119393bd-e4ef-4cb0-b303-1b943f944ec2 · Vilniaus apygardos teismas

Adm                   Adm. byla Nr. ATP-988-200/2013                                                                              Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00631-2013-5                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 50.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T.

T. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo T. T. už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1887 str. 1 d., nubaustas 500 Lt bauda,n u s t a t ė :T. T. teismo nubaustas pagal ATPK 1887 str. 1 d. už tai, kad jis, bÅ«damas Lietuvos lenkų sÄ jungos Trakų rajono skyriaus pirmininko pavaduotoju, negavęs Trakų rajono savivaldybės leidimo 2013-05-30 organizavo mitingÄ -protestÄ prieÅ¡ tautinių mažumų ikimokyklinių ir prieÅ¡mokyklinių ugdymo grupių likvidavimÄ bei kitų Å¡vietimo ir kultÅ«ros tematikos politizavimÄ , Å¡alia Trakų rajono savivaldybės esančioje aikÅ¡tėje, kuriame dalyvavo 60-80 žmonių, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Susirinkimų įstatymo 6 str. ir 10 str.Administracinėn atsakomybėn patrauktas T.

T. apeliaciniu skundu praÅ¡o kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ dėl Susirinkimų įstatymo ir ATPK teisės normų atitikties Konstitucijai iÅ¡aiÅ¡kinimo; panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti; įpareigoti institucijÄ , kurios pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , pateikti informacijÄ , ar dėl įvykusio susirinkimo, jo eigos buvo gauti nusiskundimai, fiksuoti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo atvejai, dėl kurių bÅ«tų pradėtas ar atliktas tyrimas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra nepagrįstas, priimtas padarius materialinės ir esminius proceso teisės aiškinimo bei taikymo pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, todėl nutarimas yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Apeliantas pažymi, kad 2013 m. gegužės 29 d. jis, kaip ir dauguma Trakų rajono gyventojų, sužinojo, kad beveik visos ikimokyklinės grupės turi būti uždarytos ir tai gali įvykti per 2013 m. gegužės 30 d.

Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdį. Tai sukėlė tėvų pasipiktinimÄ , jie nutarė eiti prie savivaldybės. Apeliantas, bÅ«damas Lietuvos lenkų sÄ jungos Trakų rajono skyriaus pirmininko pavaduotoju iÅ¡aiÅ¡kino suinteresuotiems asmenims, kad tokiam susirinkimui pagal nacionalinę teisę yra bÅ«tinas Trakų rajono savivaldybės leidimas, bei tÄ pačiÄ dienÄ (2013 m. gegužės 29 d.) informavo savivaldybę apie rengiamÄ susirinkimÄ bei numatomÄ jame dalyvausiančių asmenų skaičių.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal Susirinkimų įstatymÄ susirinkimui yra bÅ«tina gauti leidimÄ , tačiau apeliantas negalėjo jo gauti, nes terminas buvo per trumpas (1 darbo diena), o atÅ¡aukti susirinkimo jis taip pat negalėjo, kadangi visi norintys iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl tarybos priimamų sprendimų jau buvo nusprendę įgyvendinti jiems laiduojamÄ susirinkimo teisę. Apeliantas padarė viskÄ , kad informuotų savivaldybę apie planuojamÄ susirinkimÄ .Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, susirinkimas, dėl kurio organizavimo apeliantas buvo nubaustas, pripažintinas spontaniÅ¡ku susirinkimu, kadangi turi visus spontaniÅ¡ko susirinkimo požymius: susirinkimas buvo staigi susirinkusiųjų reakcija į tam tikrÄ politinį įvykį; turėjo taikų pobÅ«dį; nesukėlė jokių neigiamų padarinių, vieÅ¡osios tvarkos nesudrumstė labiau, nei bÅ«dinga vykstant tokiems susirinkimams; laiko tarpas buvo nepakankamas leidimui gauti, tačiau apeliantas padarė viskÄ , kad valdžios institucijos bÅ«tų informuotos apie organizuojamÄ susirinkimÄ ;

įvykis, dėl kurio vyko susirinkimas buvo toks opus susirinkusiems, kad atÅ¡aukti susirinkimo nebuvo jokios galimybės; susirinkimo tikslai galėjo bÅ«ti pasiekti tik jam vykstant gegužės 30 dienÄ , kadangi bÅ«tent tÄ dienÄ turėjo bÅ«ti priimamas sprendimas dėl prieÅ¡mokyklinių ir ikimokyklinių grupių uždarymo, vėlesniu susirinkimo organizavimu nebÅ«tų pasiekti susirinkimui keliami tikslai bei uždaviniai. Apeliantas pažymi, kad kreipimasis dėl leidimo iÅ¡davimo vykdant Susirinkimų įstatyme įtvirtintas procedÅ«ras buvo nepriklausomas nuo apelianto valios ir apeliantas savo veiksmais negalėjo Å¡ios aplinkybės įtakoti ar pakeisti.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad remiantis EŽTT jurisprudencija bei kai kurių užsienio valstybių Konstitucinių Teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais yra aiÅ¡ku, kad visos valstybės EŽTK dalyvės turi pareigÄ užtikrinti tinkamÄ asmens teisę į spontaniÅ¡kus susirinkimus, kaip vienos iÅ¡ susirinkimų laisvės rÅ«Å¡ies įgyvendinimÄ . Apeliantas mano, kad jis veikė teisėtai, todėl jo nubaudimas yra neteisėtas. Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo konkrečiu atveju susirinkimas buvo organizuojamas ir jame dalyvavo tautinių mažumų atstovai.

Susirinkimas vyko siekiant atkreipti savivaldybės tarybos dėmesį, kad nebÅ«tų uždaromos tautinių mažumų ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupės. Pasak apelianto, tai buvo labai opus tautinėms mažumoms klausimas ir savo pozicijÄ dėl jo galima buvo iÅ¡reikÅ¡ti tik per susirinkimÄ , be to, Å¡i pozicija turėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta iki tarybos posėdžio pradžios, kadangi po sprendimo priėmimo susirinkimas jau bÅ«tų netikslingas (sprendimas jau bÅ«tų priimtas). Apeliantas mano, kad teismui pripažinus susirinkimÄ neteisėtu bei nubaudus apeliantÄ , kaip susirinkimo organizatorių, be jau anksčiau minėtų tarptautinių teisės aktų, taip pat bÅ«tų pažeistos ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatos.

Pasak apelianto, tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, Å¡iuo atveju atstovaujami apelianto, padarė viskÄ , kas nuo jų priklausė, kad tinkamai pasinaudotų savo laisve – iÅ¡kart informavo savivaldybę apie rengiamÄ susirinkimÄ , prašė savivaldybės iÅ¡duoti leidimÄ susirinkimui ir pan., t. y. padarė viskÄ , kad susirinkimas bÅ«tų teisėtas. Ta aplinkybė, kad nacionalinė teisė turi spragų, negali riboti asmenų galimybės naudotis jiems suteikiamomis teisėmis, juo labiau, kad asmenys deda visas pastangas, kad naudojimasis bÅ«tų tinkamas.

Apeliantas po išsamaus teisinio tyrimo atlikimo, tame tarpe ir ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų, LR Konstitucinio Teismo ir EŽTT išaiškinimų, turi pagrįstų abejonių dėl ATPK 1887 str. 1 d., LR Susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. ir 10 str. 1 d., baudžiančių asmenį, kuris be atitinkamo leidimo surengė arba vadovavo spontaniškam susirinkimui (kitaip tariant tokiam susirinkimui, kuriam nebuvo galimybės gauti atitinkamų institucijų leidimo nuo nepriklausančių nuo organizatoriaus priežasčių) atitikties LR Konstitucijos 36 straipsniui bei EŽTK 11 straipsniui, įtvirtinančių pamatinę asmens susirinkimo laisvę.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Susirinkimų įstatymas neįtvirtina spontaninių susirinkimų galimybės, nors Konstitucija, EŽTK bei EŽTT jurisprudencija tokiÄ teisę asmenims garantuoja. Apeliantas įsitikinęs, kad minėto įstatymo nuostatos, nesuteikiančios asmeniui galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisės į taikius susirinkimus bei ATPK 1887 str., nustatantis atsakomybę už Å¡ios rÅ«Å¡ies susirinkimus (spontaniÅ¡kus) eliminuoja kiekvieno asmens konstitucinę teisę į taikius susirinkimus, kadangi padaro juos neįmanomais, tokiu bÅ«du nepagrįstai suvaržydamos susirinkimų laisvę.

Apeliantas sutinka, kad Susirinkimų įstatyme įtvirtinta pareiga informuoti apie organizuojamus susirinkimus padeda atitinkamoms valstybės institucijoms užtikrinti tiek susirinkimo dalyvių, tiek kitų asmenų konstitucines teises, tačiau Å¡i procedÅ«ra negali bÅ«ti suabsoliutinama, prieÅ¡ingu atveju tiesiogiai yra ribojama asmens galimybė pasinaudoti jam laiduojama taikių susirinkimų teise. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliantas turi pagrįstų abejonių dėl minėtų teisės aktų nuostatų atitikimo LR Konstitucijai, todėl praÅ¡o teismo sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ apeliacine tvarka ir kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ , kuris spręstų: ar Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nenustačius spontaninio susirinkimo organizavimo tvarkos (teisės instituto, pripažįstamo EŽTT praktikoje), bei nustatant sankcijas už Å¡ių susirinkimų organizavimÄ ATPK neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui bei proporcingumo principui.

Apeliantas mano, kad nagrinėti bylÄ netikslinga, kol yra pagrįstos abejonės dėl pagrindinių teisės normų, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ nutarimÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pažeidė nustatytÄ pareigÄ priimti motyvuotÄ teismo procesinį sprendimÄ . Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje teismo motyvų dėl teisės pažeidimo iÅ¡vis nėra, tiesiog iÅ¡vardyti įrodymai.

Apeliantas mano, kad tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmais buvo apribota apelianto teisė į teisminę gynybÄ bei pažeista procesinio sprendimo motyvavimo pareiga. Apeliantas nurodo, kad motyvų dėl skundo nebuvimas pripažintinas absoliučiu nutarimo negaliojimo pagrindu. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijÄ su 2013-05-29 pareiÅ¡kimu informuodamas, kad numato gegužės 30 d. prie Trakų rajono savivaldybės organizuoti vieÅ¡Ä susirinkimÄ , kuriame planavo dalyvauti iki 500 žmonių bei praÅ¡ydamas iÅ¡duoti susirinkimui leidimÄ .

Pasak apelianto, įvykus taikiam susirinkimui, nesukėlusiam jokių neigiamų pasekmių, asmens patraukimas atsakomybėn bei baudos paskyrimas vien už tai, kad nebuvo įvykdytos tam tikros procedÅ«ros, neatitinka proporcingumo principo. Turint omenyje susirinkimo tikslÄ â€“ žmonių siekis atkreipti savo iÅ¡rinktų atstovų dėmesį į jiems aktualias problemas bei siekis užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms, kurios galėjo atsirasti neatkreipus tarybos dėmesio - paskirta represinė priemonė yra aiÅ¡kiai neproporcinga ir neadekvati.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Su Å¡iais teismo motyvais apeliantas nesutinka. Apeliantas pažymi, kad suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , fiksuojant įvykio aplinkybes, pateikiant parodymus, nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje apeliantas bendradarbiavo tiek su policija, tiek su teismu, teikė įrodymus bei paaiÅ¡kinimus ir pan., todėl, remiantis ATPK 31 str. tai turėjo bÅ«ti vertinama apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pasak apelianto, teismas nevertino faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent jis kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo iÅ¡davimo, informavo savivaldybę apie organizuojamÄ susirinkimÄ . Apeliantas pažymi, kad nėra teismo vertinimo dėl pažeidimo pobÅ«džio. Apeliantas mano, kad neužtenka tik paminėti, kad pažeista procedÅ«ra, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti kas pastÅ«mėjo administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kreiptis dėl leidimo iÅ¡davimo.

Pasak apelianto, teismas nei Å¡ių aplinkybių, nei jų įtakos skirtinai nuobaudai nevertino. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyrius (toliau institucija) praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Institucija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde T. T. nurodo, jog nesutinka, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1887 str. 1 d., tačiau, kaip matyti iÅ¡ Trakų rajono savivaldybės raÅ¡to, T.

T. organizavo mitingÄ - protestÄ , nors tam leidimo neturėjo. T. T., žinodamas, jog negali bÅ«ti vykdomi neteisėti veiksmai, kurie gali užtraukti administracinę ar net baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jų nenutraukė (atÅ¡aukdamas mitingÄ ), o savavaliÅ¡kai ir toliau organizavo neteisėtÄ veikÄ , taip pažeisdamas įstatymų nustatytas normas. Institucija pažymi, kad T. T. administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1887 str. 1 d., padarė ne tik neturėdamas leidimo organizuoti mitingÄ , bet ir vieÅ¡oje vietoje.Pasak institucijos, Å¡io teisės pažeidimo pobÅ«dis rodo, kad nėra pagrindo pažeidėjui Å¡velninti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (T.

T. bendradarbiavo tiek su policija, tiek su teismu; teikė įrodymus ir paaiÅ¡kinimus) nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, į jas galima bÅ«tų atsižvelgti tik individualizuojant pažeidėjui skiriamÄ nuobaudÄ sankcijos ribose. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas esmines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog T. T., bÅ«damas Lietuvos lenkų sÄ jungos Trakų rajono skyriaus pirmininko pavaduotoju, negavęs Trakų rajono savivaldybės leidimo 2013-05-30 organizavo mitingÄ -protestÄ prieÅ¡ tautinių mažumų ikimokyklinių ir prieÅ¡mokyklinių ugdymo grupių likvidavimÄ bei kitų Å¡vietimo ir kultÅ«ros tematikos politizavimÄ , Å¡alia Trakų rajono savivaldybės esančioje aikÅ¡tėje, kuriame dalyvavo 60-80 žmonių, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Susirinkimų įstatymo 6 str. ir 10 str. ir padarydamas ATPK 1887 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

ATPK 1887 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimÄ . ATPK 1887 str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Susirinkimų įstatymu. Susirinkimų įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, jog Å¡is įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sÄ lygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarkÄ organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akcijÄ , taip pat atsakomybę už Å¡io įstatymo pažeidimus.

Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akcijÄ gali bÅ«ti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastÄ jÄ padėtį; 6 str. 2 d. numatyta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. Taigi, Å¡iuo atveju susirinkimų organizavimo tvarkos bÅ«tinasis elementas yra susirinkimo organizatorių raÅ¡ytinis praneÅ¡imas apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuris paduodamas ir nagrinėjamas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Susirinkimų įstatymo 10 str. 1 d. numatyta, kad susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akcijÄ , privalo laikytis Å¡io ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, vykdyti teisėtus policijos pareigÅ«nų nurodymus bei reikalavimus ir užtikrinti, kad susirinkimo vieta bÅ«tų palikta tvarkinga.Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Å i teisė negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. IÅ¡ Å¡ios normos konstrukcijos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teisė į taikius susirinkimus nėra absoliuti, ji tam tikrais atvejais gali bÅ«ti ribojama įstatymu, kurio nuostatos yra privalomos.

Tarptautinės teisės aktai ir nacionalinis teisės aktas Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik garantuoja taikių susirinkimų laisvę, bet ir numato galimybę įstatymu Å¡iÄ teisę riboti, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, kai reikia apsaugoti gyventojų sveikatÄ ar dorovę ar kitas asmenų teises ir laisves.Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra pasisakęs, kad susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietÄ , laikÄ , tikslÄ ir bÅ«dÄ .

Jei nebÅ«tų Å¡ių teisių, netektų prasmės pati susirinkimų laisvė. Drauge susirinkimų organizatoriai privalo imtis priemonių, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje, nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų vieÅ¡osios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Savo ruožtu institucija ar pareigÅ«nas, priimdamas sprendimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis vieÅ¡osios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

Derindami susirinkimo vietÄ , Å¡i institucija ar pareigÅ«nas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Žmogaus ir piliečio teisė į taikius susirinkimus nepažeidžiant pamatinių visuomenės vertybių ir kitų asmenų teisių yra įtvirtinta tarptautinės teisės aktuose ir konstatavo, kad Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos lenkų sÄ jungos filialo Trakų rajono skyrius 2013 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę su paraiÅ¡ka renginiui organizuoti, nurodęs, kad renginio pavadinimas „Mitingas – protestas prieÅ¡ tautinių mažumų ikimokyklinių ir prieÅ¡mokyklinių ugdymo grupių likvidavimÄ bei kitų Å¡vietimo ir kultÅ«ros tematikos politizavimÄ â€œ, renginio pradžia – 2013-05-30 8.30 val., pabaiga – 2013-05-30 10.00 val., renginio vieta – Trakai, aikÅ¡tė prie Trakų rajono savivaldybės pastato, Vytauto g. 33, numatomas dalyvių skaičius – 500, renginio organizatoriai arba jų įgalioti atstovai - Lietuvos lenkų sÄ jungos Trakų rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas T.

T. (b. l. 7-8). Trakų rajono savivaldybės meras V. Z., atsakydamas į minėtÄ paraiÅ¡kÄ , raÅ¡te, skirtame T. T., nurodė, kad paraiÅ¡ka pateikta mažiau nei prieÅ¡ vienÄ parÄ iki mitingo, todėl Trakų rajono savivaldybė atsisako iÅ¡duoti pažymėjimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos (b. l. 9). IÅ¡ Å¡ių duomenų spręstina, kad T. T. buvo žinoma, jog mitingas negali bÅ«ti organizuojamas, tačiau jis nesiėmė veiksmų atÅ¡aukti mitingo, o savavaliÅ¡kai ir toliau organizavo neteisėtÄ veikÄ , taip pažeisdamas Susirinkimų įstatymo normas, t. y. ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis tik 2013 m. gegužės 29 d. sužinojo, kad beveik visos ikimokyklinės grupės turi bÅ«ti uždarytos ir tai gali įvykti per 2013 m. gegužės 30 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdį. Apeliantas pažymi, kad 2013 m. gegužės 29 d. jis informavo savivaldybę apie rengiamÄ susirinkimÄ bei numatomÄ jame dalyvausiančių asmenų skaičių. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal Susirinkimų įstatymÄ susirinkimui yra bÅ«tina gauti leidimÄ , tačiau apeliantas negalėjo jo gauti, nes terminas buvo per trumpas (1 darbo diena), o atÅ¡aukti susirinkimo jis taip pat negalėjo, kadangi visi norintys iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl tarybos priimamų sprendimų jau buvo nusprendę įgyvendinti jiems laiduojamÄ susirinkimo teisę.

Apeliantas mano, kad padarė viskÄ , jog informuotų savivaldybę apie planuojamÄ susirinkimÄ . Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad T. T. apie 2013 m. gegužės 30 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdį ir kad jame bus sprendžiamas klausimas dėl tautinių mažumų ikimokyklinių ir prieÅ¡mokyklinių ugdymo grupių likvidavimo sužinojo tik 2013 m. gegužės 29 d. ir jam nebuvo objektyvių galimybių laikytis Susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. numatyto 5 dienų termino pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.

Pažymėtina, kad T. T., nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, galėjo pasirinkti kitÄ protesto formÄ , pvz. Trakų rajono savivaldybei pateikti peticijÄ , kurioje bÅ«tų iÅ¡sakyta atitinkama pozicija rÅ«pimu klausimu arba paskirti atstovus, kurie dalyvautų Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir jame iÅ¡sakytų savo pozicijÄ ir kt. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta tokia protesto forma, kurios organizavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. T. T. pažeidė Susirinkimų įstatymo nuostatas, t. y.

Susirinkimų įstatymo 6 str. 2 d. bei 10 str. 1 d. - ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos nepateikė savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1887 str. 1 d.T. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ apeliacine tvarka ir kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ , kuris spręstų: ar Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nenustačius spontaninio susirinkimo organizavimo tvarkos (teisės instituto, pripažįstamo EŽTT praktikoje), bei nustatant sankcijas už Å¡ių susirinkimų organizavimÄ ATPK neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui bei proporcingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 str. 1 ir 2 dalys galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todėl Å¡is apelianto praÅ¡ymas netenkintinas. Dėl nuobaudos. Pasak apelianto, teismas nevertino faktinių aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent jis kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo iÅ¡davimo, informavo savivaldybę apie organizuojamÄ susirinkimÄ . Apeliantas pažymi, kad nėra teismo vertinimo dėl pažeidimo pobÅ«džio.

Apeliantas mano, kad neužtenka tik paminėti, kad pažeista procedÅ«ra, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti kas pastÅ«mėjo administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kreiptis dėl leidimo iÅ¡davimo. Pasak apelianto, teismas nei Å¡ių aplinkybių, nei jų įtakos skirtinai nuobaudai nevertino. ATPK 1887 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ nuo penkių Å¡imtų iki dviejų tÅ«kstančių litų arba administracinį areÅ¡tÄ iki trisdeÅ¡imties parų.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiÅ¡kia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas);

įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).ATPK 301 str. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, kad jis nesusijęs su Å¡iurkščiu norminių aktų reikalavimų pažeidimu, į tai, kad T. T., nors ir nesilaikydamas įstatymu nustatytų terminų, vis tik kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę dėl leidimo iÅ¡davimo, informavo savivaldybę apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kad mitingo metu nebuvo užfiksuota teisės aktų pažeidimų, į pažeidėjo asmenybę – jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (bylos duomenimis praeityje administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ â€“ 2007-12-06 už nustatyto važiavimo greičio virÅ¡ijimÄ ), dirbantis, savo taikiais veiksmais siekė tam tikrai visuomenės daliai palankaus valdžios sprendimo, kuris lietė svarbius vaikų poreikius, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad T.

T. pirmÄ kartÄ padarė tokio pobÅ«džio pažeidimÄ , vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atžvilgiu taikytinos ATPK 301 str. nuostatos ir skirtina Å¡velnesnė nei ATPK 1887 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,n u t a r i a:Tenkinti T. T. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies. Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarimÄ :

1) panaikinti nutarimo dalį, kuria T. T. už Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta 500 litų dydžio bauda,2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., už Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ T. T. paskirti įspėjimÄ . KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                 Angelė Ikasalienė