11aed4dc-1c9f-40e2-bcb3-d35aa3bbe80b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                    Civilinė byla Nr. 2A-164-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04269-2010-9                                                            Procesinio sprendimo kategorijos 35.6.1; 46 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių R.

B. ir G. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-821-661/2014 pagal ieÅ¡kovų T. V., V. V. ir V. K. ieÅ¡kinį atsakovėms G. R. ir R. B. (ankstesnė pavardė Å .) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė          Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai T. V., V. V. ir V. K. prašė pripažinti negaliojančia G.

R., G. R. ir R. Å . sudarytÄ Nekilnojamojo turto dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį dalyje dėl 665/2000 dalies žemės sklypo bei 27/100 dalies pastato - gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ . IeÅ¡kovai nurodė, jog yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: T. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 46/100 dalys Å¡io gyvenamojo namo, V. K. - 27/100 namo dalys, o G. R. - 27/100 namo dalys. IeÅ¡kovai nurodė, kad dėl 2006 m. lapkričio 30 d.

Å¡iame name kilusio gaisro sudegė namo stogas bei visa mansarda, kurios naudotojas buvo G. R.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo G. R. priklausančioje namo dalyje. IeÅ¡kovai, reikalaudami atlyginti dėl gaisro patirtÄ Å¾alÄ , Vilniaus rajono apylinkės teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį G. R. ir G. R.. 2009 m. spalio 19 d. G. R., atstovaujamas G. R. (taip pat veikiančios ir savo vardu), bei R. Å . (dabartinė pavardė B.) sudarė Nekilnojamojo turto dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį, kurios pagrindu atsakovei R.

B. buvo perleistas Å¡is turtas: 665/2000 dalys žemės sklypo, 27/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, 2/6 dalys Å«kinio pastato bei kitas nekilnojamasis turtas. Apie minėtÄ sandorį ieÅ¡kovams tapo žinoma tik 2009 m. gruodžio 1 d., kai R. B. kitoje civilinėje byloje dėl pažeistų teisių gynimo pateikė praÅ¡ymÄ jÄ Ä¯traukti ieÅ¡kove vietoj mirusio G. R.. IeÅ¡kovų nuomone, sandoris dalyje dėl gyvenamojo namo ir sklypo dalies perleidimo yra neteisėtas, pažeidžiantis ieÅ¡kovų, kaip kreditorių, interesus, todėl pripažintinas negaliojančiu.

           Atsakovės G. R. ir R. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nurodė, kad apie ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovai sužinojo ankščiau, nei teigia. Atsakovių manymu, apie Å¡io sandorio sudarymÄ ieÅ¡kovai galėjo sužinoti anksčiau iÅ¡ viešų nekilnojamojo turto registro duomenų. Anot atsakovių, iki teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ G. R. buvo priteistas žalos atlyginimas, įsiteisėjimo, atsakovė G. R. negalėjo bÅ«ti laikoma Å¡ių asmenų skolininke.

Atsakovės nurodė, kad ieÅ¡kovai T. V. ir V. V. nelaikytini kreditoriais, nes gaisro kilimo dienÄ nebuvo namo bendrasavininkiai, kadangi dalį namo įsigijo praėjus vienuolikai mėnesių po gaisro. Atsakovės akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praleidę vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino – pripažino negaliojančia G.

R., G. R. ir R. B. 2009 m. spalio 19 d. sudarytÄ nekilnojamojo turto dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį dalyje dėl 665/2000 dalių žemės sklypo bei 27/100 dalių gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo bei taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ .          Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės G. R. pareiga atlyginti ieÅ¡kovams žalÄ atsirado nuo 2006 m. lapkričio 30 d., kuomet kilo gaisras. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas po Å¡io įvykio, t. y. ieÅ¡kovams jau turint reikalavimo teisę.

Teismas sprendė, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovų teises, kadangi perleidus ginčo turtÄ , atsakovė G. R. nebeturi kito turto, gauna tik senatvės pensijÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo aplinkybių. Teismo vertinimu, sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi žinojo, kad turto perleidimas pažeis ieÅ¡kovų teises. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, todėl kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumo sÄ lyga nenustatinėtina.

Ginčo atveju turtas buvo perleistas skolininko dukrai, todėl jos nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, o Å¡ios prezumpcijos atsakovės nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį pareikė nepraleidę vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas nepagrįsta laikė atsakovių pozicijÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovai apie ginčijamo sandorio sudarymÄ esÄ turėjo sužinoti iÅ¡ nekilnojamojo turto registro. Teismo vertinimu, apie įvykusį turto perleidimÄ ieÅ¡kovai negalėjo sužinoti anksčiau nei jų nurodytu metu – 2009 m. gruodžio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs actio Pauliana sÄ lygų visetÄ , ginčijamÄ sandorio dalį pripažino negaliojančia. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo sutartis buvo neatlygintinė ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog turtas nebuvo pagerintas, teismas taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovės R. B. ir G. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Žalos padarymo ir atsiradimo momentas bei prievolės atsiradimo momentas gali nesutapti.

Nei nagrinėjamoje byloje, nei civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nebuvo įrodymų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinusių G. R. ir G. R. kaltę dėl kilusio gaisro. Kaltas asmuo buvo nustatytas tik 2011 metais įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovai V. V. ir T. V. namo dalį įsigijo jau po gaisro, todėl žala jiems nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡alys ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo. Dovanotojai nelaikė savęs skolininkais, nes jie gynėsi nuo pareikÅ¡tų reikalavimų.

Be to, ginčo turto perleidimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip paskutinės G. R. valios pareiÅ¡kimas ir įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Ta aplinkybė, jog sandorio sudarymo metu nebuvo nė vieno dokumento, pagrindžiančio atsakovų atsakomybę už žalÄ , patvirtina, kad sandoris ieÅ¡kovų teisių nepažeidė.                        IeÅ¡kovai T. V., V. V. ir V.

K. praÅ¡o atsakovių apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo buvo nustatytos aplinkybės, jog T. V. ir V. V. turėjo reikalavimo teisę į atsakovę G. R., kuri yra atsakinga už kilusį gaisrÄ , todėl tokios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. IeÅ¡kovai nesutiko su skundo argumentu, kad žalos atsiradimo metu ieÅ¡kovai dar neturėjo reikalavimo teisės. Nurodė, kad žala buvo padaryta 2006 m. lapkričio 30 d., o ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. spalio 19 d., todėl jo sudarymo metu ieÅ¡kovų reikalavimo teisė egzistavo, nors pažeista teisė teismine tvarka buvo apginta tik 2011 metais.

IeÅ¡kovai nesutiko ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriais atsakovės neigė pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį nebuvimÄ . Nurodė, kad Å¡ios sÄ lygos klausimu atsakovių cituojamas teisminis precedentas netaikytinas dėl esminių faktinių aplinkybių skirtumo. IeÅ¡kovai pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų ir bylos nagrinėjimo ribų         Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti keliÄ skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.          IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas) bendraturčiai.

IeÅ¡kovams T. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 46/100 gyvenamojo namo dalys, V. K. - 27/100 namo dalys, o G. R. - 27/100 namo dalys. 2006 m. lapkričio 30 d. kilusio gaisro metu sudegė ginčo namo stogas bei visa mansarda, kurios naudotojas buvo G. R.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo atsakovui G. R. priklausančioje namo dalyje. IeÅ¡kovai, reikalaudami atlyginti dėl gaisro patirtÄ Å¾alÄ , Vilniaus rajono apylinkės teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį G. R. ir G. R.. Nagrinėjant bylÄ dėl žalos atlyginimo, 2009 m. spalio 23 d. mirė G.

R., vietoje jo į bylÄ Ä¯stojo įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė G. R.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu iÅ¡ atsakovės G. R. ieÅ¡kovei V. K. priteista 40 000 Lt (11 584,80 Eur) turtinei žalai atlyginti, trečiųjų asmenų, pareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. V. ir T. V. naudai lygiomis dalimis priteista 27 000 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi V. K. pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma sumažinta iki 39 581 Lt (11 463,45 Eur), V.

V. ir T. V. priteista žalos atlyginimo suma padidinta iki 51 391 Lt. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl V. K. reikalavimų, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi iÅ¡ atsakovės G. R. ieÅ¡kovui V. K. priteisė 34 199,54 Lt turtinės žalos atlyginimo. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. R., atstovaujamas atsakovės G. R. (taip pat veikiančios ir savo vardu), bei atsakovė R.

B. 2009 m. spalio 19 d. sudarė Nekilnojamojo turto dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį, kurios pagrindu atsakovei R. B. buvo perleistas Å¡is turtas: 665/2000 dalys žemės sklypo, 27/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, 2/6 dalys Å«kinio pastato bei kitas nekilnojamasis turtas. IeÅ¡kovai Å¡iÄ sutartį dalyje dėl 665/2000 dalies žemės sklypo bei 27/100 dalies pastato - gyvenamojo namo prašė pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).          CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).            Kaip minėta, ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia atsakovų 2009 m. spalio 19 d. sudarytÄ dovanojimo sandorį bei taikyti restitucijÄ .

Pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovės G. R. ir R. B. (apeliantės) apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kuriomis konstatuotos Å¡ios Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygos: neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimas, ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas ir pareigos sudaryti sandorį nebuvimas. Apeliantės teismo iÅ¡vadų dėl kitų actio Pauliana sÄ lygų neginčija. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu bÅ«du apeliantės apibrėžia Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis).

Todėl teisėjų kolegija dėl kitų Pauliana rÅ«Å¡ies ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinų sÄ lygų, Å¡iuo atveju esančių už bylos nagrinėjimo ribų, nepasisako. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės           Kaip minėta, apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria konstatuotas ieÅ¡kovų (kreditorių) galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės turėjimas. Apeliančių nuomone, žalos padarymo ir prievolės atsiradimo momentai nagrinėjamu atveju nesutampa.

G. R., o vėliau ir jo teisių perėmėja atsakovė G. R. neturėjo pagrindo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo laikyti save ieÅ¡kovų skolininkais. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovai T. V. ir V. V. namÄ Ä¯sigijo po gaisro praėjus vienuolikai mėnesių. Šios aplinkybės, jų nuomone, patvirtina, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu, kuomet dar nebuvo teismo sprendimo, įpareigojančio atlyginti gaisro metu patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovų reikalavimo teisė nebuvo galiojanti ir neabejotina.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais.           Actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Kreditorius turi pareigÄ Ä¯rodyti byloje, kad jis turi tokiÄ , t. y. neabejotinÄ ir galiojančiÄ , reikalavimo teisę, kad Å¡i egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan.

Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar Å¡ios dydį, ginčas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003). Actio Pauliana kreditorius gali reikÅ¡ti per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl actio Pauliana taikymo, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis atitinkamas prievoles, kiekvienu atveju nustato kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momentÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovų (kreditorių) reikalavimas kilo iÅ¡ delikto, sprendė, kad apeliantės G. R. (skolininkės) pareiga atlyginti žalÄ kilo dar iki ginčijamo sandorio sudarymo, nes 2006 m. lapkričio 30 d. kilusio gaisro metu buvo sugadintas ieÅ¡kovų turtas. Teisėjų kolegija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ laiko pagrįsta ir iÅ¡samiai motyvuota. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, deliktinės atsakomybės atveju žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė sutampa su žalos padarymo momentu.

Todėl apeliančių akcentuojama aplinkybė, jog prievolė atlyginti žalÄ atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl žalos atlyginimo, prieÅ¡tarauja analizuojamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, su kuria kolegija sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde ydingai interpretuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, pateikta sprendžiamam ginčui aktuali teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė.

Kolegija pastebi, jog apeliančių nurodyta kasacinio teismo nutartimi rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas apskųstÄ jį sprendimÄ . Kolegijos vertinimu, iÅ¡sakytas teiginys, jog žalos padarymo momentas konkrečiam asmeniui gali nesutapti, neatitinka analizuojamoje kasacinio teismo nutartyje pateikto aiÅ¡kinimo esmės. Manytina, jog prievolės atlyginti žalÄ ir žalos atsiradimo momento nesutapimas (vertinant situacijÄ hipotetiÅ¡kai) gali bÅ«ti nulemtas to, jog žala padaroma vienu metu, o atsiranda (kyla) vėliau.

Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti Å¡ios nesutapimo galimybės, kadangi nustatyta, kad žalÄ ieÅ¡kovai patyrė 2006 m. lapkričio 30 d. kilusio gaisro metu. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad žalos atlyginimo prievolė G. R. atsirado tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Kolegija pažymi, jog teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ â€“ tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Aplinkybė, kad vyko skolininkės ir kreditorių ginčas teisme dėl prievolės atlyginti žalÄ , tam tikrais atvejais gali bÅ«ti reikÅ¡minga nustatant skolininko sÄ Å¾iningumÄ byloje pagal kreditoriaus pareikÅ¡tÄ Pauliano ieÅ¡kinį, pvz., tais atvejais, kai įrodoma, jog skolininkas nežinojo apie savo prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo ir teismo sprendimu nekonstatuota jo civilinė atsakomybė, arba sÄ Å¾iningai klydo dėl savo atsakomybės apimties ir pan., tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iÅ¡ skolininko priteistas žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

Nurodyto aiÅ¡kinimo ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai, esÄ ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu nebuvo (ar net Å¡iuo metu nėra) įrodymų, pagrindžiančių apeliantės kaltę dėl kilusio gaisro, nepaneigia Pauliana rÅ«Å¡ies ieÅ¡kinio sÄ lygos – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo. Å ios aplinkybės bus vertinamos sprendžiant dėl ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sÄ lygos buvimo.

Kita vertus, teisėjų kolegija, pritardama ieÅ¡kovų pozicijai, iÅ¡dėstytai atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pastebi, jog apeliantės iÅ¡ esmės ginčija įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes. Apeliančių nuomone, ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvus įrodymų, pagrindžiančių ginčo turto savininko kaltę dėl kilusio gaisro bei įvertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kovai T. V. ir V. V. nuosavybės teisę į gaisro metu sugadintÄ turtÄ Ä¯gijo jau po gaisro, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų reikalavimo teisė buvo abejotina.

Kolegija pirmiausia pažymi, kad deliktinės atsakomybės sÄ lygos dėl gaisro metu padarytos žalos yra už Å¡ios bylos nagrinėjimo ribų. Todėl kolegija nevertina atsakovių kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, klausimo. Nagrinėjamu atveju vertinant ieÅ¡kovų reikalavimo teisės galiojimo ir jos neabejotinumo sÄ lygas, kaip minėta, bÅ«tina nustatyti, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovai turėjo reikalavimo teises atsakovei G. R.. Pažymėtina, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;

Å¡ios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).

Vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, jog žalos atlyginimas ieÅ¡kovams T. V. ir V. V. iÅ¡ G. R. priteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi, ieÅ¡kovui V. K. – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kolegija, įvertinusi civilinės bylos dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo ribas, pažymi, jog nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, buvo nuspręsta, kad gaisro metu ieÅ¡kovai patyrė žalÄ , kuriÄ atlyginti privalo atsakovė G.

R.. Pažymėtina ir tai, kad nurodytoje civilinėje byloje buvo iÅ¡nagrinėti ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje apeliančių keliami klausimai (pvz., dėl T. V. ir V. V. teisės į žalos atlyginimÄ , dėl G. R. pareigos atlyginti žalÄ ir pan.). Minėta, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygas, be kita ko, ir Å¡ioje nutarties dalyje analizuojamÄ sÄ lygÄ , privalo įrodyti ieÅ¡kovai. Analizuojamu atveju kitoje nurodytoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nustatytos aplinkybės Å¡iai nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikÅ¡mę, todėl ieÅ¡kovai yra atleisti nuo pareigos įrodyti galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės turėjimÄ .

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo prejudicialumo savybė nagrinėjamu atveju lemia ir tai, jog pakartotinis byloje dėl žalos atlyginimo nustatytų aplinkybių vertinimas, apeliantėms kvestionuojant ieÅ¡kovų (kreditorių) reikalavimo teisės turėjimÄ , jos neabejotinumo požymius ir pan., įrodinėjant prieÅ¡ingus nei teismo sprendime konstatuoti faktus, yra negalimas. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl kreditorių (ieÅ¡kovų) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kaip vienos iÅ¡ actio Pauliana taikymui bÅ«tinos sÄ lygos, egzistavimo.

Dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo          Kaip minėta, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantės laikėsi nuoseklios pozicijos dėl ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo privalomumo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovių argumentus dėl aplinkybių, lėmusių poreikį tokį sandorį sudaryti, kokiu laikytina prieÅ¡mirtinė G. R. valia jam priklausantį turtÄ perleisti dukrai – atsakovei R.

B.. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovių argumentu nesutinka.          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis.

           Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės nepagrindžia jo sudarymo bÅ«tinumo (privalomumo) actio Pauliana prasme. Kolegija iÅ¡ dalies pritaria argumentui, jog asmens prieÅ¡mirtinė psichologinė bÅ«sena (asmens suvokimas, kad tuoj mirs) gali lemti jo siekį iki mirties sutvarkyti tiek asmeninius, tiek turtinius reikalus. Tačiau tokia atsakovių pozicija pateisintų tik mirusiojo elgesį perleidžiant jam priklausantį turtÄ Å¡eimos nariui.

Akivaizdu, jog bet kuriuo atveju po asmens mirties turtas nebeliktų mirusiojo nuosavybėje. Tačiau nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti visÄ ginčijamo sandorio esmę, t. y. tÄ aplinkybę, jog visÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ dukrai perleido ne tik jos tėvas G. R., bet ir motina – atsakovė G. R., kurios valia ir tikslai, buvę sandorio sudarymo metu, neatkleisti. Teisėjų kolegija svarbia laiko ir tÄ aplinkybę, jog ginčijamu sandoriu susitarta ne tik dėl turto dovanojimo, bet ir ginčo turtui nustatytas uzufruktas, kurio pagrindu G.

R. po turto perleidimo leista naudotis tuo turtu. Taigi, net po ginčijamo sandorio sudarymo skolininkei palikta teisė naudotis ginčo turtu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos imperatyvaus turinio aplinkybės, lėmusios turto savininkės (skolininkės G. R.) poreikį perleisti turtÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkė ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, o jos veiksmai, perleidžiant visÄ nuosavybės teise valdytÄ turtÄ , negali bÅ«ti pateisinti, kaip sudaryti pagal protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartÄ .

Tai, jog apeliančių cituojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje numatyta galimybė reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių kontekste pateisinti tam tikrÄ skolininko elgesį (dėl privalomumo), savaime neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡i iÅ¡imtis turėtų bÅ«ti taikoma visuotinai. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakytam argumentui, jog apeliančių cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, ratio decidendi esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas kreditorių konkurencijos klausimas, kuomet skolininkas jo veikloje nenaudojamÄ turtÄ perleido vienam kreditorių, tokių bÅ«dų dengdamas įsiskolinimÄ tik vienam kreditoriui. O nagrinėjamu atveju skolininkė (nesant imperatyvaus įpareigojimo) artimam žmogui neatlygintinai perleido visÄ savo turtÄ , taip iÅ¡ esmės užkirsdama kreditorių (ieÅ¡kovų) reikalavimų patenkinimo galimybę. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkė G.

R. neprivalėjo sudaryti ginčijamo dovanojimo sandorio. Dėl ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo vertinimo           Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi žinojo, kad turto perleidimas pažeis ieÅ¡kovų teises. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, todėl kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumo sÄ lyga nenustatytina. Teismas akcentavo aplinkybę, jog Å¡iuo atveju taikytina sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija.

Apeliantės su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutiko. Apeliančių nuomone, aplinkybės, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo nė vieno dokumento, pagrindžiančio G. R. ir G. R. prievolę atlyginti gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ , patvirtina, jog dovanojimo sandoris negalėjo pažeisti ieÅ¡kovo interesų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliančių pozicijai.           Teisėjų kolegija pažymi, jog sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas, t. y. žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: vadovaujantis objektyviuoju kriterijumi sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis kriterijus nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Nurodytais atvejais nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ privalo paneigti atsakovas ir, remdamasis konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti savo sÄ Å¾iningumÄ .        Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, pažymi, jog nagrinėjamu atveju neiÅ¡kyla trečiojo asmens – apeliantės R.

B. nesÄ Å¾iningumo vertinimo problema. Vadovaujantis analizuojamu teisiniu reguliavimu, nustačius, kad ginčo turtas buvo perleistas neatlygintinai, ieÅ¡kovai neturi pareigos įrodinėti Å¡ios Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygos. Kita vertus, tiek trečiojo asmens R. B., tiek ir skolininkų G. R. ir G. R. nesÄ Å¾iningumas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčijamÄ sandorį sudarė tėvai su dukra, preziumuotinas (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju apeliantai neturi pareigos įrodyti ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.

PrieÅ¡ingai, nesÄ Å¾iningumo sÄ lygos paneigimo pareiga tenka atsakovėms. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. (ne) sÄ Å¾iningumo vertinimas neturi teisinės reikÅ¡mės, aptariamu atveju, siekiant paneigti preziumuojamÄ skolininkų nesÄ Å¾iningumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad skolininkai žinojo ir suprato arba turėjo suprasti ar pasidomėti galimomis neigiamomis pasekmėmis, kurias ieÅ¡kovams gali sukelti ginčijamo sandorio sudarymas. Tai yra, jog sudarydami ginčijamÄ sandorį skolininkai suvokė turintys kreditorių, o ginčijamas sandoris iÅ¡ esmės eliminuos kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybę.

Nagrinėjamu atveju svarbus skolininkų suvokimas bÅ«tent sandorio sudarymo metu. Kolegijos vertinimu, apeliančių akcentuojamos aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu nebuvo dokumento, įpareigojančio atlyginti gaisro metu ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ , o ir skolininkai nesijautė atsakingi už gaisro padarinius, grindžiamos deklaratyviais teiginiais ir nepaneigia jų nesÄ Å¾iningumo. Teisėjų kolegija pastebi, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas kitoje civilinėje byloje vykstant kreditorių ir skolininkų ginčui dėl gaisro metu padarytos žalos atlyginimo (sandoris sudarytas 2009 m. spalio 19 d., o ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡tas 2007 m. spalio 31 d.).

Kita vertus, kolegija daro prielaidÄ , jog skolininkai apie jų prievolę atlyginti žalÄ turėjo suprasti jau žalos padarymo (gaisro) metu, kadangi gaisro Å¡altinis (skolininkų valdytoje patalpoje) nustatytas netrukus po gaisro. Todėl vien ta aplinkybė, jog dėl skolininkų patalpose kilusio gaisro buvo sunaikintas ir ieÅ¡kovų (bendrasavininkų) turtas, vertinant skolininkų elgesį protingo ir atsakingo asmens elgesio standartais, leidžia matyti, kad jie suvokė turį pareigÄ atlyginti žalÄ . Kita vertus, ta aplinkybė, jog sandorio sudarymo metu dar nebuvo teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant į gaisro kilimo aplinkybes, leido prognozuoti, kad tokiÄ Å¾alÄ gali tekti atlyginti jiems nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

Todėl veikdami protingo ir atsakingo asmens elgesio standarto ribose, skolininkai turėjo susilaikyti nuo tokio sandorio sudarymo. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog skolininkai, sudarę ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾iningi.          Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).           Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Pauliana ieÅ¡kinį (CK 6.66 straipsnis), laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, todėl tenkindamas ieÅ¡kovų T.

V., V. V. ir V. K. ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų          IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovai T. V. ir V. K. patyrė po 600 Lt (173,77 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas ir teisinės konsultacijos.

Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems priteistinos iÅ¡ apeliančių (CPK 93, 98 straipsniai). Kolegija, įvertinusi Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus, parengto procesinio dokumento turinį, sudėtingumÄ , iÅ¡laidas laiko bÅ«tinomis ir pagrįstomis. Nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Å ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovų T. V. ir V. K. naudai iÅ¡ apeliančių priteistinos lygiomis dalimis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ atsakovių G. R. ir R. B. lygiomis dalimis 173,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės T. V. naudai.         Priteisti iÅ¡ atsakovių G. R. ir R. B. lygiomis dalimis 173,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo V.

K. naudai.          Teisėjai                                                                                            Virginija Čekanauskaitė                                                                                                    Danguolė Martinavičienė                                                                                                     Gintaras Pečiulis