1199d9dc-8fef-45db-945f-9515dcaf4a8f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-187-656/2015Teisminio proceso Nr.2-68-3-35668-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 119.6; 122.2;122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. kovo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (apelianto) UAB „Transtira“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Transtira“ ieÅ¡kinį atsakovui Allianz-Tiriac Asigurari, atsakingam draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje „ERGO Insurance SE“, Lietuvos filialui dėl nuostolių atlyginimo.Teismasn u s t a t ė :

I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas UAB „Transtira“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui Rumunijos draudimo bendrovei Allianz-Tiriac Asigurari ir atsakingam draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje „ERGO Insurance SE“, Lietuvos filialui dėl nuostolių atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Rumunija yra Europos SÄ jungos narės, todėl sprendžiant bylos, turinčios tarptautinį elementÄ , teismingumo klausimÄ , taikytinos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos. 2000 m.

Gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 3 skirsnis nustato jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su draudimu. Å io skirsnio 9 straipsnio 1 dalies b punktas suteikia teisę draudikui iÅ¡kelti bylÄ kitoje valstybėje narėje, jeigu ieÅ¡kinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas nėra tiesioginiuose draudimo teisiniuose santykiuose, kad ginčo Å¡alys nėra sudariusios draudimo sutarties, viena kitos atžvilgiu jos nėra nei draudikai, nei apdraustieji, nei naudos gavėjai.

Be to,. Å¡iuo atveju dar nėra nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Pažymėjo, kad Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 parengtoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1) yra pasisakyta dėl silpnesniosios pusės ir minėto Reglamento nuostatų taikymo, kurioje nurodyta, jog tokiose bylose sprendžiant ir teismingumo klausimus svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas kaip nukentėjusysis trečiasis asmuo / naudos gavėjas gali bÅ«ti pripažintas silpnesniÄ ja Å¡alimi ir jam taikoma Å¡iame reglamente numatyta apsauga, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nelaikytinas silpnesniÄ ja Å¡alimi.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys nėra teismingas Lietuvos teismams. Civilinio proceso kodekso 782 straipsnis nustato, kad tuo atveju, jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, tai pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai IeÅ¡kovas (apeliantas) UAB „Transtira“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį.Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:1.

Teismas neteisingai aiškino 2000-12-22 Tarybos Reglamento (EB) Nr.44/2001 9 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatas, nurodydamas, kad, ieškovas negali jomis vadovautis, nes nėra transporto priemonės draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas. Apelianto tvirtinimu, jis gali ir nebūti transporto priemonės draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas, kad galėtų pasinaudoti Reglamento (EB) Nr.44/2001 9 straipsnio 1 dalies b) punkte nurodyta teise. Tam reikia būti naudos gavėju užsienio Draudiko atžvilgiu, kas šiuo atveju ir yra – ieškovas yra naudos gavėjas atsakovo Allianz-Tiriac Asigurari atžvilgiu.Šioje byloje eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, kurio metu į UAB „Transtira“ automobilį Mersedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Rumunijos draudimo bendrovėje Allianz-Tiriac Asigurari. UAB „Transtira“ siekdama prisiteisti iÅ¡ avarijos kaltininko žalÄ yra naudos gavėjas, todėl pagrįstai remdamasi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 1 dalies b) punkto pagrindu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį naudos gavėjo, ieÅ¡kovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.2.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 parengtoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1 nurodė, kad Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Reglamento Nr. 44/ 2001 11 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta nukentėjusiosios Å¡alies tiesioginio ieÅ¡kinio galimybė draudikui, nukreipia į Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punktÄ , kuriame galimybė kelti bylÄ draudikui kitoje valstybėje, nei nuolatinė jo gyvenamoji ar verslo vieta, suteikta draudėjui, apdraustajam ar naudos gavėjui Å¡ių ieÅ¡kovų nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.

Tačiau Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalies nuoroda į to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktÄ nereiÅ¡kia, kad nukentėjusysis tiesiogini ieÅ¡kinį gali kelti tik draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme. Taigi Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalis iÅ¡plečia galimų ieÅ¡kovų sÄ raÅ¡Ä , nepriskiriant nukentėjusiosios Å¡alies nė vienam ieÅ¡kovui 9 straipsnio 1 dalies b punkto prasme (draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas). Jei nukentėjusiajai Å¡aliai nebÅ«tų suteikta teisės kreiptis į jos pačios nuolatinės gyvenamosios vietos teismÄ , ji netektų apsaugos, tapačios apsaugai, kuri Å¡iuo reglamentu suteikta kitoms ginčuose, susijusiuose su draudimu, silpnesnėmis laikomomis Å¡alims ir todėl prieÅ¡tarautų Å¡io reglamento dvasiai.

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje apžvalgoje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad nukentėjusiajai Å¡aliai suteikta teisė kreiptis į jos pačios nuolatinės gyvenamosios vietos teismÄ , nes ji turi apsaugÄ , tapačiÄ apsaugai, kuri Å¡iuo reglamentu suteikta kitoms ginčuose, susijusiuose su draudimu, silpnesnėmis laikomomis Å¡alims. UAB „Transtira“ nėra subjektas, perėmęs nukentėjusiojo teises reikalavimo teisių perleidimo bÅ«du, todėl UAB „Transtira“ turi teisę pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį atsakingam užsienio draudikui savo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo ir jo teismingumo klausimus, netinkamai nustatė ginčo Å¡alis siejančių teisinių santykių pobÅ«dį, netinkamai vadovavosi Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatomis, dėl ko priėmė nepagrįstÄ nutartį.

Byloje keliamas ieÅ¡kinio, turinčio tarptautinį elementÄ , teismingumo klausimas.Teismas užsienio (tarptautinį) elementÄ turinčioje byloje privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ , t. y. patikrinti, ar byla jam teisminga. Šį klausimÄ teismas sprendžia ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio spręstina, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kurio metu į UAB „Transtira“ automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis IVECO, valst. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Rumunijos draudimo bendrovėje Allianz-Tiriac Asigurari.

Eismo įvykio metu UAB „Transtira“ automobilis buvo apgadintas galimai dėl atsakovo kaltės, dėl ko ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo automobilio draudiko - Rumunijos draudimo bendrovės Allianz-Tiriac Asigurari. Toks ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iÅ¡ draudimo teisinių santykių, susijusių su žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į materialinio ginčo pobÅ«dį, kilusio ginčo jurisdikcijos klausimai, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, reglamentuojami vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustatytomis taisyklėmis, o konkrečiai, Reglamento 9 str. 1 d.

b) punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylÄ galima iÅ¡kelti kitoje valstybėje narėje, jeigu ieÅ¡kinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieÅ¡kovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. AiÅ¡kinant Å¡io punkto prasmę pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nėra nei naudos gavėjas,nei silpnesnioji Å¡alis, dėl ko sprendė, kad vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 ginčui netaikytinas iÅ¡imtinis teismingumas ir jo nagrinėjimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai. 2005-05-12 Teisingumo teismo sprendimo byloje C-112/03 41 punktu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Reglamento 9 str. 1 d.

b) punktas sukonstruotas taip, kad aiÅ¡kiai leistų naudos gavėjui pagal draudimo sutartį iÅ¡kelti draudikui bylÄ savo nuolatinės gyvenamosios ar buveinės vietos teisme, jeigu draudiko veiklos ar gyvenamoji vieta (tuo pačiu ir buveinė) yra kitoje ES Å¡alyje (iÅ¡skyrus DanijÄ ). Å iame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad tokiu reglamentavimu Taryba siekė apsaugoti ekonomiÅ¡kai silpnesnę draudimo santykių dalyvių pusę (stipresne laikydamas draudikÄ , kurio draudimo santykių sfera yra profesionali veikla).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 parengtoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1 nurodyta, kad nukentėjusieji, patyrę žalos arba buvę sužaloti kitoje valstybėje narėje, savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje turi teisę atsakingam draudikui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Jei nukentėjusiajam nebÅ«tų suteikta teisė kreiptis į jo paties nuolatinės gyvenamosios vietos teismÄ , jis netektų apsaugos, tapačios apsaugai, kuri Reglamentu Nr. 44/2001 suteikta kitoms ginčuose, susijusiuose su draudimu, pripažintinomis silpnesnėmis Å¡alims (30 p.).Å ių aplinkybių kontekste teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra silpnesnioji Å¡alis, galimai nukentėjęs eismo įvykyje ir siekiantis žalos iÅ¡ galimai kaltos Å¡alies draudiko, todėl remiantis Reglamento Nr. 44/2001 nuostatomis, turi teisę ginÄÄ inicijuoti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, t.y.

Lietuvos teisme.Atsižvelgiant į aptartÄ konstatuotina, kad apylinkės teismas ieÅ¡kinį dėl teismingumo taisyklių pažeidimo atsisakė priimti nepagrįstai, nutartis naikintina, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti tam pačiam teismui ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjas                                                                                                         Andrius Ignotas