1189b3fc-5bf9-4d7f-b980-ef9b1373b5d4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2KT-46-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00237-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. gegužės 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjo L. T. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo ir civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, n u s t a t ė :

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti pareiÅ¡kėjo L. T. pareiÅ¡kimas, kuriame praÅ¡oma nuÅ¡alinti Kauno apygardos teismÄ ir perduoti iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2021 m. gegužės 20 d. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ bei Å¡io ieÅ¡kinio pagrindu pareiÅ¡kėjo inicijuotÄ civilinę bylÄ teismui, nesusijusiam su Kauno apygardos prokuratÅ«ra ir Kauno apygardos teismu. Grįsdamas pareiÅ¡kimÄ dėl Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis yra įteikęs Lietuvos Respublikos Prezidentui 2021 m. gegužės 6 d. pareiÅ¡kimÄ dėl Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros pareigÅ«nų piktnaudžiavimo valstybės tarnyba, korupcijos ir tyčinio pareigų neatlikimo.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismo teisėjai jau buvo dėl formalių priežasčių atsisakę civilinėse bylose Nr. e2-2004-945/2020 ir Nr. 2-1474-324/2020 priimti pareiÅ¡kėjo teikiamÄ ieÅ¡kinį. PraÅ¡ymas dėl teismo nuÅ¡alinimo netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas – tai viena iÅ¡ tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ).

3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo, turi bÅ«ti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01).

4. Teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nuÅ¡alinimo institutÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas yra iÅ¡dėstyti CPK 65 straipsnyje.

5. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo neÅ¡aliÅ¡kumo stokos nesudaro besÄ lyginio pagrindo nuÅ¡alinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylÄ nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v.

France, pareiÅ¡kimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiÅ¡kimo Nr. 33958/96). PrieÅ¡ingu atveju, perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

6. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo nuÅ¡alinti Kauno apygardos teismÄ nuo jo inicijuotos civilinės bylos Nr. e2-1198-254/2021 nagrinėjimo, abejonių dėl Kauno apygardos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo pareiÅ¡kėjui sukėlė tai, kad Å¡io teismo teisėjai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo anksčiau teiktus ieÅ¡kinius. Taigi, pareiÅ¡kėjas kaip pagrindÄ nuÅ¡alinti teismÄ nuo bylos nagrinėjimo nurodo Å¡io teismo teisėjų anksčiau atliktus procesinius veiksmus, su kuriais, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytų aplinkybių, jis nesutinka.

Tačiau pažymėtina, kad, kaip buvo ne kartÄ nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019), teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali bÅ«ti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nuÅ¡alinimo pagrindas. Tai, kad bylÄ nagrinėjantis teismas kitaip, nei pareiÅ¡kėjas, vertina ir interpretuoja tam tikras aplinkybes ar jų pagrindu padaro kitokias, nei pareiÅ¡kėjas, iÅ¡vadas, netenkina tam tikrų pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tų praÅ¡ymų ir pan., savaime nereiÅ¡kia, kad teismas yra Å¡aliÅ¡kas ir nesiekia objektyviai iÅ¡nagrinėti pareikÅ¡tus reikalavimus, taip pat nesudaro pagrindo nuÅ¡alinti teisėjÄ ar visÄ teismÄ , kuriam yra teisminga byla.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus.

7. PareiÅ¡kime dėl Kauno apygardos teismo nuÅ¡alinimo nuo jo inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo pareiÅ¡kėjas taip pat remiasi aplinkybe, kad jis yra pateikęs Lietuvos Respublikos Prezidentui pareiÅ¡kimÄ dėl, jo vertinimu, neteisėtų Å¡io teismo, taip pat Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos prokuratÅ«ros ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmų. Vis dėlto vien tik tai, kad pareiÅ¡kėjas yra pateikęs tokį pareiÅ¡kimÄ , savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad visi Kauno apygardos teismo teisėji yra Å¡aliÅ¡ki pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir suinteresuoti jam nepalankia ginčo baigtimi.

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nuÅ¡alinti Kauno apygardos teismÄ nuo jo inicijuotos bylos iÅ¡nagrinėjimo, nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių Kauno apygardos teismo ar atskirų Å¡io teismo teisėjų galimybes neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti jo pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ir byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, nepateikė duomenų, kad kuris nors Å¡io teismo teisėjas turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl ginčo baigties ar vertina situacijÄ tendencingai. Todėl Å¡iuo atveju paÅ¡aliniam stebėtojui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad jo inicijuota byla galėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nuÅ¡alinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus ir perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Netenkinti pareiÅ¡kėjo L. T. praÅ¡ymo nuÅ¡alinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1198-254/2021 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras Â