11aedff5-828d-4e02-8d4f-023df0692a0c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-549-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01691-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovei Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „HSC Baltic“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas bei grÄ Å¾inti Å¡alis į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė skundžiamu sprendimu neteisėtai paÅ¡alino jÄ iÅ¡ tolimesnių vieÅ¡ojo pirkimo „Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kultÅ«ros paskirties pastato (7.10.), AuÅ¡ros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos darbų ir remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 386093, (toliau – ir Pirkimas) procedÅ«rų dėl to, kad ieÅ¡kovė nepateikė tam tikrų techninių dokumentų – statybų aikÅ¡telės situacijos plano; laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių iÅ¡dėstymo plano; agregatų montavimo ant stogo plano.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės parengti Pirkimo dokumentai sÄ moningai „užslepia“ tam tikrus reikalavimus, siekiant proteguoti vienÄ konkretų tiekėjÄ . Gavusi ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ be, atsakovės nuomone, tam tikrų dokumentų, atsakovė nepagrįstai neprašė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinti bei patikslinti pasiÅ«lymÄ . Be to, ieÅ¡kovės vertinimu, Å¡ie dokumentai iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti pateikti su pasiÅ«lymu, nes yra įtvirtinti Pirkimo sÄ lygų 3 priede „Užsakovo reikalavimai“, kuris yra skirtas apibrėžti Pirkimo objektÄ , jo apimtį ir sutarties vykdymo reikalavimus.

Å ių dokumentų pobÅ«dis liudija, kad tai įprastiniai statybos proceso metu, o ne pasiÅ«lymų pateikimo metu, rengiami dokumentai, o atsakovė net nebÅ«tų galėjusi objektyviai įvertinti jų atitikties Pirkimo sÄ lygų reikalavimams, nes tokių reikalavimų Pirkimo sÄ lygos nenustato. Reikalavimai pasiÅ«lymų pateikimui nustatyti Pirkimo sÄ lygų VI skyriuje „PasiÅ«lymų rengimas, pateikimas ir keitimas“. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad aptariami reikalavimai tiekėjams Pirkime atsirado ne iÅ¡ karto, o tik paskelbus antrÄ jį PirkimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkantį Pirkimo sÄ lygų reikalavimų, nes kartu su pasiÅ«lymu ieÅ¡kovė nepateikė Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Užsakovo reikalavimai“ 2.5 p., 2.6 p., 5.23 p. nurodytų dokumentų, t. y. statybų aikÅ¡telės situacijos plano; laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių iÅ¡dėstymo plano; agregatų montavimo ant stogo plano. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pateiktus argumentus, teismas sprendė, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo kurioje konkrečiai pirkimo dokumentų dalyje ir kokiame formate turi bÅ«ti numatytos sÄ lygos dėl tiekėjų pasiÅ«lymo formos, turinio, dėl kartu su pasiÅ«lymu pateikiamų dokumentų ir pan.

Kita vertus, ieÅ¡kovė neginčija, jog su ginčo Pirkimo sÄ lygomis ji buvo susipažinusi, Å¡ios sÄ lygos jai buvo visiÅ¡kai aiÅ¡kios, dėl Å¡ių sÄ lygų patikslinimo ar iÅ¡aiÅ¡kinimo į perkančiÄ jÄ organizacijÄ ji nesikreipė. Atsižvelgęs į tai teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, jog aptariamos Pirkimo sÄ lygos buvo „užslėptos“. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės argumentai, kad Å¡ių sÄ lygų nebuvo kitame atsakovės paskelbtame pirkime, atmestini kaip pertekliniai ir neįrodantys jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

5. IeÅ¡kovė niekada neginčijo Pirkimo sÄ lygų, ir nors teigia, kad ieÅ¡kiniu ginčija tik 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės sprendimÄ , tačiau jos nurodytos aplinkybės apie reikalavimų pateikti kartu su pasiÅ«lymu atitinkamus dokumentus tikslingumÄ , dokumentų esmę ir jų bÅ«simÄ vertinimÄ , ieÅ¡kovės argumentavimas, jog Pirkimo sÄ lygos neturi bÅ«ti savitikslės, yra tiesiogiai susijusios su Pirkimo sÄ lygų, o ne su skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumo vertinimu.

6. Ginčui aktualiose Pirkimo sÄ lygose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad atitinkami dokumentai turi bÅ«ti pateikti kartu su pasiÅ«lymu. Jose nenurodyta, kad Å¡ie dokumentai teikiami po Pirkimo sutarties pasiraÅ¡ymo arba jÄ vykdant. Vien tai, kad Å¡ios sÄ lygos numatytos skirsnyje, kuriame numatyti reikalavimai Pirkimo sutarties vykdymui ir buvo vartojamos sÄ vokos „rangovas“ ir „užsakovas“, nesuteikė pagrindo ieÅ¡kovei kitaip suprasti visiÅ¡kai aiÅ¡kiai nurodyto reikalavimo pateikti dokumentus kartu su pasiÅ«lymu.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovė rengdama pasiÅ«lymÄ manė prieÅ¡ingai, ji veikdama rÅ«pestingai, turėjo ir galėjo paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus, teikiant praÅ¡ymÄ dėl Pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimo arba ginčijant Pirkimo sÄ lygas. IeÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, kad iÅ¡ Pirkimo sÄ lygų buvo akivaizdu, jog žodis „pasiÅ«lymas“ reiÅ¡kia kitokiÄ reikÅ¡mę, nei iki Pirkimo dokumentuose nustatyto pasiÅ«lymų pateikimo termino teikiamas pasiÅ«lymas.

7. Teismas pažymėjo, kad kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai aptariamus dokumentus pateikė kartu su pasiÅ«lymu, o Pirkime nedalyvavusių asmenų nuomonės dėl Pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo, yra subjektyvios neįrodo jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

8. Taigi, net ir vertinant Pirkimo sÄ lygas aiÅ¡kumo aspektu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jos buvo pakankamai aiÅ¡kios, o ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie Å¡ių sÄ lygų iÅ¡dėstymÄ dalyje, skirtoje apraÅ¡yti bÅ«simus statybos darbus, apie iÅ¡dėstymo formatÄ ir pan., galėtų bÅ«ti vertinamos tik kaip neesminiai netikslumai, neturintys įtakos Pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumui.

9. IeÅ¡kovės teiginius apie proteguojamÄ tiekėjÄ teismas vertino kaip deklaratyvius, be to, ji tokių teiginių pretenzijoje nekėlė.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, kad aptariamos Pirkimo sÄ lygos yra susijusios su reikalavimais darbams ir jų apraÅ¡ymu, t. y. susijusios su Pirkimo objektu, todėl atsakovė neturėjo teisės praÅ¡yti ieÅ¡kovės pateikti jos kartu su pasiÅ«lymu nepateiktus dokumentus. III. Apeliacinio skundo argumentai 11. IeÅ¡kovė UAB „HSC Baltic“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: 11.1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įteisino perkančiųjų organizacijų teisę nustatyti reikalavimus tiekėjų pasiÅ«lymui bet kurioje pirkimo sÄ lygų vietoje, bet kokiu bÅ«du ir bet kokia teisiÅ¡kai ydinga terminologija ir tokiu bÅ«du iÅ¡ pirkimo paÅ¡alinti nepageidaujamus tiekėjus. 11.2. PozicijÄ , jog ginčo dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti su pasiÅ«lymu teismas motyvavo tik pažodiniu Pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu.

Tuo tarpu sisteminė situacijos analizė leidžia pagrįstai teigti, kad Å¡ie dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti ne su pasiÅ«lymu, o vykdant Pirkimo sutartį. Pirma, Pirkimo sÄ lygų 3 priedas „Užsakovo reikalavimai“ yra skirtas apibrėžti Pirkimo objektÄ , jo apimtį ir sutarties vykdymo reikalavimus ir nenustato reikalavimų pasiÅ«lymų pateikimui. Antra, pačių dokumentų turinys liudija, kad tai yra įprastiniai statybos proceso metu rengiami dokumentai. Trečia, Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyta Å¡ių dokumentų atitikties Pirkimo sÄ lygų reikalavimams įvertinimo tvarka. 11.3.

Atsakovė proteguoja tiekėjÄ UAB „Infes“, kuris yra susijęs su anksčiau Filharmonijos II korpuso rekonstrukcijÄ vykdžiusia UAB „LitCon“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Pireka“). 11.4. Ä® bylÄ iÅ¡vadai duoti turėtų bÅ«ti įtraukta Viešųjų pirkimų tarnyba. Taip pat teismas turėtų iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės sprendimus, kurie buvo priimti Pirkime dėl tiekėjų UAB „Infes“ ir UAB „Irdaiva“ pasiÅ«lymų atitikties Pirkimo sÄ lygoms ir Å¡ių tiekėjų su pasiÅ«lymais pateiktus ginčo dokumentus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl ginčo esmės 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija organizavo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žKoncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kultÅ«ros paskirties pastato (7.10.), AuÅ¡ros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos darbų ir remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 386093. IeÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymÄ Pirkime. Skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atsakovė atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , kaip neatitinkantį Pirkimo sÄ lygų reikalavimų, kadangi kartu su pasiÅ«lymu ieÅ¡kovė nepateikė atsakovei statybų aikÅ¡telės situacijos plano, laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių iÅ¡dėstymo plano, agregatų montavimo ant stogo plano, nurodytų Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Užsakovo reikalavimai“ 2.5 p., 2.6 p., 5.23 p. IeÅ¡kovė su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu nesutinka ir, nors pripažįsta, jog minėtų dokumentų su pasiÅ«lymu iÅ¡ tiesų nepateikė, nurodo, kad Pirkimo sÄ lygos tokios jos pareigos nenustatė, o jei teismas pripažintų, kad nustatė – atsakovė vis tiek turėjo leisti ieÅ¡kovei iÅ¡taisyti šį trÅ«kumÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė tokiu savo elgesiu proteguoja vienÄ iÅ¡ Pirkime dalyvavusių tiekėjų. Toliau Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija plačiau pasisakys dėl Å¡ių ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų.

14. Remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ vadovaujantis VPÄ® reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

15. Perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPÄ® ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sÄ lygas taip, jog Å¡iomis bÅ«tų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebÅ«tų suvaržytos tiekėjų, iÅ¡ tiesų galinčių tinkamai įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, teisės, Å«kio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Viešųjų pirkimų efektyvumas ir racionalus lėšų naudojimas, be kita ko, užtikrinamas pirkimo sÄ lygose tinkamai įtvirtinant pirkimo objekto ir tiekėjų pajėgumo reikalavimus. Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti suformuluotos taip, kad jų pritaikymas pirkimo procedÅ«rose leistų perkančiajai organizacijai nupirkti objektÄ , atitinkantį tikruosius poreikius, bei įsitikinti šį objektÄ pasiÅ«liusių tiekėjų pajėgumu įvykdyti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

16. Apeliaciniame skunde, ginčydama pareigÄ pateikti aptariamus dokumentus kartu su pasiÅ«lymu, ieÅ¡kovė nurodo, jog konkreti Å¡ių sÄ lygų įtvirtinimo vieta (Pirkimo sÄ lygų 3 priedas „Užsakovo reikalavimai“), aptariamų dokumentų paskirtis bei taisyklių jiems įvertinti nenustatymas rodo, jog Å¡ie dokumentai teiktini tik Pirkimo sutarties vykdymo metu ir tik PirkimÄ laimėjusio subjekto, o ne visų potencialių dalyvių. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ bei ginčui aktualiÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus vertina kaip nepagrįstus.

17. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sÄ lygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad pirkimo sÄ lygos privalo bÅ«ti aiÅ¡kios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiÅ«lymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sÄ lygas; pirkimo sÄ lygos aiÅ¡kintinos ir taikytinos sistemiÅ¡kai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiÅ¡kinimo metodo, atsižvelgiant į tikrÄ jÄ perkančiosios organizacijos valiÄ bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas; kita vertus, sisteminis pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo rezultatas neturi lemti visiÅ¡kai prieÅ¡ingos iÅ¡vados, palyginus su lingvistine jų iÅ¡raiÅ¡ka; toks pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rÅ«pestingo tiekėjo teisėtais lÅ«kesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi bÅ«ti nustatoma iÅ¡ potencialių vieÅ¡ojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iÅ¡ tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sÄ lygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sÄ lygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

18. Å iuo atveju perkančioji organizacija aptariamus reikalavimus nustatė Pirkimo sÄ lygų 3 priede, pavadinimu „Užsakovo reikalavimai“. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo kurioje konkrečiai pirkimo dokumentų dalyje ir kokiame formate turi bÅ«ti numatytos sÄ lygos dėl tiekėjų pasiÅ«lymo formos, turinio, dėl kartu su pasiÅ«lymu pateikiamų dokumentų ir pan. Vien tai, kad Å¡iame priede vartojamos sÄ vokos „užsakovas“, „rangovas“ nereiÅ¡kia, jog jame iÅ¡imtinai pateikiama informacija skirta tik PirkimÄ laimėjusiam tiekėjui, kadangi su visa Pirkimo apimtimi ir dokumentais tiekėjai turi susipažinti prieÅ¡ pateikdami pasiÅ«lymÄ ir ne tik dėl to, kad tinkamai apskaičiuotų Pirkimo kainÄ , bet ir kad pateiktų visiÅ¡kai Pirkimo sÄ lygas atitinkantį pasiÅ«lymÄ .

Ir nors Pirkimo sÄ lygų VI skyriuje „PasiÅ«lymų rengimas, pateikimas ir keitimas“ nėra tiesiogiai numatyta, jog Pirkimo sÄ lygų 3 priede yra nustatyti reikalavimai pateikiamam pasiÅ«lymui, bÅ«tent jo 6.12.1.7 p. nurodyta, jog tiekėjo pasiÅ«lymÄ , be kita ko, sudaro ir „kita konkurso sÄ lygose praÅ¡oma informacija ir (ar) dokumentai.“ Akivaizdu, jog ginčo dokumentai patenka į Å¡iÄ sÄ vokÄ .

19. Apeliantės argumentas, jog aptariami dokumentai yra įprastiniai statybos metu rengiami dokumentai nepašalina galimybės šių dokumentų prašyti tiekėjo jau pasiūlymo pateikimo stadijoje, jei nėra įrodyta, kad jie yra pertekliniai, neproporcingi ar pan., ko šiuo atveju ir nėra.

20. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad Pirkimo sÄ lygose nebuvo nustatyta tvarka, kaip bus vertinamas aptariamų dokumentų atitikimas Pirkimo sÄ lygoms – kada jie bus laikomi jas atitinkančiais ir kada ne. Kaip minėta, perkančioji organizacija turi pareigÄ Ä¯sitikinti tiekėjų sumanymų įgyvendinti Pirkimo sutartį realumu dar prieÅ¡ jos sudarymÄ , todėl galimos yra visos proporcingos priemonės. Pirkimo sÄ lygų 6 priede „PasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka“ įtvirtinta, jog pateikti pasiÅ«lymai vertinami, be kita ko, ir pagal darbų atlikimo laikÄ (kriterijus T1).

Vertinant pagal šį kriterijų perkančioji organizacija įvertina tiekėjo pateiktÄ darbų atlikimo grafikÄ ir darbų vykdymo apraÅ¡ymÄ , kurie bus laikomi neatitinkančiais reikalavimų, jei juose bus pateikta ne visa aptariamo Pirkimo sÄ lygų 6 priedo 3 punkte numatyta informacija, arba iÅ¡ pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad per tiekėjo siÅ«lomÄ terminÄ darbų jis neįvykdys. IÅ¡ to galima spręsti, jog ginčo dokumentų vertinimo tvarka Pirkimo sÄ lygose visgi yra numatyta.

21. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės neneigia aplinkybės, jog buvo susipažinusi su aptariamu Pirkimo sÄ lygų priedu. Todėl ji turėjo matyti ir jame nustatytus reikalavimus pateikti ginčo dokumentus kartu su pasiÅ«lymu, tačiau jokių klausimų dėl to, kaip suprantamas žodis „pasiÅ«lymas“ iki pateikiant savo pasiÅ«lymÄ perkančiajai organizacijai nekėlė, nekvestionavo nei tokio atsakovės pasirinkimo, nei pačių sÄ lygų teisingumo.

22. Atsižvelgus į nurodytus argumentus teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog atsakovės sprendimas įtvirtinti ginčo reikalavimus Pirkimo sÄ lygų 3 priede „Užsakovo reikalavimai“ yra pagrįstas bei proporcingas, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įteisino perkančiųjų organizacijų teisę nustatyti reikalavimus tiekėjų pasiÅ«lymui bet kurioje pirkimo sÄ lygų vietoje, bet kokiu bÅ«du ir bet kokia teisiÅ¡kai ydinga terminologija.

23. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad teismui visgi pripažinus, jog ginčo dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti su pasiÅ«lymu, taip pat turėtų bÅ«ti pripažinta, kad perkančioji organizacija turėjo pareigÄ leisti tiekėjai patikslinti (papildyti) savo pasiÅ«lymÄ Å¡iuos dokumentus pateikiant. Teisėjų kolegija ir su Å¡iuo apeliantės argumentu neturi pagrindo sutikti.

24. VPÄ® 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad vadovaudamasi Å¡io įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali praÅ¡yti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiÅ¡kinti savo pasiÅ«lymus, tačiau ji negali praÅ¡yti, siÅ«lyti arba leisti pakeisti pasiÅ«lymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiÅ«lymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainÄ arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pasiÅ«lymas siaurÄ ja prasme iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tÄ pasiÅ«lymo dalį, kuria tiekėjas siÅ«lo vieÅ¡ojo pirkimo sutarties objektÄ , nurodo jo savybes, kainÄ , sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014, 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Atsižvelgus į ginčo dokumentų esmę – Pirkimu siekiamų įgyti darbų dalies įgyvendinimo planai – jie laikytini ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo siaurÄ ja prasme dalimi.

26. Dėl pasiÅ«lymo „siaurÄ ja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiÅ¡kinti (tikslinti) jo trÅ«kumus bei atitinkamų VPÄ® normų aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies (atitinkamai ginčui aktualios VPÄ® redakcijos 55 straipsnio 9 dalies) taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principais. Pagal Å¡iÄ praktikÄ , kai tiekėjo pasiÅ«lyme siaurÄ ja prasme nustatomi reikÅ¡mingi trÅ«kumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principÄ (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumÄ ) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iÅ¡keltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiÅ¡kinimai kaip keičiantys pasiÅ«lymÄ iÅ¡ esmės yra nepriimtini ir toks pasiÅ«lymas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016).

27. Å iame kontekste Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) taip pat pažymėta, kad jei perkančiosioms organizacijoms bÅ«tų leista praÅ¡yti tiekėjo, kurio pasiÅ«lymÄ ji laiko neaiÅ¡kiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiÅ¡kinimus, tuo atveju, jei Å¡io dalyvio pasiÅ«lymas galiausiai bÅ«tų atrinktas, galėtų atrodyti, kad jos slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo principÄ ; tačiau nedraudžiama iÅ¡imtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiÅ«lymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai bÅ«tinas paprastas jų paaiÅ¡kinimas, arba siekiant iÅ¡taisyti akivaizdžias redakcinio pobÅ«džio klaidas, jei dėl Å¡io pakeitimo faktiÅ¡kai nepateikiamas naujas pasiÅ«lymas (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

28. Taigi situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016).

29. Vertinant faktines ginčo aplinkybes pagal paminėtÄ kasacinio teismo praktikÄ akivaizdu, kad ieÅ¡kovė negalėtų iÅ¡taisyti nustatyto pasiÅ«lymo neatitikimo Pirkimo sÄ lygoms niekaip kitaip, kaip tik pateikdama naujus dokumentus, jos pasiÅ«lymÄ iÅ¡ neatitinkančio Pirkimo sÄ lygų padarančius galimai jas atitinkančiu. Tokia situacija neatitiktų nei skaidrumo, nei proporcingumo principų, dėl ko laikytina, jog perkančioji organizacija pagrįstai neprašė ieÅ¡kovės patikslinti jos pasiÅ«lymÄ .

30. Skunde ieÅ¡kovė taip pat pateikia argumentus apie atsakovės elgesio motyvus – siekį, jog Pirkimo sÄ lygas atitinkantį pasiÅ«lymÄ pateiktų tik vienas jos remiamas tiekėjas – UAB „Infes“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir čia pritaria skundžiamame pirmosios instancijoms teismo sprendime padarytoms iÅ¡vadoms, jog tokių savo argumentų ieÅ¡kovė ikiteisminėje ginčo stadijoje nekėlė, todėl negali jais remtis ir teisme. Be to, Å¡ie argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepateikti iÅ¡ esmės jokie juos pagrindžiantys įrodymai.

Dėl apeliantės procesinių praÅ¡ymų 31. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės sprendimus, kurie ginčo Pirkime buvo priimti dėl UAB „Infes“ ir UAB „Irdaiva“ pasiÅ«lymų atitikties Pirkimo sÄ lygoms, taip pat iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės UAB „Infes“ ir UAB „Irdaiva“ Pirkime pateiktus statybų aikÅ¡telės situacijos planÄ , laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių iÅ¡dėstymo planÄ bei agregatų montavimo ant stogo planÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuoja pagrindas tenkinti šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nes nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su kitų tiekėjų pateiktų pasiÅ«lymų vertinimu.

32. Taip pat ieÅ¡kovė prašė teismo įtraukti į bylÄ Viešųjų pirkimų tarnybÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is praÅ¡ymas apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra tikslingas, kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada teismui bet kokiu atveju nėra privaloma ir vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste. Å iuo atveju byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių atsakovės priimto sprendimo teisėtumÄ . Dėl procesinės bylos baigties 33.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Atsižvelgus į priimamÄ procesinį sprendimÄ (apeliacinis skundas atmetamas), ieÅ¡kovės UAB „HSC Baltic“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas