2021-11-10 Nr. AB-23620-3-65-3-00056-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-542-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00056-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti jam 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad netinkamomis sąlygomis buvo laikomas Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir areštinė) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 13 d. Panevėžio AVPK areštinės kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Areštinėje sanitariniai mazgai buvo netvarkingi, sanitariniai mazgai neužsidarė. Sanitarinis mazgas nuo likusios patalpos buvo atitvertas tik vieno metro aukščio sienele iš šono, o iš priekio nebuvo jokio atitvaro. Dėl to naudodamasis tualetu pareiškėjas buvo matomas kitų kameroje buvusių suimtųjų ir pareigūnų. Nebuvo išduodamas joks audeklas, kuriuo būtų galima prisidengti įėjimą į tualetą. Be to, nepakankamai atsidarydavo kamerų langai, todėl pareiškėjas negalėjo išvėdinti patalpos, jautėsi nemalonus kvapas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 13 d. buvo laikomas įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose. Areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu yra įdėti kabliukai. Asmenys gali audeklu užsidengti tualetą, kadangi 2005 m. atlikus areštinės antrojo korpuso remontą sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Tas pats buvo padaryta 2013 m., kai buvo atliktas areštinės pirmojo korpuso remontas.

Areštinės darbuotojai kamerose esančių asmenų elgesį stebi pro kamerų duryse esantį langelį. Pareigūnai pro stebėjimo langelį mato beveik visą kamerą, išskyrus prie durų esančius kampus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse, kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti stebimas pro stebėjimo langelį. Sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, „turkiško“ tipo tualetai, praustuvės, veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Pareiškėjas nėra kreipęsis į areštinės pareigūnus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar privatumo neužtikrinimo. Atsakovo atstovas 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. yra gavęs pareiškėjo prašymus jo nelaikyti areštinės kamerose vieno, kad jam yra žinoma, kaip įrengti sanitariniai mazgai, kad jais naudotis turės būdamas ne vienas, ir tai neturės įtakos jo privatumai, nebus žeminamas jo orumas. Panevėžio AVPK taip pat pažymėjo, kad 2005 ir 2013 m. atlikus areštinės remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, kameras yra galimybė vėdinti per langus, kurie atsidaro.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad Panevėžio AVPK atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška. Prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis neatitinka formuojamos teismų praktikos. Be to, tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 110 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 13 d., dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 13 d. patirtą neturtinę žalą.

7. Teismas nustatė, kad visose areštinės kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti kamerose esančių asmenų elgesį. Pro kamerų durų stebėjimo langelius pareigūnai mato beveik visą kamerą, išskyrus kameroje esančius kampus prie durų. Kadangi sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo. 2005 m. atlikus areštinės antrojo korpuso kapitalinį remontą, o 2013 m. pirmojo korpuso remontą, visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo įdėti kabliukai, ant kurių asmenys atlikdami gamtinius reikalus gali užkabinti audeklus. Asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, tačiau jie sanitarinius mazgus užsidengia iš jiems išduodamų arba iš savo turimų paklodžių.

8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažino, kad laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, t. y. nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 18 d. (5 paras), nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d. (4 paras), nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. (4 paras), nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. (4 paras), nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. (4 paras), 2019 m. rugpjūčio 26 d. (1 para), ir nebuvo pateikęs prašymų nelaikyti kameroje jo vieno, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (iš viso – 22 paras), taigi yra visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

9. Teismas konstatavo, kad dėl nustatyto teisės į privatumą pažeidimo pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus išgyvenimus, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju 110 Eur suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

III. 10. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ir pripažinti teisės pažeidimo faktą kaip pakankamą satisfakciją patirtai žalai atlyginti, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti.

11. Atsakovo atstovas nurodo, kad buvo pateikęs teismui pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą jo nelaikyti areštinės kamerose vieno, kuriame taip pat nurodyta, kad jam yra žinoma, kaip įrengti sanitariniai mazgai, kad jais naudotis turės būdamas ne vienas, ir tai neturės įtakos jo privatumui, nebus žeminamas jo orumas. Todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatyta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, kai jis savo laisva valia šios teisės atsisakė, pateikdamas 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą. Nenustatyta aplinkybių, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui būtų atsiradę apčiuopiamų žalingų padarinių fizinei ar psichinei sveikatai. Žalos atlyginimui tam tikrose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Ši nuostata turėtų būti taikoma ir šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad Panevėžio AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 13 d. jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 22 paras pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, ir priteisė pareiškėjui 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Taigi šioje byloje nėra ginčo, kad 22 paras areštinėje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) ir kad dėl to iš esmės pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės kalėti tinkamomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, bet nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

16. Visgi teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) pažeidimas vertintinas kaip sunkaus pobūdžio pažeidimas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktinis, o iš viso truko 22 paras (t. y. 22 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio pažeidimo pareiškėjui padarytą neturtinę žalą nepagrįstai kompensavo pinigais. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad pareiškėjas buvo teikęs prašymus Panevėžio AVPK nelaikyti jo vieno, nurodydamas, kad sanitarinio mazgo įrengimas nežemina jo orumo (jo privatumui neturi įtakos), nes, visų pirma, tokie prašymai savaime nepaneigia laisvės atėmimo įstaigos pareigos užtikrinti tinkamas privatumą garantuojančias sąlygas, kad kalinamas asmuo dėl to nepatirtų išgyvenimų ir nepatogumų, antra, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo trukmę, atsižvelgė į aplinkybes, kada tokie prašymai buvo pateikti (t. y. tuomet, kada buvo pateikti tokie prašymai, teisės į privatumą pažeidimas nekonstatuotas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pareiškėjui priteista 110 Eur suma iš esmės adekvati patirtos neturtinės žalos sunkumui, dėl to nėra pagrindo ją sumažinti.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atsakovo atstovas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė