinį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių taikymo.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti naujesnių atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų, kadangi paskutinį kartÄ tokius duomenis vieÅ¡ojo registro tvarkytojui pastarasis yra pateikęs tik už 2013 m. (CPK 179 str. 3 d.). Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tik sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad atsakovo finansinė padėtis per laikotarpį nuo pirminio iki pakartotinio praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo pablogėjo, plačiau neįvertinęs pakartotinio praÅ¡ymo argumentų, tačiau skundžiamos teismo nutarties motyvų glaustumas Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto procesinio sprendimo (CPK 328 str.).

VisapusiÅ¡kai įvertinus apelianto 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenis, turimo turto apimtį ir sudėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jog Å¡iuo atveju yra reali grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo balanso už 2013 m., jo turtas buvo įvertintas 2 748 551 Lt sumai ir nors turimo turto apimtis, palyginus jÄ su 2012 m. balanse apskaitytu turtu (2 411 698 Lt), padidėjo, tačiau įvertintina tai, kad iÅ¡ esmės didžiÄ jÄ dalį atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas – 2 508 383 Lt, iÅ¡ kurio 1 854 944 Lt – per vienerius metus gautinos sumos.

Taigi pastarÄ ja suma atsakovas realiai nedisponuoja. Pažymėtina, kad atsakovo turtas, lyginant jį su 2012 m., padidėjo bÅ«tent per vienerius metus gautinomis sumomis, kurios nuo 1 237 252 Lt iÅ¡augo iki jau minėtos 1 854 944 Lt sumos. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. iÅ¡augo atsakovo per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vertė – nuo 1 240 142 Lt 2012 m. iki 1 805 356 Lt 2013 m. Kaip matyti iÅ¡ 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovas 2013 m. patyrė 204 700 Lt nuostolių, kai tuo tarpu 2012 m. gavo 23 902 Lt pelno.

Visi Å¡ie duomenys leidžia spręsti apie pablogėjusiÄ atsakovo finansinę padėtį. Palyginus ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 215 406, 81 Lt su atsakovo realiai disponuojamo ilgalaikio turto verte – 240 168 Lt, įsipareigojimų kreditoriams verte – 1 805 356 Lt bei įvertinus tai, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė 40 425 Lt, yra įkeistas bankui, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio suma atsakovui laikytina didele ir objektyviai sudarančia grėsmę ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.).

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jam nėra iÅ¡kelta bankroto byla, kad jis neturi įsipareigojimų valstybei, neturi jo atžvilgiu pradėtų teisminių ginčų, yra aktyviai komercinėje – Å«kinėje veikloje veikianti bendrovė, nepaneigia iÅ¡vados dėl Å¡io ginčo sumos jam reikÅ¡mingumo ir poreikio imtis procesinių priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.Atkreiptinas dėmesys, kad siekdamas paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį byloje apeliantas galėjo pateikti duomenis, kurie paneigtų iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimo suma pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.

Kaip minėta, apeliantas nei vieÅ¡ojo registro tvarkytojui, nei teismui nėra pateikęs ir vėlesnių kaip 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenų, kurie leistų įvertinti labiau aktualesnę jo finansinę padėtį. Tuo tarpu skundo argumentais dėl bendrovės įstatinio kapitalo dydžio negalima visapusiÅ¡kai spręsti apie jos finansinę padėtį ir ieÅ¡kovo reikalavimo sumos reikÅ¡mingumÄ . Å ie argumentai taip pat nepaneigia didelės ieÅ¡kovo reikalavimo sumos, kaip realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, prezumpcijos (CPK 12, 178 str.).

Atskirasis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad skundžiama nutartimi pritaikytos priemonės neatitinka proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei bendrųjų teisės principų: abi Å¡alys nagrinėjamoje byloje turi turtinius reikalavimus viena kitos atžvilgiu, todėl pritaikius ieÅ¡kinio užtikrinimo priemones, atsakovo turtas ir turtinės teisės yra nepagrįstai dvigubai apsunkinamos. Apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas turi galimÄ Å¡io ginčo sumai piniginį reikalavimÄ ieÅ¡kovui nepaneigia bÅ«tinybės atsakovo turtui ir turtinėms teisėms taikyti suvaržymus.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra restruktÅ«rizuojama bendrovė, todėl Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų įskaitymas nėra galimas, tuo tarpu ieÅ¡kovo teisinis statusas sudaro pareigÄ teismui atsižvelgti į Å¡ios bylos vieÅ¡o intereso pobÅ«dį bei bÅ«tinybę Å¡iuo atveju apsaugoti ne tik ieÅ¡kovo, kaip restruktÅ«rizuojamos bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apygardos teismas, siekdamas, jog pritaikyti ribojimai apeliantui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinÄ sias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė jam priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos.

Tokiu bÅ«du buvo užtikrinta, kad nebÅ«tų pažeisti ekonomiÅ¡kumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principai, todėl skundo argumentai dėl minėtų principų pažeidimo, galimo apelianto Å«kinės veiklos ir finansinės padėties sutrikdymo pritaikytu turto areÅ¡tu atmestini kaip nepagrįsti. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-336-554/2015, iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo RUAB „Molesta“ ieÅ¡kinį – priteisė jam iÅ¡ atsakovo UAB „INŽINERA“ 53 697,52 Eur (185 406,81 Lt) skolos ir 6 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų, tuo tarpu ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl 30 000 Lt (8 688, 60 Eur) palÅ«kanų priteisimo atmetė.

Nors Å¡is teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau Å¡ios aplinkybės kontekste galima spręsti apie tikėtinai pagrįstÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 144 str. 1 d.) bei tinkamai apygardos teismo įvertintÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 185 str.). Dėl apelianto argumentų spręsti klausimÄ dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pažymėtina, kad pakartotinio praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavimas įprastai nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl apelianto praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo netenkina.IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti jÄ atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad minėtu Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-336-554/2015, ieÅ¡kovo reikalavimai buvo patenkinti 53 697,52 Eur (185 406,81 Lt) apimtyje, tuo tarpu iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliacinį skundÄ dėl Å¡io teismo sprendimo yra pareiÅ¡kęs tik atsakovas UAB „INŽINERA“ (CPK 313 str.).

Siekiant ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju tikslinga sumažinti skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , nustatant, kad atsakovo areÅ¡tuoto turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų vertė nevirÅ¡ytų 53 697, 52 Eur (185 406,81 Lt) sumos (CPK 145 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį, sumažinant ieÅ¡kovo RUAB „Molesta“ ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areÅ¡tuotinÄ bendrÄ sumÄ nuo 62 386, 12 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų, 12 centų) iki 53 697, 52 Eur (penkiasdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt septynių eurų, 52 centų).

Likusias teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registrui. Teisėjas                                                                                                Konstantinas Gurinas