2021-10-06 Nr. AB-20417-3-61-3-02324-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-587-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02324-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. procesinį dokumentą (skundą), kuriame jis teismo prašo pratęsti laikotarpį skundui paduoti dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu (skundu), kuriame teismo prašė pratęsti laikotarpį skundui dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo procesinį prašymą (skundą) kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir kaip tapatų teisme nagrinėjamam ginčui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo procesinis dokumentas buvo prašymas pratęsti įstatyme nustatytą terminą, todėl tokio pobūdžio prašymas negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nesutikdamas su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu, turėtų suformuluoti reikalavimą, prašydamas teismo jį panaikinti. Taip pat turėtų būti pateikti argumentai, dėl ko priimtas institucijos sprendimas, jo manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nesant pareiškėjo skundo, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, nėra galimas ir ginčo nagrinėjimas teisme, nes nėra administracinio ginčo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I2-3490-816/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01601-2021-6) teismas jau sprendė analogiško pateikto procesinio prašymo (skundo) priėmimo klausimą. Teismas buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti, iš esmės sudarydamas sąlygas suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą. Pareiškėjui nurodytoje byloje 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje buvo išaiškinta, jog pareiškėjas, siekdamas pateikti skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo panaikinimo, turi tokį reikalavimą ir suformuluoti. Nesant skundo ir apibrėžto administracinio ginčo, vien procesinio pobūdžio reikalavimai teisme savarankiškai negali sudaryti teisminio nagrinėjimo dalyko. Pareiškėjui nepašalinus trūkumų nurodytoje administracinėje byloje 2021 m. birželio 11 d. nutartimi buvo nurodyta, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, taip pat galės pateikti prašymą atnaujinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 3R-351 (2.13-1.) apskundimo terminą, nurodęs teismui objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas negalėjo apskųsti minėto sprendimo laiku. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra užbaigęs teisminio proceso nurodytoje administracinėje byloje, nes pateiktas atskirasis skundas dėl teismo nutarties.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo procesinis prašymas (skundas) pratęsti laikotarpį skundui paduoti, negali būti savarankiškas reikalavimas, todėl toks ginčas administraciniame teisme nėra nagrinėjamas, o pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas užvedė tapačią bylą teismuose, t. y. neužbaigus teisminio proceso administracinėje byloje Nr. I2-3490-816/2021 yra užvesta nauja administracinė byla, dėl ko procesinį prašymą atsisakė priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (teismų žinioje yra kelios bylos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pratęsti laikotarpį skundui pasirašyti ir paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, iki kol VGTPT galės pareiškėjui teikti teisinę pagalbą ir jis galės pasinaudoti teise į advokatą. Taip pat prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad visiškai nepriimtina, kai Valstybės garantuojamos teisinės sistemos LITEKO bylų skyrimo modulis (toliau – ir Modulis) atsitiktine tvarka pareiškėjui paskiria tą pačią teisėją trečią kartą, kurią pareiškėjas bandė nušalinti. Nurodo, kad teisėja J. E. 2021 m. kovo 5 d. nutartyje užrašė informaciją, kurios nežinojo, taip pat pergudravo Modulį ir buvo parinkta pareiškėjo bylose Nr. 3-63-01601-2021-6 bei Nr. 3-61-3-02324-2021-9.

Pareiškėjas informavo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (8,1Mr)TP-21-T-1413-6264 pareiškėjui teikia teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I2-2736-821/2021 ir šiuo metu ji yra teikiama, todėl jis neturi galimybės pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisine pagalba šioje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. K. procesinį prašymą (skundą), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad pareiškėjo procesinis dokumentas buvo prašymas pratęsti įstatyme nustatytą terminą, todėl tokio pobūdžio prašymas negali būti savarankiškas skundo reikalavimas, taip pat, kad nesant pareiškėjo skundo, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus nėra galimas ir ginčo nagrinėjimas teisme, nes nėra administracinio ginčo bei nustatė, kad teismas administracinėje byloje Nr. I2-3490-816/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01601-2021-6) jau sprendė analogiško pateikto procesinio prašymo (skundo) priėmimo klausimą. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo procesinį prašymą (skundą) kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir kaip tapatų teisme nagrinėjamam ginčui.

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnio reikalavimų, įvardino pareiškėjo skundo trūkumus, tarp jų ir tai, kad pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą, taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėtų pateikti argumentus, pagrindžiančius aptariamo skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo trūkumų, nurodytų skundžiamoje nutartyje, pašalinimas galėtų lemti ir kitokį skundo priėmimo išsprendimo galutinį rezultatą. Todėl pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o tik tada spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas gali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas užvedė tapačią bylą teismuose, t. y. neužbaigus teisminio proceso administracinėje byloje Nr. I2-3490-816/2021, buvo užvesta nauja administracinė byla, dėl ko procesinį prašymą atsisakyta priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (teismų žinioje yra kelios bylos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neišsprendus skundo priimtinumo klausimo, t. y. nagrinėjamu atveju nenustačius, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, negalima padaryti ir išvados, kad yra pagrindas, įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Tokia išvada grindžiama ir nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą (dabar galiojantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Tai reiškia, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių. Taigi sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas pareiškėjo prašymas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikęs trūkumų šalinimo instituto, neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka bei padaryti išvados, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į tai, kad skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su praleisto termino skundui paduoti atnaujinimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. K. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė