2022-05-11 Nr. AB-11853-3-61-3-00148-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-576-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00148-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybinės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybinės įmonės Registrų centras skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas valstybinė įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras, perkančioji organizacija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA, atsakovas) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, netaikyti finansinės korekcijos (pataisos) arba sumažinti CPVA nustatytą finansinę korekciją (pataisą); 3) priteisti Registrų centro naudai iš atsakovo 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimas buvo priimtas praleidus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 305 punkte įtvirtintą 30 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad papildomą informaciją atsakovui pateikė 2020 m. lapkričio 3 d., todėl terminas sprendimui priimti baigėsi 2020 m. gruodžio 3 d. Atsakovo Sprendimas priimtas 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. ženkliai praleidus terminą (beveik dvi savaites).

2.2. CPVA 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2020/2-7472 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0014“ (toliau – ir 2020 m. spalio 23 d. raštas), kuriuo Registrų centro buvo prašoma pateikti informaciją, kėlė klausimą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 55 straipsnio 5 dalies reikalavimų bei 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų galimo pažeidimo, tačiau Sprendime buvo konstatuotas platesnis pažeistų VPĮ nuostatų mastas, įtraukiant tokias savarankiškas nuostatas kaip VPĮ 35 straipsnio 4 dalis ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Anot pareiškėjo, tokiais veiksmais buvo pažeista Registrų centro teisė išsamiai pasisakyti dėl visų tyrimo metu CPVA analizuotų galimo pažeidimo aplinkybių, o tai akivaizdžiai turėjo esminės reikšmės galutiniam tyrimo rezultatui – Sprendimo priėmimui. CPVA visiškai nepagrįstai praplėtė pažeidimo mastą ir akivaizdžiai pablogino Registrų centro (kaip perkančiosios organizacijos) padėtį. Dėl šios priežasties Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir priimtu objektyviai įvertinus visas tyrimui reikšmingas aplinkybes.

2.3. Pareiškėjas nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto tikslo dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

2.4. Skirtingi ekspertų vertinimai neįrodo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų subjektyvumo, priešingai, įrodo ekspertų savarankiškumą, objektyvumą, rėmimąsi tik savo žiniomis bei kompetencija. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad skirtumai tarp vertinimą atlikusių ekspertų suteiktų balų yra aplinkybė, leidžianti abejoti vertinimo tvarkos tinkamumu. Balų skyrimo tvarka nustatyta aiškiai ir konkrečiai, išsamiai ir suprantamai aprašytos skiriamų balų reikšmės, detaliai paaiškinta, kas turėjo būti pateikta siekiant surinkti maksimalią balų sumą.

Negalima reikalauti iš perkančiųjų organizacijų, kad viešųjų pirkimų sąlygose visi vertinimo kriterijai, juose parašytos sąvokos ir žodžių junginiai būtų detalizuoti iki smulkmenų, kadangi viešųjų pirkimų dokumentuose detaliai ir smulkmeniškai aprašius visus galimus situacijų sprendinius ar formas, jie nebeturėtų prasmės kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, nes turėtų būti įrašyti viešųjų pirkimų techninėje specifikacijoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-482-381/2018).

Pirkimo dokumentų turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad tokia Viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos (TEISIS) ir mediacijos posistemės kūrimo ir diegimo paslaugos“ įgyvendinant projektą Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0014 „Teisinės informacijos ir teisinės pagalbos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę (TEISIS)“ pirkimo (toliau – ir Pirkimas) sąlygose (toliau – ir Pirkimo sąlygos) nustatyta detali kriterijų vertinimo sistema akivaizdžiai suteikė neribotą pasirinkimo laisvę, neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos, buvo neaiški ir netiksli ir nesudarė tiekėjams galimybių pateikti kuo labiau perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių pasiūlymų.

CPVA subjektyviu interpretavimu pagrįstas ir konstatuotas tariamas vertinimo tvarkos abstraktumas, neaiškumas nėra akivaizdaus pobūdžio kaip teigiama Sprendime („ydingos Pirkimo sąlygų nuostatos“, „aiškiai buvo netinkamai suformuluota pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka“, „nepakankamai aiški ir objektyvi“, „pateiktos sąvokos <...> abstrakčios, įvairiai interpretuojamos“), ir tai pagrindžia aplinkybė, kad viešojo pirkimo procedūrų metu nebuvo kelti kokybinių kriterijų vertinimo sistemos netinkamumo, abstraktumo, neapibrėžtumo klausimai, neprašyta paaiškinti šių kriterijų ar jų vertinimo.

CPVA kritikuoja skirtingų balų diapazoną (20 balų), tačiau vertinimo tvarkos rengimo ir Pirkimo paskelbimo metu nebuvo įtvirtinta jokių ribojimų šiuo klausimu, dėl šios priežasties 20 balų diapazonas savaime nėra nei ydingas, nei neobjektyvus, nei neaiškus.

2.5. Sprendime pateikiama nuoroda į VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau tai nesiejama su konkrečiais perkančiosios organizacijos veiksmais.

2.6. CPVA subjektyviai interpretavo vertinimo tvarkoje minimas lingvistines formuluotes, nepagrįstai konstatavo parinktų sąvokų abstraktumą, neaiškumą ir tariamą nesuderinamumą su VPĮ nuostatomis, nepilnai ir nevisapusiškai įvertino Registrų centro 2020 m. lapkričio 3 d. rašte „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0014“, kuriuo buvo atsakyta į CPVA 2020 m. spalio 23 d. raštą (toliau – ir 2020 m. lapkričio 3 d. atsakymas) pateiktą informaciją ir paaiškinimus, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimą. CPVA neįgyvendino pareigos tinkamai pagrįsti Sprendimą.

2.7. CPVA įtvirtintas teiginys, kad „LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę ir sukūrė naują teisinį precedentą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, tapo privalomas tiek Perkančiajai organizacijai vykdant Pirkimą, tiek CPVA vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą VPĮ kontekste“ nėra pagrįsta, kadangi kasacinio teismo vertintos pirkimo sąlygos minėtoje byloje nebuvo analogiškos Sprendimo ir Pirkimo sąlygų kontekste, todėl minėtoje byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju net negali būti taikomi. Be to, anot pareiškėjo, atlikus pirkimų sąlygų palyginimą, matyti, kad nagrinėjamoje byloje Pirkimo dokumentuose kriterijų vertinimo aprašymai yra akivaizdžiai detalesni, išsamesni ir aiškesni. Tai reiškia, kad nėra jokių pagrįstų prielaidų konstatuoti, jog perkančioji organizacija akivaizdžiai nesilaikė CPVA nurodomos kasacinio teismo nutartyje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, pagal kurią perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Kaip tiksliai turėtų atsispindėti minėtoje LAT nutartyje įvardijamas tikslumas ir detalumas, nėra plačiai išaiškinta ar nedviprasmiškai detalizuota. Dėl šios priežasties nėra suprantama kaip perkančioji organizacija kriterijų vertinimo tvarką pagal šią nutartį galėjo įsivertinti kaip netinkamą, nepakankamai detalią ar tikslią, ar tuo labiau nėra aišku, kaip tą galėjo įvertinti ir konstatuoti CPVA Sprendime.

2.8. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. vasario 4 d. išvada Nr. 4S-108(7.4.)E (toliau – VPT išvada), nes ji neatitinka PAFT 325 punkte įtvirtintų sąlygų. Ši išvada negali būti laikoma tinkamu dokumentu vertinant Pirkime tariamai padarytą pažeidimą. Kita vertus, tiek VPT išvadoje vertinamo pirkimo data (2019 m. lapkričio 9 d.), tiek pačios VPT išvados priėmimo data (2020 m. vasario 4 d.) yra ženkliai (daugiau nei vienerius metus) vėlesnės nei Sprendime analizuoto Pirkimo. Be to, CPVA neatsižvelgė, kad VPT išvada tik maža dalimi cituoja anksčiau aptartą Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. gegužės 3 d. nutartį, dėmesį skirdama kitai LAT 2018 m. spalio 31 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, kuri, priešingai nei pirmoji kasacinio teismo minima nutartis, priimta po 2018 m. rugsėjo 13 d., kai buvo paskelbtas Pirkimas. Taigi 2018 metų antroje pusėje tiek teismų praktika, tiek doktrina tik pradėjo formuoti kitokį požiūrį į pasiūlymų vertinimo tvarką ir subjektyvių bei objektyvių kriterijų nustatymo ypatumus ir šiuo metu perkančiosioms organizacijoms nustatant pasiūlymų vertinimo kriterijus vyrauja objektyvūs vertinimo kriterijai, o subjektyvūs vertinimo kriterijai nustatomi tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į pirkimo ypatybes ir tikslus.

2.9. Pirkimo dokumentai 2018 m. birželio 27 d. buvo pateikti CPVA išankstiniam vertinimui, kuri 2018 m. liepos 26 d. išvadoje (toliau – ir Išvada) pateikė savo pastabas ir rekomendacijas. Pareiškėjas akcentavo, kad jokių rekomendacijų ar pastabų, susijusių su Sprendime nurodytais pažeidimais, CPVA Registrų centrui nebuvo išdėsčiusi. CPVA Sprendime dėl šio esminio aspekto net nepasisakė. Registrų centras turėjo teisinį lūkestį, kad Pirkimų dokumentuose išdėstyta pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka buvo tinkama ir pagrįsta, kadangi Išvada – tai CPVA išreikšta pozicija dėl Pirkimo dokumentų, kurios tikslas galimų pažeidimų prevencija.

2.10. Svarbiausias vertinimo kriterijus, kuris ir nulėmė laimėtoją, šiame Pirkime buvo kaina, kas vienareikšmiškai matyti iš Pirkimo komisijos 2019 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. PR-18(15). Minėta informacija buvo pateikta ir Atsakyme, tačiau Sprendime į tai nebuvo atsižvelgta, dėl šio argumento nepasisakyta konstatuojant, kad laimėtoją nulėmė būtent kokybės kriterijų T balai, nors analizuojamu atveju yra priešingai – galutinį laimėtoją lėmė kainos kriterijus C. CPVA neįsigilino į konkrečią Pirkimo situaciją, nukrypo nuo faktinių Pirkimo aplinkybių, todėl CPVA padarytos išvados negali būti laikomos tinkamomis Sprendimo, kaip teisiškai motyvuoto ir objektyvaus akto, priėmimui. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtinta ir tai, kad Registrų centras, kaip perkančioji organizacija, šiuo atveju neginčijamai užtikrino, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos bus naudojamos racionaliai (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.), tuo paneigiant CPVA nuostatą, kad šio principo Registrų centras nesilaikė.

2.11. Pareiškėjas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl atsiliepime išdėstytų aplinkybių, tačiau teisinio ir faktinio pagrindimo atlikto tyrimo kontekste neturi ir taikyta 10 proc. finansinė korekcija. Pareiškėjo nuomone, CPVA Sprendimas yra nesuderinamas su Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. priimtu sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės), 1.4 punkte, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte, PAFT 7 priedo 10 punkte įtvirtintu proporcingumo principu.

Proporcingumo principo taikymas įpareigoja CPVA įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Ginčijamame Sprendimu CPVA nevertino tariamai padaryto pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių (šiuo atveju nebuvo sukelta žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), neatsižvelgė į tariamų pažeidimų formalų pobūdį – faktiškai nebuvo jokiu būdu apribota tiekėjų konkurencija, nėra jokių objektyvių ir faktais pagrįstų įrodymų ar duomenų, jog perkančioji organizacija turėjo neribotą pasirinkimo laisvę.

Gairėse nurodyti finansinių pataisų dydžiai yra rekomendaciniai, todėl CPVA turėjo teisę nuo šių rekomenduojamų dydžių nukrypti. Registrų centras nesutiko su pritaikytu finansinės korekcijos dydžiu, nes jis nustatytas neatsižvelgiant į visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes aptartas anksčiau, vertinant tik bendras, menamas aplinkybes, tačiau neatskleidžiant pažeidimo pobūdžio ir svarbos. CPVA neįvertino ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį, t. y., kad perkančioji organizacija vadovavosi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais ir tuo metu galiojusia pirkimo dokumentų rengimo ir teismų praktika, jog galutinį laimėtoją nulėmė kainos kriterijus.

Nors CPVA nurodė, kad „pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai (konkurencija buvo), atmestas 1 pasiūlymas (dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų), pretenzijų nebuvo“, bet akivaizdžiai į tai neatsižvelgė. Teiginiai, kad buvo neužtikrinta perkančiosios organizacijos galimybė galimai gauti dar geresnę kainą ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslą racionaliai panaudoti lėšas, taip pat tinkamai neįvertinti, atsižvelgiant, kad laimėtoją lėmė būtent kainos kriterijus. Pareiškėjas pastebėjo ir tai, kad Sprendimo motyvas, jog pažeidimas yra labai sunkus, nėra argumentuotas ir pagrįstas konkrečiomis teisinio reguliavimo nuostatomis, t. y. iš Sprendimo turinio nėra galimybės identifikuoti, kokiomis kategorijomis ir vertinimu vadovaujantis pažeidimas yra kvalifikuojamas būtent kaip labai sunkus, taip pat nėra įrodyti kilę objektyviai egzistuojantys neigiami padariniai, realus, o ne menamas, finansinis poveikis.

Esant formaliam ir neišsamiam finansinės korekcijos taikymo pagrindimui, CPVA neturėjo teisinio pagrindo taikyti 10 proc. finansinę korekciją, dėl šios priežasties finansinė korekcija netaikytina arba ženkliai mažintina.

3. Atsakovas CPVA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Dėl Pirkime nustatytų VPĮ pažeidimų atsakovas nurodė, kad:

3.1.1. LAT ir Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiųjų organizacijų pareigą užtikrinti pirkimo dokumentų aiškumą, tikslumą ir nedviprasmiškumą, bei perkančiųjų organizacijų diskreciją pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, aiškinimo ir taikymo suformuota nuosekli pozicija.

3.1.2. Ekonominio naudingumo kriterijai turi būti nustatomi ne tik tam, kad leistų išrinkti laimėtoją, bet ir tam, kad būtų išsiaiškinta, kurio tiekėjo pasiūlymas sukurs didesnę ekonominę naudą.

3.1.3. Perkančiosios organizacijos privalo aiškiai apibrėžti pirkimo sąlygas. Atvejai, kai pirkimo dokumentai yra parengti su trūkumais arba juose suformuluoti reikalavimai nėra iki galo aiškūs, suponuoja situacijas ir prielaidas nevienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus. Atvejai, kai pirkimo dokumentuose nėra aiškiai aprašyta tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka arba ji nėra nuosekli, tokie pirkimo dokumentai, suteikia perkančiosioms organizacijoms pernelyg plačią diskrecijos teisę vertinant tiekėjų pasiūlymus, o tai, neatitinka VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų (VPĮ 17 str. 1 d.).

3.1.4. LAT pažymi, kad reikalavimai pasiūlymų vertinimo kriterijams ESTT jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje aiškinami, be kita ko, kaip išplaukiantys iš bendrųjų viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų. LAT nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka.

3.1.5. CPVA nekvestionuoja VPĮ suteikiamos diskrecijos teisės perkančiajai organizacijai nustatyti kokį pasiūlymų vertinimo kriterijų pasirinkti bei kokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus nustatyti, tačiau pažymi, perkančiajai organizacijai nusprendus vykdyti viešąjį pirkimą pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo (kainos ir kokybės santykio) kriterijus, būtina įvertini ne tik tai, ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra pakankamai susiję su pirkimo objektu, tačiau ir tai, ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai atspindi potencialią ekonominę naudą (padidina perkamo objekto naudojimo efektyvumą – kainą, kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą ir kt.), yra objektyviai apskaičiuojami, nustatytais kriterijais bus pasiekti konkretūs viešojo pirkimo tikslai.

3.1.6. Perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumas VPĮ kontekste turi būti ir pažeidimo tyrimo metu buvo vertinama pagal perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų nuostatų visumos atitiktį VPĮ nuostatoms (nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų turinys, apibrėžtos jų vertinimo sąlygos ir tvarka) ir faktiškai perkančiosios organizacijos pagrindžiančiuose dokumentuose užfiksuotus Pirkime priimtus sprendimus.

3.1.7. Pirkime vyrauja subjektyviai vertinami kriterijai – kokybės kriterijai T, kurie sudaro 60 proc., objektyviai pamatuojamas kriterijus C (kaina) – 40 proc. (Pirkimo sąlygų 9.7 p. lentelėje nustatyti lyginamieji svoriai). Kriterijų T ekspertinio vertinimo tvarka nepakankamai aiški ir objektyvi, neužtikrina skaidraus balų skyrimo. Priešingai nei pareiškėjas bando įrodyti, kad svarbiausias vertinimo kriterijus, kuris ir nulėmė laimėtoją, šiame Pirkime buvo kriterijus C (kaina), Pirkime laimėtoją lėmė kriterijų T vertinimas, kadangi skirtumas tarp neatmestų 2 tiekėjų pasiūlymų kriterijų T suteiktų balų sudaro – 2,1 balo (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Asseco Lietuva“ – 56,60 balo, Tiekėjo – 58,70 balo), o skirtumas tarp šių pasiūlymų kriterijaus C – 1,34 balo (UAB „Asseco Lietuva“ – 38,66 balo, Tiekėjo – 40,00 balo), t. y. jeigu Pirkimą laimėjusio Tiekėjo pasiūlymui vertinant kriterijų T būtų suteikta 3,5 balais mažiau, Pirkimo rezultatas pasikeistų – laimėtoju galėjo būti pripažintas kitas tiekėjas.

3.1.8. Įvertinus Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų turinį, apibrėžtas jų vertinimo sąlygas ir tvarką, perkančiosios organizacijos pagrindžiančiuose dokumentuose užfiksuotus Pirkime priimtus sprendimus, CPVA Sprendime pagrįstai konstatuota ir įrodo, kad perkančioji organizacija, rengdama Pirkimo dokumentus, neužtikrino VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad Pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs (dėl Pirkimo sąlygų 9 skyriuje 9.14 p. lentelėje suformuluotos netinkamos, nepagrįstos, neaiškios ir nekonkrečios kriterijų T parametrų P1, – P5 balų skyrimo tvarkos). Atitinkamai CPVA Sprendime pagrįstai konstatuota ir įrodo, kad, Perkančioji organizacija neužtikrino VPĮ 55 straipsnio 5 dalies įtvirtintų principinių reikalavimų, kadangi Pirkime: vyrauja subjektyviai vertinami kriterijai, ekspertinio vertinimo tvarka neužtikrina skaidraus balų skyrimo, palikta absoliuti interpretavimo laisvė suteikti kriterijų T parametrams P1 – P5 tam tikrą balą, tiekėjams neaišku ir sudėtinga buvo įvertinti, kaip turi būti parengtas pasiūlymas, tikintis gauti aukščiausią balų įvertinimą.

3.1.9. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų pažeidimai pirmiausia kildinami iš to, kad perkančioji organizacija suformulavo Pirkimo sąlygų nuostatas su trūkumais, t. y. rengdama Pirkimo dokumentus, neužtikrino VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatų laikymosi, ir, būtent esant tokioms aplinkybėms, susidarė situacija, kad tolimesnis tiekėjų pasiūlymų vertinimas išimtinai priklausė nuo perkančiosios organizacijos subjektyvaus vertinimo. Įvertinus visus reikšmingus perkančiosios organizacijos sprendimus, jų tarpusavio santykį bei priėmimo momentą, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog būtent pastarasis perkančiosios organizacijos sprendimas (sprendimas dėl laimėjusio pasiūlymo) buvo esminis elementas sprendžiant ne tik dėl perkančiosios organizacijos Pirkime priimtų sprendimų teisėtumo, bet taip pat ir dėl padarinių, t. y. ar dėl šio sprendimo iš esmės galėjo pasikeisti tiek dalyvių, tiek potencialių tiekėjų padėtis.

3.1.10. Atitinkamai pagrįstai konstatuota, kad Pirkime pasiūlymų vertinimui įtakos turėjo Pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymų ydinga vertinimo tvarka, pažeidžianti VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus principinius reikalavimus (perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai jai suteikė neribotą pasirinkimo laisvę ir neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos), perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą racionalaus lėšų naudojimo tikslą, t. y. neužtikrino perkančiosios organizacijos galimybę gauti dar geresnę kainą.

3.1.11. Pareiškėjas tiek skunde, tiek pažeidimo tyrimo metu teikdamas paaiškinimus nepagrįstai bando perkelti Pirkimo dokumentų dviprasmiškumo padarinius CPVA bei Pirkime dalyvavusiems tiekėjams. LAT praktika patvirtina, kad pretenzijų nepateikimas nereiškia, kad Pirkimas yra teisėtas.

3.1.12. Skunde išdėstyti paaiškinimai nepaneigia fakto, kad šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas vykdydamas Pirkimo procedūras pažeidė Sprendime nurodytas VPĮ nuostatas, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

3.2. Dėl VPT išvados ir VPĮ nuostatų interpretavimo, vertinant Pirkimą atsakovas nurodė, kad pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad plataus masto laikotarpio atotrūkis lemia, tai VPT išvadoje dėstomi motyvai negali būti laikytini aktualiais Pirkimo dokumentų vertinimo kontekste. Priešingai nei pareiškėjas bandė įrodyti, VPT, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios ir prižiūrinčios, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, institucijos, VPT išvada savo faktinėmis aplinkybėmis aktuali ir tiesiogiai susijusi su Pirkimu, kadangi joje nurodyta suformuota teismų praktika, ypač tuo aspektu, kad VPT išvadoje pateikti teisės normų išaiškinimai dėl kokybės kriterijų, numatytų pirkimo sąlygose, atitikties VPĮ nuostatoms, vadovaujantis LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 ir, kuri buvo priimta iki Pirkimo paskelbimo 2018 m. rugsėjo 13 d. Taigi, atsižvelgiant į paties pareiškėjo formuojamą poziciją skunde, jis privalėjo vadovautis šia LAT nutartimi ir vykdydamas Pirkimą. VPT išvadoje pateikti išaiškinimai ne tik nepaneigiamai egzistavo, bet dar daugiau, atsižvelgus į tai, kad LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę ir sukūrė naują teisinį precedentą, kuris tapo privalomas tiek perkančiajai organizacijai vykdant Pirkimą, tiek CPVA vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą VPĮ kontekste. Nors minėtoje LAT nutartyje pateikti išaiškinimai konkretaus ginčo kontekste, tačiau dėl pirkimo sąlygų aiškumo ir nedviprasmiškumo bei perkančiosios organizacijos pareigų rengiant pirkimo sąlygas suformuota teismų praktika yra daug ankstesnė ir pareiškėjui žinoma. VPT išvadoje pateiktas VPĮ nuostatų teisinis įvertinimas buvo tik viena iš aplinkybių pažeidimo tyrimo metu vertinant kokybės kriterijų, numatytų Pirkimo sąlygose, atitiktį VPĮ nuostatoms, tačiau Pirkimo vertinimą CPVA atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje, nepriklausomai ir nesaistomas su VPT išvadoje pateiktais išaiškinimais.

3.3. Dėl PAFT numatyto tyrimo termino ir tvarkos atsakovas nurodė, kad jis neneigia PAFT 305 straipsnyje nurodyto termino ir tai, kad šis terminas buvo praleistas, tačiau pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką, vėlesnis, nei PAFT numatytas pažeidimo tyrimo atlikimas pareiškėjo teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. Pažeidimo tyrimo atlikimas neišlaikius termino, nurodyto PAFT 305 punkte, neturėjo įtakos ne tik pareiškėjo materialiosioms teisėms, tačiau ir pareiškėjo teisėms skųsti Sprendimą. CVPA buvo aktyvi ir atliko teisės aktuose numatytus tyrimo veiksmus. Sprendime duomenys neginčytinai patvirtina, kad CPVA informavo pareiškėją apie pradėtą galimai padaryto pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė pagrindą ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo pažeidimų tyrimo išvados priėmimo procedūroje ir išreiškė savo nuomonę ir argumentus ginčo klausimais.

3.4. Dėl netinkamo pažeidimo kvalifikavimo ir finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo atsakovas nurodė, kad:

3.4.1. Pareiškėjas skunde nepateikė nei vieno įrodymo ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad CPVA Sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas pasirašydamas Projekto sutartį sutiko laikytis PAFT nuostatų, jam jos buvo žinomos nuo pat sutikimo įgyvendinti Projektą pasirašymo dienos ir negali būti laikomos siurprizinėmis. Pareiškėjas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.

3.4.2. PAFT nuostatos projekto vykdytojus, kaip ir perkančiąją organizaciją, tiesiogiai įpareigoja nepažeisti viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių reikalavimų, o jei pastarieji šių reikalavimų neužtikrina, CPVA privalo tiesiogiai įgyvendinti PAFT 25 skirsnio nuostatose įtvirtintus reikalavimus, t. y. atlikus pažeidimo tyrimą, CPVA, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis asmenų teisėms ir pareigoms poveikį turintį individualų administracinį aktą (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 1 d.), vadovaujantis PAFT 25 skirsnyje nustatyta tvarka, nustatyti pažeidimą bei netinkamas finansuoti išlaidas, pritaikant finansinę korekciją, jei netinkamų finansuoti išlaidų negalima tiksliai apskaičiuoti (šio ginčo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti netinkamas finansuoti išlaidas).

3.4.3. Viešųjų pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, atvirkščiai padarytas pažeidimas vertintinas kaip labai sunkus. Atsakovas citavo LVAT praktiką, kuri patvirtina, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo, vien tik viešųjų principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra, t. y. pareiškėjas, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

3.4.4. CPVA Sprendime aiškiai, nuosekliai, detaliai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo Pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs ir teisiškai pagrįsti argumentai dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų, todėl Sprendimas (administracinis aktas) yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka visus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad dėl Perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų Pirkimo vykdymo procedūros reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, o CPVA pateikė Sprendime teisiškai pagrįstus argumentus, pagrindžiančius nustatytų VPĮ nuostatų pažeidimus. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamos situacijos atveju, analizuota, ar Perkančiosios organizacijos atlikti veiksmai nėra vertintini kaip formalus pažeidimas, ir, pripažinus, jog Perkančiosios organizacijos pažeidimas nėra laikytinas formaliu (kas nagrinėjamos situacijos atveju ir nustatyta) taikant finansinę korekciją, jos dydis Sprendime nustatytas atsižvelgiant į aptartą teisės aktų reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką finansinės korekcijos taikymo bylose.

3.4.5. CPVA priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo nustatė pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus ir atitinkamai nustatė netinkamų finansuoti išlaidų sumą, atsižvelgiant į PAFT 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus (PAFT 307.2 p.). t. y. nustatytam pažeidimui proporcingas poveikis apskaičiuotas vadovaujantis PAFT 311 punktu, 7 priedo 6 ir 10 punktais.

3.4.6. Atsižvelgęs į aptartas Gairių nuostatas bei teismų suformuotą praktiką finansinės korekcijos taikymo bylose, kad gali būti nustatyta tiek mažesnė, tiek didesnė finansinė korekcija nei nustatyta Gairių lentelėse, ir, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, CPVA Sprendime įvertino, reikšmingas aplinkybes (perkančioji organizacija savo veiksmais neleido pasiekti viešųjų pirkimų tikslo racionaliai panaudoti lėšas, pažeidimas yra labai sunkus ir turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį Pirkimo rezultatui, pažeidimas atitinka Gairių 2.1 punkto lentelėje 9 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai (ir jų lyginamieji svoriai) <...> nepaskelbiami skelbime apie pirkimą arba nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas <...>, ir taikoma 10 proc. pataisos norma, buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) Pirkimas, kuris buvo reikšmingas Europos sąjungos (toliau – ir ES) vidaus rinkai, pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai (konkurencija buvo), atmestas 1 pasiūlymas (dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų), pretenzijų nebuvo) ir pagrįstai pritaikė 10 proc. finansinę korekciją.

3.4.7. Atsakovas įvertino visas reikšmingas aplinkybes (visų dedamųjų), galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip Pirkimo būdas, konkurencijos užtikrinimo lygis (pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, ar tiekėjai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl diskriminacinių ir / ar ribojančių Pirkimo sąlygų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų), pažeistos VPĮ normos, pareiškėjo priimti sprendimai (jų pasekmės), veiksmai ar neveikimas.

3.4.8. Pritaikyti iš galimų pasirinkti mažesnių, t. y. 5 proc. finansinę korekciją, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, kadangi perkančioji organizacija savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo Registrų centro skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino, kad nėra pagrindo naikinti CPVA Sprendimą.

5. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0014 „Teisinės informacijos ir teisinės pagalbos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę (TEISIS)“ (Projektas), atliko viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos (TEISIS) ir mediacijos posistemės kūrimo ir diegimo paslaugos“ (Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2018 m. rugsėjo 13 d., Pirkimo Nr. 389246 . Pirkime atmetus visų tiekėjų pasiūlymus, vykdytos skelbiamos derybos be skelbimo. Kvietimai tiekėjams siųsti 2018 m. gruodžio 27 d. per CVP IS, Nr. 417448.

5.2. Pareiškėjas su Pirkimą laimėjusiu tiekėju ūkio subjektų grupe UAB „Proit“ ir UAB „Netcode“ (toliau – ir Tiekėjas) 2019 m. vasario 28 d. pasirašė sutartį Nr. ST-32 (toliau – ir Sutartis). Bendra Sutarties vertė – 665.500,00 Eur su PVM. Sutarties vertė tenkanti Projektui – 498.520,00 Eur su PVM.

5.3. CPVA 2020 m. spalio 9 d. užregistravo Įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 Projekte ir pradėjo pažeidimo tyrimą. CPVA 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2020/2-7472 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0014“ informavo Registrų centrą apie pradėtą pažeidimo tyrimą, paprašė pateikti paaiškinimus ir nepateiktus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

5.4. Registrų centras 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. NS-28708 (5.1 E) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė prašomą informaciją.

5.5. CPVA 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas vykdyto Pirkimo metu pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 6 straipsnį ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalį (lygiateisiškumo ir skaidrumo principus), 2 dalies 1 punktą, 35 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybių taisyklės) bei PAFT nuostatomis, nustatyta 10 proc. finansinė korekcija, kuri taikoma visoms prašytoms / prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo priėmimo dieną Projektui tenkanti tinkama finansuoti Sutarties vertė buvo – 498.520,00 Eur, Sprendime konstatuota netinkamų finansuoti išlaidų suma – 49.852,00 Eur.). Sprendime CPVA konstatavo, kad:

5.5.1. Pirkimo sąlygų 9 skyriuje 9.6 punkte numatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį;

5.5.2. Pirkimo sąlygų 9.7 punkto lentelėje nustatyti ekonominio vertinimo kriterijai ir parametrai bei jų lyginamieji svoriai: Kaina (C) (lyginamasis svoris X=40), Paslaugų teikimo strategija, jos išsamumas ir nuoseklumas (T1), kurio parametras Projekto tikslų suvokimas ir specifikos supratimas, siūlomos projekto vykdymo strategijos aiškumas, vientisumas, pagrįstumas (P1) (lyginamasis svoris Y1=20), Techninio sprendimo optimalumas (T2), kurio parametras Techninių reikalavimų realizavimo kokybė (P2) (lyginamasis svoris Y1=30) ir Projekto įgyvendinimo plano optimalumas (T3) išskaidytas į 3 parametrus: Projekto darbų išdėstymo racionalumas ir neprieštaringumas bei laiko sąnaudų projekto darbams optimalumas (P3), Rizikos faktorių suvokimas, pasiūlyti rizikos sprendimo būdai bei jų pagrįstumas (P4), ir Koordinavimo ir kokybės valdymo plano racionalumas (P5) (lyginamasis svoris Y1=10);

5.5.3. Pirkimo sąlygų 9 skyriaus 9.14 punkto lentelėje kriterijų T parametrų P1–P5 vertinimui nustatyta 100 balų skalė (padalinta į 5 kokybinius intervalus): silpnai (1–19), patenkinamai (20–39), vidutiniškai (40–59), gerai (60–79), puikiai (80–100), pagal kurią ekspertinio vertinimo metodu atliekant T parametrų P1–P5 ekonominio naudingumo vertinamą, suteikiamas jiems tam tikras balas / reikšmė nuo 1 iki 100 balų;

5.5.4. Kriterijų T parametrų P1–P5 vertinimui Pirkimo sąlygų 9 skyriaus 9.14 punkto lentelėje pateikti skirtinų balų reikšmių aprašymai /apibūdinimai abstraktūs dėl naudojamų sąvokų, o pasiūlymo kriterijaus parametrų vertinimui nustatytas itin platus skirtinų balų (20) diapazonas; neaišku, koks balas turėjo būti skiriamas vertinant kriterijaus parametrą atitinkamame intervale (pvz., vidutiniškai – intervalas yra nuo 40 iki 59 balų), nes skirtinų balų reikšmių aprašyme / apibūdinime nėra detalizuota, kada pasiūlymas vertinamas aukštesniu balu, o kada – žemesniu balu. Pažymėtina ir tai, kad ne tik nurodytame pavyzdyje, bet ir kituose kokybės kriterijų parametrų dalių aprašymuose / apibūdinimuose tokia informacija taip pat nedetalizuota.

6. Pasisakydamas dėl vertinimo kriterijų apibrėžtumo, teismas įvertino Pirkimų sąlygų 9.7 punkto lentelėje nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir parametrus bei jų lyginamuosius svorius bei 9 skyriaus 9.14 punkto lentelėje pateiktus skirtingų balų reikšmių aprašymus/apibūdinimus, pareiškėjo skundo argumentus, kad minėti vertinimu kriterijai yra pakankamai aiškūs, ESTT praktiką, kurioje akcentuojama, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios.

7. Teismas vertino, kad pareiškėjas, kaip vertinimo kriterijus, naudojo formuluotes „nepakankamai detalus“, „nėra pakankamai argumentuotas“, „visiškai atitinka“, „detaliai aprašyti“, „šiuolaikiški įvairius aspektus apimantys problemų sprendimo būdai“ ir pan. Tiekėjai ir potencialūs tiekėjai bei perkančioji organizacija skirtingai gali interpretuoti, kas konkrečioje situacijoje yra „nepakankamai detalu“, ar projekto tikslų suvokimas „visiškai atitinka“ techninės užduoties nuostatas (skirtina 80–100 balų), ar tik „atitinka“ techninės užduoties nuostatas (skirtina 60–79 balai).

Lygiai tas pats pasakytina apie vertinimą, ar pasiūlymai yra „pakankamai argumentuoti“, ar problemos sprendimo būdas yra „šiuolaikiškas ir apimantis įvairius aspektus“. Be to, parametro P1 intervale nuo 80 iki 100 balų pateikti bent 8 vertinamieji aspektai, o iš jų 3 aspektai („minimizuoti vėlavimą“, „išvengti nekokybiškų rezultatų“ ir „kitos projekto nesėkmingo įgyvendinimo rizikos“) kituose intervaluose nenurodyti. Taigi jeigu vertintojas pasiūlyme neidentifikuoja „minimizuoti vėlavimą“, „išvengti nekokybiškų rezultatų“ ir „kitos projekto nesėkmingo įgyvendinimo rizikos“, gali savo nuožiūra skirti nuo 0 iki 79 balų.

Taigi teismas nustatė, kad buvo nustatyti platūs vertinimo intervalai (20 balų) ir šiose ribose vertintojai turėjo iš esmės besąlyginio pasirinkimo galimybę. Todėl teismas darė išvadą, kad aptartais aspektais buvo suteikta besąlyginio pasirinkimo laisvė. Be to, nustatytų kriterijų subjektyvumą iš dalies patvirtina ir jų taikymo praktika, nes tarp ekspertų tie patys pasiūlymai susilaukė ženkliai skirtingo vertinimo: pvz., P1 parametro vertinimas tam pačiam pasiūlymui skyrėsi 54 balai (vienas ekspertas skyrė 45 balus, kitas – 99, iš 100), kitų parametrų (P3-P5) atvejais maksimalūs skirtumai sudarė nuo 34 iki 44 balų.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad geriausiai ir blogiausiai įvertintą pasiūlymus skyrė vos 2,1 balo, t. y. faktiškai atrankos rezultatus galėjo nulemti besąlygiškas vertintojų balų skyrimas. Teismas sutiko su pareiškėju, kad savaime pažeidimo nesudaro tai, kad ekspertai vertina individualiai, tačiau labai skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas, kaip papildoma aplinkybė, įrodo kriterijų subjektyvumą. Taigi pasiūlymų vertinimo kriterijai nebuvo suformuluoti taip, kad būtų tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima objektyviai patikrinti.

Todėl teismas sprendė, kad CPVA pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeista VPĮ 34 straipsnio 4 dalis, o tuo pačiu ir 17 straipsnio 1 dalis (lygiateisiškumo ir skaidrumo principai).

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad iš Sprendimo neaišku, kaip buvo pažeistas lėšų naudojimo racionalumo reikalavimas (VPĮ 55 str. 5 d.), teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš Sprendimo turinio, CPVA laikėsi pozicijos, kad ydingai parinkti ekonominio naudingumo kriterijai lėmė tai, kad jie nebuvo susieti su perkančiajai organizacijai teikiama ekonomine nauda. Taigi ir su racionaliu lėšų naudojimu. Be to, ydingai suformuluoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neužtikrino skaidrios konkurencijos, taigi nesudarė sąlygų gauti naudingiausią pasiūlymą. Todėl teismas sutiko su CPVA išvada, kad buvo pažeistas ir racionalaus lėšų naudojimo principas. Teismo vertinimu, tokios išvados turinys ir jos pagrindimo logika yra pakankamai suprantamai pagrįsta Sprendime (Sprendimo 11,12 lapai).

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas akcentavo, jog antrame Pirkimo etape buvo vykdomos neskelbiamos derybos ir galiausiai laimėjo pasiūlymas su mažesne kaina. Pirkimo sąlygų 9.7 punkte nurodyta, kad kaina sudaro 40 proc. vertinimo kriterijų svorio, o kiti parametrai 60 proc. Būtent ekonominio naudingumo kriterijai sudarė esminę vertinimo kriterijų dalį, kurie buvo suformuluoti ydingai. Teismas priėjo prie išvados, kad tai, jog galutiniame etape buvo pasirinktas tiekėjas su mažesne kaina, nepaneigia nei vertinimo kriterijų reikšmingumo, nei ydingumo.

10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad pasikeitė teismų ir institucijų praktiką, nes Sprendime CPVA rėmėsi LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuri paskelbta gerokai iki Pirkimo paskelbimo (2018 m. rugsėjo 13 d.). Be to, pareiškėjas neįrodė, kad iki tol teismai ar institucijos būtų formavusios kardinaliai skirtingą praktiką. Priešingai – VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatytas reguliavimas nesikeitė ir jame buvo nustatyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją, o pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog teisinis reguliavimas ar teismų praktika esmingai pasikeitė.

11. Vertindamas atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas praleido pažeidimo tyrimo terminą, nustatytą PAFT 305 punkte. Tačiau atsižvelgęs į tuo aspektu formuojamą LVAT praktiką, įvertinęs administracinėje byloje pateiktų įrodymų visumą, pareiškėjo skundo teismui motyvus ir pareiškėjo atstovų teismo posėdžio metu akcentuotus argumentus, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog minėtas procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir Sprendimo pagrįstumui, todėl savaime nėra pagrindas naikinti Sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

12. Dėl išankstinės CPVA Išvados, teismas pažymėjo, jog nėra ginčo, kad pareiškėjas yra perkančioji organizacija ir jai keliama pareiga atlikti viešuosius pirkimus, jai taikomi PAFT reikalavimai. PAFT 463 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Teisės aktai nenustato, kad atlikus kontrolę ir nenustačius pažeidimo, vėlesnė kontrolė negalėtų būti atliekama. Sprendimo paskirtis yra pasisakyti, ar buvo pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą. CPVA surinko pakankamai duomenų tokiam pažeidimui konstatuoti, nurodė jo požymius, CPVA Sprendime neprivalėjo detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo paaiškinimuose teiktą argumentą. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjo materialinės teisės ar interesai buvo šiuo aspektu pažeisti priimant Sprendimą taip, kad šiuo pagrindu reikėtų jį naikinti.

13. Teismas nustatė, kad finansinės korekcijos proporcingumo vertinimui taikytinos Gairės. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas taikė 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 9 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai (ir jų lyginamieji svoriai) <...> nepaskelbiami skelbime apie pirkimą arba nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas <...>, ir taikoma 10 proc. pataisos norma. Taigi pažeidimo apibūdinimas iš esmės atitinka pareiškėjo padarytą pažeidimą (neaiškiai apibūdinti sutarties sudarymo kriterijai). Teismas akcentavo, jog VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai. Teismas pažymėjo, jog visiškai racionalu teigti, kad neaiškūs atrankos kriterijai galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus nuo dalyvavimo Pirkime, t. y. net ir nekilus tiesioginių, apčiuopiamų pasekmių, pažeidimo materialumas lieka nepaneigtas. Be to, buvo vykdomas tarptautinės vertės pirkimas, kuris reikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas nematė pagrindo mažinti skirtos 10 proc. dydžio finansinės korekcijos ar vertinti, kad nustatyta finansinė korekcija buvo neproporcinga.

III. 14. Pareiškėjas Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti CPVA Sprendimą, o netenkinus šio reikalavimo, netaikyti finansinės korekcijos (pataisos) arba sumažinti CPVA nustatytą finansinę korekciją (pataisą) bei priteisti iš atsakovo CPVA 34,20 Eur sumokėjo žyminio mokesčio.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas tinkamai neįvertino CPVA padarytų procedūrinių tyrimo pažeidimų ir nepagrįstai sprendė, kad jie yra neesminiai. Pareiškėjas suabejojo, kad teismas realiai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje byloje pateiktus procesinius dokumentus ir duomenis, kadangi nors byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas sprendime nurodė, kad teismas vertino pareiškėjo atstovų teismo posėdžio metu akcentuotus argumentus (teismo sprendimo 8.1 p.). CPVA Sprendimo priėmimas ženkliai praleidus teisės aktų nustatytą terminą (PAFT 305 p.), taip pat aplinkybės, dėl kurių Registrų centras neturėjo galimybės pateikti informacijos ir pozicijos, laikytini esminiais pažeidimais CPVA sprendimo priėmimo procese, sudarančiais teisines prielaidas jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

15.2. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl skundžiamame CPVA Sprendime konstatuoto platesnio pažeistų VPĮ nuostatų masto, įtraukiant tokias savarankiškas nuostatas kaip VPĮ 35 straipsnio 4 dalį (perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia) ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą (racionalus pirkimams skirtų lėšų naudojimas). Pareiškėjo vertinimu, tokiais veiksmais buvo pažeista Registrų centro teisė išsamiai pasisakyti dėl visų tyrimo metu CPVA analizuotų galimo pažeidimo aplinkybių, o tai akivaizdžiai turėjo esminės reikšmės galutiniam tyrimo rezultatui – skundžiamo CPVA Sprendimo priėmimui.

15.3. Teismas neįvertino Registrų centro skundo motyvų dėl LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutarties Nr. e3K-3-178-378/2018 taikymo nagrinėjamos bylos kontekste. Teismas, nepateikdamas jokių argumentuotų paaiškinimų, skundžiamame sprendime vadovavosi minėta nutartimi, nors tam nebuvo jokio teisėto pagrindo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos bei LAT praktikos dėl rėmimosi teismų precedentais. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinio teismo vertintos pirkimo sąlygos minėtoje byloje nebuvo analogiškos ginčijamo CPVA sprendimo ir Pirkimo sąlygų kontekste, todėl minėtoje byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju net negalėjo būti taikomi. Atlikus palyginimą su LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje aptartomis pirkimo sąlygomis, matyti, kad Pirkimo dokumentuose kriterijų vertinimo aprašymai yra akivaizdžiai detalesni, išsamesni ir aiškesni. Kaip tiksliai turėtų atsispindėti minėtoje LAT nutartyje įvardijamas tikslumas ir detalumas, nėra plačiai išaiškinta ar nedviprasmiškai detalizuota, tai nėra paaiškinta ir VAAT sprendime.

15.4. Teismas netinkamai įvertino skunde išdėstytus motyvus ir visiškai nepagrįstai atribojo CPVA veiksmų išankstinės patikros metu reikšmę nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. CPVA vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl, išreiškusi poziciją Išvadoje, sukėlė aiškų, nedviprasmišką perkančiosios organizacijos lūkestį, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka atitinka VPĮ keliamus reikalavimus.

15.5. Registrų centras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vertintojai turėjo iš esmės besąlyginio pasirinkimo galimybę, nustatytų kriterijų subjektyvumą iš dalies patvirtina ir jų taikymo praktika, nes tarp ekspertų tie patys pasiūlymai susilaukė ženkliai skirtingo vertinimo <...> pasiūlymų vertinimo kriterijai nebuvo suformuluoti taip, kad būtų tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima objektyviai patikrinti. Pareiškėjas mano, kad nebuvo tinkamai įvertina skunde VAAT šiuo klausimu detaliai išdėstyta perkančiosios organizacijos pozicija, o formaliai apsiribota CPVA pozicijos pakartojimu.

Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus argumentus ir akcentuoja, kad VPT Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse rekomenduojama, kad ekspertinį vertinimą atliktų bent trys ekspertai. Perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti VPĮ nuostatų taikymą, pasiūlymų vertinimui pasitelkė net 4 nepriklausomus vertinimo ekspertus, gerai išmanančius sritį, kurioje yra vertinamas Pirkimo objektas. Vien ši aplinkybė užtikrina objektyvų pasiūlymų kriterijų vertinimą bei paneigia CPVA ir VAAT argumentus apie tariamai neribotą Registrų centro pasirinkimo laisvę.

Vien ekspertinio vertinimo taikymas pirkimo procese eliminuoja perkančiosios organizacijos besąlyginio pasirinkimo galimybę, kadangi vertinimą atlieka būtent nepriklausomi ekspertai. Skirtingi ekspertų vertinimai neįrodo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų subjektyvumo, priešingai, įrodo ekspertų savarankiškumą, objektyvumą, rėmimąsi tik savo žiniomis bei kompetencija. Be to, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad skirtumai tarp vertinimą atlikusių ekspertų suteiktų balų yra aplinkybė, leidžianti abejoti vertinimo tvarkos tinkamumu.

Pareiškėjo vertinimu, balų skyrimo tvarka buvo nustatyta aiški ir konkreti, taip pat išsamiai ir suprantamai aprašytos skiriamų balų reikšmės, detaliai paaiškinta, kas turėjo būti pateikta siekiant surinkti maksimalią balų sumą. Negalima reikalauti iš perkančiųjų organizacijų, kad viešųjų pirkimų sąlygose visi vertinimo kriterijai, juose parašytos sąvokos ir žodžių junginiai būtų detalizuoti iki smulkmenų, kadangi viešųjų pirkimų dokumentuose detaliai ir smulkmeniškai aprašius visus galimus situacijų sprendinius ar formas, jie nebeturėtų prasmės kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, nes turėtų būti įrašyti viešųjų pirkimų techninėje specifikacijoje.

15.6. CPVA taikyta finansinė korekcija yra nesuderinama su Gairių 1.4 punktu, VAĮ 3 straipsnio 10 punkte, PAFT 7 priedo 10 punkte įtvirtintu proporcingumo principu. Proporcingumo principo taikymas įpareigoja CPVA įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Nors teismo sprendime yra pasisakyta dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio, bet jame nepagrįstai neatsižvelgta į Registrų centro užakcentuotus finansinės korekcijos taikymo pagrindimo trūkumus.

15.7. LVAT praktika nustato, kad padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus tenka pažeidimą nustačiusiai institucijai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo minėta teismų praktika, priešingai visas abejones ir neatitikimus vertino CPVA naudai.

16. Atsakovas CPVA pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių pagrįstų ir motyvuotų teisinių argumentų, nei vieno įrodymo ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus šalių įrodymus bei reikšmingas aplinkybes, ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

16.2. Pareiškėjo skunde pateikti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir nemotyvuoti teisiniais argumentais, akivaizdžiai prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms, taikomoms ES lėšomis finansuojamiems projektams, teismų formuojamai praktikai ir nepaneigiantys Sprendimo teisėtumo ir juo nustatytų pažeidimų.

16.3. VAAT paskirdamas teismo posėdį nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimą bylų nagrinėjimui teisme, pažeidimo.

16.4. Dėl praleisto PAFT 305 punkte įtvirtinto pažeidimo tyrimo termino, atsakovas nurodo, kad VAAT įvertino pareiškėjo skundo motyvus ir pagrįstai atsižvelgdamas į LVAT praktiką, kad termino pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, įvertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog minėtas procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir Sprendimo pagrįstumui, t. y. savaime nėra pagrindo naikinti Sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

16.5. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo neįvertintų pareiškėjo skundo motyvų dėl LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas siekia suklaidinti teismą neteisingai pateikdamas faktus. VAAT visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, sprendime detaliai įvertinta ginčo teisiniams santykiams taikytos materialinės teisės normos, taip pat ESTT ir LAT praktika. Priešingai nei teigia pareiškėjas, savo faktinėmis aplinkybėmis LAT 2018 gegužės 3 d. nutartis aktuali ir tiesiogiai susijusi su Pirkimu, kadangi joje nurodyta suformuota teismų praktika, ypač tuo aspektu, kad joje pateikti teisės normų išaiškinimai dėl kokybės kriterijų, numatytų pirkimo sąlygose, atitikties VPĮ nuostatoms. CPVA, priimdama Sprendimą, savo poziciją grindė, atsižvelgdama ne tik į LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje suformuotus ir pateiktus teisės normų išaiškinimus dėl kokybės kriterijų, numatytų Pirkimo sąlygose, atitikties VPĮ nuostatoms.

16.6. CPVA, priimdama Sprendimą, vadovavosi tik objektyviais duomenimis, Sprendime nurodytomis VPĮ normomis, kurios taikytinos Pirkimui, LAT ir ESTT suformuota praktika, todėl, atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad „VAAT padarė klaidingą išvadą, jog ekspertų nuomonių skirtumai kokiu nors būdu patvirtina kriterijų subjektyvumą“.

16.7. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad perkančioji organizacija, rengdama Pirkimo dokumentus, užtikrino VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, jog Pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai ko reikia. Pareiškėjas nepaneigė, kad Pirkime pasiūlymų vertinimui įtakos turėjo Pirkimo sąlygose nustatyta ydinga pasiūlymų vertinimo tvarka, pažeidžianti VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus principinius reikalavimus (perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai perkančiajai organizacijai suteikė neribotą pasirinkimo laisvę ir neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos), todėl perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principus. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad VAAT klaidingai interpretavo byloje esančius įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius VPĮ nuostatų pažeidimus.

16.8. Dėl pažeidimo tyrimo tvarkos ir procedūrų atlikimo pagrindų atsakovas palaiko savo atsiliepimo, kurį teikė VAAT, argumentus ir jų nekartoja.

16.9. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad CPVA Išvadoje neturėjo pastabų dėl viešojo pirkimo dokumentų, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja CPVA atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti.

Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Tiek išankstinės, tiek paskesnės pirkimų patikros metu, atsirenkami ir vertinami tie patikros elementai, kurie pagal įgyvendinančios institucijos turimą praktiką, vertinti, kaip rizikingi ir dėl kurių dažniausiai nustatomi pažeidimai.

Tai reiškia, kad įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) nevertina ir neprivalo vertinti visų pirkimo dokumentų ir visų elementų, o tik atrinktus. PAFT numato galimybę įgyvendinančioms institucijoms pasirinkti vykdyti išankstinę pirkimo patikrą tik pirkimo dokumentų projekto, kuris dar nėra paskelbtas arba vykdyti išankstinę pirkimo patikrą prieš sudarant pirkimo sutartį, kas reiškia, kad atitinkami pirkimo dokumentai jau yra paskelbti ir įvykdytas pasiūlymų įvertinimo etapas, arba paskesnę pirkimo dokumentų patikrą, kai pirkimas jau yra įvykęs ir laimėtojas nustatytas.

Tai patvirtina ir PAFT 468 punkte, kuris nustato, kad „Pareiškėjų ir projektų vykdytojų planuojami pirkimai išankstinei pirkimų patikrai atrenkami pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo darbo grupės patvirtintas pirkimų atrankos patikrai sąlygas, kurias įgyvendinančioji institucija savo vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka gali patikslinti ar papildyti“. Vadovaujantis Reglamento 122 straipsnio 2 dalimi, PAFT 295 punktu, Atsakomybių taisyklių 9.3.7 punktu, jei pirkimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktą, tai pažeidimas privalo būti ištirtas.

Objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėjas negali turėti jokių lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. VAAT byloje tinkamai įvertino, jog CPVA Išvada ir skundžiamas Sprendimas, nelaikytini tapačiais viešojo administravimo subjekto sprendimais ir pabrėžė, kad pareiškėjas atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių aktų laikymąsi.

16.10. Teismas tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, jo pasekmes (sukeliamą žalą ES bei nacionaliniam biudžetui). CPVA, nustačiusi VPĮ pažeidimus, netinkamų finansuoti išlaidų sumą įvertino, atsižvelgdama į PAFT 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus (PAFT 307.2 p.). CPVA Sprendime įvertino, jog perkančioji organizacija neleido pasiekti viešųjų pirkimų tikslo racionaliai panaudoti lėšas, pažeidimas yra labai sunkus ir turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį Pirkimo rezultatui, vadovaujantis Gairių 2.1 punkto lentelėje 9 punktu, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai (ir jų lyginamieji svoriai) <...> nepaskelbiami skelbime apie pirkimą arba nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas <...>, ir taikoma 10 proc. pataisos norma, buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) Pirkimas, kuris buvo reikšmingas ES vidaus rinkai, pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai (konkurencija buvo), atmestas 1 pasiūlymas (dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų), pretenzijų nebuvo. CPVA, įvertinusi visas su pažeidimu susijusias aplinkybes bei vadovaudamasi proporcingumo principu, pritaikyti iš galimų pasirinkti mažesnių, t. y. 5 proc. finansinę korekciją, neturėjo teisinio pagrindo. Perkančioji organizacija savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas Registrų centras, vykdydamas viešąjį pirkimą, pažeidė VPĮ nuostatas ir dėl šio pažeidimo jam pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (perkančioji organizacija), įgyvendindamas projektą Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0014 „Teisinės informacijos ir teisinės pagalbos paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę (TEISIS)“ (Projektas), atliko viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos (TEISIS) ir mediacijos posistemės kūrimo ir diegimo paslaugos“ (Pirkimas). Atsakovas 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas vykdyto Pirkimo metu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 35 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 5 dalį. Sprendimu, vadovaujantis Atsakomybių taisyklių bei PAFT nuostatomis nustatyta 10 proc. finansinė korekcija, kuri taikoma visoms prašytoms/prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Sutartį (49 852,00 Eur).

19. CPVA, įvertinusi viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, Pirkimo aplinkybių visumą, Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų turinį, apibrėžtas jų vertinimo sąlygas ir tvarką, perkančiosios organizacijos pagrindžiančiuose dokumentuose užfiksuotus Pirkime priimtus sprendimus, Sprendime konstatavo, kad perkančioji organizacija, rengdama Pirkimo dokumentus, pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad Pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai ko reikia (Pirkimo sąlygų 9 skyriaus 9.14 p. lentelėje suformuluota netinkama, nepagrįsta, neaiški ir nekonkreti kriterijų T parametrų P1 – P5 balų skyrimo tvarka).

Atitinkamai atsakovas sprendė, kad Pirkime pasiūlymų vertinimui įtakos turėjo Pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymų ydinga vertinimo tvarka, kadangi Pirkime: (i) vyrauja subjektyviai vertinami kriterijai (Pirkimo sąlygų 9 skyriuje 9.7 p. lentelėje nustatyti lyginamieji svoriai); (ii) Pirkimo sąlygų 9 skyriuje 9.14 p. lentelėje nustatyta kriterijų T parametrai P1 – P5 ekspertinio vertinimo tvarka neužtikrina skaidraus balų skyrimo; (iii) Pirkimo sąlygų 9 skyriuje 9.14 p. lentelėje suformuluota netinkamai, nepagrįsta, neaiški ir nekonkreti Kriterijų T parametrų P1 – P5 balų skyrimo tvarka, skirtinų balų reikšmių aprašymuose / apibūdinimuose nurodytos abstrakčios sąvokos, tiksliai aiškiai ir konkrečiai neapibrėžiant, kaip bus vertinama atitiktis nustatytam kriterijui bei parametrų vertinimui nustatytos skalės ir itin platus skirtinų balų diapazonas (aiškiai ir konkrečiai neapibrėžiant, kaip konkrečiame intervale bus vertinama atitiktis nustatytam kriterijui), palikta plati interpretavimo laisvė; (iv) tiekėjams, rengiant pasiūlymus, teko tik spėti, kokius pasiūlymo aspektus vertins perkančioji organizacija, atitinkamai tiekėjams sudėtinga buvo įvertinti, kaip turi būti parengtas pasiūlymas, tikintis gauti aukščiausią balų įvertinimą, nes kiekvienas savaip gali suprasti šias plačiai aiškinamas sąvokas ir nustatytą ekspertinio vertinimo sistemą; (v) konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausė nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, palikta absoliuti interpretavimo laisvė suteikti kriterijų T parametrų P1 – P5 tam tikrą balą.

Atsakovas nustatė, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus principinius reikalavimus (perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai perkančiajai organizacijai suteikė neribotą pasirinkimo laisvę ir neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos), todėl perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principus.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino, kad (i) Pirkimo sąlygų 9.14 lentelėje pateikti vertinimo kriterijai suteikia besąlyginio pasirinkimo laisvę, kurią patvirtino ir šių vertinimo kriterijų taikymo praktika, nes tarp ekspertų tie patys pasiūlymai susilaukė ženkliai skirtingo vertinimo; (ii) Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pažeistas ir racionalaus lėšų naudojimo principas, kadangi ydingai parinkti ekonominio naudingumo kriterijai, neužtikrino skaidrumo ir nesudarė sąlygų gauti naudingiausio pasiūlymo, kas susiję su racionaliu lėšų panaudojimu; (iii) tai, kad galutiniame etape buvo pasirinktas tiekėjas su mažesne kaina, nepaneigia nei vertinimo kriterijų reikšmingumo, nei ydingumo; (iv) nėra pagrindo teigti, kad teisinis reguliavimas ar teismų praktika esmingai pasikeitė; (v) nors atsakovas pažeidė Sprendimo priėmimo terminą, tačiau nėra pagrindo manyti, kad minėtas procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir Sprendimo pagrįstumui, todėl savaime nėra pagrindas naikinti Sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.); (vi) išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo, tokios patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija, teisės aktai nenustato, kad atlikus kontrolę ir nenustačius pažeidimo, vėlesnė kontrolė negalėtų būti atliekama; (vii) Sprendime nustatytos finansinės korekcijos dydis atitinka teisės aktų nuostatas (PAFT 311 p., Taisyklių 7 priedo 6 p., Gairių 2.1 lentelės 9.1 p.) ir yra tinkamai individualizuotas (atsižvelgta inter alia (be kita ko) į tai, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, Pirkime pasiūlymus teikė 3 tiekėjai, pretenzijų dėl Pirkimo nebuvo pateikta).

21. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad nustatytų VPĮ (nagrinėjamu atveju taikoma redakcija galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nuostatų pažeidimų kvalifikavimui lemiamą reikšmę turėjo Pirkimo sąlygose įtvirtintų tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų (vertinimo tvarkos) ydingumas.

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, nustatydamas tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarką ir vykdydamas pirkimą, privalėjo inter alia vadovautis VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu tikslu racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas, VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reikalavimu, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia, VPĮ 55 straipsnio 5 dalies įtvirtintu reikalavimu, kad perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją.

23. Įvertinusi ginčijamo Sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei proceso šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pakartotinai įvertinusi Pirkimo sąlygų 9 skyriuje išdėstytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, jų parametrus, lyginamuosius svorius, formules, pagal kurias buvo skaičiuojamas pasiūlymų ekonominis naudingumas, bei ekspertinio vertinimo aprašymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (Nutarties 6–7 p.), todėl jų nebekartoja.

24. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinės aplinkybės, kad Sprendimas priimtas ženkliai praleidus PAFT 305 punkte įtvirtintą terminą ir nepagrįstai sprendė, kad šis pažeidimas yra neesminis (Nutarties 15.1 p.). Nagrinėjamu atveju pagal PAFT 305 punktą (finansų ministro įsakymo 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 1K-415 redakcija) CPVA įtariamo pažeidimo tyrimą turėjo atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo papildomos informacijos gavimo. Registrų centras atsakymą į CPVA 2020 m. spalio 9 d. užregistruotą Įtarimą apie pažeidimą pateikė 2020 m. lapkričio 3 d., o Sprendimas priimtas 2020 m. gruodžio 15 d. Taigi atsakovas Sprendimą priėmė 12 dienų praleidęs 305 punkte nustatytą terminą. LVAT praktikoje pripažįstama, kad PAFT 305 punkte įtvirtintas terminas yra procedūrinis (žr., pvz., 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3638-968/2020; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-911-261/2022). LVAT ne kartą konstatavo, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–554/2005; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3638-968/2020). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas vien dėl to, kad atsakovas 12 dienų pažeidė PAFT 305 punkte įtvirtintą procedūrinį terminą. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju šio termino praleidimas tiesiogiai neigiamų teisinių padarinių nesukėlė, jis tik prailgino administracinį procesą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abejoja, ar pirmosios instancijos teismas realiai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje byloje pateiktus procesinius dokumentus ir duomenis. Ši abejonė grindžiama tuo, kad tikrinamame teismo sprendime nurodyta, jog teismas vertino „pareiškėjo atstovų teismo posėdžio metu akcentuotus argumentus“ (žr. tikrinamo teismo sprendimo 8.1 p. 2 pastraipą), nors kaip nustatyta (ir ginčo dėl to nėra) byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi tikrinamo teismo sprendimo motyvų turinį, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nustatė ir aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertino esmines su Sprendimo priėmimo termino praleidimu susijusias faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, tikrinamame sprendime nurodyta frazė „pareiškėjo atstovų teismo posėdžio metu akcentuotus argumentus“ vertintina, kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, nedarantis šio sprendimo nesuprantamu ar neaiškiu ir juo labiau nesudarantis savarankiško pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti.

28. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas Sprendime išplėtė pažeidimo mastą, nurodęs, kad vykdant Pirkimą buvo pažeistos ir kitos VPĮ nuostatos (t. y. 17 str. 2 d. 1 p. nuostata dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo; ir VPĮ 35 str. 4 d. nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, o pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia), ir kad tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė išsamiai pasisakyti dėl visų tyrimo metu CPVA analizuotų galimo pažeidimo aplinkybių, o tai turėjo esminės reikšmės galutiniam tyrimo rezultatui ir pablogino pareiškėjo padėtį (Nutarties 15.2 p.).

29. Įvertinus tikrinamo teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad šis pareiškėjo nurodomas pažeidimas nelaikytinas esminiu, darančiu negaliojančiu visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat tai nesudaro savarankiško pagrindo naikinti ir CPVA priimtą Sprendimą. Pirmiausiai teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėju, kad jo minimu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė išsamiai pasisakyti dėl visų tyrimo metu CPVA analizuotų galimo pažeidimo aplinkybių, kad tai turėjo esminės reikšmės galutiniam tyrimo rezultatui ir pablogino pareiškėjo padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti išsamią poziciją dėl jam inkriminuojamo VPĮ nuostatų pažeidimo (be kita ko, ir dėl VPĮ 35 str. 4 d. ir 17 str. 2 d. 1 p.) ir šia galimybe aktyviai naudojosi pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų, kad ši teisė pareiškėjui buvo kokiu nors būdu apribota. Kartu primintina, kad pareiškėjas, nustatydamas tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarką ir vykdydamas pirkimą, privalėjo inter alia vadovautis VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, kuris glaudžiai susijęs tiek su VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, tiek su VPĮ 55 straipsnio 5 dalies įtvirtintu reikalavimu, kad perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Paminėtos nuostatos yra glaudžiai susijusios.

30. Atsakant į Nutarties 15.4 punkte paminėtą apeliacinio skundo argumentą, akcentuotina, jog tai, kad išankstinio patikrinimo metu Išvadoje atsakovas nepateikė savo pastabų ir rekomendacijų, susijusių su Sprendime nurodytais pažeidimais, nėra aplinkybė, šalinanti pareiškėjo atsakomybę. Perkančioji organizacija yra atsakinga už tai, kad Pirkimas įvyktų laikantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje, VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų bei reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad Išvadoje pateiktos atsakovo pastabos ir rekomendacijos, savaime nesuponuoja, jog atsakovas vertino pirkimo dokumentus visa apimtimi ir nenustatė pažeidimų, kuriuos vėliau nustatė Sprendime. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog Išvada atsakovas sukėlė aiškų, nedviprasmišką perkančiosios organizacijos lūkestį, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka atitinka VPĮ keliamus reikalavimus.

31. Faktas, jog nagrinėjamu atveju pateiktus pasiūlymus vertino daugiau nei rekomenduojama VPT ekspertų (4 vietoj 3) per se (pats savaime) nereiškia, kad nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje, VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatyti viešųjų pirkimų principai bei reikalavimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vertinimo kriterijų taikymo praktika papildomai patvirtino, kad kriterijai yra subjektyvūs ir suteikė perkančiajai organizacijai neribotą pasirinkimo laisvę, reikšmingai galinčią nulemti Pirkimo rezultatą. Atsižvelgiant į tai, Nutarties 15.5 punkte paminėtas apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

32. Atsakant į pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. e3K-3-178-378/2018 (Nutarties 15.3 p.), atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas „neįrodė, kad iki minėtos nutarties teismai ar institucijos būtų formavusios kardinaliai skirtingą praktiką. Priešingai – VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatytas reguliavimas nesikeitė ir jame buvo nustatyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją, o pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teisinis reguliavimas ar teismų praktika esmingai pasikeitė“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė paminėtą pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių, teisiškai reikšmingų argumentų. Tai, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas iš dalies vadovavosi LAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje įtvirtintais principais, nepaisant nagrinėjamoje ir paminėtoje bylose nustatytų faktinių aplinkybių skirtumų, nesudaro pagrindo vertinti, kad vien dėl šios priežasties Sprendimas ir (arba) tikrinamas teismo sprendimas yra neteisėti. Be to primintina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai, o, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs Pirkimo sąlygose nustatytus vertinimo kriterijus, priėjo prie motyvuotos išvados, kad šie kriterijai suteikia besąlyginio pasirinkimo laisvę perkančiajai organizacijai, ir kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo su šia išvada nesutikti.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog CPVA Sprendime nustatyta finansinė korekcija yra teisinga, pareiškėjo nuomone, finansinė korekcija yra neproporcinga, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl finansinės korekcijos pagrindimo trūkumų (Nutarties 15.6 p.). Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, primintina, kad LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir vertindamas paskirtos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, svarbą (jei pažeidimas formalus, vertinama, ar jis turi faktinį ar galimą finansinį poveikį) (žr., pvz., 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1919-415/2021). Nagrinėjamu atveju vertindama atsakovo Sprendime nustatytą 10 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teisėjų kolegija, pritardama Sprendime išdėstytai CPVA motyvuotai pozicijai, prieina prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėju, kad finansinės korekcijos dydžiui reikšmę turėjo turėti aplinkybės, jog laimėtoją Pirkime nulėmė kaina. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad galutiniame etape buvo pasirinktas tiekėjas su mažesne kaina, nepaneigia nei vertinimo kriterijų reikšmingumo, nei ydingumo. Tai nagrinėjamu atveju neturi įtakos ir korekcijos dydžiui.

34. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo teiginiai, kad Sprendime konstatuoti pažeidimai neįrodyti, ar kad pirmosios instancijos teismas visas abejones ir neatitikimus vertino CPVA naudai (Nutarties 15.7 p.).

35. Dėl kitų proceso šalių argumentų primintina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų bei pritaikęs reikalingus teisės aktus, padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo valstybinės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Artūras Driukas

Rytis Krasauskas