1199aba2-33db-40cb-b73d-d7a5052325fa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1605-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25024-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.11.1.; 45.2.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „TORPOL Baltija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

G. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „TORPOL Baltija“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas D. G. P. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti 2013-05-07 su atsakovu UAB „TORPOL Baltija“ sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo sumokėtÄ 360 Lt dydžio avansÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-05-07 kavinės „Marceliukės klėtis“ patalpose biorezonansinės produkcijos pristatymo metu ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir iÅ¡ atsakovo nusipirko čiužinį, už kurį sumokėjo 360 Lt avansÄ , o likusiÄ sumÄ susitarė sumokėti kitÄ dienÄ .

Pasitaręs su sutuoktine, ieÅ¡kovas kitÄ dienÄ nutarė sutartį nutraukti ir įsigytÄ prekę grÄ Å¾inti, tačiau atsakovas atsisakė priimti prekę ir grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2013-06-05 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, sudarytÄ ne prekybai skirtoje patalpoje, ir nutarė patenkinti pirkėjo reikalavimÄ nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ bei pasiÅ«lė atsakovui reikalavimÄ Ä¯vykdyti iki 2013-06-17.

Nepaisant to, atsakovas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo neįvykdė.Atsakovas UAB „TORPOL Baltija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovui gaminių demonstracijos metu buvo įteiktas naujas čiužinys, o grÄ Å¾inamas jo čiužinys akivaizdžiai buvo panaudotas. Å alys sudarė prekės pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį, nes ieÅ¡kovas sumokėjo tik dalį prekės kainos. Mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja nutraukti sutartį ir priimti atgal gaminį, kadangi nebuvo atsakovo apie sutarties nutraukimÄ informavęs raÅ¡tu, kaip tai numato CK 6.357 str.

Atkreipė dėmesį, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2013-06-05 nutarimÄ atsakovas apskundė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino – pripažino niekine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento pirkimo-pardavimo sutarties 7.3 sÄ lygÄ , taip pat užsakymo-sutarties Nr. 01561 sÄ lygÄ dėl administravimo mokesčio mokėjimo nutraukiant sutartį, nutraukė 2013-05-07 pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį bei užsakymÄ -sutartį Nr. 01561 bei priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 360 Lt sumÄ .Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kuri sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje (CK 6.357 str.).

Taigi, teismas vertino, kad tarp Å¡alių iÅ¡kilęs ginčas turėtų bÅ«ti vertinamas ne tik pagal CK 6.350-6.370 str., bet taip pat pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo normas, Lietuvos Respublikos parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 170, Mažmeninės prekybos taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697, Daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 217, bei Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose vietose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001-07-11 įsakymu Nr. 226.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas sutartį neturėjo jokios realios galimybės įvertinti atsakovo siÅ«lomos prekės patikimumo, tinkamumo ir atitikimo tos prekės rÅ«Å¡ims keliamiems reikalavimams, t. y. ieÅ¡kovui nebuvo sudarytos galimybės tikslinti sutarties sÄ lygų, kadangi jam buvo pateiktas standartinių sÄ lygų sutarties tekstas. Teismo vertinimu, tokie atsakovo, kaip verslo subjekto, veiksmai ieÅ¡kovo, kaip vartotojo, atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningi, apribojantys vartotojo pasirinkimo laisvę ir elgesį siÅ«lomos prekės atžvilgiu, neatitinka profesinio atidumo reikalavimų (NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas).

Teismo vertinimu, šalių sudarytoje užsakyme-sutartyje nurodyta nuostata, kad pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo atveju sutinka mokėti pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo administravimo mokestį, t. y. netesybas, atsiradusias dėl pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų pirkėjo prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties bendros sumos ir sudaro 20 procentų, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtintoms CK 6.357 str. 6-11 dalyse, kuriomis remiantis pirkėjui suteikiama teisė nutraukti sutartį per 7 dienas pardavėjui raštu pranešus ir nesuvaržant jo jokiais kitais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis.

Taigi, teismas konstatavo, kad minėta užsakymo-sutarties sÄ lyga yra niekinė ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Taip pat, teismo vertinimu, sutarties standartinių sÄ lygų 7.3 p. numatyta daiktų grÄ Å¾inimo apribojimo sÄ lyga, kad pirkėjo reikalavimas pakeisti prekę analogiÅ¡komis prekėmis arba grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus netaikomas, jeigu pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiÅ¡kumas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento, kadangi įstatymas suteikia vartotojui teisę visais atvejais, jeigu nepatinka nupirkto daikto forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiÅ¡kumas, pakeisti jį analogiÅ¡kais kitų matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiÅ¡kumo daiktais (CK 6.362 str., Daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisyklių 14 d.).

Teismas nurodė, kad pagal Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose vietose taisyklių 12 p. kilus ginčui tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl grÄ Å¾inamos prekės iÅ¡vaizdos atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ prie Ūkio ministerijos, pateikiant čiužinį, kad bÅ«tų nustatyti kompetentingo asmens daikto naudojimosi požymiai. Tuo tarpu byloje esantis 2013-05-13 sudarytas prekių apžiÅ«ros aktas bei nuotraukos patvirtina tik aplinkybę, kad čiužinys buvo apžiÅ«rėtas.

Taigi, teismo vertinimu, apžiÅ«ra buvo atlikta nesant kompetentingų tai atlikti asmenų. ApžiÅ«ros metu užfiksuoti iÅ¡oriniai pažeidimai, tačiau nėra įvertinta, kokiu bÅ«du tie pažeidimai galėjo atsirasti ant Å¡io čiužinio. Daikto ar jo pakuotės iÅ¡vaizdos pakeitimų, kurie buvo bÅ«tini norint apžiÅ«rėti gautÄ daiktÄ , negalima laikyti esminiais daikto iÅ¡vaizdos pakeitimais (CK 6.357 str. 7 d.). Teismo vertinimu, pagal užfiksuotus čiužinio iÅ¡orinius pažeidimus galima teigti, kad daugelis jų galėjo atsirasti ieÅ¡kovui iÅ¡pakuojant ir apžiÅ«rint gautÄ daiktÄ ar jo transportavimo metu.

Taigi konstatavo, kad čiužinys nebuvo iÅ¡ esmės pasikeitęs, o tam tikri jo iÅ¡orės pažeidimai (kurių kilmė byloje nenustatyta) galėjo atsirasti ne dėl naudojimosi nupirkta preke. Taigi, vertindamas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį nepraleisdamas CK 6.357 str. 6 d. numatyto 7 dienų termino, o atsakovas nevykdė jam nustatytos pareigos kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ prie Ūkio ministerijos, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nutraukti 2013-05-07 sutartį ir grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas UAB „TORPOL Baltija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, taip pat prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamų dokumentų patvirtintas kopijas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas prekę iÅ¡bandė vykusio pristatymo metu, ko neginčijo ir pats ieÅ¡kovas, taigi nėra pagrindo teigti, jog jis neturėjo realios galimybės įvertinti atsakovo siÅ«lomos prekės tinkamumo.

Ä®sitikinti prekės patikimumu įmanoma tik prekę naudojant kurį laikÄ , tačiau Å¡iam tikslui sutartyse yra nurodomas prekės garantinis terminas. Mano, kad prekių atitiktį tos prekės rÅ«Å¡ims keliamiems reikalavimams gali įvertinti tik kompetentingos institucijos, tačiau ne pirkėjas. Nurodo, kad teisės aktai nenumato draudimo sudaryti su vartotojais standartines pirkimo-pardavimo sutartis, o Å¡iuo atveju pirkėjas su tokiomis sÄ lygomis pasiraÅ¡ydamas sutartį sutiko, pasiÅ«lymų dėl sÄ lygų pakeitimo nereiÅ¡kė.

Tik pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų įvertinimas negali bÅ«ti pagrindas pripažinti NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo, nes Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti įvertinta atsakovo, kaip Å«kio subjekto, veikla, o to nepadarius nebuvo pagrindo konstatuoti, jog atsakovo, kaip verslo subjekto, veiksmai ieÅ¡kovo, kaip vartotojo, atžvilgiu buvo nesÄ Å¾iningi, apribojantys vartotojo pasirinkimo laisvę ir elgesį siÅ«lomos prekės atžvilgiu, neatitiko profesinio atidumo reikalavimų.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nekėlė atsakovui jokių pretenzijų dėl numatyto administravimo mokesčio nutraukus sutartį, o kadangi Å¡i sÄ lyga nebuvo ginčo dalykas, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, nesusijusias su ginčo dalyku. Nurodo, kad Å¡iuo atveju taikytinas CK 6.357 str., numatantis tik tai, kad prekė gali bÅ«ti grÄ Å¾inama tik jei jos iÅ¡vaizda nepasikeitė, o ne CK 6.362 str., numatantis pirkėjui galimybę prekę grÄ Å¾inti per 14 dienų, kaip nurodė teismas. Pažymėjo, kad pagal Ūkio ministro įsakymo Dėl daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo 17 p. čiužiniai patenka į daiktų sÄ raÅ¡Ä , kuriuos pardavėjas turi teisę atsisakyti priimti atgal arba pakeisti.

Taigi, mano, kad teismas nepagrįstai pripažino pirkimo-pardavimo sutarties 7.3 p. kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾inęs prekę išėjo iÅ¡ atsakovo biuro ir nereagavo į siÅ«lymÄ vykti į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ pateikti prekes ekspertizei, nors jo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Taigi Å¡ios pareigos atsakovas negalėjo įvykdyti dėl ieÅ¡kovo kaltės. Nurodė, kad atsakovas ne kartÄ yra kreipęsis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ dėl atsakovo platinamų čiužinių pateikimo ekspertizei, tačiau Å¡i įstaiga tai atsisakė atlikti motyvuodama tuo, jog ji neturi įgaliojimų, sÄ lygų bei patvirtintos metodikos, įrangos bei specialistų.

Taigi, mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ nagrinėjamu atveju. PraÅ¡o prijungti prie bylos dokumentus, kurie patvirtina atsakovo platinamų prekių priskyrimÄ medicinos prietaisams, bei Valstybines ne maisto produktų inspekcijos raÅ¡tÄ , patvirtinantį atsakovo negalėjimÄ pateikti ieÅ¡kovo prekę ekspertizei dėl daikto iÅ¡vaizdos pakeitimų.IeÅ¡kovas D. G. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti.

Nurodė, kad reprezentuojant prekes nebuvo pateikti čiužinių gamykliniai pasai, rašytinės eksploatacijos instrukcijos, gamyklinė žyma apie garantinį laikotarpį, gamybos aprašymas, taip pat rašytinė prekių kaina. Pažymėjo, kad čiužinio pakuotė buvo su pažeidimais, o pats čiužinys buvo bandytas ir panaudotas jau prezentacijos metu.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas UAB „TORPOL Baltija“ sudarydamas sutartį su ieÅ¡kovu joje numatė nesÄ Å¾iningas standartines sutarties sÄ lygas, taip pat nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo atsakovui grÄ Å¾inamÄ prekę (čiužinį), todėl to pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-07 ieÅ¡kovas D. G. P. sudarė su atsakovu UAB „TORPOL Baltija“ užsakymÄ -sutartį Nr. 01561 bei pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį Nr. 01561. Minėtos sutarties pagrindu ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo nusipirko čiužinį, kurio kaina 1 790 Lt. Sutartis buvo sudaryta kavinės „Marceliukės klėtis“ patalpose. Å ios sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 360 Lt avansÄ . 2013-05-08 ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nutraukti sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį. 2013-05-13 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog nutarė atsisakyti pirkinio, taip pat pateikė pareiÅ¡kimÄ Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. 2013-06-05 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimÄ , kuriuo patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir rekomendavo atsakovui iki 2013-06-17 nutraukti sutartį bei grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ .

Atsakovas nesutinka nutraukti sutartį bei grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , kadangi, jo teigimu, grÄ Å¾inama prekė buvo naudota. Tarp Å¡alių ginčas kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo bei sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo, sprendžiant, ar ieÅ¡kovo atsakovui pageidaujama grÄ Å¾inti prekė ieÅ¡kovo buvo naudojama ir ar ieÅ¡kovas turi teisę Å¡iÄ prekę grÄ Å¾inti atsakovui. Tarp Å¡alių ginčo dėl to, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kuri sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje, nekyla, nes pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs prekę Å¡eimos poreikiams tenkinti, o pardavėjas yra verslininkas – juridinis asmuo.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju taikytinos CK vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios nuostatos ir specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo teisių apsaugÄ (CK 6.350 str., 6.357 str.). Taigi atsakovui, kaip verslo subjektui, savo srities profesionalui taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo reikalavimai.Tarp Å¡alių sudarytos pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties 7.4 p. numatyta, kad pirkėjas turi teisę nutraukti Å¡iÄ sutartį remdamasis CK 6.357 str. 6-11 dalimis ir grÄ Å¾inti nenaudotas prekes apie tai praneÅ¡amas pardavėjui raÅ¡tu per 7 dienas nuo sutarties sudarymo dienos.

Taip pat sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose, Å¡alių teises ir pareigas reglamentuojančiose CK 6.357 str. 7 d. ir Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001-07-11 įsakymu Nr. 226, 9 p. normose buvo numatyta, kad savo teise nutraukti sutartį ar jos atsisakyti pirkėjas gali pasinaudoti, jei daiktas nebuvo sugadintas ar jo iÅ¡vaizda iÅ¡ esmės nepasikeitė, kad daikto ar pakuotės pakeitimo, kurie buvo bÅ«tini norint apžiÅ«rėti daiktÄ , negalima laikyti esminiais daikto iÅ¡vaizdos pakeitimais, kad kai kyla ginčas dėl daikto iÅ¡vaizdos, gali bÅ«ti skiriama ekspertizė, kurios iÅ¡laidas atlygina kaltoji Å¡alis.

IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nurodė, kad grįžęs namo prekę tik iÅ¡pakavo, tačiau sužinojęs, jog sutuoktinė įsigijo labai panašų čiužinį, nusprendė šį grÄ Å¾inti atsakovui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas į atsakovÄ dėl prekės grÄ Å¾inimo kreipėsi 2013-05-08, t. y. kitÄ dienÄ po prekės įsigijimo. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas 2013-05-13 apžiÅ«rėjęs prekę nustatė, jog ji buvo naudota, t. y., atsakovo teigimu, buvo pakitusi jos iÅ¡vaizda, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, net ir naudojimasis čiužiniu vienÄ dienÄ negalėjo įtakoti tokių jo sugadinimų, kuriuos nurodė atsakovas (paÅ¡alinių dalelių buvimo, iÅ¡trauktų siÅ«lų, vilnos susivėlimo).

Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovas, jam buvo parduotas čiužinys, demonstruotas produkcijos pristatymo metu, kuris ten ir buvo iÅ¡pakuotas ir jį galėjo iÅ¡bandyti visi produkcijos pristatyme dalyvavę asmenys. Taigi, atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovui suteikus naujÄ prekę, atsakovui ji buvo grÄ Å¾inta naudota, dėl ko atsakovas turi teisę tokios prekės iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriimti. Pažymėtina ir tai, kad Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001-07-11 įsakymu Nr. 226, 12 p. numatyta, jog jeigu kyla ginčas dėl daikto iÅ¡vaizdos pasikeitimų ar daikto sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ prie Ūkio ministerijos ir dalyvaujant pirkėjui (vartotojui) pateikti prekę ekspertizei.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog kilus ginčui tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl grÄ Å¾inamos prekės iÅ¡vaizdos atsakovas turėjo pareigÄ kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ prie Ūkio ministerijos, pateikiant čiužinį, kad bÅ«tų nustatyti kompetentingo asmens daikto naudojimosi požymiai, o Å¡iuo atveju atsakovui tik apžiÅ«rėjus čiužinį nėra įvertinta, kokiu bÅ«du nurodyti pažeidimai galėjo atsirasti ant čiužinio.

Pažymėtina, kad, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nereagavo į atsakovo siÅ«lymÄ vykti į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ pateikti prekes ekspertizei, tačiau Å¡ie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais į bylÄ pateiktais įrodymais. Be to, Å¡ie atsakovo motyvai negali bÅ«ti pagrindu, pateisinančiu jo neveikimÄ nagrinėjamu atveju. Nors atsakovas teigia, kad ne kartÄ yra kreipęsis į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ dėl atsakovo platinamų čiužinių pateikimo ekspertizei ir Å¡i įstaiga tai atsisakė atlikti motyvuodama tuo, jog ji neturi įgaliojimų, sÄ lygų bei patvirtintos metodikos, įrangos bei specialistų, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju ėmėsi atitinkamų aktyvių veiksmų, siekdamas iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, taip pat tai, jog ieÅ¡kovas į atsakovÄ kreipėsi kitÄ dienÄ po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. sutarties nutraukimo teisę įgyvendino laikydamasis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatų ir sutarties 7.4 p. numatytos tvarkos ir terminų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo pagrįsto ir pakankamo pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kovo grÄ Å¾inamÄ prekę.

Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pagal Daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 217, 17 p. čiužiniai patenka į daiktų sÄ raÅ¡Ä , kuriuos pardavėjas turi teisę atsisakyti priimti atgal arba pakeisti, t. y. ginčo prekė yra medicinos prietaisas, todėl be pardavėjo sutikimo negrÄ Å¾intinas (patenka į negrÄ Å¾intinų daiktų sÄ raÅ¡Ä ). Taigi, atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino pirkimo-pardavimo sutarties 7.3 p. kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo čiužinio nėra pagrindo priskirti iÅ¡imtinai medicininių prietaisų kategorijai, kadangi Å¡i aplinkybė nėra pagrįsta byloje pateiktais ir įvertintais dokumentais bei įrodymais. Be to, nustatyta, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti sutartį ir grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus, nes iÅ¡ esmės atsisako sutarties CK 6.357 str. 6 d. ir pirkimo-pardavimo sutarties 7.4 p. pagrindu, o ne dėl minėtų taisyklių 14 p. nurodytų priežasčių (ne dėl prekės spalvos, formos ir kt.), todėl įsakymo 17 p. nuostatos Å¡iuo atveju netaikytinos.Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieÅ¡kovas nekėlė atsakovui jokių pretenzijų dėl administravimo mokesčio nutraukus sutartį, todėl, atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, nesusijusias su ginčo dalyku.

Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju atsižvelgia į tai, jog tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys, ir daro iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, jog atsakovo įpareigojimas nutraukiant sutartį mokėti administravimo mokestį ir sutarties 7.3 p. nurodyta daiktų grÄ Å¾inimo apribojimo sÄ lyga prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, Å¡ios sÄ lygos yra niekinės ir negaliojančios nuo sutarties sudarymo momento.

Pažymėtina, kad pirkėjo teisės nutraukti sutartį negalima varžyti jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba kokiu nors bÅ«du apriboti ar panaikinti (CK 6.357 str. 6 d.). Taip pat nėra pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui nebuvo sudarytos galimybės tikslinti sutarties sÄ lygų, kadangi jam buvo pateiktas standartinių sÄ lygų sutarties tekstas, o tokie atsakovo, kaip verslo subjekto, veiksmai ieÅ¡kovo, kaip vartotojo, atžvilgiu yra nesÄ Å¾iningi, apribojantys vartotojo pasirinkimo laisvę ir elgesį siÅ«lomos prekės atžvilgiu, neatitinka profesinio atidumo reikalavimų.

Apeliaciniame skunde atsakovo pateikti argumentai nepaneigia minėtų pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų.Apeliantas apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡o prijungti prie bylos dokumentus, kurie, atsakovo teigimu, patvirtina atsakovo platinamų prekių priskyrimÄ medicinos prietaisams bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos raÅ¡tÄ , patvirtinantį atsakovo negalėjimÄ pateikti ieÅ¡kovo prekę ekspertizei dėl daikto iÅ¡vaizdos pakeitimų. CPK 314 str. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus tuomet, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Å iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡omi prijungti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme grindžiant atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus, dėl to minėti atsakovo pateikti dokumentai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nevertintini. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas bei materialines teisės normas, reglamentuojančias vartotojų teisių apsaugÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „TORPOL Baltija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovo UAB „TORPOL Baltija“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                            Laima Gerasičkinienė                                                                          JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                         Dainius Rinkevičius