1195d48b-a644-4e14-be68-30c3ca0f1cee · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                       Civilinė byla Nr. 2A-973/2013 Procesinio sprendimo kategorijos 45.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS n u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2426-603/2012 pagal ieÅ¡kovų P. V., J. Č. ir A. T. ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. S. ir notarė R. B..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Tarp Å¡alių 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo sudaryta Žemės sklypo ir statinių pirkimo pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai atsakovei D.

S. pardavė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius 1,3400 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Å ios sutarties 3 punkte numatyta, jog žemės sklypas parduodamas už 60 000 Lt, gyvenamasis namas parduodamas už 60 000 Lt, bendra parduodamo turto kaina – 120 000 Lt, kuriuos pardavėjai lygiomis dalimis gavo iÅ¡ pirkėjos atstovo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį. Tarp Å¡alių kilo ginčas, jog sutartyje numatytas nekilnojamas turtas buvo parduotas ne už 120 000 Lt, kaip nurodyta pačioje pirkimo pardavimo sutartyje, o už 342 200 Lt kainÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovų P. V., J. Č. ir A. T. ieÅ¡kinį atsakovei D. S., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė R. B. ir A. S., dėl sutarties sÄ lygos pakeitimo tenkino visiÅ¡kai ir pakeitė 2006 m. rugsėjo 4 d. Žemės sklypo ir statinių pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. V., J. Č., A. T. ir D. S., 3 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , nurodant, kad ,,Žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais parduodamas už bendrÄ parduodamo Turto kainÄ â€“ 342 200 Lt, kuriuos Pardavėjai lygiomis dalimis gavo iÅ¡ Pirkėjos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį.“.

Taip pat iÅ¡ atsakovės D. S. valstybės naudai priteisė 68 Lt žyminio mokesčio ir 55 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 123 Lt, o ieÅ¡kovų P. V., J. Č. ir A. T. naudai lygiomis dalimis priteisė 882 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė:2006 m. liepos 26 d. tarp ieÅ¡kovų (P. V., J. Č., A. T.) ir trečiojo asmens A. S. buvo sudaryta Preliminari sutartis, kuria ieÅ¡kovai (Pardavėjai) įsipareigojo parduoti jiems priklausantį turtÄ pagrindine sutartimi už 342 200 Lt kainÄ .Trečiasis asmuo (atsakovės D.

S. verslo partneris) veikė pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimÄ , pagal kurį D. S. jį įgaliojo nupirkti jos vardu už savo nuožiÅ«ra nustatytÄ kainÄ ir sÄ lygas konkretų ieÅ¡kovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , pasiraÅ¡yti preliminariÄ bei pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartis, priėmimo-perdavimo aktÄ , atsiskaityti su Pardavėjais, pasiraÅ¡yti susitarimus apie galutinį atsiskaitymÄ bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su minėtais pavedimais.2006 m. rugsėjo 4 d. buvo pasiraÅ¡yta Žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės D.

S., atstovaujamos A. S., veikiančio pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimÄ , kurioje nurodyta, jog turtas parduodamas už 120 000 Lt.Atsakovė nedalyvavo derybose su ieÅ¡kovais nei dėl sandorio kainos, nei dėl atsiskaitymo tvarkos nustatymo.IeÅ¡kovai su trečiuoju asmeniu buvo sutarę sandorio kainÄ , t. y. sulygę, jog turtas parduodamas už 342 200 Lt.Pardavėjai (ieÅ¡kovai) už parduodamÄ turtÄ gavo 342 200 Lt (tai patvirtina atsakovės įgaliotinio A. S. atlikti bankiniai pavedimai ieÅ¡kovams preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka) ir perleido nuosavybės teises D.

S., atstovaujamai trečiojo asmens.Byloje nėra duomenų, jog atsakovė siekė įsigyti turtÄ už kelis kartus mažesnę nei tuo metu buvusiÄ rinkos kainÄ , t. y. už 120 000 Lt. Be to, akivaizdu, kad ieÅ¡kovai nebÅ«tų sutikę parduoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ tokiomis nepalankiomis sÄ lygomis.Nustatęs Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovų nekilnojamasis turtas atsakovei buvo parduotas už 342 200 Lt, todėl ieÅ¡kinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė D. S. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti prie bylos apeliacinio skundo priedus. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nesiaiÅ¡kino ieÅ¡kinio pateikimo tikslo.

SprendimÄ teismas priėmė remdamasis subjektyviais trečiojo asmens A. S. paaiÅ¡kinimais. Pažymėtina, kad Apeliantė yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį A. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl jis, siekdamas iÅ¡vengti prievolių vykdymo atsakovei, kartu su ieÅ¡kovais inicijavo nepagrįsto ieÅ¡kinio atsakovei pateikimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog iki apeliantės ieÅ¡kinio pateikimo, t. y. 4 metus, atsakovei pretenzijos dėl ginčo sutarties nebuvo pareikÅ¡tos. Teismas neturėjo teisės modifikuoti Å¡alių sutartinių santykių, nes byloje nėra nustatyta, jog atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė ginčo sutartį.IeÅ¡kovai nesilaikė CK 6.223 str. 3 d.

įtvirtintos privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. nesikreipė į atsakovę dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, o tai reiÅ¡kia, kad jų ieÅ¡kinio pagrįstumas teisme iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti vertinamas.Atsakovė nėra su ieÅ¡kovais sudariusi jokių preliminarių sutarčių. Tokias sutartis sudaryti ji neįgaliojo ir trečiojo asmens A. S.. Dėl Å¡ios priežasties trečiojo asmens asmeniÅ¡kai sudaryta preliminari sutartis negali sukelti jokių teisinių pasekmių atsakovei.Apeliantė nesitarė su ieÅ¡kovais dėl didesnės nekilnojamojo turto pardavimo kainos negu numatyta sutartyje.

Tai patvirtina atsakovės 2006 m. liepos 27 d. ir rugpjūčio 2 d. atlikti bankiniai pavedimai bÅ«tent ginčo sutartyje numatytos kainos dydžio.  Trečiasis asmuo R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o atidžiai įvertinti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.IeÅ¡kovai P. V., J. Č. ir A. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai atsiliepime iÅ¡ esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus. Mano, kad apeliantė yra nesÄ Å¾ininga. Pažymi, kad jie laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. 2011 m. kovo 31 d. kreipėsi į atsakovę dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, o 2011 m. balandžio 27 d. buvo gautas atsakovės atsakymas, kuriame nurodoma, kad atsakovė atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kovai nurodo, kad apeliantei pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos sÄ lygos pateikti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau ji jomis nepasinaudojo, todėl papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra nepagrįstas.Trečiasis asmuo A.

S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime iÅ¡ esmės yra pakartojami ieÅ¡kovų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai.Apeliantė D. S. pateikė praÅ¡ymÄ stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 26 d. tarp ieÅ¡kovų P. V., J. Č., A. T. ir trečiojo asmens A. S. buvo sudaryta preliminari sutartis, kuria ieÅ¡kovai (pardavėjai) įsipareigojo parduoti jiems priklausantį turtÄ - 1,3400 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius ir kitus pastatus, pagrindine sutartimi už 342 200 Lt.Trečiasis asmuo, kuris, kaip tvirtina atsakovė D.

S., yra artimas draugas, veikė pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimÄ , kuriuo D. S. jį įgaliojo nupirkti jos vardu už savo nuožiÅ«ra nustatytÄ kainÄ ir sÄ lygas konkretų ieÅ¡kovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , pasiraÅ¡yti preliminariÄ bei pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktÄ , atsiskaityti su pardavėjais, pasiraÅ¡yti susitarimus apie galutinį atsiskaitymÄ bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su minėtais pavedimais.2006 m. rugsėjo 4 d. buvo pasiraÅ¡yta žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės D.

S., atstovaujamos A. S., veikiančio pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimÄ , kurioje nurodyta, jog turtas parduodamas už 120 000 Lt. Atsakovė nedalyvavo derybose su ieÅ¡kovais nei dėl sandorio kainos, nei dėl atsiskaitymo tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovai su trečiuoju asmeniu buvo sutarę sandorio kainÄ , t. y. sulygę, jog turtas parduodamas iÅ¡ viso už 342 200 Lt. Pardavėjai už parduodamÄ turtÄ sutartomis sÄ lygomis gavo 342 200 Lt ir perleido nuosavybės teises D. S., atstovaujamai trečiojo asmens A.

S.. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 12/02-V03 nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2006 m. rugpjūčio 8 d. yra 400 000 Lt. Visa sandorio kaina buvo sumokėta tokiu bÅ«du:- 155 000 Lt avansas buvo įskaitytas į sandorio kainÄ ir sumokėtas J. Č. ir A. T. lygiomis dalimis iki pagrindinės sutarties sudarymo. Jų pageidavimu ir praÅ¡ymu minėta 155 000 Lt suma 2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumokėta M. S. už perkamÄ namÄ , nes A. T. ir J. Č., siekdami iÅ¡sikelti iÅ¡ atsakovei parduodamos sodybos, iÅ¡ M.

S. pirko pigesnį gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ .- Kiti mokėjimai, t. y. 120 000 Lt Č. V., J. Č. bei 33 600 Lt A. T. buvo atlikti 2006 m. rugsėjo 4 d. iki pasiraÅ¡ant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, A. S. pervedant minėtas pinigų sumas į ieÅ¡kovų nurodytas sÄ skaitas, kÄ patvirtina byloje pateikti mokėjimo pavedimai. Tokiu bÅ«du, iki pasiraÅ¡ant pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, ieÅ¡kovams iÅ¡ karto buvo sumokėta ir likusi kainos dalis - 120 000 Lt: 90 000 Lt 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo pervesta ieÅ¡kovei P. V., 30 000 Lt 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo pervesta ieÅ¡kovės P. V. sÅ«nui Č.

V..Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ viso iÅ¡ A. S. gavo 342 200 Lt sumÄ už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Å i aplinkybė nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde.Apeliantė nurodo, kad jai nėra žinoma, kodėl už jos įsigytÄ turtÄ A. S. sumokėjo bÅ«tent 342 200 Lt, nes pagal notaro patvirtintÄ sutartį už perkamÄ turtÄ buvo sumokėta 120 000 Lt ir tai atitinka A. S. iÅ¡duoto įgaliojimo sÄ lygas. PrieÅ¡ingai negu teigia D.

S., byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pati apeliantė vykdė mokėjimus pavedimais A. S., kurie atitinka sumas, sumokėtas A. S. sodybos pardavėjams. Trečiojo asmens pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad iš viso iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apeliantė pervedė A. S. 359 999 Lt, t. y. 2006 m. liepos 1 d. buvo pervesta 200 000 Lt, 2006 m. liepos 27 d. buvo pervesta 79 999 Lt bei 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvo pervesta - 80 000 Lt. Būtent šios sumos atitinka atsakovės įgaliojimo A.

S. turinį - įsigytÄ ieÅ¡kovams priklausantį turtÄ savo nuožiÅ«ra nustatyta kaina bei sÄ lygomis.Apeliantė tvirtina, kad ieÅ¡kovai siekia iÅ¡ jos pasipelnyti, tačiau nenurodo kokiu bÅ«du ieÅ¡kovai tai galėtų padaryti, nes situacija yra visiÅ¡kai prieÅ¡inga. D. S. nurodo, kad yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį A. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Minėtoje byloje, kuri yra sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta byla dėl sandorio kainos pakeitimo, D. S. tvirtina, kad A. S. privalo pastarajai grÄ Å¾inti A.

S. nepagrįstai gautus 180 000 Lt.Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir vėlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis bÅ«tų keičiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.).Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl sutarties vykdymo, Å¡alių sudaryta sutartis, kurios sÄ lygÄ praÅ¡oma pakeisti, yra įvykdyta visiÅ¡kai ir tinkamai - apeliantei pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį perėjo nuosavybės teisės į ieÅ¡kovams priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , o ieÅ¡kovai gavo Å¡alių sutartÄ kainÄ - 342 200 Lt.

Apeliantės nesutikimas pakeisti Å¡alių sudaryto ir įvykdyto sandorio sÄ lygÄ tokiu bÅ«du, kad pastaroji atitiktų realų įvykusio sandorio turinį, negali bÅ«ti pateisinama, kaip neatitinkanti nei protingumo, nei sÄ Å¾iningumo principų.Ä®statymas numato, kad kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu. IeÅ¡kovų inicijuotas sutarties pakeitimas neprieÅ¡tarauja apeliantės nurodomiems Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir sutarties laisvės principams, nes sutartis, kaip minėta, yra įvykdyta ir jokie reikalavimai, susiję su papildomomis galimomis prievolėmis, nėra reiÅ¡kiami.

PrieÅ¡ingai, sutarties pakeitimas užtikrintų tai, jog apeliantei ar trečiajam asmeniui bÅ«tų užkirsta galimybė reikalauti grÄ Å¾inti aiÅ¡kiai sutartos ir jau seniai sumokėtos sutarties kainos skirtumÄ , sudarantį 222 200 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, siekė užtikrinti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .Apeliantės pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turi bÅ«ti vertinama visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjama byla iÅ¡ esmės skiriasi nuo pateiktų minėto teismo iÅ¡nagrinėtų bylų.D.

S. nurodo, kad pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl sutarties pakeitimo ieÅ¡kinį galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iÅ¡ jos negaunamas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Tačiau Å¡ioje ginčo situacijoje nebuvo laikytasi minėtame straipsnyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.Aplinkybė, ar ieÅ¡kovai iki reiÅ¡kiant reikalavimus teisme dėl sandorio sÄ lygos pakeitimo kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu pakeisti sutarties sÄ lygÄ apibrėžiančiÄ kainÄ , apeliantės nėra kvestionuojama.

Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovų kreipimasis vertintinas kaip neatitinkantis CK 6.233 straipsnio 3 dalies reikalavimų. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovai 2011 m. kovo 31 d. kreipėsi į atsakovę su pasiÅ«lymu pakeisti 2006 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygÄ . IeÅ¡kovai siÅ«lė Å¡alims patogiu bei iÅ¡ anksto suderintu laiku kreiptis į atitinkamÄ notarų biurÄ ir pakeisti 2006 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovų ir D.

S., 3 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ parduodamo turto kainÄ , nurodant, kad bendra parduodamo turto kaina yra 342 200 Lt.2008 m. balandžio 27 d. atsakovė nurodė, jog ji su ieÅ¡kovų pasiÅ«lymu nesutinka, bei nesutinka sudaryti taikos sutarties Å¡ioje byloje.Ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslas - sudaryti galimybes ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Tik atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo.Nesant galimybių iÅ¡spręsti situacijos taikiai, ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimus atsakovei pirmosios instancijos teisme dėl sandorio sÄ lygos pakeitimo.Apeliantė mano, kad prievoliniai santykiai ieÅ¡kovus siejo tik su jos vardu pagal įgaliojimÄ veikusiu A.

S., nes ji nebuvo įgaliojusi A. S. sudaryti su ieÅ¡kovais preliminarios sutarties ir kad neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo įsigyti turto už preliminarioje sutartyje įtvirtintÄ kainÄ bei sutartomis sÄ lygomis.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija fakto, jog dar iki 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimo pasiraÅ¡ymo A. S. pervedė pinigines lėšas, sudarančias faktiÅ¡kai visÄ sandorio sumÄ : 2006 m. liepos 1 d. buvo pervesta 200 000 Lt, 2006 m. liepos 27 d. buvo pervesta 79 999 Lt bei 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvo pervesta 80 000 Lt.

Tai patvirtina, kad apeliantė visiÅ¡kai pasitikėjo A. S. ir tik dėl įgaliojime aptarto sandorio sudarymo pervedė stambiÄ pinigų sumÄ . D. S. buvo žinomos ketinamo sudaryti sandorio sÄ lygos, o tarp jų ir kaina. Tik vėliau ji ėmė reikalauti jos sumokėtų pinigų A. S. grÄ Å¾inimo, remdamasi tuo, kad turtÄ pirko tik už 120 000 Lt bei tvirtindama, kad jai nėra žinoma, kodėl A. S. ieÅ¡kovams sumokėjo 342 200 Lt. Apeliantės argumentai, kad jai nebuvo žinoma, kokiu pagrindu A. S. ieÅ¡kovams sumokėjo 342 200 Lt, o ne 120 000 Lt, nėra įtikinantys.2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodoma, kad D.

S. atstovauja A. S., veikdamas pagal 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimÄ , patvirtintÄ Vilniaus miesto 14-ame notarų biure. IÅ¡ byloje esančio įgaliojimo turinio matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. A. S. buvo įgaliotas atsakovės vardu įgyti konkretų turtÄ , t. y. ieÅ¡kovams priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinius ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovė žinojo ne tik apie konkretų turtÄ , bet ir aptarto sandorio kainÄ , nes įgaliojime nėra nurodyta, kad šį turtÄ ji ketina nupirkti už 120 000 Lt, t. y.

Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei tikrai buvo žinomos preliminarios sutarties sudarymo sÄ lygos bei turinys, todėl ji įgaliojo savo atstovÄ A. S. sudaryti vienÄ konkretų sandorį, t. y. įgyti turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų už ieÅ¡kovų ir atsakovės atstovo sutartÄ kainÄ .Pagal teisinį reglamentavimÄ vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Jeigu per atstovÄ sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai Å¡ių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valiÄ (CK 2.133 str. 1, 4 d.).IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad A. S. įvykdė visas sandorio sÄ lygas, t. y. sumokėjo ieÅ¡kovams iÅ¡ viso 342 200 Lt, veikdamas atsakovės vardu ir interesais, neginčijo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir patvirtino, kad buvo įgaliotas sudaryti sandorį už savo nuožiÅ«ra sulygtÄ kainÄ , kuri apeliantei buvo žinoma.

Atsakovės įsigytas turtas nebuvo perleistas A. S. ar kitiems asmenims, t. y. visÄ ieÅ¡kovų parduotÄ turtÄ Ä¯gijo bÅ«tent apeliantė - D. S.. Nėra realu, kad sandorio sudarymo metu, kada nekilnojamojo turto kainos buvo pakankamai aukÅ¡tos, ginčijamas turtas galėjo bÅ«ti vertinamas tik 120 000 Lt.Pateikta UAB „Centrinės nekilnojamojo turto biržos“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. 12/02-V03 patvirtino, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį (ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) vien atsakovės įsigytos žemės sklypo vertė buvo 400 000 Lt.

UAB „Centrinės nekilnojamojo turto birža“ nevertino ant parduoto žemės sklypo buvusių statinių - gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, nes vertinimo atlikimo metu jie jau buvo nugriauti.Pirmosios instancijos teismas nustatė reikÅ¡mingÄ aplinkybę, susijusiÄ su nagrinėjamu sandoriu, kad ieÅ¡kovams A. T. ir J. Č., turintiems nepilnamečių vaikų, buvo poreikis prieÅ¡ parduodant jiems priklausantį turtÄ Ä¯sigyti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Mokėjimo nurodymu Nr. 886990 A. S. pervedė M.

S. 155 000 Lt nurodant, kad pavedimas atliktas už perkamÄ namÄ . Teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo abejoti, jog minėtÄ pinigų sumÄ A. S. pervedė kaip avansÄ už perkamÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai atsiskaitant už A. T. ir J. Č., nes preliminarios sutarties 4 punktu buvo susitarta, kad 155 000 Lt suma bus sumokama kaip avansas lygiomis dalimis A. T. ir J. Č. iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. Pažymėtina, kad atsakovė D. S. nepateikė argumentų ir įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kad mokėjimų pavedimais A.

S. pervesta pinigų suma nėra skirta namų valdos pirkimui. Tik praėjus ilgam laiko tarpui - 2010 m. D. S. iÅ¡kėlė versijÄ , kad trečiajam asmeniui A. S. buvo pavesta nupirkti statybinių medžiagų statyboms. Akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu atsakovė dar neturėjo namų valdos nuosavybės dokumentų, atitinkamų leidimų statyboms, projektinės dokumentacijos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsniu, kuriame nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, Å¡alių susitarimu įstatymo numatytais atvejais nustatydami tarpusavio teises ir pareigas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

SÄ Å¾iningumo principas yra fundamentas privatinės teisės principas, kurio turinys teismų praktikoje atskleidžiamas nagrinėjant kiekvienÄ konkretų atvejį, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, ginčo Å¡alių elgesį bei tikslus.Kiti atsakovės apeliaciniame skunde ir ieÅ¡kovų bei trečiojo asmens atsiliepimuose iÅ¡dėstyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡io ginčo sprendimui. Dėl bylos sustabdymo Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu Apeliantė D. S. nurodo, kad ji Vilniaus apygardos teisme 2010 m. vasario 11 d. trečiajam asmeniui A.

S. pareiÅ¡kė 180 tÅ«kst. litų ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje A. S. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo. Todėl apeliantė, siekiant tinkamai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylÄ , praÅ¡o jos nagrinėjimÄ sustabdyti, kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti juridiniai faktai turės prejudicinės reikÅ¡mės civilinėje byloje.Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sustabdžius civilinę bylÄ , teismo procesas neiÅ¡vengiamai užsitęsia. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iÅ¡ tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ .Sprendžiant dėl to, ar ikiteisminis tyrimas sudaro pagrindÄ bylai stabdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylÄ turi bÅ«ti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, buvimÄ arba nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).Dėl Å¡ių priežasčių civilinė byla gali bÅ«ti stabdoma tik tada, kai kita byla (civilinė, baudžiamoji ar administracinė) jau yra iÅ¡kelta teisme ir yra jame nagrinėjama.

Å iuo atveju ikiteisminis tyrimas tik pradėtas, yra tik prielaida, kad tyrimo metu bus nustatytos nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu 2012 m. birželio 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos papildomus įrodymus, kuriuos pateikti galimybė atsirado po jo padavimo ir kurie turi įtakos siekiant teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus.

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardintas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).Atsakovės pateiktos projektavimo darbų rangos sutartys, lokalinės sÄ matos, sÄ skaitų faktÅ«rų nuoraÅ¡ai, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, kredito sutartys liečia 2008 metus ir vėlesnius laikotarpius negu buvo sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti dokumentai nėra iÅ¡skirtiniai įrodymai ir vertintini kaip ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovei buvo sudarytos galimybės pateikti visus jos manymu reikÅ¡mingus įrodymus, galinčius paneigti ieÅ¡kinyje dėstomas aplinkybes.

Teismas ne kartÄ jÄ ragino atvykti į teismo posėdžius, pateikti argumentus ir galimai juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių nėra sutinkama su ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamais reikalavimais. Atsakovė nepasinaudojo teismo pasiÅ«lyta galimybe apklausti jÄ gyvenamojoje vietoje. D. S. pasirinko CPK 51 str. 1 d. numatytÄ galimybę vesti bylÄ per atstovÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarbių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kusi apeliantė D. S., todėl praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju, atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , teismo sprendimas yra palankus ieÅ¡kovams, tačiau jie nepateikė įrodymų apie turėtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems nėra priteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Vytas Milius Gintaras Pečiulis Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė