11a8516a-a79c-42c1-8f10-eb408d1dfd4e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr. e2A-644-370/2017                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00021-2017-4                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 4.1(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d.   Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 339, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovų VilniusLux, UAB, Gemmo S.p.A, VSLS OU ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, panaikinimo, n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė             Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieÅ¡kovų VilniusLux, UAB, Gemmo S.p.A, VSLS OU (toliau kartu – ieÅ¡kovai) ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl ieÅ¡kovų ir atsakovės 2014-04-28 sudarytos partnerystės sutarties dėl Vilniaus miesto gatvių apÅ¡vietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugų pirkimo (toliau – Partnerystės sutartis) įsigaliojimo sÄ lygų (iÅ¡ankstinių sÄ lygų) vykdymo, susijusio su sutartyje nustatytų atleidimo atvejų taikymu.IeÅ¡kovai arbitražo teismo prašė pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai Partnerystės sutartį laikė automatiÅ¡kai pasibaigusia ir kad sutartis yra galiojanti bei privaloma Å¡alims dėl sutartyje nustatyto atleidimo atvejo atsiradimo.

Tuo atveju, jei reikalavimas dėl Partnerystės sutarties pripažinimo nepasibaigusia ir privaloma bÅ«tų netenkintas, ieÅ¡kovai prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 1 294 716,5 Eur dydžio nuostolius, o Å¡io reikalavimo netenkinus – 579 240 Eur dydžio baudÄ .Atsakovė laikėsi pozicijos, kad Partnerystės sutartis niekada neįsigaliojo (nebuvo sudaryta ir netapo galiojančia), nes iki 2015-04-28 ne dėl atsakovės kaltės ir jai priskirtos rizikos taip ir nebuvo įvykdytos iÅ¡ankstinės sÄ lygos (7 priedo 4 punkte numatyta sÄ lyga dėl susitarimų su Finansuotojais sudarymo bei Sutarties 7 priedo 1 punkte nurodyta sÄ lyga dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento).

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 339, nusprendė:

1) pripažinti, kad arbitražo teismas turi kompetencijÄ nagrinėti arbitražo bylÄ Nr. 339;

2) iš dalies tenkinti VilniusLux, UAB, Gemmo S.p.A ir VSLS OU ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir pripažinti, kad Partnerystės sutartis nėra pasibaigusi dėl atleidimo atvejo (Partnerystės sutarties 19.1.1 p., 19.3 p.), dėl to Partnerystės sutarties įsigaliojimo terminas pratęsiamas dar 4 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos;

3) likusiÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalį atsakovei atmesti;

4) ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl arbitravimo rinkliavų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti;

5) atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti. III. Skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimÄ , priimtÄ arbitražo byloje Nr. 339;

2) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais, pareiÅ¡kėjos teigimu, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) 50 straipsnio 3 dalies 3, 5, 6 punktuose įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų egzistavimÄ : Arbitražo teismui pasisakius dėl ginčo, kuris nepatenka į arbitražinės iÅ¡lygos apimtį, arbitražo teismo sprendimas naikintinas pagal KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ :Partnerystės sutarties 51 punkte įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga netaikoma ginčams, kol nėra įvykdytos iÅ¡ankstinės sÄ lygos ir kol Partnerystės sutartis neįsigaliojo, be to, ji neapima ginčų dėl sutarties galiojimo.

Tarp Å¡alių nesant ginčo, kad iki 2015-04-28 iÅ¡ankstinės sÄ lygos įvykdytos nebuvo, taip pat nebuvo pateiktas sutarties galiojimo užtikrinimo dokumentas, laikytina, kad sutartis neįsigaliojo, o jai neįsigaliojus, neįsigaliojo ir 51 punkte įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga (t. y. sutartyje įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga netaikytina); Sutarčiai esant neįsigaliojusiai, Å¡alių ginčas spręstinas laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) V skyriuje nustatytos tvarkos, t. y. kreipiantis į nacionalinį teismÄ ;Arbitražinė iÅ¡lyga nustatyta tik ginčams dėl sutarties pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo spręsti, o ne visiems ginčams dėl sutarties spręsti, juolab ginčams dėl sutarties įsigaliojimo spręsti.

Kitaip aiÅ¡kintina arbitražinė iÅ¡lyga prieÅ¡tarautų VPÄ® ir negaliotų ab initio;Tai, kad arbitražinėje iÅ¡lygoje vartojama sÄ voka „susiję su“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip apimanti visus ginčus, bent kiek susijusius su sutartimi, patvirtina teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001-02-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-22/2001; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-10 nutartis, c. b. Nr. 2-135/2012; 2012-01-09 nutartis Nr. 2T-16/2012,         2010-12-23 nutartis Nr. 2-1610/2010; 2006-12-14 nutartis Nr. 2-692/2006).Arbitražo teismas, pasisakęs dėl ginčo esmės, pažeidė VPÄ® 3, 18, 93 straipsnių imperatyvus, CPK 24 straipsnį bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl sprendimas naikintinas KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintais pagrindais:Arbitražo teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas nepatenka į VPÄ® reguliavimÄ , todėl yra arbitruotinas.

Ginčas yra kilęs dėl Partnerystės sutarties sudarymo ir įsigaliojimo bei sutarties keitimo procedÅ«rų, kurioms yra taikomas VPÄ® reguliavimas (VPÄ® 18 str. 2, 3, 8 d.), o ieÅ¡kovų praÅ¡ytas priteisti žalos atlyginimas turi bÅ«ti vertinamas kaip kompensacija už sutarties nesudarymÄ (neįsigaliojimÄ ), kurio atlyginimo tvarkÄ reguliuoja VPÄ® 96 straipsnis;Ginčas dėl sutarties įsigaliojimo, laikantis VPÄ® 18 straipsnio 2 ir 3 dalių, yra ginčas dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, o ne dėl sudarytos ir įsigaliojusios sutarties vykdymo, todėl ieÅ¡kovų keltas ginčas dėl sutarties sudarymo (įsigaliojimo), neabejotinai patenka į VPÄ® reguliavimo sritį. Arbitražo teismas supainiojo vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo procedÅ«ras su sutarties vykdymo procedÅ«romis (Sprendimo 65 ir 66 p.), todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Arbitražo teismas neįvertino argumentų, kad:

1) reikalavimas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pakeisti Partnerystės sutarties įsigaliojimo sÄ lygas yra draudžiamas VPÄ®;

2) net jei bÅ«tų laikoma, jog sutartis buvo sudaryta, iÅ¡ankstinių sÄ lygų turinio ir įvykdymo termino pakeitimas yra esminis ir bÅ«tų galimas tik jei atitiktų Sutarties XVI skyriaus reikalavimus ir bÅ«tų gautas Tarybos sutikimas, taip pat, jei toks pakeitimas nepažeistų viešųjų pirkimų principų ir tikslų bei bÅ«tų gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, dėl to priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , pažeidžiantį vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Arbitražo teismas, nustatydamas papildomÄ 4 mėnesių terminÄ nuo sprendimo priėmimo dienos iÅ¡ankstinėms sÄ lygoms įvykdyti, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 3, 8 dalis.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčas, kuomet sprendžiamas klausimas dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, visais atvejais patenka į VPÄ® reguliavimo sritį ir yra nearbitruotinas, t. y. spręstinas nacionaliniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).Arbitražo teismas tinkamai neįvertino, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo yra reikalavimas, reglamentuojamas VPÄ® (93 str., 96 str. 2 d.) (o ne kaip sutartinė atsakomybė už netinkamÄ sutarties vykdymÄ ), todėl nagrinėjamas teismuose.

Pagal CPK 24 straipsnio 1 dalį, jeigu byloje sujungiami tarpusavyje susiję reikalavimai, iÅ¡ kurių nors vienas priskirtinas teismui, visus reikalavimus turi nagrinėti teismas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju arbitražo teismas, priėmęs sprendimÄ , pažeidė Å¡iÄ imperatyviÄ normÄ , todėl priimtas sprendimas naikintinas.Atsiliepime į skundÄ suinteresuoti asmenys (ieÅ¡kovai) teismo praÅ¡o:

1) skundÄ atmesti ir atsisakyti panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Nr. 339;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad arbitražo sprendimas naikintinas remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punktu:Ginčo dėl to, kad savivaldybė gali sudaryti arbitražinį susitarimÄ nėra, o arbitražo teismas, spręsdamas dėl kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , iÅ¡nagrinėjo atsakovės nurodytus argumentus, tačiau nutarė, kad Partnerystės sutarties neįsigaliojimas nedaro įtakos arbitražinės iÅ¡lygos galiojimui.

Nesant atskirai aptartam iÅ¡lygos įsigaliojimo klausimui, laikoma, kad arbitražinė iÅ¡lyga įsigaliojo nuo jos sudarymo, juolab, kad atsakovė neginčijo ir neginčija arbitražinės iÅ¡lygos, nekelia jos negaliojimo klausimo;Nesutiktina, kad arbitražinė iÅ¡lyga neapima ginčų dėl sutarties įsigaliojimo. Å is klausimas iÅ¡nagrinėtas arbitražo teismo sprendime, konstatuojant, kad Å¡alys arbitražinę iÅ¡lygÄ suformavo plačiai, todėl ginčas dėl iÅ¡ankstinių sÄ lygų įvykdymo neabejotinai yra „su sutartimi susijęs ginčas“, o iÅ¡ankstinės sÄ lygos yra Partnerystės sutarties dalis ir už Å¡ių sÄ lygų pažeidimÄ numatyta atsakovės atsakomybė.

Taigi, arbitražinė iÅ¡lyga apėmė ir nagrinėjamÄ ginÄÄ .Nesutiktina su atsakovo argumentu dėl siauro iÅ¡lygos aiÅ¡kinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiÅ¡kinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas favor contractus principas.Atsakovės nurodoma teismų praktika dėl siauro arbitražinės iÅ¡lygos taikymo (aiÅ¡kinimo), nepagrindžia jos argumentų ir (arba) apskritai negali bÅ«ti taikoma nagrinėjamu atveju dėl skirtingų ratio decidendi.Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad arbitražo teismo sprendimas naikintinas remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu (kaip nearbitruotinas dėl to, kad jis susijęs su imperatyviu viešųjų pirkimų teisės reguliavimu):PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, arbitražo teismas nenagrinėjo sutarties pakeitimo, iÅ¡ankstinių sÄ lygų turinio ir įvykdymo terminų keitimo, o sprendė, ar atsakovė pažeidė iÅ¡ankstinių sÄ lygų vykdymÄ .

Arbitražo teismas nustatė atsakovės kaltę, kuri pasireiÅ¡kė bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, vykdant iÅ¡ankstines sÄ lygas, todėl, atitinkamai, konstatavo atleidimo atvejį. Ne arbitražo teismas, o sutartyje numatytas atleidimo atvejis numatė automatinį sutarties įsigaliojimo termino pratęsimÄ , t. y. arbitražo teismas tik pritaikė atleidimo atvejo nuostatas ir konstatavo, kad dėl to terminas sutarties įsigaliojimo sÄ lygoms įvykdyti prasitęsė 4 mėnesiams.Atsakovė painioja sutarties sudarymÄ su įsigaliojimu.

Sudarius sutartį, viešųjų pirkimų reguliavimas pasibaigė, todėl VPÄ® numatytas ginčų nagrinėjimo mechanizmas netaikomas. Ginčai dėl iÅ¡ankstinių sÄ lygų vykdymo yra komerciniai ginčai, kurie gali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže (KAÄ® 3 str. 11 d.). TÄ patvirtina ne tik KAÄ® 12 straipsnis, pagal kurį ginčai dėl sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, nėra priskirti nearbitruotiniems ginčams, bet ir VPÄ® 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis.

Tokių ginčų arbitruotinumÄ taip pat patvirtina teismų praktika bei doktrina. Todėl ginčas dėl iÅ¡ankstinių sÄ lygų vykdymo (jų pažeidimo) sudarius Sutartį yra arbitruotinas. Atsižvelgiant į tai, kad arbitražo teismas nenagrinėjo (netyrė ir nepasisakė) dėl ieÅ¡kovų alternatyvaus reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, atsakovės motyvai, kad žalos atlyginimo reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi bylai. Nepaisant to, pažymėtina, kad teismų praktikoje aiÅ¡kiai nurodoma, kad ginčai dėl žalos, padarytos vieÅ¡osios sutarties pagrindu, yra arbitruotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-450-469/2015).Atsakovės argumentai dėl CPK 24 straipsnio taikymo ir jo pažeidimo nepagrįsti, nes tiek pagal teismų praktikÄ , tiek pagal įstatymo leidėjo valiÄ , CPK 24 straipsnis netaikomas arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-171/2014; CPK 24 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-07-01). Papildomai pažymėtina, kad absorbcijos taisyklė, numatyta CPK 24 straipsnyje, taikoma, kai byla jau yra teisme, kurioje nagrinėjami keli reikalavimai, iÅ¡ kurių nors vienas priskirtas teismui.

Å iuo atveju tokia situacija nesusiklostė.Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad arbitražo teismo sprendimas naikintinas remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas):Kaip minėta, prieÅ¡ingai nei įrodinėja pareiÅ¡kėja (atsakovė), arbitražo teismas sprendime nekeitė sutarties įsigaliojimo sÄ lygų, o taikė atleidimo atvejį, dėl kurio terminas sutarties įsigaliojimo sÄ lygoms įvykdyti prasitęsė. Savo ruožtu klausimas, ar arbitražo teismas teisingai ir pagrįstai taikė atleidimo atvejį, yra jau ginčo iÅ¡ esmės dalykas, kuris nepatenka į skundo nagrinėjimo ribas.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodomi tariami VPĮ 18 straipsnio pažeidimai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.Bet kokiu atveju, vien imperatyvių teisės normų pažeidimas nesudaro viešosios tvarkos pažeidimo KAĮ prasme. Viešosios tvarkos pažeidimas KAĮ prasme suprantamas kaip fundamentalių teisės principų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartį c. b. Nr. 3K-7-179/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį c. b.

Nr. e3K-3-471-916/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad sprendimas pažeidė fundamentalius ir aiÅ¡kius teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, moralės normas.Atsakovės skunde tendencingai dėstomos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad juo siekiama peržiÅ«rėti sprendimÄ iÅ¡ esmės, nors tai draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį c. b. Nr. 2A-150-823/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį c. b.

Nr. 3K-3-573/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-612/2004), o jos elgesys nėra suderinamas su kooperavimosi ir bendradarbiavimo principais, siekiant įgyvendinti projektÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014-04-28 VilniusLux, UAB, Gemmo S.p.A, VSLS OU ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Partnerystės sutartį Nr. 14–340 dėl Vilniaus miesto gatvių apÅ¡vietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugų pirkimo.

Partnerystės sutarties 3.1 punkte Å¡alys sulygo, kad sutartis įsigalioja kitÄ darbo dienÄ po to, kai įvykdomos visos Sutarties 7 priede numatytos iÅ¡ankstinės sutarties įsigaliojimo sÄ lygos, ir Å alys pasiraÅ¡o pradinio objekto perdavimo-priėmimo aktÄ , tačiau ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. Pagal sutarties 3.2 punktÄ iÅ¡ankstinės sutarties įsigaliojimo sÄ lygos laikomos įvykdytomis, kai tai raÅ¡tu patvirtina valdžios subjektas. Jeigu sutartis neįsigalioja iki 3.1 punkte nurodyto termino, Å¡alys abipusiu raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu gali pratęsti sutarties įsigaliojimo terminÄ , bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams (sutarties 3.3 p.).

Jeigu sutartis neįsigalioja per 3.1 ir 3.3 punktuose nurodytus terminus, sutartis pasibaigia automatiÅ¡kai (laikoma automatiÅ¡kai pasibaigusia) (sutarties 3.4 p.) ir taikomos sutarties 3.4.1–3.4.3 punktuose įtvirtintos sutarties pasibaigimo pasekmės. Sutarties 3.5 punkte Å¡alys sulygo, kad siekdami patenkinti iÅ¡ankstines sutarties įsigaliojimo sÄ lygas, pasiraÅ¡yti pradinio objekto perdavimo-priėmimo aktÄ ir tinkamai pasirengti įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui, valdžios subjektas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija), investuotojas (Å«kio subjektų grupė, kuriÄ sudaro Gemmo S.p.A ir VSLS OU) ir privatus subjektas (VilniusLux, UAB) visÄ laikotarpį iki sutarties įsigaliojimo privalo bendradarbiauti, kooperuotis ir dėti maksimalias pastangas, įskaitant tinkamÄ bendradarbiavimÄ gaunant reikiamus sutikimus, leidimus, licencijas, sertifikatus ir kitus dokumentus, kaip tai numatyta sutarties 11 punkte.

Å alių susitarimu Partnerystės sutarties įsigaliojimo terminas buvo pratęstas iki 2015-04-28.Atsakovei 2015-05-14 raÅ¡tu ieÅ¡kovams praneÅ¡us, kad 2015-04-28 pasibaigė Partnerystės sutarties įsigaliojimo terminas, todėl ji laikytina automatiÅ¡kai pasibaigusia, ieÅ¡kovai, vadovaudamiesi Partnerytės sutartyje įtvirtinta arbitražine iÅ¡lyga, kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ nurodydami, kad atsakovė nepagrįstai laikė Partnerystės sutartį automatiÅ¡kai pasibaigusia ir prašė arbitražo teismo pripažinti, kad Partnerystės sutartis nėra pasibaigusi ir yra privaloma Å¡alims, nes terminas iÅ¡ankstinėms sÄ lygoms įvykdyti yra automatiÅ¡kai pratęstas dėl atleidimo atvejo.

Tuo atveju, jei reikalavimas dėl Partnerystės sutarties pripažinimo nepasibaigusia ir privaloma nebÅ«tų tenkintas, ieÅ¡kovai prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 1 294 716,5 Eur dydžio nuostolius, o Å¡io reikalavimo netenkinus – iÅ¡ atsakovės priteisti 579 240 Eur baudÄ .Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 339, nusprendė:

1) pripažinti, kad arbitražo teismas turi kompetencijÄ nagrinėti arbitražo bylÄ Nr. 339;

2) iš dalies tenkinti VilniusLux, UAB, Gemmo S.p.A ir VSLS OU ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir pripažinti, kad Partnerystės sutartis nėra pasibaigusi dėl atleidimo atvejo (Partnerystės sutarties 19.1.1 p., 19.3 p.), dėl to Partnerystės sutarties įsigaliojimo terminas pratęsiamas dar 4 mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos;

3) likusiÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalį atsakovei atmesti;

4) ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl arbitravimo rinkliavų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti;

5) atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti.Atsakovė (pareiÅ¡kėja) Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-03-07 kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti minėtÄ arbitražo teismo sprendimÄ KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3, 5, 6 punktuose įtvirtintais arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindais.Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sÄ lygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei KAÄ® VIII skyriaus normose.

KAÄ® 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su vieÅ¡osios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAÄ® 50 str. 3 d. 5 ir 6 p.) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAÄ® 50 str. 4 d.), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimui. Faktas, kad arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo procesinės taisyklės yra skirtingos, savaime lemia tai, jog teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, turi identifikuoti, į kurio (kurių) konkrečiai iÅ¡ KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose iÅ¡dėstytų vidaus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo taikymo sritį patenka Å¡alies ginčijamos aplinkybės ir formuojami argumentai.

Reikalavimo kvalifikavimas lemia teismo procese taikytinas atitinkamas procesines patikrinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).Dėl ginčo arbitruotinumoPagal KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ arbitražo teismo sprendimas gali bÅ«ti panaikintas, jei ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti perduotas arbitražui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali bÅ«ti perduodami nagrinėti arbitraže. Pagal tai iÅ¡skirtinos dvi sÄ vokos – subjektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione personae) ir objektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione materiae).

Subjektinis arbitruotinumas reiÅ¡kia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže. Subjektinio arbitruotinumo ribojimai paprastai yra siejami su asmenų, kuriems jie taikomi, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis – daugelyje Å¡alių pati valstybė arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojami subjektai neretai neturi teisės sudaryti arbitražinių susitarimų arba jiems sudaryti privalo gauti atitinkamÄ leidimÄ .Objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobÅ«džio (pvz., fizinių asmenų teisinio statuso klausimai, ginčai dėl patentų, prekių ženklų, darbo ginčai, Å¡eimos ginčai, bankroto bylos iÅ¡kėlimas, administraciniai ginčai, baudžiamosios ir konstitucinės teisės klausimai ir kt.).

Šiuo atveju laikoma, kad tokio pobūdžio klausimai yra tiek svarbūs, jog yra rezervuojami valstybės teismų jurisdikcijai (pavyzdžiui, viešosios teisės reguliavimo sričiai priskirtini klausimai), arba dėl bylos esmės atitinkamų ginčų nagrinėjimas arbitraže nebūtų efektyvus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ginčas susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinio susitarimo, teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).Ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui, reglamentuojami KAĮ 12 straipsnyje.

Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.) (objektinis arbitruotinumas).

Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAÄ® 12 str. 3 d.) (subjektinis arbitruotinumas). PareiÅ¡kėjos (atsakovės) teigimu, Å¡alių ginčas, kilęs iÅ¡ Partnerystės sutarties sudarymo ir įsigaliojimo bei sutarties keitimo procedÅ«rų, nearbitruotinas dėl to, kad jis patenka į VPÄ® taikymo apimtį ir, dėl Å¡ios priežasties, nagrinėtinas nacionaliniuose teismuose.

Taigi, nors pareiÅ¡kėja skundÄ grindžia tik objektinio arbitruotinumo kategorija, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, turėdamas pareigÄ ex officio patikrinti ginčo arbitruotinumÄ , kaip vienÄ iÅ¡ arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų (KAÄ® 50 str. 3 d. 5 p.), vertina ir subjektinį arbitruotinumÄ , t. y. galimybę ginÄÄ , kurio viena iÅ¡ Å¡alių yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, perduoti nagrinėti arbitražo teismui.Teisėjų kolegija, pirmiausia pažymi, kad KAÄ® nėra nustatyta, kokia forma turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas dėl arbitražinio susitarimo sudarymo, todėl darytina iÅ¡vada, kad toks sutikimas gali bÅ«ti žodinis, raÅ¡ytinis arba iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-283/2013).Antra, Partnerystės sutarties įžanginės dalies B punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu 1-1741 „Dėl pritarimo Partnerystės sutarties dėl Vilniaus miesto gatvių apÅ¡vietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugų pirkimo projektui“ (toliau – Tarybos sprendimas) (http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=2&nr=1-1741) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo įgaliotas pasiraÅ¡yti Partnerystės sutartį su investuotoju, laimėjusiu pirkimÄ , ir jo įsteigtu privačiu subjektu bei įgyvendinti projektÄ .

Minėtame Tarybos sprendime, be kita ko, taip pat nuspręsta pritarti Partnerystės sutarties dėl Vilniaus miesto gatvių apÅ¡vietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugų pirkimo projektui ir nustatyti, kad reikÅ¡mingos Partnerystės sutarties projekto nuostatos teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiamos tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimÄ (1 p.). IÅ¡ prie Tarybos sprendimo pridėto Partnerystės sutarties projekto, kuriam pritarė Taryba minėtu sprendimu, matyti, kad jo 51.1 punkte įtvirtinta analogiÅ¡ka ginčo sprendimo tvarka kaip ir Å¡alių pasiraÅ¡ytos Partnerystės sutarties 51.1 punkte – ginčų sprendimas Vilniaus komerciniame arbitraže pagal Arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ .

Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos spręsti buvus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos sutikimÄ nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudaryti arbitražinį susitarimÄ ir ginÄÄ (-us), kylančius ir Partnerystės sutarties, perduoti nagrinėti arbitražo teismui, juolab, kad Å¡iuo aspektu Å¡alių sudarytas arbitražinis susitarimas ir pats praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas ginčytas nebuvo, o pagal KAÄ® 3 straipsnio 5 dalį, savivaldybė gali sudaryti arbitražinį susitarimÄ .

Taigi, subjektinio arbitruotinumo pažeidimas nagrinėjamu atveju nenustatytas (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos (atsakovės) argumentais, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas nearbitruotinas objektiniu aspektu.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovai Gemmo S.p.A ir VSLS OU laimėjo pareiÅ¡kėjos (atsakovės) paskelbtÄ viešųjų paslaugų pirkimÄ konkurencinio dialogo bÅ«du dėl Vilniaus miesto gatvių apÅ¡vietimo tinklų renovacijos, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugų pirkimo.

Partnerystės sutartis tarp Å¡alių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡ vienos pusės ir VilniusLux, UAB bei Å«kio subjektų grupės (Gemmo S.p.A ir VSLS OU) iÅ¡ kitos pusės sudaryta 2014-04-28. Kaip minėta, pagal sutarties nuostatas, sutarties įsigaliojimas buvo siejamas su iÅ¡ankstinių sutarties sÄ lygų įvykdymu ir pradinio objekto perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymu (3.1 p.), o jos automatinis pasibaigimas – su minėtų veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus. Atsakovei praneÅ¡us apie automatinį sutarties pasibaigimÄ dėl neįvykdytų iÅ¡ankstinių sutarties sÄ lygų per Å¡alių sutartÄ terminÄ (iki 2015-04-28), ieÅ¡kovė kreipėsi į arbitražo teismÄ su alternatyviais reikalavimais, pirmiausia arbitražo teismo praÅ¡ant pripažinti, kad sutartis yra galiojanti bei privaloma Å¡alims dėl nustatyto atleidimo atvejo.PareiÅ¡kėjai (atsakovei) teigiant, kad ginčai, kylantys iki sutarties įsigaliojimo, nagrinėtini VPÄ® tvarka, todėl nearbitruotini, teisėjų kolegija pažymi, kad tiesiogiai KAÄ® 12 straipsnyje nėra įtvirtinta, kad ginčai, kylantys iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių, negali bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalyku (KAÄ® 12 str. 2 d.), o pagal KAÄ® to paties straipsnio 1 dalį, arbitraže negali bÅ«ti nagrinėjami tik tie ginčai, kurie patenka į Å¡iame straipsnyje įtvirtintas iÅ¡imtis.Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nearbitruotini ginčai, susiję su viešųjų pirkimų sutartiniais teisiniais santykiais, kurie patenka į VPÄ® reguliavimo sritį, pvz., ginčai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kainos (ar kitų esminių sÄ lygų) keitimo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Tuo tarpu ginčai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo santykių, kuriems VPÄ® nuostatos netaikytinos, inter alia, dėl atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymÄ , nekvalifikuotini kaip sutarties keitimas, todėl arbitruotini (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ arbitražo teismo sprendimo motyvų matyti, kad jis, įvertinęs Å¡alių pozicijas ir Partnerystės sutarties reguliavimÄ , nustatė, kad arbitražo bylos nagrinėjimo dalykas – Partnerystės sutarties įsigaliojimo sÄ lygų (iÅ¡ankstinių sÄ lygų) vykdymas (171 p.), o iÅ¡ankstinių sutarties sÄ lygų vykdymo stadija vertinta kaip Partnerystės sutarties stadija (79.2.1).

Be to, arbitražo teismas ne kartÄ sprendime pažymėjo, kad Å¡iuo sprendimu nesprendžiama dėl atsakovo pareigos keisti Partnerystės sutartį ir Å¡is sprendimas negali bÅ«ti suprantamas ar aiÅ¡kinamas kaip įpareigojantis tai daryti (63 p.), taip pat, kad sprendimas nesuteikia jokių teisių ieÅ¡kovams sprendimo pagrindu reikalauti atsakovo priimti bet kokių siÅ«lomų Partnerystės sutarties pakeitimų (205 p.). Taigi, arbitražo teismui ginÄÄ pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį kvalifikavus kaip kylantį iÅ¡ iÅ¡ankstinių sÄ lygų vykdymo ir sprendžiant tik dėl Å¡alių bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, kaip pagrindo taikyti sutartyje numatytÄ atleidimo atvejį, nėra pagrindo spręsti, kad taip apibrėžtas ir Å¡ioje apimtyje iÅ¡nagrinėtas ginčas, kilęs iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo pagrindu sudarytos Partnerystės sutarties, galėtų bÅ«ti priskiriamas nearbitruotiniems ginčams objektiniu aspektu (CPK 185 str.).Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas arbitražo teismo sprendimas turi bÅ«ti naikintinas KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. kaip nearbitruotinas.

Dėl ginčo Å¡alių arbitražinio susitarimo apimtiesPareiÅ¡kėja (atsakovė) praÅ¡o panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu, kuriame įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo priimtÄ sprendimÄ , jei Å¡alis pateikia įrodymų, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra iÅ¡spręsti arbitražui perduoti klausimai, gali bÅ«ti pripažįstama ir vykdoma.

Å io arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo egzistavimÄ pareiÅ¡kėja įrodinėja teigdama, kad arbitražo teismas priėmė sprendimÄ dėl ginčo, kuris nepatenka į arbitražinės iÅ¡lygos, įtvirtintos Partnerystės sutarties 51 punkte, taikymo apimtį. PareiÅ¡kėjos teigimu, arbitražinis susitarimas taikomas tik ginčams, kylantiems įsigaliojus Pagrindinei sutarčiai dėl jos pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo spręsti, todėl nesant įvykdytoms iÅ¡ankstinėms sutarties sÄ lygoms, t. y. sutarčiai neįsigaliojus, arbitražinė iÅ¡lyga negalėjo bÅ«ti taikoma, o Å¡alių ginčas turėjo bÅ«ti sprendžiamas ne arbitraže, o nacionaliniame teisme.

Pagal KAÄ® 3 straipsnio 5 dalį, arbitražinis susitarimas – tai dviejų ar daugiau Å¡alių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Valstybė, savivaldybė ir kiti vieÅ¡ieji juridiniai asmenys taip pat gali sudaryti arbitražinį susitarimÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esant Å¡alių sudarytam arbitražiniam susitarimui, dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-171/2014; 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012).Atsižvelgiant į arbitražo, kaip alternatyvaus ginčo sprendimo bÅ«do, atsiradimo pagrindÄ â€“ arbitražinį susitarimÄ , kuris aiÅ¡kintinas kaip laisva Å¡alių valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus spręsti arbitraže, taip pat į KAÄ® pateiktÄ arbitražinio susitarimo apibrėžimÄ , kuris Å¡alims nedraudžia numatyti galimybės dėl vienų ginčų kreiptis į arbitražo teismÄ , o dėl kitų – į nacionalinį teismÄ , kiekvieno arbitražinio susitarimo atveju, sprendžiant klausimÄ , ar pareikÅ¡ti reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo apimtį, bÅ«tina nustatyti, kokia buvo Å¡alių valia jį sudarant.

Kilus ginčui dėl sudaryto arbitražinio susitarimo turinio, teismas turi susitarimÄ aiÅ¡kinti pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ sutarčių aiÅ¡kinimo klausimu – sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiÅ¡kinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; kt.).Partnerystės sutarties 51.1 punkte Å¡alys susitarė, kad „bet kuris iÅ¡ Sutarties kylantis ar su Sutartimi susijęs ginčas, nesutarimas, prieÅ¡taravimas ar reikalavimas, taip pat klausimai dėl Sutarties pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo, galutinai sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teismo pagal Arbitražo procedÅ«ros reglamentÄ .

Arbitražo teismo arbitrų skaičius – 3 (trys). Arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva. Arbitražo kalba – lietuvių“.Teisėjų kolegijos vertinimu, toks arbitražinis susitarimas, kurio konstrukcija apima ir ginčų rÅ«Å¡is („bet kuris iÅ¡ sutarties kylantis ginčas“) ir jų priskyrimo arbitražui pagrindÄ („su Sutartimi susijęs ginčas“), atskirai iÅ¡skiriant sutarties pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo klausimus, vertintinas plačiai, t. y. apimantis ne tik ginčus kylančius iÅ¡ Partnerystės sutarties vykdymo, bet ir etapÄ , kurio metu pagal aukščiau nurodytas sutarties įsigaliojimo nuostatas (3.1–3.4 p.) turėjo bÅ«ti įgyvendintos Sutarties 7 priede numatytos iÅ¡ankstinės sÄ lygos.

TokiÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia ne tik lingvistinis arbitražinio susitarimo aiÅ¡kinimas, bet ir Å¡alių sudarytos sutarties struktÅ«ra, nuostatos, ieÅ¡kovų reikalavimų, kildinamų remiantis Partnerystės sutarties sÄ lygomis, pagrindas. Pažymėtina, kad Partnerystės sutarties XIX dalyje, įtvirtinančioje „Kitas nuostatas“, kartu ir ginčų sprendimo bÅ«dÄ (arbitražinį susitarimÄ ), nėra jokių nuorodų, kad Å¡i Sutarties dalis ar atskiros jos nuostatos bÅ«tų taikomos tik tam tikroms Partnerystės sutarties dalims.

PrieÅ¡ingai, Partnerystės sutarties konstrukcija, taip pat aukščiau aptarto arbitražinio susitarimo turinys, atsižvelgiant į protingumo principÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡alių tikroji valia bÅ«tų nukreipta į ginčų sprendimo iÅ¡skaidymo bÅ«dÄ , kuomet ginčai dėl iÅ¡ankstinių sutarties vykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo sÄ lygų spręstini nacionaliniuose teismuose, o ginčai, susiję su paties projekto įgyvendinimu – arbitraže.PareiÅ¡kėjos (atsakovės) nurodyta Lietuvos teismų praktika, kuria grindžiamas siauras arbitražinio susitarimo aiÅ¡kinimas, nagrinėjamu atveju nepaneigia aukščiau padarytų iÅ¡vadų dėl Å¡alių ginčo patekimo į arbitražinio susitarimo apimtį ne tik dėl skirtingų ratio decidendi, tačiau ir dėl skirtingai suformuluotų arbitražinių susitarimų Å¡ioje ir kitose pareiÅ¡kėjos nurodytose bylose konstrukcijos.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡vada dėl plačiai suformuluotos arbitražinės iÅ¡lygos padaryta ne tik pasitelkus konkrečios nuostatos lingvistinį aiÅ¡kinimÄ , bet ir bendrai įvertinus Partnerystės sutarties turinį, ginčo aplinkybes, o ne vien atskiros arbitražinio susitarimo sÄ vokos „susiję su“ aiÅ¡kinimu. PareiÅ¡kėja (atsakovė) teigia, kad neįsigaliojus Partnerystės sutarčiai, neįsigaliojo ir arbitražinė iÅ¡lyga, todėl Å¡alių ginčas pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį negalėjo bÅ«ti sprendžiamas arbitraže. Su tokiu aiÅ¡kinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Tarptautinio komercinio arbitražo teorijoje iÅ¡skiriami du principai, kurie yra svarbÅ«s vertinant arbitražinio susitarimo (ar arbitražinės iÅ¡lygos) galiojimÄ . Pirma, arbitražinis susitarimas yra atskirtas, autonominis ir nepriklausomas nuo pagrindinės sutarties (autonomiÅ¡kumo principas) ir antra, principas, žinomas kaip kompetencijos–kompetencijos doktrina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina).

Taigi, kompetencijos–kompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybę spręsti dėl savo kompetencijos, o arbitražinės iÅ¡lygos autonomiÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad arbitražo teismui pagal savo kompetencijÄ nusprendus, kad sutartis, kurioje įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga, yra niekinė, arbitražinė iÅ¡lyga yra iÅ¡saugoma, nes dėl pagrindinės sutarties negaliojimo ji automatiÅ¡kai nėra pripažįstama negaliojančia, o arbitražo teismas nepraranda jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

Taigi, arbitražinį susitarimÄ vertinant per autonomiÅ¡kumo principÄ , sutarties, kurioje jis įtvirtintas galiojimas, neturi įtakos jo galiojimui.Be to, nagrinėjamu atveju nustačius, kad Å¡alių sulygtas arbitražinis susitarimas, kuris įtvirtintas Å¡alių pasiraÅ¡ytoje Partnerystės sutartyje, aiÅ¡kintinas plačiai, t. y., kaip apimantis bet kurį iÅ¡ sutarties kylantį ir su sutartimi susijusį ginÄÄ , t. y. ir ginÄÄ , susijusį su Partnerystės sutartyje įtvirtintų iÅ¡ankstinių sÄ lygų vykdymu, konstatuotina, kad arbitražo teismas nagrinėjamu atveju turėjo kompetencijÄ spręsti Å¡alių ginÄÄ , kaip patenkantį į Å¡alių sudaryto arbitražinio susitarimo apimtį.

Dėl arbitražo teismo sprendimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkaiPagal KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punktÄ arbitražo teismo sprendimas gali bÅ«ti panaikintas tuo atveju, jeigu jis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006 ir kt.).Atitikties vieÅ¡ajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje.

PrieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai gali bÅ«ti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiÅ¡kius teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pagrindines moralės normas (žr., pvz., Å vedijos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. sprendimÄ byloje Nr. Ö 2309-02; Kanados Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 21 d. sprendimÄ byloje Desputeaux v. Éditions Chouette (1987) Inc.; Å veicarijos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ byloje Nr. 5A_409/2014 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja (atsakovė) arbitražo teismo sprendimo panaikinimÄ vieÅ¡osios tvarkos pagrindu grindžia imperatyvių normų – VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies,18 straipsnio 2, 3, 8 dalių, 93 straipsnio, 96 straipsnio 2 dalies, CPK 24 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

PareiÅ¡kėjai (atsakovei) iÅ¡ esmės tuo pačiu VPÄ® normų pažeidimu ir iÅ¡ to kylančiomis pasekmėmis grindžiant tiek KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto, tiek vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo atvejus ir teisėjų kolegijai sprendžiant ginčo arbitruotinumo klausimÄ konstatavus, kad arbitražo teismo Å¡alių nagrinėtas ginčas nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį, nėra pagrindo spręsti ir apie VPÄ® normų pažeidimus. Pažymėtina, kad pagal arbitražo bylos duomenis, ieÅ¡kinio reikalavimai formuluoti alternatyviai, t. y.

žalos (nuostolių) atlyginimo praÅ¡yta tuo atveju, jei arbitražo teismas netenkins pirmojo reikalavimo dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir privaloma Å¡alims dėl numatyto atleidimo atvejo. Arbitražo teismas, sprendime nuosekliai pasisakė dėl ieÅ¡kovų reikÅ¡tų reikalavimų alternatyvaus pobÅ«džio, nurodydamas, kad iÅ¡ dalies tenkinus pirmÄ jį reikalavimÄ , arbitražo teismas netiria ir nepasisako dėl kitų alternatyvių ieÅ¡kovų praÅ¡ymų dėl nuostolių ar baudos iÅ¡ atsakovo priteisimo (208 p.).

Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl imperatyvių VPÄ® 93 straipsnio, 96 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo arbitražo sprendimui panaikinti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad arbitražo teismas neįvertino ir nepasisakė dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo aplinkybių. Teisėjų kolegija jau yra nurodžiusi, kad arbitražo teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ ir, nustatęs pagrindÄ taikyti sutartyje nustatytÄ atleidimo atvejį dėl atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, pratęsdamas Partnerystės sutarties įsigaliojimo terminÄ papildomam 4 mėnesių terminui, aiÅ¡kiai apibrėžė ribas, nurodydamas, kad priimtu sprendimu nepasisakoma ir nenustatoma jokių Å¡alių teisių ir pareigų dėl Partnerystės sutarties keitimo klausimo.

Arbitražo teismas, spręsdamas dėl iÅ¡ankstinių sÄ lygų vykdymo, Å¡alių bendradarbiavimo, atleidimo atvejo taikymo, aiÅ¡kino ir taikė Partnerystės sutarties nuostatas pagal nustatytas faktines aplinkybes, o, kaip minėta, sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas ir taikymas per nustatytų faktinių aplinkybių visetÄ , kurių pagrindu padarytos atitinkamos arbitražo teismo iÅ¡vados ir priimtas sprendimas, vertinimas nepriskirtinas Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai, nesant pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ galėtų lemti arbitražo teismo neanalizuotos aplinkybės, netirti įrodymai ir pan.Nagrinėjamu atveju nenustatytas ir CPK 24 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 24 straipsnio nuostatos, prieÅ¡ingai nei 23 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto, nėra skirtos teismo ir arbitražo teismo santykiui reguliuoti. CPK 24 straipsniu, reglamentuojančiu bylos priskyrimo teismui prioritetÄ , siekiama užtikrinti asmenų teisę į teisminę gynybÄ ir jis taikytinas tais atvejais, kai dalis reikalavimų priskirtini teismo, o dalis kitų institucijų kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).

Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieÅ¡kovai, Å¡is principas, nuo 2017-07-01, perkeltas ir į CPK 24 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, kad Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, kai Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti arbitraÅ¾Ä spręsti arbitražo tvarka. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , taip pat, kad ieÅ¡kovų reikÅ¡tas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo arbitražo teismo apskritai nebuvo nagrinėjamas, nėra pagrindo spręsti dėl CK 24 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir, Å¡iuo pagrindu, konstatuoti priimto arbitražo sprendimo prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai pagal KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punktÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoLietuvos apeliaciniame teisme 2017-10-24 gautas suinteresuoto asmens (ieÅ¡kovo) Gemmo S.p.A praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (atsakovės) 3 638,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos (atsakovės) skundÄ , praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (stabdyti arbitražo sprendimo vykdymÄ ) parengimas bei kitų susijusių darbų iÅ¡laidos.

Å is praÅ¡ymas grįstas pridėtais dokumentais: 1) 2017-04-30 sÄ skaitos faktÅ«ros kopija; 2) 2014-04-20 darbų ataskaitos kopija; 3) 2017-08-30 apmokėjimo kvitu; 4) 2017-05-10 sÄ skaitos faktÅ«ros kopija; 5) 2017-05-10 darbų ataskaitos kopija;

6) pažyma dėl suteiktų paslaugų, papildomai paaiÅ¡kinant, kad pridėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos sumos yra didesnės bei Å¡ioje byloje patirtos ir praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, nes jose įtrauktos klientui ir kitose bylose suteiktos teisinės paslaugos, todėl Å¡ioje byloje suteiktos teisinės paslaugos bei iÅ¡laidų suma atsispindi prieduose Nr. 2, Nr. 5 ir Nr. 6.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Nors ieÅ¡kovė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo praÅ¡o tiek už atsiliepimo, tiek už praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones parengimÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų nustačius, kad ieÅ¡kovai, bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (atsakovės) skundÄ nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, pateikė vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos (atsakovės) skundÄ , kuriame kartu buvo reiÅ¡kiamas ir praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, spręstina tik dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio pagrįstumo už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus dydžius (8.11 p.), bylos sudėtingumÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, sprendžia, kad teisėta ir pagrįsta suma už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ sudaro 1 069,64 Eur (1,3 x 822,8 Eur), todėl ji priteistina iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei Gemmo S.p.A.PareiÅ¡kėjos (atsakovės) Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-10-20 gautas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, netenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundÄ dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, atmetus kaip nepagrįstÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos (atsakovės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 339, panaikinimo, atmesti.Suinteresuotam asmeniui (ieÅ¡kovei) Gemmo S.p.A (j. a. k. 03214610242) (adresas:          Viale dell`Industria 2, 36087, Arcugnano, Italija) iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos  (j. a. k. 188710061) priteisti 1 069,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Arbitražo bylÄ Nr. 339 grÄ Å¾inti arbitražo institucijai.                                                                              Teisėjai                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                  Danguolė Martinavičienė                                                                  Antanas Rudzinskas            Â