11ab6eac-bdfd-4a41-a4d5-385e7e181a6b · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1S-162-350/2015                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. balandžio 17 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs UAB „V.“ generalinio direktoriaus V. M. ( toliau - pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2015-02-20 nutarimo, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2015-01-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ A.

S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė : Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato tyrėja 2015-01-27 priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių. MinėtÄ nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«rai, tačiau Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2015-02-20 nutarimu jo skundas buvo atmestas.Nesutikdamas su prokurorės nutarimu, pareiÅ¡kėjas jį apskundė Visagino miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutartimi jo skundas buvo atmestas.

UAB „V.“ generalinis direktorius skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti kaip nemotyvuotÄ ir todėl nepagrįstÄ . Su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog buvęs UAB „V.“ direktorius A. S., atleidus jį iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų ir įpareigojus grÄ Å¾inti bendrovės turtÄ , savalaikiai neperdavė bendrovei priklausančio automobilio Volvo XC60, buvo jį pasisavinęs, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje požymių.

Automobilis geranoriÅ¡kai grÄ Å¾intas nebuvo, o sugadintu akumuliatoriumi rastas bendrovei priklausančiame garaže. A. S. atliko tyčinius, sÄ moningus veiksmus, kurie yra nusikalstami, savo veiksmais jis padarė žalÄ bendrovei, nes bendrovė negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Skundas atmetamas.AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį, nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir teismui pateiktÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutarties skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsisakyta pagrįstai.

Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, pareiÅ¡kėjas buvusio UAB „V.“ komercijos ir tiekimo direktorius A. S. veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymių, nes atleidus jį iÅ¡ bendrovėje užimamų pareigų, pastarasis savalaikiai neperdavė bendrovei priklausančio automobilio, kuris jam buvo patikėtas einamų pareigų pagrindu.Tačiau, skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad asmeniui pagal BK 183 straipsnį inkriminuojamų veikų kvalifikavimas negali bÅ«ti grindžiamas vien turto neperdavimo faktu, apie turto pasisavinimÄ galima spręsti tik nustačius ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius Å¡ios veikos požymius.

BK 183 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimÄ galima tik esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuoja Å¡iuo turtu ir jį paverčia savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014-10-28 įsakymu A. S. buvo atleistas iÅ¡Â UAB „V.“ komercijos ir tiekimo direktoriaus pareigų ( b.l. 12).

Po atleidimo iÅ¡ jo užimamų pareigų jis atsisakė pasiraÅ¡yti laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas I. M. įsakymÄ dėl tarnybinio automobilio Volvo XC60, v.n. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo į bendrovės teritorijÄ (b.l. 8,9). IÅ¡ A. S. paaiÅ¡kinimo matyti, kad vykstant teisminiams ginčams dėl UAB „V.“ valdybos narių ir generalinio direktoriaus, jis bendrovės teisėtu vadovu laikė O. K., kuriam ir perdavė minimÄ automobilį (b.l. 28). Liudytojas O. K. patvirtino A.

S. nurodomas aplinkybes ir paaiškino, kad A. S. automobilį jam perdavė 2014 metų lapkričio mėn. pradžioje, nuo to laiko iki jo perdavimo bendrovės mechanikui, automobilis neeksploatuojamas buvo laikomas bendrovei priklausančiame „P.“ garažų kooperatyve.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. neatliko jokių veiksmų, kuriais jam patikėtas didelės vertės turtas – automobilis Volvo XC60, v.n. (duomenys neskelbtini), būtų paverstas jo nuosavybe. Nors automobilis pagal byloje esantį laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas I.

M. įsakymÄ nebuvo perduotas bendrovei, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad A. S. minimÄ bendrovės turtÄ buvo pasisavinęs ir laikęs jį savo turtu, nes savo nesutikimÄ dėl automobilio perdavimo jis argumentavo teikdamas, kad minimÄ Ä¯sakymÄ priėmusio l.e. direktoriaus nelaikė teisėtu bendrovės vadovu, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu vyko teisminiai ginčiai dėl bendrovės vadovybės. Automobilis bylos duomenimis buvo perduotas O. K. ir Å¡i aplinkybė tik patvirtina aplinkybę, kad automobilio Volvo XC60, v.n. (duomenys neskelbtini) A.

S. nebuvo pasisavinęs ir subjektyviai nelaikė savo nuosavybe. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis bei aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , byloje esantys duomenys akivaizdžiai rodo, kad A. S. veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl ikiteisminis tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo skunduose nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a: atmesti pareiÅ¡kėjo UAB „V.“ generalinio direktoriaus V.

M. skundÄ ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutartį.Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                               Algirdas Gaputis