11b1b6fe-7ea3-4fc7-a2d3-ac673fd401ef · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-410-804/2022. Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02251-2021-2. Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2022 m. kovo 2 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėjas Ričardas PraÅ¡muntas, sekretoriaujant Vilenai Jančevskai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos T. B. J. atstovui advokatui Edvardui Steckiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

B. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims M. B., VÄ® Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad suinteresuotas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties nepriėmė M.

B. a. k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ , pradėdamas paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti arba M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė ir valdė palikimÄ . PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjos tėvas M. B., iki mirties turėjo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę Opel Vivaro, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su M. B. gyveno S. B. bei M. B. mažametis sÅ«nus M. B., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) M. B. mirė. M. B. turėjo 2 pirmos eilės įpėdinius (vaikus) –pareiÅ¡kėjÄ ir sÅ«nų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) 2017-11-23 pareiÅ¡kėja per įstatymų nustatytÄ terminÄ kreipėsi į notarÄ paduodama pareiÅ¡kimÄ palikimui priimti ir priėmė M. B. palikimÄ . M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo.

PareiÅ¡kėja pastebi, kad M. B. nesikreipė dėl juridinio fakto nustatymo, jog jis priėmė palikimÄ , M. B. vardu nebuvo atsisakyta M. B. palikimo. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėja negali gauti paveldėjimo liudijimo į M. B. palikimÄ ir Å¡io turto registruoti kaip savo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ argumentus, jog byloje turėtų bÅ«ti įvertinti M. B. įstatyminės atstovės atlikti veiksmai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimÄ ir įsitikinta, kad nepilnamečiui įpėdiniui jam tenkančio palikimo priėmimas ar atsisakymas priimti palikimÄ nesukels neigiamų pasekmių.

PraÅ¡o bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kėjos T. B. J. pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, VÄ® Turto banko atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad VMI prie FM nėra gavusi praneÅ¡imų apie galimÄ palikimo perėjimÄ valstybei po palikėjo M. B. mirties, palikimo priėmimo procedÅ«ra nėra pradėta.

PraÅ¡o sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-10232-804/2021 priimti teismo nuožiÅ«ra. Byla nutrauktina. Teismas ypatingÄ ja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Pagal CK 5. 50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

LR CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo jį, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipiasi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir pan.). PareiÅ¡kėja kreipdamasi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, nurodo, jog dėl to, kad suinteresuoto asmens M. B. įstatyminė atstovė nepriima ar atsisako M. B. priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu, ji negali gauti paveldėjimo liudijimo į M.

B. palikimÄ ir Å¡io turto registruoti kaip savo. Pažymėtina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas turi sukelti teisinių padarinių bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, o ne kitiems asmenims. Kiekviena paveldėjimo byla paprastai pradedama gavus įpėdinio pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. IÅ¡ 2017-11-23 Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. TomaÅ¡evičiaus liudijimo matyti, kad po palikėjo M. B. mirties (duomenys neskelbtini) buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. CT-182/17, kurioje palikimÄ priėmė mirusiojo duktė.

IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pareiÅ¡kėja priėmė palikėjo M. B. palikimÄ . Palikimo priėmimo faktas registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). CK 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Pagal CK 5.67 straipsnio 1 dalį paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. IÅ¡ iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas jokių teisinių padarinių jai nesukelia, nes paraiÅ¡kėja gali gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir paveldėto turtÄ ar jo dalį registruoti savo vardu.

Be to, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pagal CPK 38 str. 4 d. nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymÄ â€“ atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytus atvejus.

Suinteresuoto asmens M. B. įstatyminė atstovė yra jo motina S. B.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bÅ«tent nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė turi teismui reikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ dėl termino atsisakyti palikimo atnaujinimo ir palikimo priėmimo atsisakymo. Taip pat teismas atkreipia Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos dėmesį, jog Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turi pareigÄ rÅ«pintis vaiko teisių įgyvendinimu, jeigu to nedaro vaiko atstovas pagal įstatymÄ (Å¡iuo atveju vaiko motina S. B.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a: Tomos B. J. pareiÅ¡kimo netenkinti. Ä®pareigoti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreiptis į įstatyminę M. B. atstovę S. B. dėl kreipimosi į teismÄ atnaujinti terminÄ priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ ir leidimo iÅ¡davimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas