11a1c8cf-18d1-47d5-a38d-5dcd9e8cb8db · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-655-464/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01805-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.1.1.2.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

S.-D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-833-565/2018 pagal ieÅ¡kovės I. S.-D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,D. D. odontologijos klinika“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. D. ir akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. S.-D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB ,,D. D. odontologijos klinika“ 5 133,17 Eur turtinės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad su atsakove 2009-10-20 sudarė odontologijos ir / ar burnos priežiÅ«ros paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ buvo sutarta dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo, įskaitant 45 danties protezavimÄ . Atsakovė sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, susijusias su 45 danties protezavimu, jai suteikė netinkamai. Dėl netinkamai atlikto 45 danties implantavimo jai buvo diagnozuotas lėtinis periimplantitas, kas lėmė dalies žandikaulio iÅ¡nykimÄ , taip pat teko paÅ¡alinti 45 ir 46 danties implantus, atlikti žandikaulio rekonstrukcijÄ .

3. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė nesudarė ir nepateikė jai gydymo plano, implantavimo procedÅ«rÄ 2010-04-30 atliko pagal 2008-2009 metais darytas panoramines nuotraukas, kuriose nebuvo matyti kaulo pločio, be to, jos padarytos tada, kai dantis dar nebuvo iÅ¡rautas, todėl nebuvo įmanoma nustatyti žandikaulio bÅ«klės. Implantacija atlikta prieÅ¡ tai neatlikusi kaulo priauginimo. Teigia, kad dėl aptartų neteisėtų atsakovės veiksmų ji patyrė 4 160 Eur komplikacijų Å¡alinimo gydymo iÅ¡laidas, kurias kartu su atsakovei sumokėtais 973,17 Eur už netinkamai suteiktas paslaugas ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, iÅ¡ viso – 5 133,17 Eur.

Dėl patirto skausmo, dalies žandikaulio nunykimo, nepatogumų, patirtų atliekant žandikaulio rekonstrukcijos operacijÄ ir perimplantavimÄ , tvirtina patyrusi neturinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 10 000 Eur suma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-05 sprendimu ieÅ¡kovės I. S.-D. ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB ,,D. D. odontologijos klinika“ 3 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei ir atsakovei po 750 Eur, sumokėtus už ekspertizę.

5. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės paciento kortelės nustatė, kad 2010-04-30 jai buvo įsuktas 45 danties implantas, 2010-09-30 ant implanto pritvirtinta danties karÅ«nėlė, 2014-01-08 profilaktinio vizito metu nustatytos paslankios uždegiminės dantenos ties 46 ir 45 dantų implantais, atlikta higiena, nurodyta apsilankyti po 6 mėn., 2015-05-19 iÅ¡valytos dantenos prie 45 ir 46 dantų implantų, nurodyta apsilankyti po 2 mėn. IeÅ¡kovė 2015-07-08 kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Žalgirio klinikÄ , kur jai buvo diagnozuotas lėtinis periimplantitas, dėl kurio buvo nunykusi dalis žandikaulio, ieÅ¡kovei buvo paÅ¡alinti 45 ir 46 dantų implantai, atlikta žandikaulio rekonstrukcija, 45 ir 46 dantų periimplantavimas.

6. Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – gydytojo odontologo ortopedo M. A. 2017-06-02 atsakymÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, gydytojos periodontologės N. B. ir gydytojos endodontologės Ž. G. atliktos deontologinės ekspertizės iÅ¡vadas, teismas sprendė, kad visi specialistai pateikė analogiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl tinkamo ieÅ¡kovės 45 danties implantavimo atsakovės klinikoje, kuriam atlikti užteko 2008 metais darytos rentgeno nuotraukos, implantavimui atlikti bÅ«tina kaulo augmentacija buvo atlikta.

Visų Å¡ių specialistų teigimu, 2015 metais ieÅ¡kovei diagnozuotas periimpalantitas nėra susijęs su atsakovės klinikoje ieÅ¡kovei atliktomis implantavimo procedÅ«romis, lemiamÄ Ä¯takÄ periimplantito iÅ¡sivystymui turėjo burnos higiena – ieÅ¡kovės nusiskundimams po 4 metų nuo implantacijos atlikimo įtakos turėjo nepakankamas restauracijų ant implantų valymas, dėl ko iÅ¡sivystė pradžioje infekciniai gleivinės, o vėliau ir kaulo uždegimai.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės teiginiai, esÄ trečiasis asmuo D. D. neatliko visų bÅ«tinų tyrimų, kad ieÅ¡kovė nebuvo siųsta konsultuotis su endodontais, odontologais ortopedais, jai nebuvo atlikta kompiuterinė tomografija, kad trečiasis asmuo nenustatė implantavimo procedÅ«ros metu buvusio kaulo pločio ir jo nepakankamumo parinktam implantui, kas nulėmė periimplantito iÅ¡sivystymÄ , nepagrįsti įrodymais.

8. Byloje nėra jokių duomenų apie kitÄ galimÄ periimplantito iÅ¡sivystymo priežastį, nei gydytojų specialistų iÅ¡vadose nurodyta netinkama burnos higiena. Ir nors ieÅ¡kovės paciento kortelėje nėra tinkamÄ burnos higienÄ akcentuojančių įrašų, su kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų supažindinta, nurodytas daugiau kaip 3 metų laikotarpis iki nustatyto dantenų uždegimo, teismo vertinimu, patvirtina, kad ilgÄ laikÄ burnos higiena buvo tinkama, t. y. ieÅ¡kovei buvo žinoma tinkamos burnos higienos bÅ«tinybė. Be to, tinkamos burnos higienos bÅ«tinybė ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma ir kaip gydytojai. IÅ¡ įrašų ieÅ¡kovės paciento kortelėje teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė klinikoje apsilankė tik 2015 m. gegužės 19 d., t. y. beveik po pusantrų metų, kai uždegimas jau buvo pažeidęs kaulÄ .

9. Ä®vertinęs tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų fakto, todėl jos ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovė I. S.-D. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018-12-05 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1.

Ekspertizės iÅ¡vados yra neobjektyvios, nemotyvuotos, nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ekspertizės iÅ¡vada, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovei atliekant implantacijÄ nebuvo bÅ«tina padaryti naujos rentgenografijos, yra niekuo nepagrįsta ir nemotyvuota. Vienu sakiniu iÅ¡reikÅ¡ta ir jokiais argumentais neparemta iÅ¡vada nėra pakankama, nes neaiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu ji buvo padaryta. 10.2. Ekspertizės iÅ¡vada neva ieÅ¡kovei tinkamai ir laiku diagnozuotas periimplantitas ir jis tinkamai gydytas, neatitinka tikrovės ir prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktiems medicininiams dokumentams: trečiasis asmuo ieÅ¡kovei periimplantito nediagnozavo, gydymo taip ir nepaskyrė, tik stebėjo ieÅ¡kovės bÅ«klę, o per šį „stebėjimo“ laikÄ ieÅ¡kovės bÅ«klė taip pablogėjo, kad teko Å¡alinti implantus. 10.3.

Teismas privalėjo neaiÅ¡kumus paÅ¡alinti bent jau iÅ¡kviesdamas ekspertes apklausai, o po Å¡ios apklausos galimai bÅ«tų kilęs poreikis ir naujos / pakartotinės ekspertizės skyrimui. Teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ dėl eksperčių iÅ¡kvietimo ir dėl nepaaiÅ¡kinamos bei nesuprantamos skubos bylÄ norėjo užbaigti kuo greičiau: per bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ne tik atmesti ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymai, susiję su ekspertizės neaiÅ¡kumų paÅ¡alinimu, bet ir pats sprendimas priimtas per savaitę po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, kas leidžia manyti, kad pirmos instancijos teismas sprendimÄ byloje buvo priėmęs dar iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. 10.4.

Specialisto M. A. iÅ¡vadoje pasirinktos formuluotės kelia įtarimų dėl specialisto objektyvumo ir profesionalumo. Specialistai, vertindami gydymo planus, įprastai komentuoja, ar gydymo planas buvo parinktas adekvatus, tinkamas paciento bÅ«klei, ar atitinka įprastÄ medicinos praktikÄ , tačiau susilaiko nuo tokių vertinamųjų epitetų kaip „puikiai“, „nepriekaiÅ¡tingai“ naudojimo. Juo labiau kad jis Å¡iuo atveju vertino ne paciento bÅ«klę po procedÅ«rų, o tik ligos istorijÄ ir pateiktÄ medžiagÄ . 10.5.

Net ir šališkuose implantologijos populiarinimo straipsniuose (ieškinio priedai Nr. 18 ir 19), kaip viena iš komplikacijų po implantacijos procedūros, nurodomas periimplantitas, kurio kaip viena iš priežasčių – prieš tai buvęs periodontitas, jeigu jis nebuvo tinkamai diagnozuotas ir išgydytas, parinkti netinkami implantai ar netinkamai atliktos implantavimo procedūros. Todėl M. A. teiginiai, kad „periimplantitas niekada neišsivysto esant gerai burnos higienai“ (8 p.) yra neteisingi. 10.6.

Nei iÅ¡vadÄ teikusios gydytojos, nei gydytojas M. A. neturi reikiamos kvalifikacijos konstatuoti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Tarp Å¡ių asmenų nėra nei vieno gydytojo, kuris atlieka implantacijÄ , nei vieno odontologo-chirurgo. Å ie asmenys nėra įraÅ¡yti į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , jie nėra davę priesaikų, o tai tik patvirtina, kad nuomones pareiÅ¡kusių specialistų iÅ¡vados vertintinos kritiÅ¡kai. 10.7. Atsakovė, neturėdama aktualios ieÅ¡kovės žandikaulio rentgeno nuotraukos, po to, kai buvo paÅ¡alintas 45 dantis, negalėjo tinkamai nustatyti reikiamo augmentacijos masto bei dydžio.

Nenustatymas implantavimo procedÅ«ros metu buvusio ieÅ¡kovės kaulo pločio ir jo pakankamumo parinktam implantui, lėmė periimplantito iÅ¡sivystymÄ bei kaulo sunykimÄ . Dėl Å¡ių komplikacijų teko atlikti dalies žandikaulio rekonstrukcijÄ . 10.8. PrieÅ¡ atliekant ieÅ¡kovės 45 danties implantavimÄ gydytoja nepaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės alveolė labai siaura, nepaaiÅ¡kino su tuo susijusių rizikų bei galimų komplikacijų. Todėl ieÅ¡kovė negalėjo tinkamai Å¡ių aplinkybių įvertinti ir priimti tinkamÄ sprendimų.

IeÅ¡kovė bÅ«tų nesutikusi su implantacija, neužtikrinus visų bÅ«tinų sÄ lygų sėkmingai procedÅ«rai atlikti. Dėl to buvo pažeista Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAÄ®) (įstatymo redakcija nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01) 6 straipsnyje įtvirtinta pacientų teisė į informacijÄ . 10.9. Atsakovė neparengė gydymo plano, ieÅ¡kovės su juo nesupažindino. Gydymo plane turi bÅ«ti nurodyta pacientui numatomų teikti odontologinių procedÅ«rų planas, eiliÅ¡kumas, kas yra svarbu odontologijoje, o gydymo eigoje, jei yra reikalinga, raÅ¡omi gydymo plano pakeitimai ir papildymai.

IeÅ¡kovei buvo pateiktas ne gydymo planas, o gydymo sÄ mata, kurioje tik nurodytos procedÅ«rų kainos, bet ne pačios atliktinos procedÅ«ros, jų esmė, galimos pasekmės ir pan.

11. Atsakovė UAB ,,D. D. odontologijos klinika“ atsiliepime į ieÅ¡kovės I. S.-D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovė, susipažinusi su 2018-06-11 eksperčių iÅ¡vada, iki pat bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės jokių klausimų dėl minėtos ekspertizės iÅ¡vadų ir jų pakankamumo nekėlė. Byloje iÅ¡ anksto nepateiktas praÅ¡ymas dėl ekspertų apklausos, o teismo posėdžio metu jis atmestas, nes nebuvo pateikta pagrįstų abejonių dėl iÅ¡vados aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo, prieÅ¡taravimų ir raÅ¡ytinių motyvuotų praÅ¡ymų teismui dėl galimai papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Tik apeliacinės instancijos teisme pradėti reikÅ¡ti nepagrįstomis prielaidomis grindžiami pageidavimai dėl papildomos ir pakartotinės ekspertizės skyrimo negali bÅ«ti vertinami, kadangi tokiu bÅ«du siekiama vilkinti bylos nagrinėjimÄ . 11.2.

Byloje esančiose specialisto, eksperčių iÅ¡vadose, kuriomis vadovavosi teismas, konkrečiai, aiÅ¡kiai ir profesionaliai nurodytos ieÅ¡kovės sveikatai atsiradusių pakitimų priežastys. Pati ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė profesionalų parengtÄ bendro pobÅ«džio informacijÄ apie svarbiausius periimplantito etiopatogenezės faktorius. Aptartuose straipsniuose nurodyta, kad tai su pacientu susiję faktoriai – sisteminės ligos, prieÅ¡ tai buvęs periodontitas, socialiniai faktoriai (netinkama burnos higiena, rÅ«kymas, piktnaudžiavimas vaistais), žalingi įpročiai (dantų griežimas, sÄ kandžio anomalijos). 11.3.

Lėtinis periimplantitas, implantų paÅ¡alinimas bei perimplantavimas ar kitos neigiamos pasekmės nėra susijusios su atsakovės ir trečiojo asmens veiksmais. Implantacija, atlikta prieÅ¡ 4 metus, negali sukelti periimplantito. 11.4. IeÅ¡kovė neteikia jokios raÅ¡ytinės informacijos ir paaiÅ¡kinimų apie savo sveikatos bÅ«klę po jai atliktos implantacijos 2010 metais, gydymÄ si kitose gydymo įstaigose, tarp jų ir odontologinėse, persirgtas ligas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir naujų įrodymų 12.

Apeliantė I. S.-D. 2019-11-25 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus – 2019-11-18 ekspertizės aktÄ ir jo vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , pažymÄ apie eksperto kvalifikacijÄ ir jos vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , 2019-03-08 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, pažymÄ apie iÅ¡duotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, 2019-09-05 iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų bei nedarbingumo lygio pažymÄ , apeliacinės instancijos teisme paritų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančius įrodymus.

Nurodė, kad bÅ«tinybė kreiptis į ekspertÄ iÅ¡kilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neiÅ¡samia ir nemotyvuota ekspertizės iÅ¡vada, nesiėmė priemonių jos trÅ«kumams paÅ¡alinti, nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymus apklausti iÅ¡vadÄ pateikusias specialistes, todėl ji buvo priversta pati kreiptis dėl tokios ekspertizės atlikimo. Jos iniciatyva atlikta ekspertizė paneigia teismo iÅ¡vadas, kad jai buvo suteiktos tinkamos kokybės sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

Pažymėjo, kad aptartų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, kadangi 2019-03-07 jai buvo atlikta operacija ir iki 2019-09-15 ji buvo nedarbinga.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.

14. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi bÅ«ti teikiami bÅ«tent pirmosios instancijos teisme – su ieÅ¡kiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 7 str. 2 d., 135 str. 2 d.,179 str., 181 str. 2 d., 198 str., 226 str.). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigÄ , juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rÅ«pintis kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, t. y. rÅ«pestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.

15. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes:

1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas;

2) Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). BÅ«tent toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas bei Å¡io ribojimo iÅ¡imtys ir yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifikÄ , kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei Å¡io teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

16. Pažymėtina ir tai, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo ir turėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įstatyme numatyta iÅ¡imtinė situacija, leidžianti priimti apeliantės teikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su jos iniciatyva atlikta ekspertize, nesusiklostė.

18. Skundžiamas sprendimas priimtas 2018-12-05, apeliacinis skundas į bylÄ pateiktas 2019-01-03, o praÅ¡oma priimti iÅ¡vada parengta 2019-11-18, t. y. praėjus beveik metams nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. IÅ¡ kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktų iÅ¡rašų ir apeliantės medicininių dokumentų matyti, kad operacija jai atlikta 2019-03-07, įrodymų, kad iki operacijos atlikimo ji neturėjo galimybės teikti atitinkamus įrodymus nebuvo pateikta. Dar daugiau, nenurodoma jokių argumentų, kodėl nebuvo galima teikti į bylÄ tokio pobÅ«džio įrodymus pačios apeliantės iniciatyva anksčiau, iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (rengiantis teisminiam procesui) ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Apeliantei turėjo bÅ«ti žinoma pareiga iki skundžiamo teismo sprendimo teikti jos ieÅ¡kinyje dėstomas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 str.). Aplinkybių, sutrukdžiusių tokius įrodymus teikti bylÄ jÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nenustatė.

19. Toks procesinis elgesys, kuomet tik priėmus apeliantei nepalankų teismo sprendimÄ Å¡i savo pareigÄ teikti įrodymus, pagrindžiančius jos pozicijÄ , teikia apeliaciniame procese, likus vos dienai iki teismo posėdžio (2019-11-15 13 val. 44 min.), negali bÅ«ti laikomas tinkamu ar sudarančiu pagrindÄ priimti naujus duomenis, taikant iÅ¡imtį iÅ¡ CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės. Ä®statymų leidėjas, CPK 314 straipsnyje įtvirtinęs iÅ¡imtinius atvejus, kai pirmosios instancijos teisme neįvertinti įrodymai galėtų bÅ«ti teikiami į bylÄ paskesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, siekė panaikinti bet kokiÄ galimybę piktnaudžiauti procesu, skatindamas bylos dalyvius bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis (informacijÄ ) dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Dėl tų pačių motyvų nepriimtini ir apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose dėstoma pozicija dėl jos iniciatyva atliktos specialisto išvados vertinimo.

20. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta taisykle, kad Å¡alims gali bÅ«ti atlygintinos tik tos iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo suteiktÄ teisinę pagalbÄ , kurias pagrindžiantys įrodymai yra pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai pateikti iki 2019-11-26 teismo posėdžio pradžios, jie priimami. Atitinkamai, priimami ir atsakovės 2019-11-15 pateikti jos iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 21. Apeliantė praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi mano, kad tik tiesiogiai iÅ¡klausius ekspertizę atlikusių asmenų paaiÅ¡kinimus galės bÅ«ti paÅ¡alinti byloje kilę prieÅ¡taravimai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tokį jos praÅ¡ymÄ nepagrįstai atmetė.

22. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

23. Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymas nustato bÅ«tent teismo diskrecijos teisę savo ar Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės praÅ¡ymo argumentai Å¡iuo konkrečiu atveju nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Pagal CPK 306 straipsnį, iÅ¡samÅ«s nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, tÄ apeliantė jau yra padariusi, o CPK 324 straipsnio 2 dalis iÅ¡ esmės draudžia apeliacinio proceso dalyviams ir žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju nukrypti nuo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio.

25. Ä®vertinusi ir tokiÄ aplinkybę, kad Å¡alys pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡klausytos žodinio teismo posėdžio metu, tik apeliantė, kaip leidžia įsitikinti jos apeliacinio skundo turinys, nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atmeta. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo 26. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis (PTŽSAÄ® redakcija, galiojusi paslaugų sutarties sudarymo ir jų teikimo metu) įtvirtina paciento teisę į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ (galiojusios PTŽSAÄ® redakcijos 12, 13 str., ieÅ¡kinio pateikimo metu galiojusios PTŽSAÄ® redakcijos 13, 24 str.). Žalos atlyginimo sÄ lygos ir tvarka nustatyta PTŽSAÄ® V skyriuje (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu įsigaliojusi Å¡io įstatymo redakcija), ji atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka (PTŽSAÄ® 24 str.).

27. Asmuo, pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), račiau, Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigus, ieÅ¡kovo turi bÅ«ti įrodinėjama.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamÄ gydymÄ yra viena iÅ¡ profesinės atsakomybės rÅ«Å¡ių. Tai yra specialisto atsakomybė už netinkamÄ profesinių pareigų vykdymÄ , ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenės veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei.

Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialiÄ sias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas.

Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-553/2013, 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

29. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ . Tačiau, pažymėtina, pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl ir teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o paties proceso aspektu, įsitikindamas, ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai.

Asmens veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

30. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio UAB ,,D. D. odontologijos klinika“ informacinio lapo apie implantavimÄ , 18 punkto „g“ papunkčio, periimplantitas (uždegimas apie implantÄ ) yra viena iÅ¡ dažniausiai galimų komplikacijų, galinčių atsirasti po tokios operacijos. Akivaizdu, kad gydymo įstaiga negali duoti garantijos, kad jokių komplikacijų dėl gydymo neatsiras, taigi, svarbu tik tai, ar buvo dėtos maksimalios pastangos jų iÅ¡vengti. Be to, Å¡io informacinio lapo 33 punkte įraÅ¡yta ir tokia pooperacinė rekomendacija, kaip kas tris mėnesius profesionalios burnos higienos atlikimo tikslingumas, siekiant iki minimo sumažinti lėtinės infekcijos buvimÄ burnoje.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡vadas teikę specialistai, atsižvelgdami, be kita ko, ir į laikotarpį, praėjusį po operacijos iki periimplantito atsiradimo, nurodė, kad minėta komplikacija (apie implantÄ esančių gleivinės ir kaulo uždegimas) nėra atsiradusi dėl apeliantei suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, o pagrindinę ir lemiamÄ Ä¯takÄ jo iÅ¡sivystymui turėjo bÅ«tent burnos higiena.

31. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, todėl padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju neegzistuoja sÄ lygos atsakovės (gydymo įstaigos) civilinei atsakomybei kilti. Tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundÄ apeliantė tvirtino, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009-10-20 iki 2015-05-19 jai suteikė nekokybiÅ¡kas odontologijos ir burnos priežiÅ«ros paslaugas, t. y. prieÅ¡ atlikdama 45 danties implantacijÄ nesudarė gydymo plano, neinformavo jos apie galimus gydymo bÅ«dus, komplikacijas, neatliko bÅ«tinųjų rentgeno tyrimų prieÅ¡ implantacijÄ , neužtikrino priežiÅ«ros po procedÅ«ros. Teigia, kad dėl netinkamai suteiktų paslaugų jai iÅ¡sivystė periimplantitas, vėliau generalizuotas uždegimas, dėl kurio iÅ¡nyko dalis žandikaulio.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių į bylÄ pateiktus tokius raÅ¡ytinius įrodymus, kaip gydytojo odontologo ortopedo M. A. 2017-06-02 atsakymÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, apeliantės paciento kortelės duomenis, taip pat apeliantės praÅ¡ymu teismo paskirtos gydytojos periodontologės N. B. ir gydytojos endodontologės Ž. G. atliktos deontologinės ekspertizės iÅ¡vadas, nenustatė faktinio bei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės pozicija dėl netinkamai jai suteiktų gydymo paslaugų ir, atitinkamai, gydymo veiksmais padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės gydymo eigÄ bÅ«tent proceso, o ne rezultato kontekste, pripažino, kad atsakovė suteikė tinkamos kokybės medicinos paslaugas. Teisėjų kolegija neįžvelgia prielaidų nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis.

33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis deontologinės ekspertizės iÅ¡vadomis, kadangi jos nėra motyvuotos, nėra aiÅ¡ki tyrimo eiga ir atitinkamas iÅ¡vadas lėmusios faktinės aplinkybės. Gydytojo specialisto M. A. atsakymo formuluotė kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Be to, nė vienas iÅ¡ aptartų specialistų nėra įraÅ¡ytas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

34. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

35. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).

36. Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Esant prieÅ¡taravimų tarp bylos duomenų, bylÄ nagrinėjantis teismas turi pasisakyti, kuriais įrodymais ir kodėl vadovaujasi, kokie kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ar paneigia bylos Å¡alių nurodomas aplinkybes.

37. Visuose pirmiau aptartuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose yra konstatuota, kad gydymo paslaugos apeliantei buvo suteiktos tinkamai, nepažeidžiant jų suteikimo tvarkÄ reglamentuojančių aktų. PrieÅ¡ingų įrodymų, iÅ¡skyrus su ieÅ¡kiniu pateiktas publikacijas, apeliantė į bylÄ pirmosios instancijos teisme, kur ir vyksta įrodinėjimo procesas, nėra pateikusi, o pagrindo spręsti, kad jos pateiktos publikacijos turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , nei atitinkamos srities specialistų iÅ¡vados, gautos nagrinėjant šį konkretų ginÄÄ , nėra.

38. Apeliaciniame skunde keliamas gautų specialistų iÅ¡vadų neprakankamo argumentavimo (ekspertizės akto turinio) klausimas. Viena vertus, iÅ¡ dalies sutiktina su apeliante, kad dviejų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų specialisčių pateiktÄ teismo ekspertizės aktÄ iÅ¡ esmės sudaro tik atsakymai į teismo nutartyje skirti ekspertizę pateiktus klausimus. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto iÅ¡vada priežastys: dėl iÅ¡vados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl iÅ¡vados neiÅ¡samumo, neaiÅ¡kumo, tam tikrų reikÅ¡mingų veiksnių neįvertinimo, prieÅ¡taravimo kitai ekspertizės iÅ¡vadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto neÅ¡aliÅ¡kumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiÅ¡kėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009, 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-686/2015).

39. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti apie iÅ¡vadÄ pateikusių eksperčių Å¡aliÅ¡kumÄ ar galimÄ suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi. Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad abejones dėl jų kvalifikacijos patvirtina vien tai, kad teismo paskirtÄ ekspertizę atlikusios medikės nėra įraÅ¡ytos į ekspertų sÄ raÅ¡Ä , prieÅ¡tarauja pačios apeliantės pozicijai, buvusiai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

40. Kaip minėta, bÅ«tent apeliantė, pateikdama ieÅ¡kinį, iÅ¡kėlė klausimÄ dėl ekspertizės skyrimo bÅ«tinybės. Pačios apeliantės 2018-03-09 pateiktame patikslintame praÅ¡yme skirti ekspertizę nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro patvirtintame ekspertų sÄ raÅ¡e nėra ne vieno eksperto, kuris atliktų odontologinę ekspertizę. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir apeliantės kartu su aptartu patikslintu praÅ¡ymu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2017-08-17 VÅ Ä® Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos, 2018-02-26 Lietuvos Respublikos odontologų rÅ«mų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos atsakymai į apeliantės atstovės užklausÄ dėl ekspertizės atlikimo.

41. CPK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės ekspertų arba jie negali bÅ«ti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti.

42. Apeliantės į bylÄ pateikti įrodymai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju susiklostė įstatyme numatyta iÅ¡imtinė situacija, kuomet reikiamos specialybės ekspertų tiesiog nebuvo. Pažymėtina, kad pati apeliantė prašė ekspertizę pavesti atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, kurių specialistės ir atliko ekspertizę. Akivaizdu, kad iki kol nebuvo gauta apeliantei nepalanki iÅ¡vada, Å¡ios įstaigos specialistų kompetencija apeliantei abejonių nekėlė.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, atmeta kaip deklaratyvius ir aiÅ¡kiai nepagrįstus apeliantės skundo argumentus dėl esÄ buvusio pagrindo teismui nesivadovauti ekspertizės aktu ir jame pateiktais atsakymais. Vien atliktos teismo ekspertizės akto neiÅ¡samumas kitokio vertinimo nesuponuoja, juolab kad ir pati apeliantė, turėdama įrodinėjimo pareigÄ (CPK 12, 178 str.), galėjo veikti bylos procese aktyviau, procesiÅ¡kai tinkamu laiku teikti praÅ¡ymus dėl ekspertizę atlikusių asmenų apklausos ar jų iÅ¡vados papildymo.

44. Atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės atstovo praÅ¡ymÄ apklausti ekspertizę atlikusias gydytojas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ekspertizės aktas į byla buvo pateiktas dar 2018-06-22, o praÅ¡ymÄ apklausti jÄ atlikusias gydytojas specialistes atsakovės atstovas pateikė tik 2018-11-28 vykusiame teismo posėdyje, prieÅ¡ pat bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigÄ , jau po to, kai buvo baigtas raÅ¡ytinų įrodymų tyrimas (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 13 min. 10 s.).

Iki tol nei apeliantė, nei jos atstovai pastabų ar praÅ¡ymų nei dėl atliktos ekspertizės, nei dėl bÅ«tinybės apklausti teismo posėdyje kuriuos nors asmenims nereiÅ¡kė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ , apeliantės atstovas net negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai papildomus klausimus bÅ«tina užduoti ekspertėms, taip pat nepateikė jokių kitų duomenų (įrodymų), galėjusių sukelti abejones atliktos teismo pavedimu ekspertizės iÅ¡vados patikimumu ar jos pagrįstumu.

45. CPK normos draudžia vilkinti bylos procesÄ ir nustato pareigÄ visiems proceso dalyviams laiku teikti visus praÅ¡ymus, susijusius su įrodinėjimu, taigi, apeliantė negalėjo turėti jokių lÅ«kesčių, kad procesas gali užtrukti neribotÄ laikÄ ar tiek, kiek laiko ji pati bus pasirengusi bylinėtis, taip pat negalėjo tikėtis, kad įrodymų teikimas, neįgyvendinus įrodinėjimo pareigos pirmosios instancijos teisme, persikels į aukÅ¡tesnės instancijos teismÄ . Kitoks aiÅ¡kinimas neatitiktų pamatinių civilinio proceso tikslų ir principų (kuo greitesnės teisinės taikos atkÅ«rimo, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir veikimo, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai) (CPK 2, 7 str., 42 str. 5 d., 181 str. 2 d.), bylos nagrinėjimo kiekvienoje iÅ¡ teisminių instancijų paskirties (žr. ir Å¡ios nutarties 13, 14 p.) 46.

Kvestionuodama gydytojo odontologo ortopedo M. A. 2017-06-02 atsakyme Pacientų sveikatai žalos nustatymo komisijai pateiktas iÅ¡vadas, kurios visiÅ¡kai sutampa su ekspertizės akte nurodytomis, t. y. kad buvo atlikta kaulo augmentacija (atsakymo ir ekspertizės iÅ¡vados 3 p.), imaplantavimo procedÅ«ra atlikta tinkamai (atsakymo 1 p., iÅ¡vados 5 p.), o periimpalntinas, kuris iÅ¡sivystė po 4 metų nuo medicininių paslaugų suteikimo, yra netinkamos burnos higienos pasekmė (atsakymo 7, 8 p., iÅ¡vados 6 p.), buvo paskirta tinkama jo gydymo taktika (atsakymo 5 p., iÅ¡vados 7 p.), apeliantė teigia, kad jomis negalima vadovautis, kadangi atsakymų formuluotės sudaro pagrindÄ jai spręsti apie jÄ pateikusio gydytojo Å¡aliÅ¡kumÄ .

47. Gydytojas odontologas ortopedas M. A. atsakymuose Nr. 1 ir Nr. 3 nurodė, kad implantacija atlikta nepriekaiÅ¡tingai, pasirinktas puikus gydymo planas, bÅ«tent Å¡ios formuluotės apeliantei sukėlė abejones dėl specialisto neÅ¡aliÅ¡kumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien teikiant iÅ¡vadÄ panaudoti atitinkami epitetai, kuriais specialistas iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl apeliantės gydymo eigos, byloje nesant kitų duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti apie galimÄ jo Å¡aliÅ¡kumÄ , juolab kad Å¡ie atsakymai sutampa ir su vėliau teismo paskirtos ekspertizes akto iÅ¡vadomis, nesudaro prielaidų sutikti su apeliantės skundo argumentais dėl minėto asmens suinteresuotumo bylos baigtimi (Å¡aliÅ¡kumo) ar pagrįstai suabejoti iÅ¡vadų teisingumu.

48. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad byloje esančių įrodymų visuma neteikia pagrindo spręsti, kad prieÅ¡ implantuodama 45 dantį gydytoja privalėjo padaryti naujÄ burnos nuotraukÄ ar kad apeliantei periimplantitas nebuvo laiku diagnozuotas. Tokia aplinkybė, kad kai kurios apeliantei atliktos procedÅ«ros nebuvo apraÅ¡ytos apeliantės paciento kortelėje, taip pat savaime nelemia iÅ¡vados dėl žalos apeliantei padarymo, netinkamai suteikus medicinines paslaugas, ar dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo. Nėra aiÅ¡ku, kaip toks pažeidimas galėjo turėti įtakos periimplantitui ir jo eigai. Kaip minėta, visi specialistai Å¡iuo konkrečiu atveju laikėsi vieningos pozicijos, kad jį lėmė netinkama burnos higiena. Tuo tarpu faktÄ , kad apeliantei buvo / turėjo bÅ«ti žinoma apie burnos higienos svarbÄ , patvirtina ne tik įraÅ¡ai jos pacientės kortelėje, bet ir jos pačios, kaip medikės, turimos profesinės žinios.

49. Aptarimų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje esant pakankamai duomenų apie atsakovės apeliantei suteiktas tinkamos kokybės sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, pakartotinės ekspertizės skyrimas iÅ¡ esmės tiems patiems klausimams iÅ¡spręsti, į kuriuos jau buvo atsakyta gydytojų specialistų, neabejotinai prieÅ¡tarautų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principams (CPK 7 str.), todėl teisėjų kolegija atmeta ir tokius apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiÅ«lyti Å¡alims spręsti pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimÄ .

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (jų apimties), kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, nepažeidė įrodymų tyrimo ar jų vertinimo taisyklių. VisapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs bylos duomenis teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė gydymo paslaugas suteikė tinkamai, dėjo maksimalias pastangas tinkamai įvertinti situacijÄ ir parinkti tinkamiausiÄ gydymo bÅ«dÄ . Dėl bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo 51. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybė, jog sprendimÄ pirmosios instancijos teismas paskelbė po savaitės nuo bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir sprendimo dėl Å¡io ginčo priėmimÄ dar iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės.

52. Pagal CPK 268 straipsnio 1 dalį sprendimas priimamas tuoj pat po bylos iÅ¡nagrinėjimo, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus. CPK 269 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ atidėti – teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , gali nutarti sprendimÄ priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt dienų. Å iuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas priimamas per teismo nustatytÄ terminÄ , o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data.

53. Taigi, iÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į užimtumÄ kitose bylose, bylos sudėtingumÄ , gali arba sprendimÄ priimti tuoj pat po bylos iÅ¡nagrinėjimo, arba jo paskelbimÄ atidėti ne ilgesniam kaip 20 dienų terminui. Nagrinėjamu atveju teismas sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ atidėjo savaitei, t. y. atsižvelgdamas į įstatyme numatyto termino ribas.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad teismas neatidėjo sprendimo paskelbimo maksimaliam įstatyme numatytam terminui, nesudaro jokio pagrindo daryti iÅ¡vados apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčas nėra sudėtingas, bylos apimtis nėra didelė, taigi, tokio termino pirmosios instancijos teismui pakako iÅ¡dėstyti savo sprendimo motyvams. Kitokia apeliantės nuomonė dėl pirmosios instancijos teismo priimto ir paskelbto anksčiau, nei per maksimalų terminÄ , sprendimo stokoja pagrįstumo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 55. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, rengiant šį skundÄ , nekompensuojamos (CPK 93 str.).

56. Atsakovė prašė priteisti jos patirtas 1 475 Eur iÅ¡laidas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nurodytus maksimalius dydžius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytÄ aplinkybę, kad ginčas nėra itin sudėtingas, pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių neįžvelgia, todėl atsakovei atlygintina 1 216 Eur Å¡ių iÅ¡laidų dalis (935,70 Eur x 1,3). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. S.-D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,D. D. odontologijos klinika“ (j. a. k. 124681889) 1 216 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė