2022-03-16 Nr. AB-10327-3-62-3-02969-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1626-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02969-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35190 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1590 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vietiniai (duomenys neskelbtini) atstovai atėmė iš jo žemę, derlių, jį terorizavo, grasino užmušti, todėl jam nesaugu gyventi kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad, minėtai partijai (duomenys neskelbtini), žemdirbiai patyrė daug nuostolių, todėl 2021 metais prasidėjo žemdirbių protestai. Prieš protestuotojus buvo naudojama jėga, kai kurie sužaloti mirtinai. Pareiškėjas tiesiogiai nukentėjo nuo vyriausybės vykdomos žemės politikos ir jai nepritaria, todėl yra persekiojamas valdančiosios partijos ar jos šalininkų. Pareiškėjas tvirtino, kad jam kyla reali individualaus persekiojimo dėl politinių įsitikinimų grėsmė, todėl yra pagrindas suteikti jam pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Be to, pareiškėjas bendradarbiavo su valstybės institucijomis, nepažeidinėjo taisyklių ir nėra pagrindo manyti, jog jis ketina išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, todėl nėra prielaidų išsiųsti pareiškėją iš šalies, nesuteikiant galimybės išvykti savanoriškai. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisija, nuspręsdama jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija netinkamai įvertino jo pasakojimą, nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie kilmės valstybę. Komisija konkrečiai neįvardijo, kokios būtent aplinkybės pagrindžia būtinumą išsiųsti pareiškėją.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Teigė, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) atstovų veiksmus ir policijos persekiojimą nėra pagrįstas dokumentais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir loginės sekos (pvz., pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kokiu būdu iš jo buvo atimta žemė), todėl toks pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Nors pareiškėjas tvirtino, jog jo ieško policija, tačiau jis nenurodė patyręs problemų gyvenant (duomenys neskelbtini) ar teisėtai išvykstant iš kilmės valstybės lėktuvu.

Kadangi pareiškėjas tiek laisvo pasakojimo metu, tiek ir užduodant patikslinančius klausimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atstovai iš jo atėmė žemę, liko nepaaiškintas partijos atstovų motyvas, pareiškėjo teigimu, dar ir pasodinti jį į kalėjimą. Pareiškėjas apklausose patvirtino nebuvęs nei politiškai, nei visuomeniškai aktyvus, nedalyvavęs demonstracijoje, mitinguose, nepalaikęs partijų, todėl skundo argumentai dėl to, kad jam tariamai kyla grėsmė dėl politinių įsitikinimų, vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos ar papildomos apsaugos pareiškėjui poreikį. Tikėtina, kad pareiškėjas iš kilmės šalies išvyko ieškodamas naujo, geresnio, patikimesnio pragyvenimo šaltinio, tačiau ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

Atsakovo įsitikinimu, jis, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių atsakovo padarytas išvadas. Be to, atsakovas teigė, kad aplinkybių visuma (pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną, jo prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, jis neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika) leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje.

Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Dėl šios priežasties yra pagrindas pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti, nustatytas draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Atsakovas taip pat manė, kad Komisijos sprendimas pareiškėjo skundą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė reikšmingų bylos aplinkybių, kurios dėl šios priežasties liko neįvertintos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 3 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo R. S. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35190 3 punktą ir išdėstė jį taip: „3. Uždrausti R. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35190 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pasienio pareigūnai 2021 m. liepos 16 d. sulaikė 5 asmenis, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Jis nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų asmens tapatybę ar pilietybę.

7. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. apklausoje nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes vietiniai (duomenys neskelbtini) atstovai atėmė iš jo žemę, derlių, jį terorizavo, mušė, grasino užmušti. Pareiškėjas kreipėsi į policiją, bet ši ne tik kad jam nepadėjo, bet pradėjo bylą, kurioje jį apkaltino vagyste ir liepė pasirašyti, pareiškėjas nepasirašė. Pareiškėjas ūkininkavo (turėjo apie 40 a žemės), augino ryžius, kviečius, kol valdžia iš jo neatėmė žemės. Pareiškėjas neturėjo pinigų, bet pažįstamas suorganizavo jam bilietus, vizą. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. lėktuvu išvyko (duomenys neskelbtini).

8. Departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 21S35190 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 6K-1590 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Konstatavo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad, remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) vyksta protestai, (duomenys neskelbtini). Vis dėlto nagrinėjamu atveju beatodairiškas smurtas nenustatytas, vien dėl buvimo teritorijoje nekyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais.

Atsakovas nenustatė individualios asmeninės grėsmės pareiškėjui grįžti į kilmės šalį, tokie įrodymai nepateikti ir teismui. Pareiškėjas nepateikė savo pasakojimą pagrindžiančių dokumentų, žemės nuosavybės dokumentų. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas savo istoriją pasakojo nenuosekliai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie individualius persekiojimo veiksmus, jis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu žemė buvo atimta, nes nurodė tik abstrakčiai, kad kažkoks žmogus bandė primušti arba užmušti.

Iš pareiškėjo pasakojimo turinio matyti, kad vienu atveju pareiškėjas teigė, kad jį mušė, kitu – kad bandė primušti, dar kitu bandymu paaiškinti žemės praradimo aplinkybes nurodė, kad jį tiesiog išvarė ir liepė nebeateiti, todėl Departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nesugebėjo nuosekliai paaiškinti šių aplinkybių, nors būtent jomis ir grindžia prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į policiją, tačiau buvo apkaltintas vagyste, o kadangi policijoje nepasirašė kažkokių popierių, kurių turinio net pats nežino, yra įsitikinęs, kad policija jo ieško ir todėl jis pabėgo į (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėjas teigė, jog policijos pareigūnai jo ieško, tačiau nenurodė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) susidūrė su kokiomis problemomis su teisėsauga, jis sėkmingai ir teisėtai išvyko iš savo kilmės šalies lėktuvu, oro uoste dokumentų patikros metu jo niekas nesulaikė, todėl atsakovas pagrįstai suabejojo dėl pareiškėjo tariamos jam paskelbtos paieškos. Kadangi pareiškėjas tiek laisvo pasakojimo metu, tiek ir užduodant patikslinančius klausimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iš jo atėmė žemę, liko nepaaiškintas partijos atstovų motyvas dar ir pasodinti pareiškėją į kalėjimą.

11. Teismas nusprendė, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, ir laikė, kad jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nenuoseklus. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

12. Teismas sutiko su Sprendimo dalimi dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pabrėžė, kad iš Sprendimo matyti, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai atmestas dėl anksčiau nurodytų argumentų, pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos gali, pasislėpti.

13. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjams maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks maksimalus draudimas nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjų padarytam pažeidimui. Sprendime nėra argumentų, kodėl, siekiant nurodyto tikslo (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą arba Lietuvoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas nusprendė pakeisti minėtą Sprendimų dalį, t. y. nustatyti, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kita vertus, Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pripažinta pagrįsta.

14. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl skundo nagrinėjimo Komisijoje tvarkos pripažino nepagrįstomis, nes pagal teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 p.) pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėta, kad, bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjas nepateikė jokių naujų, Departamentui nenurodytų aplinkybių ar duomenų, prašė vadovautis tuo, kas pasakyta apklausų metu.

15. Teismas konstatavo, kad Sprendimas ir Komisijos sprendimas iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Atitinkamai, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 16. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas pakartoja, kad, nagrinėjant skundą Komisijoje, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Tinkamai neišklausius pareiškėjo Komisijoje, nebuvo nustatytos esminės jo situaciją lengvinančios aplinkybės, dėl kurių teismas buvo suklaidintas ir padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas taip pat mano, kad nebuvo surinkta aktuali, naujausia informacija apie kilmės valstybę, jos įstatymus ir jų taikymo ypatumus, žmogaus teisių pažeidimų problematiką. Atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėjas buvo priverstas palikti kilmės šalį dėl sunkių ekonominių priežasčių, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ekonominio pobūdžio sunkumai yra tik sistemingos tiesioginės grėsmės ir persekiojimų pasekmė, bet ne esminė pareiškėjo kilmės šalies palikimo priežastis. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad didesnėje kilmės šalies teritorijoje vis dar taikomas tiesioginis asmenų persekiojimas ir fizinis susidorojimas, o atsakovas nepaneigė šių faktų. Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti iš patikimų šaltinių, nepateiktos nuorodos į kompetentingų tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją, atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas. Informacija surinkta selektyviai, iš internete skelbiamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko kilmės šalies valdžios režimą ir neatspindi tikrosios situacijos.

18. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

19. Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, jog jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje. Pareiškėjas minėtame prašyme nurodė, kad sutinka su sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio. Departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 22S3984, kuriuo nusprendė pripažinti Sprendimo rezoliucinės dalies 2–4 punktus netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35190 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 6K-1590, kurio pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismą tinkamai neįvertinus Migracijos departamento procedūrinio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių, neužtikrinus pareiškėjo teisės dalyvauti Komisijos posėdyje, apribota jo teisės teikti paaiškinimus, taip pat neįvertinus, kad nebuvo surinkta aktualios informacijos apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybė, nepaneigti jo paaiškinimai dėl didesnėje šalies teritorijos dalyje vis dar taikomą tiesioginį asmenų persekiojimą ir fizinį susidorojimą.

23. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

24. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) partijos narių, kurie atėmė iš jo žemę, derlių, mušė, grasino, ir policijos, į kurią kreipėsi, neteisingo apkaltinimo vagyste – nevertintina kaip visiškai pagrįsta: jo pasakojimo dalis apie gyvenimą apie 2 metus kilmės valstybėje iki išvykimo iš jos – apie žemės įgijimą, ūkininkavimą ir žemės praradimo priežastis ir būdą – stokoja nuoseklumo, nėra patvirtintas duomenimis apie įvykius ir bendrą padėtį kilmės valstybėje, o apie policijos veiksmus (neveikimą), išvykimą iš šalies ir kelionę iki Lietuvos Respublikos – ir logiško pagrindimo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginčas Komisijoje išnagrinėtas nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad reikšmingos faktinės aplinkybės nebuvo išsiaiškintos ir / ar įvertintos: pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo teismo posėdyje ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę teikti tiek paaiškinimus, tiek nurodyti ir teikti kitus įrodymus.

29. Apeliaciniame skunde argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, iš esmės nėra. Pareiškėjas jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo nenurodo, sieja ją su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

30. Apeliaciniame skundo atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nesustatyti.

31. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė