2023-04-26 Nr. AB-8919-3-62-3-01492-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-220-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01492-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Kauno tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. vasario 22 d. buvo šaukiama į teismo posėdžius ir konvojuojama į Vilniaus miesto areštinę. Teismas prašė Kauno TI sudaryti sąlygas, kad teismo posėdžiai vyktų nuotoliniu būdu, tačiau Kauno TI atsakydavo, kad turi tik vieną kompiuterį. Pareiškėja teigė, kad Kauno TI pateikė klaidinančią informaciją, nes karantino laikotarpiu 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. sausio 26 d. teismo posėdžiai jos byloje vyko nuotoliniu būdu. Prieš vykstant į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareiškėja būdavo įspėta tik vakare.

2.2. Pareiškėja teigė, kad dušu pasinaudoti turėjo galimybę tik kartą per savaitę, todėl tekdavo praustis kamerose, kur nėra karšto vandens. Taip pat nespėdavo Kauno TI parduotuvėje nusipirkti jai būtiniausių daiktų, tvirtino, kad buvo vežiojama be reikalo ir tai sukėlė daug fizinių ir psichologinių traumų. Nurodė, kad kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu, kad dėl etapavimo ją įspėtų iš anksto, tačiau jokių atsakymų negavo.

2.3. 2020 m. rugsėjo 21 ir 24 dienomis jai buvo paskirti posėdžiai Vilniaus apygardos teisme. 2020 m. rugsėjo 21 d. etapu nuvežę į Vilniaus AVPK, rugsėjo 22 d. ją grąžino atgal į Kauno TI, nors posėdis buvo paskirtas 2020 m. rugsėjo 24 d. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. spalio 16 d. teismo posėdis buvo paskirtas 13.30 val. Vilniaus apylinkės teisme, tačiau ji buvo etapuota tik 15 val. neaišku, kokiu tikslu. Vilniaus apygardos teisme teismo posėdis iš 2020 m. gruodžio 8 d. buvo perkeltas į 2020 m. gruodžio 10 d., tačiau gruodžio 8 d. ji buvo vežama į Vilniaus AVPK.

2.4. Vykstant ir grįžtant etapu į teismo posėdžius, pareiškėjai teko pačiai neštis visus daiktus, tarp jų čiužinį, patalynę ir antklodę, iš 3 aukšto į rūsį ir atgal. Kėlė klausimą, kodėl ji nebuvo apgyvendinta antrame aukšte, be to, 3 aukšte neatsidarė langai, trūko oro, ištraukiamoji ventiliacija veikė silpnai. 3 aukšto pasivaikščiojimo kiemelių durys būdavo atidarytos, todėl žiemą patalpoje buvo šalta. Į jos prašymus nebuvo reaguojama.

3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

4. Kauno TI pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei rėmėsi šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja išskyrė tris konkrečius etapavimo atvejus, kai, jos nuomone, konvojavimas buvo nepagrįstas: 1) pareiškėja nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo kviečiama į teismo posėdžius Vilniuje, tačiau po 2020 m. rugsėjo 21 d. posėdžio sužinojo, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. bus etapuojama atgal į Kauno TI. Tačiau pareiškėja į Vilniaus AVPK buvo etapuota 2020 m. rugsėjo 18 d., į Kauno TI grąžinta 2020 m. rugsėjo 22 d. Duomenų, kad pareiškėja buvo konvojuota į teismo posėdį 2020 m. rugsėjo 24 d., nėra; 2) pareiškėja nurodė, kad ji 2020 m. spalio 16 d. 13.30 val. buvo kviečiama į teismo posėdį Vilniaus apylinkės teisme, tačiau iš Kauno TI ji buvo išvežta tik 2020 m. spalio 16 d. 15 val., t. y. be tikslo, po paskirto teismo posėdžio. Rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėja iš Kauno TI išvyko 2020 m. spalio 13 d. (į Vilniaus AVPK), o į Kauno TI grąžinta 2020 m. spalio 16 d.; 3) pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. jai buvo paskirtas teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme, tačiau teismas 2020 m. gruodžio 8 d. išsiuntė Kauno TI pranešimą, jog 2020 m. gruodžio 10 d. posėdis nevyks. Rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėja iš Kauno TI į Vilniaus AVPK etapuota 2020 m. gruodžio 8 d., o grąžinta 2020 m. gruodžio 10 d. Kauno TI atkreipė dėmesį, kad, kaip nurodė pareiškėja, teismo pranešimas Kauno TI išsiųstas tik 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. jos konvojavimo dieną, todėl Kauno TI jo iki pareiškėjos išvykimo iš įstaigos negavo. Ne Kauno TI sprendžia, kokiu būdu vyks teismo posėdžiai. Kauno TI, kaip ir teismo, resursai organizuoti teismo posėdžius nuotoliniu būdu yra riboti, Kauno TI vienu metu gali būti laikoma iki 336 suimtųjų / nuteistųjų.

4.2. Teisės aktai nereglamentavo patalynės ir čiužinių surinkimo ir išdavimo proceso. Pareiškėja nenurodė, kokių neigiamų padarinių jai kilo dėl to, jog turėjo nešioti čiužinį. Kauno TI veiksmai atitiko teisės aktus. Pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad jai buvo suteikta teisė kartą per savaitę naudotis dušu ir dėl to ginčo šioje byloje nekyla. Pareiškėja kaip vieną iš neigiamų jos konvojavimo pasekmių taip pat nurodė tai, jog ne visada spėdavo apsipirkti įstaigos parduotuvėje, tačiau, atsakovo atstovo teigimu, pareiškėja neįvardijo nei konkrečių datų, nei aplinkybių ir produktų, kurių siekė įsigyti, bet jų negavo.

4.3. Kauno TI kamerose langai atsidaro visiškai arba turi orlaides, jose taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema, t. y. įrengtas tiek natūralus, tiek mechaninis kamerų vėdinimas. Tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Ginčui aktualiu laikotarpiu mechaninis kamerų vėdinimas nebuvo sutrikęs. Kauno TI kamerose higienos normas atitinkanti temperatūra yra užtikrinama, kamerose įrengti radiatoriai, langai sandarūs, todėl jokie skersvėjai susidaryti negali. Duomenų apie pareiškėjos pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nebuvo, šių aplinkybių nepagrindė ir pareiškėja. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja kalinimo metu skundėsi kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų jos laikymo sąlygų. Taigi, Kauno TI nuomone, pareiškėja dvasinių ir fizinių kančių nepatyrė.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, Tarnyba) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko. Tarnyba nurodė pareiškėjos konvojavimo aplinkybes ir pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnyba tik vykdo institucijų priimtus sprendimus dėl asmenų konvojavimo. Tarnyba nepriėmė jokio individualaus pobūdžio sprendimo dėl pareiškėjos lydėjimo konkrečią dieną, konkrečiu konvojumi ir į konkretų paskirties punktą, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už kitų institucijų priimtus sprendimus. Prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo atstovo 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijos, patvirtintos tvarką Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-33 (toliau – ir Instrukcija), nuostatas, pažymėjo, kad konvojavimo dokumentus organizuoja įstaigos, kurioje laikomas suimtasis, atitinkamas padalinys, o Viešojo saugumo tarnybai tenka pareiga nustatyti planinius maršrutus, kuriais konvojuojami asmenys. Paprastai suimtieji / nuteistieji konvojuojami planiniu maršrutu, o neplaninis konvojus skiriamas tik ypatingais atvejai.

8. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo suplanuoti teisiamieji posėdžiai Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėja į Vilniaus AVPK buvo konvojuota 2020 m. rugsėjo 18 d. iš Kauno TI, Kauno TI pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius, konvojavimo pagrindas – teismo nutartis. Pareiškėja grąžinta į Kauno TI iš Vilniaus AVPK 2020 m. rugsėjo 22 d., Vilniaus AVPK pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Paraišką dėl pareiškėjos konvojavimo 2020 m. rugsėjo 22 d. atgal į Kauno TI pateikė Vilniaus AVPK, todėl pareiškėjos skundo argumentus, kad Kauno TI atsakingas už jos sugrąžinimą į Kauno TI, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėja buvo konvojuota į 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamąjį posėdį, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamajame posėdyje ji dalyvavo. Pareiškėja iš esmės kėlė ginčą, kad ji be reikalo buvo sugrąžinta 2020 m. rugsėjo 22 d. į Kauno TI, tačiau nekėlė ginčo dėl to, jog ji 2020 m. rugsėjo 24 d. be pagrindo buvo konvojuota į teisiamąjį posėdį. Kaip jau nustatyta, pareiškėją į Kauno TI pagal paraišką grąžino Vilniaus AVPK, todėl Kauno TI neteisėtų veiksmų nenustatyta.

10. Bylos duomenys, teismo teigimu, patvirtino, kad pareiškėja buvo konvojuota į Vilniaus AVPK iš Kauno TI 2020 m. spalio 13 d., Kauno TI pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Pareiškėja grąžinta į Kauno TI iš Vilniaus AVPK 2020 m. spalio 16 d., Vilniaus AVPK pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. spalio 16 d. 15 val. buvo išvežta iš Kauno TI į Vilniaus AVPK, nors teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. spalio 16 d. 13.30 val. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjos nurodytoje baudžiamojoje byloje teisiamasis posėdis 2020 m. spalio 16 d. nebuvo suplanuotas, todėl šiuos pareiškėjos skundo argumentus teismas atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo konvojuota į Vilniaus AVPK iš Kauno TI 2020 m. gruodžio 8 d., Kauno TI pateikus paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Pareiškėja grąžinta į Kauno TI iš Vilniaus AVPK 2020 m. gruodžio 10 d., Vilniaus AVPK pateikus 2020 m. gruodžio 9 d. paraišką ir perdavus pareiškėją planiniam konvojui, vykstančiam maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą Kauno tardymo izoliatoriui, Viešojo saugumo tarnybai, kad atšaukia reikalavimą pristatyti pareiškėją į 2020 m. gruodžio 10 d. 13.00 val. teisiamąjį posėdį. Kauno TI atsiliepime nurodė, kad pranešimas Kauno TI dėl atšaukiamo posėdžio išsiųstas 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. pareiškėjos konvojavimo dieną, tačiau iš byloje esančio pranešimo Kauno TI matyti, jog jis buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 7 d. Dokumento gavimo spaudas patvirtina, kad Viešojo saugumo tarnyboje pranešimas gautas 2020 m. gruodžio 9 d., jau po pareiškėjos išvykimo. Kauno TI 2021 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 9791 nurodė, kad pranešimas Kauno TI buvo gautas 2020 m. gruodžio 7 d. Taip pat paaiškino, kad konvojavimui būtini dokumentai perduodami įstaigos vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo išvykimo išvakarėse. Kadangi pareiškėjos konvojavimo dokumentai pranešimo gavimo dieną jau buvo parengti ir perduoti vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai vykdyti, o minėtas gautas teismo pranešimas buvo tik vizavimo stadijos ir tik vėliau pasiekė tiesioginius vykdytojus, todėl 2021 m. spalio 8 d. pareiškėja buvo konvojuota į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę pagal ankstesnį nurodymą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, Kauno TI pareigūnai veikė aplaidžiai, ne laiku reagavo į gautą informaciją apie atšaukiamą teisiamąjį posėdį, todėl teismas pripažino, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 8 d. konvojuota į Vilniaus AVPK be objektyvaus pagrindo.

12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčui aktualiu reguliavimu, kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad jai nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Teismas pažymėjo, kad aptariamą aplinkybę pareiškėja nurodė itin abstrakčiai, neįvardijo nei konkrečių datų, nei aplinkybių, produktų, kurių siekė įsigyti, bet jų negavo.

13. Kadangi laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, teismas konstatavo, kad šiuo aspektu pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos.

14. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad nebuvo sudarytos sąlygos teisiamuosius posėdžius organizuoti vaizdo konferencijos būdu, nors kai kurie posėdžiai karantino metu buvo vykdomi nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos įrangą, teismas pažymėjo, jog baudžiamosiose bylose, kurias skunde nurodė pareiškėja, teismai nutartimis buvo įpareigoję pareiškėją pristatyti į teisiamuosius posėdžius, išskyrus 2020 m. gruodžio 22 d. teisiamąjį posėdį, kuris buvo suorganizuotas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Be to, teismas pritarė Kauno TI atsiliepime nurodytiems argumentams, kad Kauno TI, kaip ir teismo, resursai organizuoti teismo posėdžius nuotoliniu būdu yra riboti, tuo labiau kad Kauno TI vienu metu gali būti laikoma iki 336 suimtųjų / nuteistųjų. Teismas konstatavo, kad šiuo aspektu taip pat nenustatyta Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

15. Vertindamas argumentus, kad pareiškėja buvo apgyvendinta Kauno TI trečiame aukšte esančiose kamerose ir kiekvieną kartą vykstant konvojumi į Vilnių turėdavo pati nešti sunkią dėžę su daiktais, tarp jų čiužinį, antklodę ir kitus daiktus, į cokolinį aukštą, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad suimtajam atvykus į tardymo izoliatorių atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai. Neleistini suimtiesiems turėti daiktai ar kurių svoris viršija nustatytą leistiną asmeninių daiktų svorį, atiduodami saugoti į Kauno TI sandėlį arba perduodami jo nurodytam asmeniui. Leidžiamiems asmeniniams daiktams susidėti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos 90 litrų talpos plastikinės dėžės, plastikinės dėžės yra Kauno TI trumpalaikis materialusis turtas ir suimtiesiems (nuteistiesiems) jų išsivežti į kitas įstaigas neleidžiama. Laikinai iš tardymo izoliatoriaus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (iki 60 dienų) ar kitą įstaigą išvykstančių nuteistųjų (suimtųjų) pasiimamų ir visą išvykos laiką turimų asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 10 kg, neskaitant administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagos. Kauno TI pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai išvykstant į kitą įstaigą, jos daiktai, viršijantys nustatytą svorį, buvo padedami į sandėlį saugoti, išduodant sandėlio kvitą. Šiuos teiginius patvirtino į bylą pateikti sandėlio kvitai. Taip pat išvykstant iš sandėlio buvo grąžinami asmeniniai daiktai, t. y. krepšys daiktams susidėti etapavimo metu. Pareiškėja nurodė, kad ne kartą kreipėsi prašydama padėti nešti daiktus, tačiau jos prašymai buvo ignoruojami. Tarp byloje pateiktų pareiškėjos prašymų, adresuotų Kauno TI, teismo teigimu, nėra nei vieno prašymo, kuriuo ji kreiptųsi dėl nešamų daiktų. Taip pat pareiškėja nedetalizavo, kokios pasekmės jai kilo dėl nešamų asmeninių daiktų. Be to, teisės aktai nenumatė, kad Kauno TI pareigūnai turėtų užtikrinti suimtiesiems pagalbą nešant asmeninius daiktus, kurių svoris neviršija 10 kg. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad šiuo aspektu Kauno TI pareigūnai teisės aktų ir pareiškėjos teisių nepažeidė.

16. Dėl argumentų, kad kamerose, kuriose pareiškėja buvo laikoma, neatsidaro langai, trūksta oro, ištraukiamoji ventiliacija veikė silpnai, trečio aukšto pasivaikščiojimo kiemelių durys visuomet būdavo atidarytos, todėl žiemą kentėjo šaltį ir skersvėjį, teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno TI atsiliepime nurodė, jog bylos nagrinėjimui aktualiu ar jam artimu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų kamerose, kuriose buvo pareiškėja. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į minėtą įstaigą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kompetentingas institucijas. Į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. birželio 25 d. patikrinimo aktai, iš kurių matyti, jog suimtieji, kurie mano, jog kamerose kalinimo sąlygos neatitinka Higienos normos HN134:2015 reikalavimų, teikia skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir skundų pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė. Taigi, nesant duomenų, jog kameroje buvo netinkama temperatūra, teismas atmetė šiuos pareiškėjos argumentus. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad Kauno TI kamerose yra sudėti langai, kurie atsidaro, ir yra įrengta mechaninė ventiliacijos. Pareiškėjos teiginiai, kad ištraukiamoji ventiliacija veikė silpnai, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl konstatuota, kad Kauno TI užtikrino pareiškėjos teisę bausmę atlikti vėdinamoje patalpoje.

17. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėja 2 paras (nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.) be pagrindo buvo konvojuota į Vilniaus AVPK, dėl to ji galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų, tam tikrą diskomfortą, kurių ji nebūtų patyrusi, jeigu Kauno TI būtų laiku sureagavęs į gautą informaciją apie atšaukiamą teisiamąjį posėdį. Tačiau byloje esančioje sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų, jog šis pažeidimas pareiškėjai sukėlė sveikatos sutrikimų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja dėl minėtų pažeidimų kreipėsi raštu su pretenzijomis į Kauno TI administraciją. Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjos nurodyta 15 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 65 Eur.

III. 18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

19. Kauno TI pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Kauno TI pareigūnų aplaidumą, nes nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Kauno TI pareigūnai, taip pat nevertino ir kitų ypač svarbių aplinkybių, susijusių su 2020 m. gruodžio 8 d. pareiškėjos konvojavimu. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 8 d. iš Kauno TI buvo konvojuota vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutartis), kuria nurodyta pareiškėją perkelti iš Kauno TI į Vilniaus pataisos namus ar kitą teisės aktuose numatytą instituciją ne ilgiau kaip penkioms paroms ir pristatyti į Vilniaus apygardos teisme vyksiančius teismo posėdžius pagal iš anksto suderintą grafiką. Nutartyje nurodyta, kad vienas iš vyksiančių teismo posėdžių numatytas 2020 m. gruodžio 10 d., 13.00 val. Kauno TI darbuotojai dokumentus pareiškėjos 2020 m. gruodžio 8 d. konvojavimui parengė dieną prieš (2020 m. gruodžio 7 d.), vadovaudamiesi Nutartimi, taip pat iš anksto suderintu grafiku ir Instrukcijos 69 punktu, t. y. priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, elgėsi rūpestingai ir apdairiai bei jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

19.2. Aplinkybė, kad teismo posėdžių sekretorė 2020 m. gruodžio 7 d. išsiuntė pranešimą atšaukti reikalavimą pristatyti pareiškėją į Vilniaus apygardos teisme vyksiantį posėdį 2020 m. gruodžio 10 d., 13.00 val. neįrodo aplaidžių Kauno TI darbuotojų veiksmų. Kauno TI laikomas didelis kiekis suimtųjų, nuteistųjų ir arešto bausmes atliekančių nuteistųjų, kurių konvojavimo, bausmės atlikimo ir kitais klausimais rūpinasi atitinkami darbuotojai ir skyriai, minėti procesai yra sureguliuoti teisės aktais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos konvojavimas į teismo posėdžius vyko ne chaotiškai, o iš anksto planuojant grafikus, rengiant atitinkamus dokumentus (pvz. Nutartis apie 2020 m. gruodžio 10 d. vyksiantį teismo posėdį Vilniaus apygardos teismo buvo priimta prieš daugiau nei dvi savaites). Pirmosios instancijos teismas neįvertino teisės aktų reikalavimų ir realios galimybės Kauno TI darbuotojams veikti aktyviai, nes pranešimas apie teismo posėdžio atšaukimą išsiųstas tik pareiškėjos konvojavimo išvakarėse.

19.3. Be to, minėtas pranešimas el. paštu išsiųstas ne tik Kauno TI, tačiau ir Viešojo saugumo tarnybai, tačiau minėtos institucijos darbuotojų veiksmai nebuvo vertinti kaip aplaidūs, nes teismo vertinimu „Dokumento gavimo spaudas patvirtina, kad Viešojo saugumo tarnyboje pranešimas gautas 2020-12-09, jau po pareiškėjos išvykimo“. Tačiau dokumento gavimo spaudas neįrodo faktinio dokumento gavimo institucijos el. pašto dėžutėje dienos, nes el. paštu siunčiami laiškai faktiškai gaunami jų išsiuntimo dieną. Taigi, tiek Kauno TI, tiek Viešojo saugumo tarnyba pranešimą apie neįvyksiantį posėdį turėjo gauti jo išsiuntimo dieną. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vienos įstaigos darbuotojų aplaidžius veiksmus. Kauno TI nuomone, aplinkybė, jog viena institucija el. paštu gautus dokumentus užregistruoja vėliau, negali būti vertinama jos naudai, nes tokiu būdu gali būti suformuota ydinga praktika, kai įstaigos gali siekti kuo vėliau registruoti gaunamus dokumentus taip siekiant išvengti galimos atsakomybės.

19.4. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o duomenų apie pablogėjusią pareiškėjos fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu byloje taip pat nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėja kalinimo metu skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jos 2020 m. gruodžio 8 d. konvojavimo sukeltų neigiamų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėja iš esmės skundėsi visais jos konvojavimais į teismo posėdžius, nurodė, kad jai buvo nepatogu, tačiau laisvės apribojimas asmeniui savaime sukelia tam tikrus nepatogumus, kurių neįmanoma išvengti. Pareiškėja konkrečių neigiamų pasekmių, sukeltų dėl 2020 m. gruodžio 8 d. konvojavimo, nekonkretizavo, o neva patirtus neigiamus išgyvenimus nurodė abstrakčiai, jų nedetalizuodama, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai, iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą, neatsižvelgė. Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos, pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į Kauno TI apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Tarnybos nuomone, apeliacinis skundas grindžiamas abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, Kauno TI nepateikė pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildino iš neteisėtų Kauno TI veiksmų, priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja be pagrindo 2020 m. gruodžio 8 d. buvo konvojuota į Vilniaus AVPK, priteisė pareiškėjai 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Atsakovo atstovas Kauno TI, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad teismas nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė atsakovo atstovas, taip pat nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai kilo neturtinė žala, kurią privaloma atlyginti pinigais.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai detaliai nekartoja. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

28. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad teismas nepažeidė nurodytų reikalavimų dėl įrodymų vertinimo.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo atstovo argumentus, kad teismas nepagrįstai nustatė Kauno TI neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 8 d. buvo konvojuota į Vilniaus AVPK be objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Kauno TI 2020 m. gruodžio 7 d. el. paštu buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo pranešimas, kad teismas atšaukia reikalavimą pristatyti pareiškėją į 2020 m. gruodžio 10 d. 13 val. teisiamąjį posėdį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas pranešimas Kauno TI nebuvo gautas, ar kad įstaiga neturėjo objektyvios galimybės laiku į jį sureaguoti bei užkirsti kelią nepagrįstam asmens konvojavimui. Atsakovo akcentuojama Instrukcijos 69 punkte įtvirtinta nuostata, kad „<...> visi konvojavimui būtini dokumentai perduodami įstaigos vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančiam pataisos pareigūnui suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo išvykimo išvakarėse“ nepaneigia įstaigos darbuotojų pareigos operatyviai reaguoti į informaciją apie atšaukiamą reikalavimą konvojuoti asmenį. Šios pareigos, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad Kauno TI laikoma daug suimtųjų, nuteistųjų ir arešto bausmę atliekančių asmenų. Kiti atsakovo atstovo argumentai (be kita ko, kad konvojavimo procesas įstaigoje vyksta ne chaotiškai, o pagal iš anksto planuojamus grafikus, kad pranešimas apie atšauktą posėdį išsiųstas tik pareiškėjos konvojavimo išvakarėse ir kad Tarnyba turėjo gauti teismo pranešimą tą pačią dieną, kaip ir Kauno TI), nepaneigia byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintos aplinkybės, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 8 d. buvo nepagrįstai konvojuota į Vilniaus AVPK (į Kauno TI pareiškėja grįžo 2020 m. gruodžio 10 d.), o tai jai galėjo sukelti papildomų nepatogumų, kurių ji nebūtų patyrusi, jei pataisos įstaiga būtų laiku sureagavusi į gautą informaciją.

30. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Tačiau ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

31. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjos nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nebūtų tinkama satisfakcija už patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini. Atsižvelgus į anksčiau paminėtus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 65 Eur suma yra proporcinga atsakovo atstovo padarytam pažeidimui ir yra pakankama.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo Kauno TI apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Kauno tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė