11a8f91a-4bb2-4187-bc0e-8aea92ab1972 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-369/2014Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02010-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Audronės Kartanienės, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui,gynėjams advokatams Justui Jankauskui, Aleksandrui Palamarčukui, Valdui Burneikiui ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

D. gynėjo advokato Justo Jankausko ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 500 MGL (65000 Lt) dydžio bauda. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. kovo 7 d. (13 dienų), vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad R.

D. turi sumokėti 61620 Lt dydžio baudÄ per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. P. pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 500 MGL (65000 Lt) dydžio bauda. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. kovo 7 d. (13 dienų), vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad R. P. turi sumokėti 61620 Lt dydžio baudÄ per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

R. D. ir R. P. nuteisti už tai, kad neteisėtai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje kartu gabeno valstybės sienÄ neteisėtai perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, t.y. nuo 2012 m. vasario 21 d. 21.52 val. iki 2012 m. vasario 22 d. 00.30 val., keliu Raseiniai – Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iÅ¡ anksto pažadėtÄ 1500 litų atlygį, UAB „Afin Baltica“ priklausančioje vilkiko IVECO, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) puspriekabėje KRONE, valstybiniai numeriai DH 759, iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios Raseinių rajone Kalnujų kaimo ribose, gabeno ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neteisėtai perėjusius (ne per pasienio kontrolės postÄ bei neturint vizų ir kitų dokumentų, patvirtinančių kelionės tikslÄ , pobÅ«dį, trukmę, pakankamÄ lėšų kiekį, pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, sÄ lygas ir terminus) nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius:

L. V. T., P. X. H., Tran D. K., B. V. H., Mai D. H., P. X. B., Vo H. B., L. D. T., N. T. P., Tran Q. V., kol 2012 m. vasario mėn. 22 d., apie 00.30 val., Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimo ribose, kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, apie 1 km iki valstybės sienos ženklo 140, iÅ¡vykstančius iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Lenkijos RespublikÄ , sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nai. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. D. gynėjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendį R.

D. atžvilgiu pakeisti: R. D. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 100 MGL (13000 Lt).Nuteistojo gynėjas teigia, jog apygardos teismas, skirdamas R. D. bausmę už BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teisingai parinko su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ , tačiau, nustatydamas Å¡ios bausmės dydį, neįvertino R. D. charakterizuojančių savybių viseto bei jo turtinės padėties, o tai sÄ lygojo per griežtos bausmės paskyrimÄ .

Å iuo konkrečiu atveju, gynėjo nuomone, bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas nuteistajam paskyrus baudÄ iki 100 MGL (neįskaičiuojant laikinajame sulaikyme pralesto laiko), t.y. tokiÄ , kokiÄ R. D. realiai galėtų vykdyti. Apeliantas nurodo, kad R. D. nuo pat pradžių pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, tuo padėdamas iÅ¡aiÅ¡kinti ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , kas vertintina kaip nuteistojo padėtį lengvinanti aplinkybė.

Be to, Å¡is nusikaltimas yra akivaizdžiai atsitiktinio pobÅ«džio, nuteistasis nėra neigiama, linkusi nusikalsti asmenybė – teisiamas pirmÄ kartÄ , neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Visos Å¡ios aplinkybės, gynėjo manymu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is nusikaltimas nebuvo loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do padarinys, jis buvo padarytas dėl kitų asmenų įtakos, o taip pat dėl komplikuotos finansinės bÅ«klės, dėl kurios R.

D. ir pasinaudojo nenustatyti tretieji asmenys. R. D. nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir (ar) organizatorius, o atliko tik tarpininko vaidmenį, be to, buvo suklaidintas dėl paties objekto: dėl gyvenimiÅ¡kos patirties stokos jis neteisingai įvertino pačios veikos pavojingumÄ bei iÅ¡ to kylančias atsakomybės griežtumo pasekmes. Gynėjas pažymi, kad R. D. padarytas nusikaltimas priskiriamas ekonominiams nusikaltimams, nėra smurtinio pobÅ«džio. Nors jis priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal savo pobÅ«dį tarptautinių teisės aktų, suteikiančių didesnes galimybes asmenims judėti bei dirbti Europos erdvėje, kontekste, nelaikytinas labai pavojingu.

Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , apelianto manymu, mažina ir tai, jog R. D. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nepergabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens, t.y. neatsirado sunkių pasekmių. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad R. D. yra susituokęs, Å¡eimoje auga du vaikai, vienas iÅ¡ kurių yra mažametis, o kitas studijuoja, taigi, abiems reikalingas materialinis iÅ¡laikymas. Be to, nuteistasis gyvena kartu su savo tėvais, kurie yra senyvo amžiaus ir itin blogos sveikatos: nuteistojo tėvui A.

D. yra nustatytas specialios nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, o jo motinai E. D. diagnozuotas cukrinis diabetas bei kelio sÄ nario artrozė. R. D. yra vienintelis gyvas jų sÅ«nus, kuris turi materialiai prisidėti prie kartu su juo gyvenančių senyvo amžiaus tėvų iÅ¡laikymo. Apeliantas nurodo, kad per paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis atskaičius mokesčius R. D. siekia 691 Lt per kalendorinį mėnesį, o bendros per Å¡eÅ¡is kalendorinius mėnesius gautos pajamos, įskaitant kelionpinigius, sudaro vidutiniÅ¡kai 3235 Lt.

Taigi akivaizdu, jog paskirdamas 500 MGL dydžio baudÄ , apygardos teismas visiÅ¡kai neįvertino realių nuteistojo finansinių galimybių tokiÄ baudÄ sumokėti per teismo nustatytÄ 24 mėnesių laikotarpį. Be to, nuteistasis turi materialinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, kas lemia kasmėnesines iÅ¡laidas iÅ¡ ir Å¡iaip nedidelės pastarojo gaunamos kasmėnesinės pinigų sumos. Visos Å¡ios aplinkybės, apelianto teigimu, patvirtina, kad apygardos teismas iÅ¡ dalies netinkamai individualizavo bausmę R.

D. atžvilgiu. Akivaizdu, kad nuteistojo asmenybę charakterizuojančių požymių visuma, kaip ir kitų objektyvių aplinkybių visetas, įskaitant nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir pačias aplinkybes, lemia daug mažesnį Å¡io nuteistojo padarytos veikos pavojingumÄ , nei rÅ«Å¡inis. Taip pat akivaizdu, kad teismo paskirta bausmė R. D. yra finansiÅ¡kai nepakeliama, todėl turi bÅ«ti sumažinta. Apeliantas teigia, jog apygardos teismas neteisingai nustatė R. D. laikinojo sulaikymo trukmę. Teismas nuosprendyje nurodė, kad R.

D. buvo suimtas 13 kalendorinių dienų, tuo tarpu baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad pastarasis suėmime iÅ¡buvo 15 kalendorinių dienų, taigi nuteistajam buvo apskaičiuota ir paskirta 520 Lt didesnis galutinis baudos dydis.  Apeliaciniu skundu nuteistais R. P. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendį, priimtÄ jo atžvilgiu, ir už nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalyje, paskirtÄ baudos bausmę sumažinti iki 200 MGL. Nuteistasis R. P. teigia, jog apygardos teismas už nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Nurodo, kad teismas pagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nustatydamas tokio pat dydžio baudÄ , kaip ir kitam nuteistajam Å¡ioje byloje – R. D., skiriamos bausmės tinkamai neindividualizavo, neįvertino, kad jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, jis prisijungė prie jau iÅ¡ anksto parengto nusikaltimo, neatsižvelgė į nusikaltimo pavojingumÄ bei pasekmes. Paskirdamas 500 MGL dydžio baudÄ teismas tokio baudos dydžio nemotyvavo, neatsižvelgė į sunkiÄ jo Å¡eimos materialinę padėtį, kad jis prižiÅ«ri neįgalius tėvus, o žmona dirba tik sezoninį darbÄ .

Padarytas nusikaltimas ir skirta labai didelė bauda ilgÄ laikÄ slėgs ne tik jį, bet ir jo Å¡eimÄ . Jis pilnai suvokė ir suvokia savo veikos pavojingumÄ ir ydingumÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, todėl bauda, kurios dydis bÅ«tų artimas minimaliai, jam padarytų pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia kaltininkui. Tokia bausmė, pasak apelianto, visiÅ¡kai atitiktų teisingumo principÄ ir bÅ«tų pakankama ne tik jį nubausti už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir perauklėti.

Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas neteisingai nustatė laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. vasario 22 d., po ko jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri 2012 m. kovo 7 d. pakeista į Å¡velnesnę, taigi, tyrimo metu jis buvo sulaikytas 14 dienų, teismas į bausmės laikÄ privalėjo įskaityti ir laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ bei vadovaujantis BK 65 straipsniu bausmę sumažinti 28 MGL.Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo R.

D. gynėjo ir nuteistojo R. P. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs nuteistiesiems R. D. ir R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl R. D. ir R. P. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 292 straipsnio 2 dalyje ir, tinkamai pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė jiems teisingas bausmes.

Apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma suÅ¡velninti paskirtas bausmes, sumažinant paskirtų baudų dydį, ir tinkamai įskaityti kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ Ä¯ bausmę, tačiau tenkinti tokius apelianto praÅ¡ymus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Skundžiamu nuosprendžiu R. D. ir R. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį už neteisėtÄ Å¾monių gabenimÄ per valstybės sienÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Å is nusikaltimas valdymo tvarkai priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), už jį sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paprastai skiriamos asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam tik už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ . Todėl nors R. D. ir R. P. teisiami pirmÄ kartÄ , tačiau už sunkų nusikaltimÄ , jiems grėsė vienintelė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta – reali laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatavo, kad sankcijoje numatytos bausmės (laisvės atėmimo) paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnis) ir, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė R.

D. ir R. P. Å¡velnesnę nei sankcijoje nenumatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, tokiÄ bausmės rūšį abiem nuteistiesiems prašė skirti ir prokurorė, siÅ«lydama nustatyti 700 MGL baudų dydžius, teisiamųjų gynėjai palaikė prokurorės pozicijÄ dėl baudų paskyrimo, tačiau R. D. gynėjas prašė skirti ne didesnę nei 500 MGL dydžio baudÄ , o R. P. gynėjas prašė skirti mažesnę baudÄ (4 t., 114-115 b. l.).

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad R. D. teismo prašė jam skirti baudÄ , o ne laisvės atėmimÄ , teigė, jog galėtų sumokėti ne didesnę kaip 10000 Lt baudÄ , apie 300 Lt per mėnesį, prašė leisti baudÄ sumokėti per dvideÅ¡imt keturis mėnesius. R. P. taip pat prašė vietoj laisvės atėmimo skirti baudÄ , tik mažesnę nei prokurorės siÅ«lomÄ (4 t., 117 b.l.). Taigi, skundžiamu teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistiesiems ir buvo paskirtos ne sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, o baudos.

Paskirtų baudų dydis bei jų sumokėjimo tvarka taip pat buvo nustatyta atsižvelgiant į nuteistųjų praÅ¡ymus, jų nurodytas Å¡eimines aplinkybes bei turtinę padėtį. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkų nusikaltimÄ nustatoma iki 1500 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. D. ir R. P. buvo paskirtos 500 MGL dydžio baudos, t. y. mažesnės už sunkų nusikaltimÄ numatytÄ bausmės vidurkį. Tuo tarpu, nesutinkant su nuteistiesiems itin palankiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma dar labiau Å¡velninti R.

D. ir R. P. paskirtÄ sias bausmes ir sumažinti paskirtų baudų dydžius. Tokie apeliantų praÅ¡ymai yra atmestini kaip nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys bausmės paskirčiai, teisingumo ir bausmės neiÅ¡vengiamumo principams. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.Viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų yra bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisingumo principu kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. D. ir R. P., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei tinkamai vadovaudamasis teismų praktika taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė jiems baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nenumatytÄ bausmę – baudÄ , kuri savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta.

IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. D. ir R. P. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, sunkus, tačiau reali žala valdymo tvarkai nepadaryta, sunkių pasekmių nekilo. Buvo atsižvelgta į tai, kad abu teisiami pirmÄ kartÄ , anksčiau nusikaltimų nėra padarę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taip pat teismas įvertino tai, kad tiek R. D., tiek R. P. dirba, turi Å¡eimas ir jas iÅ¡laiko, darbovietėse charakterizuojami teigiamai.

Kaltininkų atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad abu prisipažino kaltais padarę nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniuose skunduose, nustatant R. D. ir R. P. paskirtų baudų dydžius, teismas įvertino visų reikÅ¡mingų byloje esančių ir teismui žinomų aplinkybių visetÄ .Pirmosios instancijos teismui buvo žinomos aplinkybės apie R. D. ir R. P. Å¡eimines bei materialines padėtis.

Baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad R. D. yra vedęs, turi du vaikus, iš kurių vienas – mažametis, o kitas – studijuojantis pilnametis (2 t., 167, 177 b. l., 4 t., b.l. 31). Taip pat byloje buvo pateikti duomenys apie R. D. kreditinius įsipareigojimus (2005 m. būsto paskolos sutartis su pakeitimais (4 t., 53-101 b.l.). Bylos duomenimis, R. D. nuolat dirbo vairuotoju pervežimo įmonėse, net ir bylos tyrimo metu turėjo galimybes dirbti ir vykti į komandiruotes (2 t., 178 b.l., 3 t. 23-24, 31, 33, 40, 4 t., 43 b.l.).

Kaip matyti iÅ¡ paskutinės darbovietės pateiktos pažymos, R. D. už Å¡eÅ¡is dirbtus mėnesius 2013 m. buvo iÅ¡mokėta 15 264, 53 Lt, t.y. vidutiniÅ¡kai 2544 Lt per mėnesį (4 t., 45 b.l.). PrieÅ¡ingai, negu nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, pažymos įraÅ¡ai rodo, kad bÅ«tent tokia suma R. D. ir buvo iÅ¡mokėta, o ne mažesnė suma nuo nurodytos sumos atskaičius mokesčius. Taigi R. D. darbingas amžius, turimas darbas, gaunamos pajamos nesuteikia pagrindo manyti, kad jam paskirta 500 MGL dydžio bauda, kuriÄ jis turi sumokėti per dvejus metus yra per griežta bausmė, trukdanti laikytis jo turimų finansinių įsipareigojimų Å¡eimai bei kredito įstaigai.

Juo labiau, kad bylos duomenimis, nuteistojo sutuoktinė taip pat dirba ir gauna uždarbį (apie 900 Lt per mėnesį), kartu gyvenantys tėvai gauna netekto darbingumo ir senatvės pensijas (4 t., 37, 39, 41, 48-52). Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir aplinkybės apie R. P. šeiminę ir materialinę padėtį. Bylos duomenimis R. P. vedęs, turi du pilnamečius vaikus, kurių vienas dirba (3 t., 42, 59 b.l., 4 t., 7 b.l.). Kaip ir R. D., R. P. nuolat dirbo vairuotoju pervežimo įmonėse ir gavo uždarbį (3 t., 51-52, 4 t., 1 b.l.).

Bylos duomenimis nuteistojo sutuoktinė dirbo tik sezoninius darbus (4 t., 5-6 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų apie Å¡eimos kreditinius įsipareigojimus. Tokiu bÅ«du ir R. P. darbingas amžius, turimas darbas, gaunamos pajamos bei Å¡eiminė padėtis nesuteikia pagrindo manyti, kad jam paskirta 500 MGL dydžio bauda, kuriÄ jis turi sumokėti per dvejus metus yra per griežta bausmė, iÅ¡ esmės pažeidžianti Å¡eimos materialinę gerovę ir negalima realiai įvykdyti. PrieÅ¡ingai, negu pažymi skunde R.

P., tai, kad jis turi pensinio amžiaus ligotus tėvus taip pat nėra pagrindas vertinti jam paskirtÄ baudÄ kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ . PraÅ¡ydamas sumažinti jam paskirtos baudos dydį, nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde akcentuoja neva antraeilį savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Bylos įrodymais neginčytinai nustatyta, kad R. P. ir R. D. kartu bendru sutarimu, veikdami tiesiogine tyčia, gabeno valstybės sienÄ neteisėtai perėjusius užsieniečius, to neneigė ir pats R. P., todėl nuteistojo skundo teiginys apie antraeilį jo vaidmenį nusikaltimo padaryme vertintinas kaip bandymas suÅ¡velninti savo teisinę atsakomybę.Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė.

Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar aiÅ¡kiai per griežta. Ä®vertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems R. D. ir R. P. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskirtos 500 MGL dydžio baudos, mažesnės už baudos, nustatomos už sunkius nusikaltimus, vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Tokios bausmės nuteistiesiems yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus bei 3 dalyje įtvirtintÄ teisingumo principÄ , todėl nėra teisinio pagrindo jas dar labiau Å¡velninti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Be to, pirmosios instancijos teismas R. D. ir R. P. ne tik, kad neskyrė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, pakeisdamas jÄ mažesne, nei įstatyme numatytos baudos už sunkius nusikaltimus vidurkis, bauda, bet ir nuosprendžiu nustatė jiems palankiÄ baudų sumokėjimo tvarkÄ , t. y. įpareigojo paskirtas baudas sumokėti per dvideÅ¡imt keturių mėnesių laikotarpį. Tokiu bÅ«du, kolegijos manymu, nuteistiesiems paskirtos bausmės buvo tinkamai individualizuotos, atsižvelgus į jų Å¡eimines bei finansines padėtis, paskirtų baudų dydžius, teisiamajame posėdyje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant teisingumo principo bei bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ .

Dar labiau Å¡velninant nuteistiesiems paskirtas bausmes bÅ«tų nepasiekti bausme siekiami tikslai bei neįgyvendintas vienas iÅ¡ pagrindinių ir visuotinai pripažintų baudžiamosios teisės principų –atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas. Be to, BK 47 straipsnio, reglamentuojančio baudos taikymÄ , 6 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis Å¡io kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ areÅ¡tu.Apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl R. D. ir R. P. paskirtų bausmių yra pagrįstas ir teisėtas.Apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su R. D. bei R. P. suėmime iÅ¡bÅ«to laiko įskaitymu į jiems paskirtas bausmes, tvirtinama, kad jie suėmime iÅ¡buvo ilgiau, nei nurodoma skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Atsakant į Å¡iuos argumentus pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, abejones dėl nuosprendžio vykdymo turi teisę iÅ¡spręsti nuosprendį priėmęs teismas.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo nuosprendžio vykdymo metu, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę priimti sprendimÄ ir dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmę, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas ar įskaitytas netiksliai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo R. D. gynėjo advokato Justo Jankausko ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                 Audronė Kartanienė                                                                                                                                  Linas Å iukÅ¡ta