118517aa-bcff-4bed-b343-cd35eccfd1b3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-440-594/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54355-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 2.4.7; (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistojo N. J. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo mažiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, iÅ¡dirbant kas mėnesį po 10 valandų.

Taip pat N. J. uždrausta per visÄ bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo mažiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, iÅ¡dirbant kas mėnesį po 10 valandų bei uždraudžiant per visÄ bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. N. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens, savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – amfetamino ir metamfetamino, neteisėtai jas laikė adresu, (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. gruodžio 23 d. atvykę policijos pareigūnai vonios patalpoje, spintelėje, kartoninėje dėžutėje, kurioje buvo sudėti dušo kranai ir pajungimo žarnos rado juodos spalvos krepšelį, kurį pravėrę jo viduje rado švirkštus ir plastikinius maišelius, kurių viduje buvo baltos spalvos milteliai - narkotinės medžiagos (amfetamino kurio masė 0,012 g ir metamfetamino, kurio masė 0,031 g).

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog N. J. padarė jam inkriminuotÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį. 3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė. Be to, apylinkės teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ â€“ pažeidė jo teisę į gynybÄ , todėl nuosprendis neteisėtas. Nuteistasis nurodo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs tyrėjai dokumentus apie savo sveikatos bÅ«klę, kuri jam trukdė pilnai realizuoti teisę į gynybÄ . Nors jis ir yra pakaltinamas, tačiau dėl 2014 metais patirtos galvos traumos jam sunku prisiminti įvykių detales, o kartu ir surinkti dokumentus, reikiamus antrinei teisinei pagalbai gauti bei tinkamai realizuoti savo teises.

Jis turi neįgalumÄ , jam nustatytas tik 55 proc. darbingumas. Tyrėja jam nurodė, kad jis privalo pats surinkti dokumentus ir kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo paskyrimo. Apylinkės teisme jam taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė pačiam pasirÅ«pinti gynėju. Apie tai, kad jam dėl turimos protinės negalios privalėjo bÅ«ti skirtas gynėjas jis sužinojo tik kreipęsis į „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto vertinimu, neskyrus jam privalomo gynėjo, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, sÄ lygojęs nuteistojo teisės į gynybÄ pažeidimÄ ir nepagrįsto bei neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . 3.2.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo paaiÅ¡kinimus apie darbÄ kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nams ir jų duotas konkrečias užduotis, vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ . Teismas net neapklausė minėtų pareigÅ«nų.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė jo apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Nuteistojo N. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip galima suprasti iÅ¡ N. J. apeliacinio skundo turinio, jis nepripažįsta savo kaltės padarius jam inkriminuotÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nurodo, kad teismui netinkamai įvertinus jo sveikatos bÅ«klę ir nepaskyrus gynėjo buvo pažeista jo teisė į gynybÄ bei padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

6. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ä®rodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdamas, kad jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ios nusikalstamos veikos jis nepadarė, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai N. J. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų asmenų parodymus, iÅ¡analizavo raÅ¡ytinius įrodymus, sugretino Å¡iuos duomenis tarpusavyje ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog N. J. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir naikinti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

8. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

9. Byloje neginčytinai nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 23 d. 10.50 val. vonios patalpoje, spintelėje, kartoninėje dėžutėje rasta juodos spalvos rankinė, kurioje sudėti du vienkartiniai švirkštai su dangteliais, du praplėšti paketai švirkštams ir penki plastikiniai maišeliai su psichotropinėmis medžiagomis – 0,012 g amfetamino ir 0,031 g metamfetamino. Įvykio vietoje rastuose panaudotuose švirkštuose yra minėtų psichotropinių medžiagų pėdsakų.

Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 30-36), tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 4-5), 2020 m. birželio 10 d. specialisto išvada (t. 1, b. l. 52-54), liudytojo A. O. parodymai. Aplinkybes, kad ant įvykio vietoje rastų panaudotų švirkštų ir jų pakuočių bei plastikinių maišelių su psichotropinėmis medžiagomis rastų vyro kraujo ir biologinių pėdsakų geno tipas sutampa su N. J. geno tipu, patvirtina 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. lapkričio 6 d. specialistų išvadų duomenys (t. 1, b. l. 56-60, 62, 71-73).

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ N. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepripažino (apeliaciniame skunde taip pat neigia padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ) ir parodė, kad jo DNR pėdsakai ant maiÅ¡elių ir Å¡virkÅ¡tų rasti tik todėl, kad jis, liudytojai K. L. papraÅ¡ius patikrinti ar tai gera narkotinė medžiaga, lietė tuos maiÅ¡elius ir uostė juos. Jis žinojo, kad ji vartoja narkotikus, matė kaip ji kambaryje supildavo narkotines medžiagas į kapsules ir juos vartodavo.

Vis dėlto, Å¡ios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, apklausiama apylinkės teisme liudytoja K. L. parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja. N. J. jokių narkotinių medžiagų nėra pateikusi ir klaususi ar tai narkotikai ar ne. N. J. buvo jos taksi vairuotojas, o butÄ (duomenys neskelbtini) ji nuomojosi iÅ¡ N. J. direktoriaus. Su N. J. jie artimai nedraugavo. Žinojo iÅ¡ paties N. J. ir jo direktoriaus pasakojimų, kad jis vartojo amfetaminÄ .

Pati vartojimo fakto nėra mačiusi, tik vienÄ kartÄ pastebėjo, kad jam iÅ¡ rankos bėgo kraujas. Liudytoja patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 110-112), kad N. J. yra pas jÄ buvęs bute kelis kartus, buvo pasiprašęs į tualetÄ . KÄ jis darė ten negali pasakyti, nieko įtartino nepastebėjo. VienÄ kartÄ yra mačiusi kaip N. J. buvo iÅ¡kritęs Å¡virkÅ¡tas, bet jis jį pakėlė ir įsidėjo atgal į kiÅ¡enę. Kai atsikraustė į nuomojamÄ butÄ matė, kad vonioje buvo senos santechnikos kartoninė dėžutė, tačiau kas buvo jos viduje nežino, nežiÅ«rėjo.

Jai iÅ¡sikrausčius iÅ¡ nuomojamo buto N. J. kartÄ skambino ir sakė, kad tai ji įskundė jį dėl bute rastų narkotikų. Apie jokias narkotines medžiagas ji nieko nežinojo, nes jau kuris laikas ten negyveno. Pats N. J. jai pasakė, kad tame bute buvo rasta jo piniginė su Å¡virkÅ¡tais bei kažkokiais maiÅ¡iukais (t. 2, b. l. 108-109). Å iuos liudytojos parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojas A. O. nurodęs, kad kartu su N. J. dirbo taksi įmonėje. Jis nuomojo butÄ K. L. su dviem vaikais 2019 metais.

Yra užėjęs apžiÅ«rėti butÄ kai K. L. ten gyveno. Matė alkoholį, tačiau nei Å¡virkÅ¡tų nei narkotinių medžiagų nematė, narkotikų kvapo nejautė. Patvirtino, kad su minėta liudytoja N. J. bendravo, buvo jos taksi vairuotojas, veždavo į sporto klubÄ , jos bute tikrai yra buvęs. Jam yra kilę įtarimų, kad N. J. vartoja narkotikus. IÅ¡sikrausčius K. L., butÄ iÅ¡sinuomojo policijos pareigÅ«nas, kuris ir rado tualete po kriaukle dėžutėje Å¡virkÅ¡tus ir maiÅ¡iukus su milteliais (t. 2, b. l. 103).

Netikėti Å¡ių asmenų parodymais apylinkės teismas nematė pagrindo. Aplinkybių, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti N. J. teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, duoti esant įspėtiems dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Be to, kaip matyti ir iÅ¡ paties N. J. parodymų, jis neneigia bendravęs su K. L., buvęs jos bute (t. 2, b. l. 102). Jo sutuoktinė D. J. apklausima apylinkės teisme taip pat patvirtino, kad jos vyras vedžiodavo K.

L., pripažino, kad sutuoktinis vartojo narkotikus, buvo nustojęs, tačiau vėliau ir vėl pradėjo (t. 2, b. l. 103). Tai, kad apeliantas turi problemų dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo patvirtina ir tai, kad jis anksčiau yra teistas už disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti (2019 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis), taip pat baustas administracine tvarka 2020 m. sausio 12 d. už transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų bei narkotinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo (t. 2, b. l. 7-14).

Tuo tarpu byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad liudytoja K. L. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas ar buvo bausta administracine tvarka, ar teista už jų vartojimÄ , disponavimÄ ar platinimÄ (t. 2, b. l. 27-40).

10. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė N. J. versijÄ , kad jis jokių psichikÄ veikiančių medžiagų nelaikė, o tik čiupinėjo ir uostė maiÅ¡elius, priklausiusius K. L. ir laikė tai jo gynybine pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys ir pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , pripažino, kad N. J. neteisėtai, nežinant liudytojai K. L., paslėpė (laikė) jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytomis aplinkybėmis įgytas psichotropines medžiagas - amfetaminÄ ir metamfetaminÄ , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visus bÅ«tinus BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, dėl ko N. J. atžvilgiu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pripažindamas N. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės ir tėra savaip nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės.

11. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo paaiÅ¡kinimus apie darbÄ kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nams ir jų duotas konkrečias užduotis, vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ ir net neapklausė minėtų pareigÅ«nų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių Å¡iuos nuteistojo teiginius, todėl jie pagrįstai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. J. taip pat teigia, kad buvo padarytas esminis baudžiamo proceso pažeidimas – pažeista jo teisė į gynybÄ , nes apeliantui nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nors jo dalyvavimas dėl N. J. sveikatos bÅ«klės buvo bÅ«tinas (pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ). Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

13. Pažymėtina, kad BPK 51 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Vienas iÅ¡ jų nurodytas Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte: gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas. Tokiu atveju, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos parinktÄ gynėjÄ (BPK 51 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad asmuo turi fizinių ar psichinių trÅ«kumų, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tokie trÅ«kumai neleidžia įtariamajam (kaltinamajam) pasinaudoti savo teise į gynybÄ .

14. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme nebuvo nustatyta privalomų gynėjo dalyvavimo pagal BPK 51 straipsnį pagrindų. Ikiteisminio tyrimo metu N. J. buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė turėti gynėjÄ , jis savo paraÅ¡u patvirtino, kad suprato savo teises (t. 1, b. l. 117). Taigi, niekas netrukdė nuteistajam pačiam pasirinkti sau tinkamÄ gynėjÄ ir su juo sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. BylÄ nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdyje N. J. taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , tačiau jis gynėjo atsisakė, be to, teisėjas jam iÅ¡aiÅ¡kino ir teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo paskyrimo, tačiau Å¡ia teise N. J. nepasinaudojo, klausimo dėl privalomo gynėjo paskyrimo pagrindų nekėlė (t. 2, b. l. 69, 101).

15. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo gauti duomenys iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus, kad N. J. Å¡io sektoriaus stacionare gydėsi du kartus, paskutinį kartÄ 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d., jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), o 2020 m. liepos 13 d. atlikta vidinė psichiatro konsultacija ir diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, kiti elgesio sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), tačiau specialistui atlikus pirminį teismo psichiatrinį tyrimÄ buvo padaryta iÅ¡vada, jog skirti N. J. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nes N. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir dabar gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauti teismo posėdyje (t. 1, b. l. 94-95).

Byloje nėra jokių kitų duomenų (medicininių dokumentų, teismų sprendimų dėl asmens civilinio veiksnumo apribojimo ir pan.), kurie keltų pagrįstų abejonių dėl N. J. psichinės sveikatos bei gebėjimo suprasti (suvokti) savo veiksmus (jų esmę) ir (ar) juos valdyti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu N. J. elgėsi adekvačiai, nors kaltės ir nepripažino, tačiau iš esmės davė nuoseklius, išsamius parodymus, ir nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl savo psichikos būklės ar neįgalumo negali suprasti (valdyti) savo veiksmų ir jam būtinas gynėjas.

Pažymėtina, kad tokių aplinkybių apeliantas neiÅ¡sakė ir apklausiamas apylinkės teisme. PrieÅ¡ingai, kaip jau buvo minėta, teismui iÅ¡aiÅ¡kinus teisę turėti gynėjÄ , N. J. nurodė, kad advokato jam nereikia ir jo atsisakė bei neiÅ¡dėstė jokių aplinkybių, kad dėl jo sveikatos bÅ«klės jam bÅ«tinas gynėjas. Abejones dėl savo sveikatos bÅ«klės N. J. iÅ¡dėstė tik apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme N. J. aktyviai naudojosi savo kaip įtariamojo/kaltinamojo teisėmis, reiÅ¡kė įvarius praÅ¡ymus, teikė papildomus dokumentus prijungimui ir pan. (t. 1, 139, 142-153, t. 2, b. l. 49-51).

Atsižvelgdama į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nusikalstamos veikos padarymo metu ir vėliau vykstančio proceso metu N. J. dėl jo turimos negalios ar psichinės sveikatos bÅ«klės negalėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybÄ , ir dėl to jam buvo privaloma užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ . Paminėtų aplinkybių visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad buvo suvaržyta ar pažeista N. J. teisė į gynybÄ .

Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme N. J. buvo užtikrintas.

16. Kaip matyti iš skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, teismas nustatė, jog N. J. disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos - amfetamino, kurio masė 0,012 g ir metamfetamino, kurio masė 0,031 g, tačiau kaip matyti iš 2020 m. birželio 10 d. specialisto išvados (t. 1, b. l. 52-54), minėtos medžiagos yra ne narkotinės, bet psichotropinės, todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, kadangi tai nekeičia nuosprendžio esmės.

17. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rÅ«Å¡ies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prašė jį iÅ¡teisinti, t. y. nesutiko ir su jam paskirta bausme, kolegija pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį, įvertino visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimÄ .

Ä®vertinus nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , veikos padarymo aplinkybes bei veikos pavojingumÄ , tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, praeityje teistas, tame tarpe ir už disponavimÄ psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti, baustas administracine tvarka, taip pat ir už psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimÄ , kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo nenorÄ laikytis įstatymų, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta jau įsiteisėjus 2020 m. spalio 12 d. teismo nuosprendžiui, apylinkės teismas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai ir teisingai subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. SubendrintÄ bausmę vertinti kaip per griežtÄ pagrindo nėra, juolab, kad teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo bÅ«dÄ ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du.

18. Ä®vertinus visumÄ aptartų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o N. J. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo N. J. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendyje, vietoje teiginių „narkotinės medžiagos“ nurodant „psichotropinės medžiagos“. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė