2021-09-02 Nr. AB-17435-3-62-3-00370-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1674-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00370-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:18.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. su patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 7SD-5496-(14.7.104); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 7S-227-(14.7.3); 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių įstatymų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 26 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirinktu būdu.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiamu NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 7SD-5496-(14.7.104) atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pareiškėjui galimybę suteikti lygiavertį sklypą ar sklypus bet kurioje Kauno rajono savivaldybės kadastro vietovėje ar visų kitų savivaldybių kadastrinėse teritorijose, pirmenybę teikiant arčiau Kauno rajono savivaldybės esančioms, bei atkurti nuosavybės teisę pagal mirusios pretendentės M. B. B. 1991 m. gruodžio 1 d. prašymą lygiaverčiu žemės sklypu, bet ne atlyginimo pinigais būdu.

3. Pareiškėjas taip pat teigė, kad NŽT 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 7S-227-(14.7.3) nepagrįstai buvo atkurtos pretendentei M. B. B. ((duomenys neskelbtini) mirusi), kurios įpėdinis yra pareiškėjas, nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko M. D. iki nacionalizacijos valdytą 20,27 ha žemės dalį (duomenys neskelbtini) kaime, atlyginant pinigais.

4. Pareiškėjas nesutiko su atlyginimo pinigais būdu, nurodydamas, jog gauti kompensacijos už negrąžintą turtą pinigais nepageidauja.

5. Pareiškėjas paaiškino, jog 2019 m. liepos 23 d. gavo NŽT 2019 m. liepos 9 d. raštą Nr. 7SD-4667- (14.7.104), kuriuo buvo kviečiamas 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. atvykti į pretendentų susirinkimą ir pasirinkti lygiavertį laisvos valstybinės žemės sklypą Kauno rajono Rokų kadastro vietovėje, tačiau šią informaciją pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. liepos 23 d., o kitą dieną susirinkimo laiku turėjo dirbti, todėl pretendentų susirinkime nustatytą dieną negalėjo dalyvauti dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių.

6. Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. liepos 24 d. telefonu informavo NŽT, jog nurodytu laiku negalės atvykti ir bandė susitarti dėl galimybės pasirinkti žemės sklypą kitą dieną arba susirinkimo dieną vėlesniu nei nurodyta laiku, tačiau NŽT atstovė nurodė, kad susirinkimas vyks iki 12.00 val. ir pareiškėjas privalo atvykti nustatytu laiku. NŽT atstovė taip pat nurodė, kad, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, teisės aktai nenumato teisės pretendentui atvykti kitą dieną ar vėliau bei daugiau galimybių pasirinkti kitą kadastro vietovę, todėl daugiau laisvos žemės sklypai pareiškėjui nebus siūlomi. Taigi, pareiškėjo teigimu, susiklosčiusi situacija nulėmė, jog pareiškėjas nepagrįstai neteko galimybės pasirinkti lygiavertį žemės sklypą Rokų ar kitoje kadastrinėje vietovėje.

7. Pareiškėjo teigimu, žemės grąžinimo procedūra nėra užbaigta, nes ir toliau organizuojami susirinkimai dėl laisvoje valstybinėje žemėje projektuojamų žemės sklypų pasirinkimo, o tai reiškia, kad objektyviai egzistuoja galimybė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu Rokų ar kitoje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra laisvų sklypų.

8. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 105 punktą nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus neįvertino aplinkybės, kad į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. atsakovo organizuotą pretendentų susirinkimą pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės atvykti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nusprendė atkurti nuosavybės teises į likusios neatkurtos žemės dalį atlyginant pinigais.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, jog į buvusio savininko M. D. turėtos 25,4 ha žemės (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pretendentei M. B. B. buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2001 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 52/14293, t. y. nuosavybė atkurta į dalį turėtos žemės – 5,13 ha miško (natūra), liko neatkurtos nuosavybės teisės į dalį valdytos 20,27 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno apskrities viršininko įsakymais pretendentė M. B. B. nuolat buvo įtraukiama į naujus pretendentų, pageidaujančių gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos valstybinės žemės fondo, sąrašus, nes pareiškėjas (jos teisių perėmėjas), niekaip negalėjo pasirinkti jam tinkančio Rokų kadastro vietovėje projektuojamo žemės sklypo.

11. Atsakovas nurodė, jog laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose galėjo būti projektuojami suteikiami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam žemės, miško sklypai, nuolat mažėja, todėl taip pat mažėja ir galimybės pretendentams juos rinktis. Kadangi visiems pretendentams Rokų kadastrinėje vietovėje laisvos žemės fondo žemės neužteks, atsakovas, vadovaudamasis Metodikos 29 punktu, pareiškėjui pasiūlė 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 7SD-1594-(14.7.50.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ pasirinkti Kauno rajono savivaldybės ar kitos savivaldybės kadastro vietovę ir apie tai informuoti Kauno rajono skyrių. Taip pat minėtame rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjui per nustatytą terminą nepasirinkus kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.

12. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepasirinko kitos kadastro vietovės, kurioje būtų laisvos valstybinės žemės, taip pat neatvyko į 2019 m. liepos 24 d. atsakovo organizuotą pretendentų susirinkimą, kuriame buvo siūloma pasirinkti projektuojamus žemės sklypus kadastro vietovėje, neatvykimo priežasčių nepagrindė įrodymais, nors telefonu buvo informavęs, kad negalės dalyvauti pretendentų susirinkimą, kadangi dirba. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos 102 ir 103 punktais, įvertinęs tai, kad pareiškėjas į 2019 m. liepos 24 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą pakviestas registruotu laišku neatvyko be pateisinamų priežasčių, skundžiamu NŽT 2019 m. gruodžio 17 sprendimu Nr. 7S-227-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. B. B.“ atkūrė pretendentei M. B. B. nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 20,27 ha žemės, atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais – 6 774 Eur.

13. Atsakovas skundžiamu NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 7SD-5496-(14.7.104) atsisakė dar kartą sudaryti pareiškėjui galimybę pasirinkti lygiavertį sklypą, kadangi pareiškėjas nepasirinko atsakovo 2019 m. kovo 5 d. rašte Nr. 7SD-1594-(14.7.50.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ nurodytu terminu lygiaverčio žemės sklypo kitoje kadastro vietovėje ir taip pat neatvyko į 2019 m. liepos 24 d. atsakovės organizuojamą pretendentų susirinkimą pasirinkti lygiaverčio žemės sklypo Rokų kadastro vietovėje.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 7SD-5496-(14.7.104) ir NŽT 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 7S-227-(14.7.3) bei įpareigojo NŽT Kauno rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 26 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirinktu būdu.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ne kartą buvo kviečiamas į atsakovo organizuojamus pretendentų susirinkimus, kuriuose jis turėjo pasirinkti Rokų kadastro vietovėje žemės sklypų plane neatlygintinai nuosavybėn perduotiną lygiavertį turėtajam žemės sklypą, tačiau pareiškėjo, atvykusio į susirinkimus, netenkino sklypų vietos ir vertė, todėl jis lygiaverčio sklypo nepasirinko. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 7SD-1594-(14.7.50.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, jog mirusios pretendentės M. B. B. vardu yra parengta ir Kauno apskrities viršininko patvirtinta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. RO-149-4658, kadangi pareiškėjas nenurodė kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, pareiškėjo buvo prašoma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai informuoti Kauno rajono skyrių, pateikiant paveldėjimo teises įrodančių dokumentų kopijas. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, nuosavybės teisės į žemę, mišką M. B. B. bus atkuriamos atlyginant pinigais.

16. Teismas nustatė, kad atsakovo 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. 7SD-4667-(14.7.50.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pareiškėjas buvo informuotas ir kviečiamas kaip M. B. B. turto paveldėtojas atvykti į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame turi išreikšti valią dėl projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Atsakovas nurodė, jog jeigu pareiškėjas neatvyks į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirinks projektuojamo žemės sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. Pareiškėjas neatvyko į minėtą susirinkimą, tačiau dar iki susirinkimo pradžios informavo atsakovą, jog nurodytu laiku į susirinkimą negalės atvykti, nes dirba ir neatvykimo į darbą nesuderino su darbdaviu, taip pat prašė sudaryti galimybę atvykti kitu laiku, tačiau atsakovas nesutiko atidėti susirinkimo laiko.

17. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, jog jis informavo atsakovą, kad negalės atvykti į minėtą pretendentų susirinkimą, tačiau savo sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant už valstybės išperkamą turtą pinigais argumentavo tuo, kad pareiškėjas be pateisinamų ir įrodymais nepagrįstų priežasčių neatvyko į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuotą pretendentų susirinkimą.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalimi, Tvarkos 102 punktu nurodė, kad atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pretendentei atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas informavo atsakovą, jog neturi galimybės atvykti į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą pasirinkti žemės sklypo, kadangi nurodytu laiku dirbo. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo nurodomą faktinę aplinkybę, jog jis nurodytu susirinkimo laiku dirbo patvirtina teismui pateikta AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ 2020 m. balandžio 20 d. pažyma, iš kurios matyti, jog pareiškėjas susirinkimo laiku 2019 m. liepos 24 d. dirbo ir negalėjo dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių atvykti į minėtą susirinkimą.

20. Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais, tai, jog pareiškėjo netenkino anksčiau vykusiuose pretendentų susirinkimuose siūlomi žemės sklypai, kurių jis nepasirinko, tai, kad jis nepasirinko kitos kadastro vietovės, kurioje būtų galima suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą, ir tai, kad kviečiamas neatvyko į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą be pateisinamos priežasties, yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstos ir neatitinka Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 102 ir 103 punktuose numatytų sąlygų atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu.

21. Teismas, apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, laikėsi pozicijos, kad nors pareiškėjas ir neatvyko į paminėtą pretendentų susirinkimą, tačiau tai padarė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi nurodytu susirinkimo laiku dirbo bei informavo atsakovą apie neatvykimo priežastis, prašydamas pakeisti susirinkimo laiką.

22. Teismas taip pat nenustatė duomenų, jog Rokų kadastro vietovėje neliko laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima projektuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, atsakovas nepaneigė, jog Rokų kadastro vietovėje, jo paties tvirtinimu, dar yra likusios 30,1046 ha laisvos valstybinės žemės.

23. Teismas pripažino, jog atsakovo pasirinktas veikimo būdas nevertinti pareiškėjo aktyvių pastangų dar iki susirinkimo pradžios informuoti, jog negalės atvykti į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą dėl to, jog dirba, ir netenkinti jo prašymo atidėti susirinkimo laiką, nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimus. Taigi, įvertinęs atsakovo veiksmus, konstatavo, kad atsakovas, priimdamas pareiškėjui nepalankų sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, neturėjo teisės nepaisyti piliečio išreikštos valios atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu ir taip paneigti pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu sklypu.

24. Teismas, pripažinęs, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas neišnaudojo visų teisės aktuose numatytų procedūrinių galimybių pretendentei atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu Rokų kadastro vietovėje Kauno rajone, skundžiamus sprendimus panaikino kaip nepagrįstus ir neteisėtus, kadangi jie neatitiko teisės aktų reikalavimų ir faktinių aplinkybių vertinimo bei įpareigojo NŽT Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirinktu būdu.

III. 25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, atitinkamai toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

27. Atsakovas, remdamasis Tvarkos 24 ir 29 punktais pažymi, kad atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė prašymo, kurioje kadastro vietovėje pageidautų projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ar miško sklypą, turėjo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę ar mišką atlyginant pinigais, tačiau atsižvelgęs į pareiškėjo 2019 m. gegužės 30 d. prašyme išdėstytus teiginius dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė sprendimą šį prašymą nagrinėti rengiant paskesnį Rokų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, tačiau atsakovo teigimu, teismas, be jokio teisinio pagrindo ir sprendime nenurodydamas motyvų, įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirinktu būdu.

28. Atsakovas pažymi, kad 2019 m. liepos 9 d. raštu informavo pareiškėją, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas įsakymu patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Rokų ir Linksmakalnio seniūnijų Rokų kadastro vietovėje, sąrašą. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į pretendentų susirinkimą išreikšti valią dėl projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų, tačiau pareiškėjui neatvykus į minėtą susirinkimą rinktis arba atvykus ir nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės atkuriamos pinigais.

29. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog likus vienai dienai iki pretendentų susirinkimo telefonu buvo informuotas apie tai, kad pareiškėjas negalės atvykti į pretendentų susirinkimą, kadangi dirba, tačiau atsakovo teigimu, jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių negavo. Atsakovo teigimu, tai nėra pakankamas pagrindas atidėti arba nukelti susirinkimą, kadangi susirinkimas vyksta pagal teisės aktuose numatytą tvarką ir jame dalyvauja ne tik institucija, projekto autorė, bet ir kiti pretendentai, kurie kviečiami pagal teisės aktuose numatytą eilę.

30. Atsakovas, priešingai negu nurodyta skundžiamame sprendime, teigia, kad jis vadovavosi teisės aktais ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija bei teikė gerą administravimą visų pretendentų atžvilgiu, neišskirdamas vieno pretendento, kuris elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nepateikdamas laiku prašymo ir neatvykdamas į pretendentų susirinkimą (nepateikdamas pateisinamos priežasties įrodymų).

31. Atsakovas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjo prašomus sprendimus, kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

32. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nesutinka su juo ir prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi pareiškėjui nuosavybės teisės turi būti atkurtos pasirinktu būdu ir vis dar yra galimybė įgyvendinti šį būdą. Remdamasis Tvarkos 1021 ir 103 punktais nurodo, kad NŽT neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, kadangi pareiškėjas raštą apie organizuojamą pretendentų susirinkimą gavo tik dieną prieš minėtą susirinkimą, tuo pačiu, nedelsiant informavo atsakovą, kad neturi galimybės atvykti į pretendentų susirinkimą kadangi dirbo nurodytu laiku. Pareiškėjo teigimu, jis teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog jis susirinkimo dieną dirbo ir negalėjo dėl objektyvių priežasčių atvykti į minėtą susirinkimą, todėl NŽT teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė pateisinamos priežasties įrodymų yra nepagrįsti.

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog NŽT pasirinktas veikimo būdas nevertinti pareiškėjo aktyvių pastangų ir prašymo atidėti susirinkimo laiką, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu gero administravimo principą. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, NŽT ginčo situaciją vertino formaliai taikydama įstatymų nuostatas, nors administracinių teismų praktikoje pažymima, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 7SD-5496-(14.7.104.) ir NŽT 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 7S-227-(14.7.3.) panaikinimo ir įpareigojimo NŽT Kauno rajono skyriui pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jo pasirinktu būdu nagrinėti iš naujo.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamus Sprendimus panaikino ir įpareigojo NŽT pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, nes pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. yra nurodęs savo valią dėl atlyginimo būdo, prašydamas už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu sklypu kaimo vietovėje, pareiškėjas žemės sklypo pasirinkti ir pretendentų susirinkime dalyvauti negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, be to, atsakovas nevertino pareiškėjo aktyvių ir savalaikių pastangų informuoti apie negalėjimą dalyvauti susirinkime.

37. . Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog skundžiami aktai yra neatitinkantys teisės aktų reikalavimų ir faktinių aplinkybių vertinimo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šie aktai teisėti ir pagrįsti, nes pareiškėjas neatvyko į rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, nepateikė duomenų, kad tam sutrukdė svarbios, ne nuo jo valios priklausančios priežastys, todėl pagrįstai nuspręsta už valstybės išperkamą žemę pareiškėjui atlyginti pinigais.

38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

39. Byloje skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 7SD-5496-(14.7.104.) NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad atsisako dar kartą sudaryti pareiškėjui galimybę pasirinkti lygiavertį sklypą, kadangi pareiškėjas nepasirinko atsakovo 2019 m. kovo 5 d. rašte Nr. 7SD-1594-(14.7.50.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ nurodytu terminu lygiaverčio žemės sklypo kitoje kadastro vietovėje ir taip pat neatvyko į 2019 m. liepos 24 d. atsakovės organizuojamą pretendentų susirinkimą pasirinkti lygiaverčio žemės sklypo Rokų kadastro vietovėje. Kitu byloje kundžiamu NŽT direktoriaus 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 7S-227-(14.7.3.) pretendentei M. B. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 20,27 ha žemės, atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais – 6 774 Eur.

40. 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1925 pakeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis ją išdėstant taip: „Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.“

41. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra M. B. B., kuri nuo 2001 metų yra tarp pretendentų atkurti nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę, teisių perėmėjas. Jis ne kartą dalyvavo NŽT Kauno skyriaus organizuojamuose pretendentų susirinkimuose ir pageidavo gauti lygiavertį žemės ar miško plotą Rokų kadastrinėje vietovėje. Taigi, pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka buvo išreiškęs valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo..

43. Pagal Nutarimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija) 105 punktą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyrius išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo pagal Žemės įvertinimo metodiką papildo šią bylą valstybės išperkamo turto vertės skaičiavimais ir pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui;

žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės išperkamo turto vertę ir piliečiui sutikus žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius; išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį;

žemėtvarkos skyriaus vedėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka šios tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus;

žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus ir sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą. Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį.

Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų.

Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

44. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į pretendentų susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2019 m. liepos 24 d., buvo kviečiamas NŽT Kauno skyriaus 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. 7SD-4667-(14.7.50.), kuris jam buvo įteiktas 2019 m. liepos 23 d.. Pareiškėjas teigia, kad pretendentų susirinkime negalėjo dalyvauti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (dėl užimtumo darbe). Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovas duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus nepateikė. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o tai suponuoja išvadą, jog atsakovui nebuvo pagrindo ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais. Atsakovas taip pat neįrodė, jog Rokų kadastro vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės bei kad šioje kadastro vietovėje nebebus rengiamas kitas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartas Įstatymo bei Nutarimo nuostatas, NŽT Kauno rajono skyrius sprendimas bei NŽT Sprendimas dėl atlyginimo pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę pinigais nepagrįsti, prieštarauja gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principams, nes pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo išreiškęs valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo bei įrodė, jog į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimus ir įpareigojo NŽT pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė