2022-11-30 Nr. AB-29085-3-63-3-00849-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-759-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00849-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Merkys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (4.28)-R2-1123 „Dėl galimai daromų kelių eismo taisyklių pažeidimų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo atsisakyta atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus – imtis veiksmų, kad būtų pašalintas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), vidiniame kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas, įpareigoti atsakovą imtis veiksmų, kad būtu pašalintas Žemės sklypo vidiniame kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties pastatas – parduotuvė, esanti Žemės sklype bei greta esantis pastatas – tualetas, esantis Žemės sklype. Šie pastatai yra sudėtinė dalis uždaro pastatų komplekso, kuris turi vidinį ūkinį kiemą, suformuotą Lietuvos valstybei priklausančiame Žemės sklype. Kiemas yra vienintelė vieta leidžianti privažiuoti prie Bendrovei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir tiekimo rampos, tačiau nuo 2013 m. pareiškėjas neturi galimybės pateikti prie savo pastatų, nes tam kliudo neleistinai naudojamas kiemas automobiliams stovėti. Tam prielaidas sudaro kieme esantis, tačiau negaliojantis horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas, kuris klaidina kiemo naudotojus.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog 2021 m. kovo 25 d. raštu „Dėl daromų kelių eismo taisyklių pažeidimo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į atsakovą, prašydamas imtis veiksmų, kad: būtų pašalintas kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas; būtų nutrauktas neleistinas kiemo naudojimas automobiliams stovėti, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) pažeidimai būtų nutraukti, o pažeidimus padarę asmenys būtų patraukti administracinėn atsakomybėn; pateikti įrodymus, jog Administracijos duotas sutikimas UAB „Ektra“ įrengti dvi automobilių stovėjimo vietas kieme yra suderintas su jo naudotojais ir atitinka daugumos kiemo naudotojų ar savininko valią. Jeigu toks derinimas nebuvo atliktas, nedelsiant panaikinti sprendimą pritarti dviejų automobilių stovėjimo vietų įrengimui kieme. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Raštą, Sprendimu atsisakė imtis veiksmų, jog būtų pašalintas neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas, prašymą dėl galimų KET pažeidimų persiuntė nagrinėti policijai bei Administracijos Viešosios tvarkos skyriui ir pateikė paaiškinimus dėl UAB „Ektra“ suderintų dviejų automobilių stovėjimo vietų.

4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta atlikti veiksmus, jog būtų pašalintas neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas. Minėtas horizontalusis ženklinimas 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo suderintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kelių policijos biuro. Administracijos Saugaus eismo komisija 2016 m. rugsėjo 29 d. svarstė šio horizontaliojo ženklinimo klausimą ir nusprendė palikti jį galioti. Tačiau Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras 2016 m. spalio 6 d. šį suderinimą atšaukė, kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kuri valdo žemės sklypą patikėjimo teise, taip pat nurodė, kad kieme horizontalusis ženklinimas atliktas savavališkai, jai apie tai nežinant, todėl turėtų būti pašalintas. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog Žemės sklypo kieme esantis horizontalusis ženklinimas yra neteisėtas ir privalo būti pašalintas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos kompetencijai yra priskirta imtis veiksmų, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir atkreipė dėmesį, jog Administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-2381 patvirtinto Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 36 punkte nustatyta, jog savavališkai įrengtos ir (ar) eksploatuojamos eismo ribojimo priemonės šalinamos ir danga atkuriama (jei ji buvo sugadinta, pakeistos jos savybės įrengiant ir (ar) eksploatuojant tokias priemones) Miesto ūkio departamento reikalavimu tokių priemonių savininkų ar šias priemones įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių. Jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys, savavališkai įrengtų ir (ar) eksploatuojamų eismo ribojimo priemonių šalinimo darbus organizuoja Miesto ūkio departamentas. Taigi, šis teisinis reguliavimas įrodo, jog neteisėtai įrengtas eismo ribojimo priemones, kurių nustatytu laiku nepašalina priemonių savininkas ar šias priemones įrengę asmenys, šalina atsakovas.

6. Pareiškėjas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir imtis veiksmų, kad būtų pašalintas kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas. Sprendime iš esmės nepateikiama jokių teisės aktų nuostatų, kurios pagrįstų tokį atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, nenurodomos teisės aktų nuostatos, kurios pateisintų atsakovo atsisakymą spręsti horizontaliojo ženklinimo teisėtumo ir pašalinimo klausimus jo kompetencijos ribose. Todėl toks atsisakymas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė nutraukti administracinę bylą arba skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. AD1-619 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ sprendiniais suformuotame ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) neįregistruotas servitutas, suteikiantis pareiškėjui teisę naudotis (duomenys neskelbtini) esančiu ūkiniu kiemu (statinių, esančių (duomenys neskelbtini) valdytojų interesams tenkinti). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinto“ sprendiniais, grupei pastatų eksploatuoti yra suplanuotas valstybinės žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas 24, apimantis ir ūkinį kiemą, kuriame pareiškėjui nenustatytas servitutas, suteikiantis teisę naudotis ūkinio kiemo dalimi (statinių, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojų interesams tenkinti). (duomenys neskelbtini) esantis vidinis kiemas pagal minėtus teritorijų planavimo sprendinius skirtas (duomenys neskelbtini) pastatams, todėl kiemo naudojimosi tvarką nusistato patys kiemo naudotojai. (duomenys neskelbtini) vidiniu kiemu faktiškai naudojasi ir gretimų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai, o Bendrovė, kaip statinių, esančių (duomenys neskelbtini) valdytoja, bando daryti tiesioginę įtaką gretimos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) vidiniam kiemui.

9. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimą civilinėje byloje Nr. e2-878-1092/2020 dėl žalos, kilusios dėl nepašalinto vidinio kiemo horizontalaus ženklinimo, atlyginimo, kurioje suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti visi Žemės sklypo gretimybių valdytojai. Teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-878-1092/2020 pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, tačiau jis pateikė apeliacinį skundą. Civilinėje byloje keliami tie patys horizontalaus ženklinimo pašalinimo išvestiniai reikalavimai, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta dėl savo esme tapataus reikalavimo civilinėje byloje (išvestiniai reikalavimai; motyvai performuluojami į reikalavimus ir atvirkščiai) arba stabdytina, kol bus išnagrinėta civilinė byla.

10. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas begalę kartų kreipėsi į Administraciją dėl to paties ženklinimo ir prašė imtis aktyvių veiksmų dėl tariamos problemos sprendimo. Bendrovei ne kartą buvo atsakyta, kad atsakovas neįrengė šio ženklinimo ir, kad šis kiemas nėra teritorija, kurioje atsakovas galėtų organizuoti transporto priemonių judėjimo / stovėjimo tvarką. Atsakovas bandė padėti spręsti žymėjimo problemą, kviesdamas kiemo naudotojus pasisakyti dėl esamos kiemo naudojimo tvarkos ir mašinų statymo, buvo svarstymas Saugaus eismo komisijoje, kuri aiškiai pasisakė, jog naudojimosi kiemu tvarką turi nusistatyti patys kiemo naudotojai.

11. Atsakovas nurodė, kad dėl horizontalaus ženklinimo pareiškėjas į teismą kreipėsi jau ne pirmą kartą. Tuomet pareiškėjas atsakovu nurodė UAB „Balticum TV“ ir prašė teismą įpareigoji ją pašalinti horizontalųjį ženklinimą, kaip atsakingą už jo įrengimą. Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartyje aiškiai pasisakė, kad: aikštelė yra vidinis kiemas ir ja naudojasi visos įmonės ir gyventojai, kurie yra aplink šį kiemą ir kuriems šis kiemas priskirtas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pretenzijas dėl šio kiemo horizontalaus ženklinimo turi teisę reikšti šio kiemo (žemės) savininkas, Bendrovė nėra kiemo (žemės) savininkė, net ir panaikinus horizontalųjį ženklinimą, šiuo kiemu galės naudotis visi, todėl padėtis iš esmės nepasikeistų.

12. Atsakovas vertino, jog pareiškėjo skundas turėtų būti vertinamas kaip dirbtinis pakartotinės administracinės procedūros inicijavimas, kuri buvo išspręsta iš esmės, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Teismui netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, atsakovas prašė skundą atmesti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. NŽT vertino, jog Sprendime pareiškėjui jokie privalomi įpareigojimai nėra nustatyti, pateiktas atsakymas nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties. Sprendimas plačiąją prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, tačiau jį atlikus pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų jam neatsirado. Vadinasi, dėl Sprendimo negali būti iškelta administracinė byla, kadangi administracinis teismas nesprendžia tokio pobūdžio bylų.

15. NŽT nurodė, kad pareiškėjas faktiškai Žemės sklypo vidiniu kiemu nesinaudoja bei realiai nevykdo jokios veiklos savo nuosavybės teise valdomuose pastatuose. Vietoje vykdomos veiklos pareiškėjas dėl vidinio kiemo naudojimosi kelia bylas teisme nuo 2013 m., tokiu būdu realiai nespręsdamas savo interesų, kaip tai nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-76-459/2015. Šioje byloje teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, gindamas savo pažeistą teisę – negalėjimą be kliūčių patekti į pastatą dėl kieme statomų automobilių, turėtų ją ginti kitais pagrindais, t. y. siekti, kad būtų nustatyta naudojimosi kiemu tvarka. Taip pat teismas pažymėjo, jog, panaikinus automobilių stovėjimo žymėjimą kieme, juo vis tiek galės naudotis visi. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau pareiškėjas juo nesivadovauja ir nesprendžia kilusio ginčo taip, kaip nurodė teismas savo sprendime.

16. NŽT teigė, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Bendrovės skundą tenkinti.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Merkys“ skundą atmetė.

18. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

18.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) ir pastatas – tualetas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT.

18.2. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją Raštu, kuriame nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties pastatas – parduotuvė ir kitos paskirties pastatas – tualetas. Minėti pastatai yra sudėtinė dalis uždaro pastatų komplekso, kuris turi vidinį kiemą, suformuoto Žemės sklype. Kiemas yra vienintelė vieta per kurią jis gali privažiuoti prie minėtų pastatų ir tiekimo rampos, tačiau nuo 2013 m. pareiškėjas nebeturi tokios galimybės, nes tam kliudo kiemo naudojimas automobiliams stovėti. Kieme horizontaliuoju ženklinimu yra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, tačiau ženklinimas įrengtas neturint savininko sutikimo, policijos suderinimo, jis neatitinka tokiam ženklinimui numatytų reikalavimų pagal statybos techninius reglamentus, todėl horizontalusis ženklinimas yra neteisėtas. Rašte pareiškėjas reikalavo, jog atsakovas imtųsi veiksmų, kad būtų pašalintas kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas – pareikalautų, jog kiemo savininkas ar neteisėtai ženklinimą įrengęs asmuo jį pašalintų, o jiems per protingą terminą to neatlikus, imtis veiksmų, kad būtų pašalintas neteisėtas ženklinimas. Bendrovė akcentavo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-878-1092/2020 konstatavo Administracijos pareigą pašalinti negaliojantį horizontalųjį ženklinimą.

18.3. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Raštą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė imtis veiksmų pašalinti Žemės sklypo vidiniame kieme esantį horizontalųjį automobilių stovėjimo ženklinimą. Sprendime teigiama, kad horizontalųjį ženklinimą privalo pašalinti tie asmenys, kurie jį neteisėtai įrengė, taip pat nurodoma, kad nėra jokių duomenų, jog ženklinimą būtų įrengusi Administracija. Atsakovas pažymėjo, jog aikštelė nuosavybės teise nepriklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl šiuo atveju Tvarkos aprašo nuostatos nėra tiesiogiai taikomos. Absoliutaus draudimo statyti transporto priemones kieme nėra nei su juo susijusiuose detaliuose planuose, nei kituose teisės aktuose. Administracija teigė neturinti nei pareigos, nei galimybių kaip nors išskirtinai rūpintis ar nuolat kontroliuoti vieną iš daugelio miesto bendro naudojimo vidinių kiemų. Bendro naudojimo kiemu, visu pirma, turi rūpintis jo naudotojai, tačiau daugiau kreipimusi dėl šio kiemo naudojimosi ir pretenzijų dėl jame esančio horizontalaus ženklinimo iš kitų kiemo naudotojų nėra gauta. Sprendime atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. spendimas civilinėje byloje Nr. e2-878-1092/2020, kuris yra cituojamas Rašte, nėra įsiteisėjęs.

18.4. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme esantis horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas yra įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo suderinimas yra atšauktas, tačiau proceso šalys neturi bendro sutarimo, ar Administracija turi prievolę imtis aktyvių veiksmų ir pašalinti kieme esantį neteisėtą ženklinimą.

19. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10, 12 punktais, analizavo pareiškėjo Rašto turinį ir nustatė, kad juo nėra siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretus pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, todėl Rašte pateiktą informaciją vertino kaip prašymą atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 1, 35 punktais, vertino pareiškėjo Rašto turinį ir sprendė, kad Sprendimo turinys atitinka Taisyklių 35 punkto reikalavimus.

20. Teismas vadovavosi VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų aspektu ir priėjo prie išvados, kad Administracijos Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

21. Teismas vertino ir tai, koks yra kilęs ginčas tarp šalių civilinėje byloje Nr. e2-878-1092/2020 bei tai koks yra išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. 2A-76-459/2015, kurioje yra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-76-459/2015. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-76-459/2015 konstatavo, jog pareiškėjo ieškinio reikalavimas įpareigoti UAB „Balticum TV“ pašalinti įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę yra nepagrįstas ir šią ieškinio dalį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad aikštelė įrengta kieme, kuris nepriklauso nė vienam pastato savininkui ir juo naudotis be kliūčių gali bet kuris suinteresuotas asmuo. UAB „Merkys“ reikalavimas panaikinti aikštelę, kuri yra padaryta kieme, nuosavybės teise priklausančiame valstybei, reiškia tai, kad jis nori uždrausti naudotis kiemu, kuriuo gali naudotis visi ir kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Žemės sklype esantis vidinis kiemas yra bendro naudojimo, į jį patekti ir pastatyti automobilį gali visi eismo dalyviai, taigi bet kuris asmuo.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Administracijos pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pašalinti Žemės sklypo kieme esantį neteisėtą horizontalųjį automobilių stovėjimo ženklinimą grindė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. e2-878-1092/2020 nustatytomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės atkartojo dalį Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo konstatuojamosios dalies teisinių argumentų, tiek civilinėje byloje, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje siekia analogiško tikslo – jog būtų pašalintas kieme esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas, tačiau reikalavimas nukreiptas į skirtingas šalis. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo 56–69 punktuose pasisakė apie subjektus, kurie, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, turi pareigą pašalinti neteisėtą horizontalųjį ženklinimą. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog neteisėtą horizontalųjį ženklinimą visų pirmą turėtų pašalinti tie asmenys, kurie jį neteisėtai įrengė, tačiau Administracija taip pat turėjo pareigą imtis veiksmų faktiškai pašalinti neteisėtą ženklinimą. Vertindamas pareiškėjo Rašte ir skunde pateiktus argumentus, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas, grįsdamas atsakovo pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pašalinti neteisėtą horizontalųjį automobilių stovėjimo ženklinimą, iš esmės rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime pateiktais teisiniais argumentais ir siekė, kad Administracija įvykdytų Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo 56–69 punktuose pateiktą teisinį vertinimą, kad Administracija turi pareigą imtis veiksmų pašalinti neteisėtą ženklinimą Žemės sklypo kieme.

23. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl priėjo prie išvados, kad jis nėra įgijęs pozityviojo res judicata efekto ir jis negali būti reikalavimo pagrindu kitoje byloje. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai atsisakė tenkinti Raštą, kuris iš esmės yra grindžiamas neįsiteisėjusiame teismo sprendime išdėstytais argumentais ir tiesiogiai siejamas su jo įvykdymu.

24. Įvertinęs aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs Administracijos Sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo skundą atmetė. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo dalies panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Administracijos įpareigojimo imtis veiksmų, kad būtų pašalintas Žemės sklypo vidiniame kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas. Teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 25. Pareiškėjas UAB „Merkys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo atsižvelgti į pareiškėjo poziciją, išdėstytą 2021 m. liepos 1 d. bei 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

26. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 24 straipsnio 2 d. 7–8 punktais ir teigia, jog teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas. Dėl šios klaidos buvo netinkamai išnagrinėta byla ir esminiai byloje iškelti klausimai liko visiškai neišspręsti ir neatsakyti. Teismo sprendime nustatytos bylos nagrinėjimo ribos nesutampa su pareiškėjo skunde apibrėžtomis ginčo ribomis. Teismas nepateikė jokių motyvų, kuriais remdamasis pasirinko tokią bylos nagrinėjimo apimtį ir kodėl nesprendė netikrinti pareiškėjo skunde iškeltų reikalavimų pagrįstumo būtent pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais. Sprendimo motyvų nebuvimas gali būti traktuojamas netgi kaip absoliutus pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 2 d.).

27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis nesutiko su Administracijos atsisakymu atlikti veiksmus. Toks pareiškėjo skundas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu kvalifikuotinas kaip skundas dėl savivaldybės administravimo subjekto neveikimo teisėtumo. Pareiškėjas Administracijos prašė atlikti konkrečius veiksmus, prašymą motyvavo konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kurios, pareiškėjo nuomone, numato Administracijos pareigą tokius veiksmus atlikti, tačiau teismas, pripažinęs pareiškėjo teisę pateikti atitinkamą prašymą Administracijai, visiškai nevertino Administracijos Sprendime (atsakyme) nurodytų motyvų ir argumentų (jie teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje netgi nėra nurodyti). Teismas nevertino, ar Administracijos atsakyme pateikti motyvai susiję su pareiškėjo prašymu, ar jie laikytini tinkamu atsaku į pareiškėjo inicijuotą administracinę procedūrą, nevertino, ar Administracija, gavusi Raštą, turėjo pareigą imtis pareiškėjo nurodytų veiksmų, ar Administracijos pasirinktas veikimo (neveikimo) būdas atitinka Administracijai priskirtą kompetenciją ir jai teisės aktų suteiktus įgaliojimus tokioje situacijoje.

28. Pareiškėjas teigia, jog iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo remdamasis teismas sprendė, kad Administracijos Sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Teismas nenurodė, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaudamasis pareiškėjas pateikė Raštą Administracijai bei skundą teismui, nors tiek Rašte Administracijai, tiek ir skunde teismui pareiškėjas teisės aktams (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ), Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d įsakymu Nr. 3-82, Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185, Tvarko aprašo nuostatoms) skyrė išskirtinį dėmesį, siekdamas pagrįsti Administracijos pareigą veikti. Teismas akivaizdžiai neanalizavo nei vieno Administracijos Sprendime nurodyto motyvo ir jo pagrįstumo teisės aktų (o ne vien tik teismo vidinio įsitikinimo) aspektu, todėl sunku suprasti, kuo remdamasis teismas sprendė, kad Administracijos sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nepasisakė, ar Administracija turi prievolę imtis aktyvių veiksmų ir pašalinti kieme esantį neteisėtą ženklinimą.

29. Dėl pareiškėjo teisės prašyti Administracijos atlikti veiksmus, pareiškėjas nurodo, kad tai atskiro įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė, nes neteisėtas horizontalusis ženklinimas gali neigiamai paveikti eismo saugumą, klaidinti vairuotojus, teisiniu požiūriu toks ženklinimas negali būti laikomas eismo saugumą užtikrinančia priemone, todėl būtina neteisėtą ženklinimą faktiškai pašalinti. Šis neteisėtas horizontalusis ženklinimas tiesiogiai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, nes jis yra kieme, per kurį vienintelį Bendrovė gali transporto priemonėmis patekti prie dviejų jai nuosavybės teise priklausančių statinių. Klaipėdos apygardos teismo išvada 2015 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-76-459/2015 reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog kiemas, kuriame yra horizontalusis ženklinimas, yra bendro naudojimo teritorija, kuria gali naudotis visi eismo dalyviai, o taip pat ir pareiškėjas. Ši teritorija nėra privati, todėl į ją patekę asmenys privalo būti neklaidinami negaliojančio horizontaliojo ženklinimo.

30. Dėl Administracijos pareigos atlikti veiksmus pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir pažymi, kad visiškai įrodyta atsakovo kompetencijai priskirta pareiga atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Tačiau atsakovo Sprendimo skundžiama dalis visiškai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o teismas nei dėl Sprendimo motyvų, nei dėl jų pagrįstumo teisės aktais nepasisakė. Atsakovas Sprendime, motyvuodamas atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodė tik tiek, kad horizontalųjį ženklinimą turėtų pašalinti tie asmenys, kurie jį neteisėtai įrengė; nėra jokių duomenų, kad šį ženklinimą būtų įrengusi Administracija; aikštelė nepriklauso nuosavybės teise Klaipėdos miesto savivaldybei; Tvarkos aprašas šiuo atveju nėra tiesiogiai taikomas. Taigi, vertinant Administracijos pateiktus Sprendimo motyvus, matyti, kad jie nėra grindžiami jokiomis teisės aktų nuostatomis, juose nėra pasisakoma dėl pareiškėjo nurodyto teisinio pagrindo, kuriuo Bendrovė motyvavo atsakovo pareigą atlikti atitinkamus veiksmus. Vienintelis su teisės aktais susijęs motyvas, yra tai, kad vienas iš daugybės pareiškėjo nurodytų teisės aktų šiuo atveju neva nėra taikomas, tačiau ir tai pateikiama kaip faktas ir nėra pagrindžiama jokiais teisiniais argumentais.

31. Pareiškėjas nurodo, jog Bendrovė prašė atsakovo „reikalauti, jog kiemo aikštelės savininkas ar neteisėtai ženklinimą įrengęs asmuo pašalintų neteisėtą ženklinimą“, tam atsakovas turėjo teisės aktuose įtvirtintą pareigą nustatyti kiemo aikštelės savininką ar neteisėtai ženklinimą įrengusį asmenį ir jo pareikalauti šį neteisėtą ženklinimą pašalinti, tačiau atsakovas nutarė šiuo aspektu nieko nedaryti, t. y., nesiaiškinti nei paties ženklinimo teisėtumo klausimo, nei tikrinti, ar ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus; nesiaiškinti, kas yra kiemo savininkas ar ženklinimą atlikęs asmuo; nereikalauti jų pašalinti šį ženklinimą ir taip užtikrinti Klaipėdos mieste teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tik tuo atveju, jeigu atsakingi asmenys nepašalintų ženklinimo per protingą terminą arba jeigu atsakovui nepavyktų nustatyti atsakingų asmenų, Bendrovė prašė atsakovą imtis priemonių fiziškai pašalinti neteisėtą ženklinimą. Tai atlikti Administraciją įpareigoja teisės aktai (Tvarkos aprašo 36 p.). Pareiškėjas akcentuoja, jog negali būti toleruojama tokia situacija, kai faktiškai egzistuoja neteisėtas horizontalusis ženklinimas, dėl kurio neteisėtumo netgi nėra ginčo, tačiau už eismo organizavimo klausimų sprendimą atsakinga Administracija dėl šio jai žinomo fakto nutaria absoliučiai nieko nedaryti. Tai yra akivaizdus neteisėtas viešojo administravimo subjekto neveikimas, atsisakant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Būtent Administracijos neveikimas lemia užsitęsusią ir įvairiomis, net ir teisinėmis priemonėmis, neišsprendžiamą problemą.

32. Pareiškėjas nurodo niekada nereikalavęs įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-878-1092/2020, kurį pats yra apskundęs apeliacine tvarka. Tai, kad Bendrovė savo Raštą grindė tais pačiais teisės aktais, kaip ir atitinkamą santykį įvertinęs, kitą bylą nagrinėjęs teismas, nereiškia, kad pareiškėjas prašo šioje byloje priverstinai įvykdyti neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Šią administracinę bylą nagrinėjantis teismas turėjo pareigą patikrinti ne Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą, o pareiškėjo nurodytas teisės aktų nuostatas, iš kurių jis kildina savo reikalavimą šioje byloje. Tai, kad šios teisės aktų nuostatos yra nurodytos ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo 56–69 punktuose, nepakeičia to, kad tai visgi yra teisės aktų nuostatos, kurios turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar Klaipėdos apygardos teismas jas nurodė savo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo 56–69 punktuose, pareiškėjo Rašte Administracijai bei skunde teismui nurodytos teisės aktų nuostatos galioja ir saisto Administraciją nepriklausomai nuo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo teisinio likimo.

33. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei įrodymus, o kadangi pareiškėjas iš esmės kartoja skundo motyvus, kuriuos neva netinkamai įvertino teismas, atsakovas laikosi savo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos ir juose nurodytų motyvų nebekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (4.28)-R2-1123 „Dėl galimai daromų kelių eismo taisyklių pažeidimų“ dalies, kurioje Administracija atsisakė imtis veiksmų ir pašalinti Žemės sklypo vidiniame kieme esantį horizontalųjį automobilių stovėjimo ženklinimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

36. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Pareiškėjas UAB „Merkys”, nesutikdmas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, jog horizatalusis automobilių stovėjimo ženklinimas tieisogiai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, nes jis yra kieme, per kurį vienintelį Bendrovė gali transporto priemonėmis patekti prie dviejų jai nuosavybės teise priklausančių statinių (žr. nutarties 29 p.).

38. Bendrovė 2021 m. kovo 25 d. rašte „Dėl daromų kelių eismo taisyklių pažeidimo” iš esmės buvo nurodžiusi tą pačią aplinybę: „<…> Kiemas yra vienintelė vieta, per kurią UAB „Merkys” gali privažiuoti prie minėtų savo pastatų ir tiekimo rampos. Tačiau nuo 2013 metų UAB „Merkys” neturi galimybės patekti prie savo statinių, nes tam kliudoma neleistinai naudojant Kiemą automobilių stovėjimui. UAB „Merkys” negali naudoti savo turto pagal paskirtį ir dėl to patiria žalą”.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei sprendžiant pagal kitus administracinėje byloje esančius duomenis (pvz., Administracija Sprendime pažymi, kad Bendrovės patekimas prie pastatų yra per kiemą, kuriame atliktas ginčo horizontalusis ženklinimas), paneigti, kad UAB „Merkys” neturi kitokios galimybės pateikti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, išskyrus per Žemės sklypo vidinį kiemą, nepakako įrodymų. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas apie nenurodymą konkretaus pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, neįvertino pirmiau paminėtų dalykų ir priėjo prie nepakankamai pagrįstos išvados (žr. nutarties 19 p.), kurios apeliacinės instancijos teismas negali patvirtinti.

40. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar Administracija nepriklausomai nuo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo, neturėjo pareigos pašalinti horizontalųjį ženklinimą, ko ir buvo prašoma UAB „Merkio” Rašte.

41. Nurodytu aspektu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš tikro Administracijos pareiga veikti buvo įtvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje, kuris priimant skundžiamą sprendimą šioje administracinėje byloje dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl sprendė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai atsisakė tenkinti Raštą, kuris iš esmės yra grindžiamas neįsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime išdėstytais argumentais ir tiesiogiai siejamas su jo įvykdymu (žr. nutarties 22–23 p.).

42. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-627-78/2021, patikrinęs Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą, paliko jį nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 56 punkte nurodė: „Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra pernelyg nutolusi nuo ieškovės nurodomų neteisėtų atsakovių veiksmų, o negautos pajamos nėra realios. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-2381, 35 punkto; SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto; Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-40, 32.15 punkto nuostatomis, darė išvadą, kad Savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, turi teisę spręsti dėl techninių eismo reguliavimo priemonių ir minėtose teisės aktų nuostatose Savivaldybės administracijos direktoriui suteikti įgaliojimai gali būti įgyvendinami ir bendro naudojimo vidiniuose kiemuose, skirtuose transporto priemonių eismui (privažiuoti prie statinių). Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino, kad Savivaldybės administracija turi visus įgaliojimus, siekiant panaikinti neteisėtą horizontalųjį ženklinimą, esantį ginčo Kieme. Tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, jog Savivaldybės administracija nevykdė jai tenkančios pareigos imtis priemonių pašalinti neteisėtą ženklinimą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad dėl šių veiksmų ieškovė patyrė jos prašomą priteisti žalą“.

43. Taigi Administracijos ginčo pareiga buvo įtvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl esant jau vien šioms nurodytoms aplinkybėms Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali sutikti, kad administracinė byla buvo išnagrinėta atsižvelgus į visas teisiškai rekšmingas aplinkybes, dėl ko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimo išlaidas (žr. nutarties 25 p.) teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio prašymas galėtų būti tenkinamas tik tokiu atveju, kai sprendimas priimamas to asmens naudai, kuris prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju bylos baigtis nėra aiški, todėl aptariamas prašymas paliktinas nenagrinėtu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas tikrinamoje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius