1197034077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-441/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00620-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 58

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Valstybės saugumo departamentui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir atsakovas) 2011 m. sausio 20 d. raštą Nr. (66)-18-93; 2) panaikinti Valstybės saugumo departamento 2011 m. liepos 1 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. (K)-22-172; 3) panaikinti Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 19 d. raštą Nr. (75)-18-1360; 4) nustatyti, kad V. P. žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas, kaip Valstybės saugumo departamento pareigūnui, ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą apskaičiuoti ir išmokėti žuvusiojo V. P. šeimai Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 straipsnyje ir 44 straipsnio 1 dalyje numatytą kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 9 d. posėdžio metu, be kita ko, tenkinus pareiškėjos atstovo advokato J. B. prašymą protokoline nutartimi buvo nutarta išreikalauti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškėjos atstovo prašyme nurodytus dokumentus iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 19-1-002-06.

2012 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas teikiamus dokumentus pripažinti nevieša bylos medžiaga, kadangi susipažinus su ja ne proceso dalyviams gali būti atskleista ikiteisminio tyrimo paslaptis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą teikiamus dokumentus pripažinti nevieša bylos medžiaga, 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė administracinės bylos Nr. I-2756-643/2012 III-ąjį tomą (b. l. 1 – 152) laikyti nevieša bylos medžiagos dalimi ir neleisti su ja susipažinti ne proceso dalyviams.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsnio 2 dalimi bei pažymėjo, jog įvertinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnyje įtvirtinto ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principo ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų atskleista ikiteisminio tyrimo paslaptis, spręstina, jog administracinės bylos Nr. I-2756-6432/2012 III tomas (b. l. 1 – 152) laikytinas nevieša bylos medžiagos dalimi.

III. Pareiškėja, atstovaujama advokato J. B., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (t. IV, b. l. 3 – 4), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, administracinės bylos Nr. I-2756-6432/2012 III-ąjį tomą (b. l. 1 – 152) laikyti vieša bylos medžiagos dalimi.

Atskirajame skunde nurodo, jog sprendimas dalį bylos medžiagos laikyti nevieša ir neleisti su ja susipažinti ne proceso dalyviams iš esmės reiškia, kad administracinės bylos nagrinėjimas yra skelbiamas neviešu procesu. Mano, jog skundžiama teismo nutartis pažeidžia esminę administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatą, numatančią, jog procesas administracinėse bylose yra viešas (remiasi ABTĮ 8, 12 straipsniais). Teigia, jog yra susipažinusi su bylos medžiaga ir nemato pagrindo taikyti minėtuosius ABTĮ straipsnius bei mano, kad prokuroro prašymas dėl teikiamos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos turėjo būti atmestas. Pažymi, jog teikiamoje medžiagoje nėra duomenų, kurių negalėtų žinoti visuomenė, o vienintelis argumentas, kurį reikėtų nagrinėti teisme yra dalies ikiteisminio tyrimo bylos nuslėpimas nuo ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (remiasi ABTĮ 109 straipsnio 1 dalimi). Teigia, jog dalį ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, susijusios su žuvusiojo V. P. statusu, Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras slėpė nuo nukentėjusiosios ir kitų proceso dalyvių, kas darė didelę žalą jos ir Lietuvos Respublikos interesams, todėl gali kilti klausimas dėl nurodytųjų pareigūnų baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį. Atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo byla ilgą laiką buvo nagrinėjama neviešai, kas yra nesuderinama su visuomenės teise žinoti V. P. žūties aplinkybes. Priduria, jog nagrinėjant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, bylos nagrinėjimas buvo paskirtas viešame teismo posėdyje. Mano, jog tik medžiagos atskleidimas nurodytame teismo posėdyje ir viešumas leido surinkti ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie nagrinėjamoje byloje pripažinti neviešais. Argumentuoja, jog nuslėpus minėtuosius duomenis nuo visuomenės būtų stabdomas V. P. žūties tyrimas, nes bet kokios medžiagos įslaptinimas leidžia prokurorui ir operatyvinės veiklos subjektams neteikti visos surinktos medžiagos į administracinę bylą ar ikiteisminio tyrimo bylą. Be to, įslaptinti ikiteisminio tyrimo bylos duomenys taip pat daro kliūtis jai ir jos atstovui reikalauti piktnaudžiavusių tarnyba asmenų atsakomybės.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo manantis, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina (remiasi BPK 177 straipsnio 1 dalimi). Teigia, jog atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė administracinės bylos Nr. I-2756-6432/2012 III-ąjį tomą (b. l. 1 – 152) laikyti nevieša bylos medžiagos dalimi ir neleisti su ja susipažinti ne proceso dalyviams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimu į pareiškėjos atskirąją skundą nurodo neturintis suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria teismas nutarė laikyti nevieša bylos medžiagos dalimi ir neleisti su ja susipažinti ne proceso dalyviams. Teismas priėmė skundžiamą nutartį patenkinęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą, kuris buvo grindžiamas būtinumu neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Teismo nutartis yra priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

ABTĮ 12 straipsnio 2 dalis reglamentuoja teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama. Pažymėtina, jog proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ 51 straipsnis, kuriame numatyta, kad šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti; dėl to teismas priima nutartį (ABTĮ 51 str. 2 d.). Tokia teisės normų aiškinimo pozicija yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-207/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-476/2012).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė pareiškėjo prašymą pripažinti pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą nevieša, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, kuris reglamentuoja teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama, kadangi proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ 51 straipsnis. Nagrinėjamu atveju būtent vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio 2 dalimi turėjo būti spręstinas klausimas dėl institucijos, teikiančios teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, prašymo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti arba turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje, kuomet visa išnagrinėtos bylos medžiaga tampa nevieša.

Pirmosios instancijos teismas priėmęs ginčijamą nutartį netinkamai taikė ABTĮ 12 straipsnio 2 dalį, t.y. sprendė klausimą, kuris neturėtų būti sprendžiamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Minėta, kad teismas neišnagrinėtoje byloje galėjo taikyti ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, taikytinas bylos šalims arba ABTĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias taisyklės dėl bylų nagrinėjimo viešame teismo posėdyje išimtis. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti klausimo iš esmės, nes ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies arba ABTĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatuose nustatytos bylą nagrinėjančio teismo priimamos nutartys yra neskundžiamos (skirtingai negu ABTĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos nutartys), jomis išsprendžiami klausimai priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, tokios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir jų apskundimas nėra nustatytas ABTĮ (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis).

Minėta, teismas priėmė skundžiamą nutartį patenkinęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą, kuris buvo grindžiamas būtinumu neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas bei skundžiama teismo nutartis yra motyvuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu, kuris įtvirtina ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje yra išspręstas klausimas dėl medžiagos nepateikimo ne proceso dalyviams, tačiau teismo nutarties motyvuose nėra nurodoma kokiu pagrindu daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti pateikta tik ne proceso dalyviams ir nėra nurodoma, ar gali būti tokia medžiaga pateikiama nagrinėjamos bylos dalyviams. Todėl teismas spręsdamas šį klausimą turėtų patikslinti informaciją, ar ši medžiaga negali būti paskelbta byloje nedalyvavusiems asmenims ar ir nagrinėjamos administracinės bylos dalyviams. Byloje esantys duomenys dėl galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais nagrinėjamos administracinės bylos dalyviams yra prieštaringi. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad yra susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau kartu apeliuoja į tai, kad jai yra užkertama tokia galimybė.

Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas naujam nagrinėjimui, nes teismas neišnagrinėjęs bylos ar nepriėmęs nutarties, kuria byla neišnagrinėjama iš esmės tačiau yra užbaigiamas jos nagrinėjimas, ABTĮ 12 straipsnio 2 dalies pagrindu priėmė procesinį sprendimą, kurio neturėjo pagrindo priimti šioje proceso stadijoje, ir kartu neatliko bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai priskirtų procesinių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal ABTĮ 51 straipsnio 2 dalį arba ABTĮ 8 straipsnio 1 dalį (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas). Be to, skundžiama teismo nutartis yra priimta neturint pakankamai faktinių duomenų tokios nutarties priėmimui, todėl nėra pakankamai aišku, kokio pobūdžio teismo proceso viešumo apribojimas yra būtinas ir koks yra pritaikytas – ar viešumo apribojimas siaurąja prasme (šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga) ar plačiąja prasme (visuomenės teisė dalyvauti procese, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalis numato, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, teisė į viešą bylos nagrinėjimą yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7, 39 straipsniuose. Minėtos normos numato ir viešumo principo išimtis, siekiant apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą, taip pat, jei viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį.

ABTĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant, kad teismo posėdžio viešumą, kartu suteikiant visuomenei teisę stebėti viešą teismo posėdį. ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant nedalyvavusių byloje asmenų teisę susipažinti su viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiaga, kuomet įsiteisėja procesinis sprendimas, užbaigiantis bylos nagrinėjimą. ABTĮ 51 straipsnyje yra įtvirtintas teismo proceso viešumo principas siaurąja prasme, nustatantis proceso dalyvių teisę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais (kas apima ir teisę daryti medžiagos kopijas), tuo pačiu užtikrinant šalims ir kitiems proceso dalyviams proceso principų – tiesioginio dalyvavimo, žodinio proceso, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo proceso viešumo principo išimčių, turėtų taikyti ir aiškinti atitinkamas įstatymo leidėjo nustatytas proceso taisykles, nustatytas priklausomai nuo to, kokio pobūdžio viešumo principo apribojimas yra taikomas, būtent, ar teismo proceso viešumo apribojimas yra susijęs su šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teise asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga ar su visuomenės teise dalyvauti procese, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta, o dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinės bylos Nr. I-2756-643/2012 trečiojo tomo (b. l. 1 – 152) pripažinimo nevieša bylos medžiagos dalimi klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan