Legislator Case Law & Legislation
1185174a-16a7-4cda-8a23-62fc796b67eb AI generated

1185174a-16a7-4cda-8a23-62fc796b67eb · Kauno apylinkės teismas

Case Number 1185174a-16a7-4cda-8a23-62fc796b67eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . ir trečiajam asmeniui V. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir atsakovo A. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. Å . dėl santuokos nutraukimo esant ieÅ¡kovės kaltei; trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais - V. R.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ , sudarytÄ 1984 m. rugsėjo 14 d.

Legislator headnote

AI generated

1185174a-16a7-4cda-8a23-62fc796b67eb · Kauno apylinkės teismas: Maistui vidutiniÅ¡kai iÅ¡leidžia apie 120 Eur per mėnesį; drabužiams, avalynei, higienos ir kitoms bÅ«tinoms prekėms - apie 80 Eur per mėnesį; vaistams, kitoms gydymosi iÅ¡laidoms - 50 Eur, komunalinėms paslaugoms, kitoms bÅ«tinoms Å«kio iÅ¡laidoms - apie 50 Eur per mėnesį, viso bÅ«tiniausių jos poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 300 Eur suma. Ä®vertinus tai, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 91 Eur, Å¡iek tiek kyla pensijos dydis, todėl praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ po 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-339-559/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01668-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.6.28.1; 3.2.6.5; 3.4.1.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 30 d.Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant ieškovei R. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, atsakovo atstovei Inesai Arbočienei, trečiojo asmens V. R. atstovui Vytautui Bartkui,nedalyvaujant atsakovui A.

Å . ir trečiajam asmeniui V. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir atsakovo A. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. Å . dėl santuokos nutraukimo esant ieÅ¡kovės kaltei; trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais - V. R.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ , sudarytÄ 1984 m. rugsėjo 14 d.

Kauno rajono CMS tarp R. Å . ir A. Å . (įraÅ¡o Nr. 438) nutraukti dėl atsakovo A. Å . kaltės; nutraukus santuokÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . R. Å . iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis (iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ) nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki R. Å . gyvos galvos; priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . ieÅ¡kovės R. Å . naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui; nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir po santuokos nutraukimo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ :

žemės sklypÄ (registro Nr. 44/2028481, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,4365 ha, vidutinė rinkos vertė 4290 Eur), bei jame esančius statinius - gyvenamÄ jį namÄ (registro Nr. 20/166596, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 139,43 kv. m, vidutinė rinkos vertė 7370 Eur), pastatÄ -daržinę (registro Nr. 20/166596, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42 kv. m, vidutinė rinkos vertė 193 Eur), pastatÄ -tvartÄ (registro Nr. 20/166596, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 40 kv. m, vidutinė rinkos vertė 339 Eur), pastatÄ -lauko virtuvę (registro Nr. 20/166596, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 21 kv. m, vidutinė rinkos vertė 183 Eur), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius-kuro rezervuarÄ , kanalizacijos Å¡ulinius (priklausančius pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti R.

Å . asmeninės nuosavybės teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo A. Å . naudai priteisti 4125 Eur piniginę kompensacijÄ už 1/3 dalį ieÅ¡kovei atitenkančio nekilnojamojo turto; 9100 Eur vertės automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini),, ir 4880 Eur vertės automobilį Mercedes Benz E270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),, po santuokos nutraukimo priteisti A. Å . asmeninėje nuosavybėje; priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . ieÅ¡kovės R.

Å . naudai 6990 Eur piniginę kompensacijÄ už atsakovui atitenkančiÄ didesnę dalinamų daiktų dalį; po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei R. Å . santuokinę pavardę „Š“, o atsakovui - „Š“; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu A. Å . susituokė 1984 m. rugsėjo 14 d. Kauno rajono CMS (įraÅ¡o Nr. 438). Å i santuoka buvo pirma. Santuokoje susilaukė trijų vaikų, kurie Å¡iuo metu jau yra pilnamečiai ir iÅ¡laikymas jiems nėra reikalingas.

Santuokoje pragyveno daugiau nei 30 metų. Pirmieji santuokos metai buvo gražūs, darnÅ«s, buvo laimingi, augino vaikus. Vėliau ėmė ryÅ¡kėti atsakovo blogosios savybės - jis ėmė girtauti, vis dažniau smurtauti, kartÄ ji net savaitę laiko gulėjo ligoninėje traumatologiniame skyriuje, kadangi atsakovas jÄ Å¾iauriai sumušė (apie 1995-1996 m.), ne kartÄ buvo neiÅ¡tikimas. Kadangi su vaikais neturėdavo kur iÅ¡eiti, kęsdavo tokį jo elgesį, vėliau vėl susitaikydavo, tačiau laikinai.

Nuo 2014 m. pablogėjus jos sveikatai, pastebėjo, kad atsakovas tapo visiÅ¡kai abejingas jai, jos savijautai, nieko nepadėdavo, net nenuvežė į operacijÄ , kai sunkiai susirgo, nepasiėmė iÅ¡ ligoninės. Vėliau ji iÅ¡vyko į sanatorijÄ , ėmė abu vėl bendrauti. Tačiau matė, kad jis elgėsi įtartinai. 2015 m. birželio mėnesį jai buvo nustatyta stuburo tuberkuliozė, gulėjo ligoninėje ilgÄ laikÄ . Atsakovas atvažiuodavo aplankyti, tačiau jautėsi, kad buvo iÅ¡ vakaro gėręs alkoholį, elgėsi keistai. 2016 m. kovo mėn. baigus gydymÄ grįžo namo, o jo elgesys tapo dar blogesnis, vis netikėtai iÅ¡važiuodavo ir nesakydavo kur, grįždavo dažnai iÅ¡gėręs. 2017 m. balandžio 22 d. paskambino moteris ir pasakė, kad jos vyras turi meilužę ir nurodė, kad jo meilužė yra J.

M., kad jie 2017 m. kovo 23 d. iki balandžio 4 d. buvo iÅ¡skridę į kelionę į Tenerifę. Ji tuo metu gydėsi ligoninėje, o vyras buvo pasakęs, kad skrenda pas seserį į LondonÄ ir kad sesuo nupirko jam vienam kelionę į Tenerifę. Ta moteris pripažino, kad tarp jos ir atsakovo yra intymÅ«s santykiai. Atsakovas taip pat vėliau tai pripažino, jÄ Ä¯vairiais žodžiais įžeidinėjo. Nuo to laiko jų santykiai yra visiÅ¡kai nutrÅ«kę, jis net nebegyvena jų bendrame name. Atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytÄ prezumpcijÄ , kadangi atsakovas buvo ir iki Å¡iol yra neiÅ¡tikimas, žiauriai su ieÅ¡kove elgėsi, yra daug kartų naudojęs ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtÄ jos atžvilgiu.

Dėl viso to ji patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinį ir fizinį skausmÄ , nervinę įtampÄ dėl aukščiau nurodytų atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio Å¡eimos iÅ¡irimÄ bei santuokos nutraukimÄ . Atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė žiauriu, tyčiniu nelojaliu, nepagarbiu, smurtiniu elgesiu jos atžvilgiu, įžeidimų naudojimu, neiÅ¡tikimybe, dėl ko ji patyrė stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į kalto dėl santuokos iÅ¡irimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį (dirbantis, turintis nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o taip pat į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, praÅ¡o priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ji niekur nedirba, yra iÅ¡ dalies darbinga (nustatytas 50 proc. darbingumo lygis), tačiau dirbti negali. 2015 m. jai buvo suteiktas neįgalumo laipsnis ir skirta neįgalumo pensija.

Dabar galimybės dirbti neturi dėl itin prastos sveikatos būklės, jai nustatyti: adaptacijos sutrikimas, operuota dešinė ausis, disko išvarža, stuburo kanalo stenozė, tuberkuliozė, padidinto spaudimo liga, lėtinis spondilotiscitas, dešinės akies glaukoma, senatvinė katarakta ir kt. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jos visos gaunamos pajamas tai netekto darbingumo pensija, kuri šiuo metu yra 90,99 Eur, todėl išties jai nepakanka lėšų net būtiniausių poreikių tenkinimui.

Maistui vidutiniÅ¡kai iÅ¡leidžia apie 120 Eur per mėnesį; drabužiams, avalynei, higienos ir kitoms bÅ«tinoms prekėms - apie 80 Eur per mėnesį; vaistams, kitoms gydymosi iÅ¡laidoms - 50 Eur, komunalinėms paslaugoms, kitoms bÅ«tinoms Å«kio iÅ¡laidoms - apie 50 Eur per mėnesį, viso bÅ«tiniausių jos poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 300 Eur suma. Ä®vertinus tai, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 91 Eur, Å¡iek tiek kyla pensijos dydis, todėl praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ po 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise abu yra įgiję 0,4365 ha žemės sklypÄ bei jame pasistatę statinius - gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ -daržinę, pastatÄ -tvartÄ , pastatÄ -lauko virtuvę, inžinerinius statinius -kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Bendra turto vertė 12375 Eur. Name ji pragyveno daug metų, jai jis yra labai brangus, čia užaugo vaikai, puoselėjo kiekvienÄ namo kamputį. Pilnai geba susitvarkyti buitį, kiek reikia - padeda vaikai ir kiti artimi žmonės. Kitos gyvenamosios vietos ji neturi, galimybės jÄ Ä¯sigyti taip pat.

Namo iÅ¡laikymui reikiamų pinigų duos vaikai, kadangi po mirties ketina turtÄ ar jo dalį palikti jiems. Todėl praÅ¡o turtÄ priteisti jai, o iÅ¡ jos priteisti atsakovui piniginę kompensacijÄ . Jos sveikatos bÅ«klė yra bloga, dirbti negali, gauna tik neįgalumo pensijÄ . Atsakovas, prieÅ¡ingai, yra dirbantis asmuo, gaunantis nemenkÄ darbo užmokestį, yra geros sveikatos bÅ«klės, be to bÅ«tent atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, jis buvo neiÅ¡tikimas, naudojo smurtÄ jos atžvilgiu, jis turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Ä®vertinus tai, teismo praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti jai nuosavybės teisę į 2/3 dalis nekilnojamojo turto, o atsakovui - 1/3 dalį, jai natÅ«ra priteisti visÄ Å¡Ä¯ turtÄ , o atsakovui kompensacijÄ už 1/3 dalį minėto turto, t. y. 4125 Eur. Santuokos metu atsakovo vardu įgytus du automobilius (BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9100 Eur vertės, ir Mercedes Benz E270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 4880 Eur), kurių ji vairuoti negali, praÅ¡o palikti asmeninėje atsakovo nuosavybėje, o ieÅ¡kovei priteisti kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį – 6990 Eur.

Asmeninius bei buities daiktus yra pasidaliję iÅ¡eidami gyventi skyrium, dėl Å¡io turto padalinimo ginčo nekils. Ä® bylÄ trečiuoju asmeniu įtrauktas V. R. nurodo, kad jiems yra pervedęs pasaugai 13000 Lt. Visa Å¡i suma buvo jam grÄ Å¾inta, ar panaudota jo pavedimu. Mano, kad nei ji, nei atsakovas nėra skolingi V. R.. Kreditorinių reikalavimų neturi. Akcijų, obligacijų bei kitų vertybinių popierių neturi. Pageidauja, kad po santuokos nutraukimo jai bÅ«tų palikta santuokinė pavardė „Š“, o atsakovui prigimtinė pavardė - „Š“.Teismo posėdyje ieÅ¡kovė R.

Å . papildomai paaiÅ¡kino, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jis žiauriai su ja elgėsi, naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ (daužydavo jos galvÄ ir pan.). PrieÅ¡ dvylika metų jis jÄ puolė su peiliu, tačiau pabudęs sÅ«nus sutrukdė. Dėl jo fizinio smurto jai teko gydytis ligoninėje, ji visada jam atleisdavo. 2017 m. balandžio mėn. paaiÅ¡kėjo, jog jis turi meilužę J. M., su kuria jis kovo mėn. iÅ¡skrido į Tenerifę, tuo pačiu metu, kai ieÅ¡kovė lankėsi pas gydytojus. 2017 m. balandžio mėn. jis jÄ iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėjo, vadino „invalide“, „tuberkulioznike“ ir kt., pasakė, kad vaikai yra ne jo.

Å iuo metu su vaikais (kurie jau yra pilnamečiai) atsakovo bendravimas yra nutrÅ«kęs. Liepos mėn. ji buvo iÅ¡kvietusi policijÄ , nes atsakovas buvo apkaltinęs jÄ vagyste. Jos pajamos nedidelės. Å iuo metu jos sveikata susilpnėjo, vaistai brangÅ«s, todėl jai reikalingas papildomas iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovo, nes jai tenka dar ir jų bendrÄ namÄ iÅ¡laikyti. IÅ¡ jų bendro namo atsakovas išėjo pats, ji jo neiÅ¡varė. Jai pačiai pakanka ir pirmo namo aukÅ¡to. Ji neprieÅ¡tarauja, kad jis tame pačiame name gyventų.

Anksčiau jie laikė nemažai galvijų, todėl nuomojo žemę iÅ¡ valstybės. Gyvulių nebelaiko nuo 2006-2007 metų, žemės nebenuomoja, pajamų iÅ¡ nuomojamos žemės ji neturėjo. V. R. pinigus pagal atsakovo ir V. R. nurodymus ji nuimdavo iÅ¡ sÄ skaitos ir jiems atiduodavo motinos buto remontui. Ji pati tais pinigais nesinaudojo. Kelis kartus, kai ji pati negalėjo nuvykti ir iÅ¡gryninti pinigų, lėšos buvo pervedamos į dukros A. ar žento sÄ skaitas ir jie iÅ¡ savo sÄ skaitų jai iÅ¡grynindavo pinigus.

Automobilius praÅ¡o abu priteisti atsakovui, nes ji jais nesinaudoja, abu automobiliai yra atsakovo žinioje. Atsakovas A. Å . su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka ir reiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, praÅ¡ydamas Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės R. Å . kaltės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Å . atsakovo A. Å . naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; savarankiÅ¡kÄ V. R. reikalavimÄ tenkinti, pripažinti R. Å . ir A. Å . solidariais skolininkais, priteisti iÅ¡ jų reikalaujamÄ sumÄ ; padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ priteisiant asmeninės nuosavybės teise A.

Š.: po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato-daržinės, pastato-tvarto, pastato-lauko virtuvės ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisiant asmeninės nuosavybės teise R. Š.: po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, pastato-daržinės, pastato-tvarto, pastato-lauko virtuvės ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), automobilį Mercedes Benz E270 CDI, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ : ieÅ¡kovei R. Å . paskirti naudotis pirmojo aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-6 12,13 m2; 1-7 17,24 m2, o atsakovui A. Å . paskirti naudotis antrojo aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-10 1,22 m2; 1-11 17,17 m2; 1-12 8,98 m2, Å¡alims paskirti naudotis bendrai patalpomis, pažymėtomis plane indeksais: pirmajame aukÅ¡te 1-1 1,54 m2; 1-2 8,82 m2; 1-3 3,70 m2; 1-4 0,94 m2; 1-5 3,08 m2; 1-8 5,69 m2; 1-9 2,51 m2,rÅ«syje Rl 12,31 m2;

R-2 22,87 m2; R-3 5,64 m2; R-4 15,59 m2; po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei R. Å . santuokinę pavardę „Š“, o atsakovui - „Š“.Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas A. Å . nurodė, kad nors santuokÄ kÅ«rė tikėdami bendra ateitimi, užaugino tris vaikus, su amžiumi iÅ¡aiÅ¡kėjo jų charakterių ir poreikių nesuderinamumas bei visiÅ¡kai skirtingas požiÅ«ris į gyvenimo vertybes. Kol vaikai buvo maži, laikėsi kartu dėl jų ir apie save negalvojo. Užaugus vaikams visai nebeliko, kas juos sieja.

Siekdamas geresnio uždarbio nuo 2007 m. atsakovas pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir namuose ilgÄ laikÄ nebÅ«davo. Tai dar labiau atitolino sutuoktinius vienÄ nuo kito. VienÄ kartÄ , grįžus iÅ¡ reiso namo, paaiÅ¡kėjo, kad sutuoktinė turėjo ilgalaikį romanÄ su jaunystės laikų meile V. Å ., o atsakovui pradėjus dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tie santykiai buvo vėl atnaujinti. IeÅ¡kovė pati pripažino, kad R. Å . yra ne atsakovo, o V. Å . dukra. Tai labai skaudžiai pakirto sutuoktinių santykius.

Atsakovas negalėjo atleisti ieÅ¡kovei ilgalaikių santykių už Å¡eimos ribų ir jų bendras santuokinis gyvenimas nutrÅ«ko. Nors sužinojęs apie visiÅ¡kai netinkamÄ ir netoleruotinÄ ieÅ¡kovės elgesį, atsakovas po komandiruočių grįždavo į bendrus namus ir asmeniÅ¡kai juos prižiÅ«rėjo, Å¡eimos gyvenimo nebebuvo, kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių gyveno pats sau. Todėl atsakovas mano, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. BÅ«tent ieÅ¡kovė pirma sulaužė santuokos priesaikÄ ir buvo neiÅ¡tikima, todėl yra kalta dėl santuokos nutraukimo.

IeÅ¡kovės iÅ¡davystė iÅ¡aiÅ¡kėjo pačiu blogiausiu metu atsakovui, dirbdamas sunkų darbÄ ir bÅ«damas toli nuo namų jis turėjo įveikti sunkias mintis, jog namuose nėra laukiamas. Tai labai neigiamai paveikė jo vidinę savijautÄ - jis jautėsi moraliÅ¡kai palaužtas, sutriko miegas ir maitinimasis, nukrito svoris, sunku buvo susikaupti ir dirbti. Susiklosčiusioje situacijoje įvertinti patirtÄ pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir skausmÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka labai sudėtinga, tačiau patirtÄ neturtinę žalÄ jis įvertina 1500 Eur.

Po iÅ¡tuokos Å¡alims paliktina santuokinė pavardė Å ir Å . Bendra visos sodybos vertė, kuriÄ nurodė ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje ir kurios atsakovas neginčija, yra 12093 Eur. Santuokos metu įgytų dviejų automobilių ieÅ¡kovės nurodytos vertės jis neginčija ir sutinka. Be to, ieÅ¡kovė žinojo, tačiau nutylėjo, jog atsakovo brolis buvo perdavęs jų Å¡eimai pasaugai 13000,00 Lt (3765,00 Eur). Å i suma buvo pervesta į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , todėl atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės valdomos sÄ skaitos turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta V.

R.. Å alys pripažintinos bendraskoliais V. R. atžvilgiu, pareikÅ¡tas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi. Jau įpusėjus bylos nagrinėjimÄ , atsakovo motina perleido atsakovui nuosavybės teisę į butÄ (duomenys neskelbtini),. Kadangi tai nėra santuokos metu įgytas turtas, jis nėra traukiamas į dalintino turto balansÄ . PraÅ¡o turtÄ padalinti lygiomis dalimis. IeÅ¡kovei neturint jokių finansinių galimybių iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ namo dalį natÅ«ra, praÅ¡o teismo padalinti ginčo namÄ priteisiant natÅ«ra po ½ dalį.

Kadangi dėl sveikatos bÅ«klės ieÅ¡kovė negali naudotis 2-o aukÅ¡to patalpomis, siekdamas užbaigti Å¡alių ginÄÄ , atsakovas teikia teismui naudojimosi namu tvarkÄ , kuri visiÅ¡kai atitinka pačios ieÅ¡kovės interesus. Tokiu bÅ«du realiai yra padalijamas ir kilnojamasis name ir visoje sodyboje esantis turtas, kuriuo realiai naudojasi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovė. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes ir padalinti automobilius natÅ«ra nekompensuojant jų verčių skirtumo. PraÅ¡o nustatyti aukščiau nurodytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ .

Naudojimosi tvarkos žemės sklypu nesant poreikio nustatyti nepraÅ¡o. Automobiliu MERCEDES BENZ realiai nuo jo įsigijimo momento naudojosi ir disponavo ieÅ¡kovė, todėl automobiliai paliktini kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninėje nuosavybėje pagal faktinį naudojimÄ , nekompensuojant verčių skirtumo.Teismo posėdyje atsakovas A. Å . papildomai paaiÅ¡kino, kad jam jau seniai buvo kilę įtarimai, jog ieÅ¡kovė yra jam neiÅ¡tikima, tačiau jie ir toliau gyveno kartu. Jo žiniomis buvo ilgalaikiai santykiai ieÅ¡kovės su V.

Å .. Visa tai jis sužinojo apie 2008 m. Bendro gyvenimo su atsakove nebebuvo nuo 2014 m. IeÅ¡kovė visÄ gyvenimÄ skundėsi sveikata, jo nuomone, ji norėjo gyventi iÅ¡ jo algos. Kai jis nustojo jÄ finansuoti (nuo 2014 m.), tai dabar reikia jai iÅ¡ jo pinigų. Nesutinka mokėti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymo, nes pats neturi sveikatos ir galimai mes darbÄ . Apie paskolintus 13000 Lt jis sužinojo vėlai. Brolis V. R. pardavė žemę, tai tuos pinigus pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , kad bÅ«tų jam senatvei (laikė „juodai dienai“).

Apie tuos pinigus jis daugiau nežino, jais naudojosi ieÅ¡kovė ir dukra. Jokio didelio jo tėvų buto remonto nebuvo, buvo tik pakeisti durys ir langai. Tėvai patys turėjo pinigų. Patvirtino, jog jis nuo 2017 m. balandžio mėn. gyvena kartu su J. M. (duomenys neskelbtini), kaime. IeÅ¡kovė R. Å . su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad jos sveikatos bÅ«klė yra bloga, dirbti negali, gauna tik neįgalumo pensijÄ . Atsakovas yra dirbantis asmuo, gaunantis nemenkÄ darbo užmokestį, yra geros sveikatos bÅ«klės, bÅ«tent atsakovas yra kaltas santuokos iÅ¡irimo, turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Sutuoktinių santykiai yra blogi ir konfliktiÅ¡ki, todėl jiems gyventi viename name bÅ«tų sudėtinga ar net neįmanoma. Ä®vertinus tai, ieÅ¡kovė praÅ¡o tenkinti jos ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad jos kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nėra. Trečiasis asmuo V. R. yra pareiÅ¡kęs Å¡ioje byloje savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Å . ir atsakovo A. Å . 3765 Eur skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Savo pareiÅ¡kime trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra atsakovo A. Å . brolis. Jis 2008 m. vasario 22 d. pervedė į ieÅ¡kovės R. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“) 13000 Lt, kas atitinka 3765 Eur. Pinigai buvo pervesti su tikslu juos pasaugoti, kartu suteikiant teisę jais pasinaudoti, su sÄ lyga, kad V. R. pareikalavus, jie bus jam nedelsiant grÄ Å¾inti. Tokios sÄ lygos buvo apspręstos tuo, jog A. Å . yra V. R. brolis, kuriuo jis visiÅ¡kai pasitikėjo.

Pinigai buvo pervesti į R. Å . sÄ skaitÄ bendru susitarimu. Kadangi pagal brolių susitarimÄ V. R. leido A. Å . ir R. Å . esant reikalui pasinaudoti jo pinigais, su sÄ lyga, kad jie visi, jam pareikalavus, bus jam grÄ Å¾inti, faktiÅ¡kai tarp Å¡alių susiklostė neatlygintinos paskolos teisiniai santykiai. Å iuo atveju sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui įrodo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. 2017 metų rugsėjo mėnesį jis sužinojo, kad A. Å . ir R. Å . santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro, ir kad teisme iÅ¡kelta byla dėl jų santuokos nutraukimo.

V. R. paprašė A. Å . grÄ Å¾inti jo pinigus. A. Å . jam pasakė, kad jam nežinoma, ar jo žmonos R. Å . banko sÄ skaitoje tokia suma pinigų dar yra, kadangi jie buvo naudojami Å¡eimos reikmėms. R. Å . jam pasakė, kad jos sÄ skaitoje tų pinigų nebėra, jie visi iÅ¡leisti. Ä®statymo numatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, kada sutartyje jis nenustatytas, po trečiojo asmens V. R. reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ , kas įvyko 2017 metų rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, suėjo jau 2017 metų spalio ar lapkričio mėnesį.

R. Å . ir A. Å . jam pinigų negrÄ Å¾ino ir pareiÅ¡kė, kad jų nebeturi. Abu buvę sutuoktiniai pagal Å¡iÄ prievolę yra atsakingi solidariai, kadangi pinigai buvo jų gauti ir panaudoti santuokos metu, bendroms jų Å¡eimos reikmėms, bendrai jungtinei nuosavybei kurti. Teismo posėdyje V. R. papildomai paaiÅ¡kino, kad jis prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus gyveno Å irvintų rajone, o dabar gyvena mamos bute. Pardavęs žemę, gautus pinigus jis pervedė ieÅ¡kovei, kad jis negalėtų iÅ¡leisti ir pinigai bÅ«tų sutaupyti jam ant senatvės. Jam apie tų pinigų panaudojimÄ nieko nėra žinoma.

Mamos bute darė remontÄ , bet daugiau iÅ¡ mamos lėšų, durys ir langai, kai jis atvažiavo, jau buvo pakeisti. Pinigus jis pervedė savo noru, galvojo, kad pinigai neprapuls. Liudytoja D. M. teismo posėdyje parodė, kad ji yra ieÅ¡kovės sesuo. Sesers gyvenimas su vyru nebuvo lengvas, ji yra ne kartÄ gelbėjusi seserį nuo atsakovo smurto, kuris buvo žiaurus. Iki 1996 m. sesuo buvo muÅ¡ama kaip „bokso kriaušė“, kol 1996 m. atsakovas jos vos neužmušė, sesuo atsidÅ«rė ligoninėje.

Paskutinį kartÄ prieÅ¡ deÅ¡imt metų ji buvo nuvykusi pasiimti seserį, kai buvo iÅ¡kviesta policija ir atsakovas bandė seserį pulti su peiliu. Ji tuo metu įkalbinėjo seserį skirtis, tačiau jie susitaikė. Po to atsakovas uždraudė seseriai bendrauti su ja. Dabar sesuo galutinai apsisprendė skirtis, nes atsakovas turi kitÄ moterį. Å alių vaikai labai geri ir padeda savo mamai, kuri yra neįgali. Atsakovas ir su vaikais elgėsi blogai, ypač su dukra, kai jai dar vaikui bÅ«nant buvo nuplėšta ausis.

Atsakovas nebuvo patrauktas atsakomybėn, nes pati sesuo tylėjo. Å iuo metu jos su seserimi bendrauja dažnai, ji palaiko moraliÅ¡kai. Sesuo kol kas pati susitvarko namuose, padeda artimieji ir kaimynai. Å alys abu užgyveno turtÄ , tai ir padalinti jį galima abejiems. Sesuo turi teisę vairuoti automobilį, tačiau automobilio namie nėra, jis iÅ¡varytas. Nuo to momento, kai atsakovas išėjo iÅ¡ namų (2017 m. pradžioje), sesuo automobiliu nesinaudojo. Liudytoja T. Ž. teismo posėdyje parodė, kad ji yra ieÅ¡kovės pusseserė.

Jai žinoma, kad atsakovas mušė ieÅ¡kovę, kad jis buvo jai neiÅ¡tikimas. Tai buvo apie 1990 m. Ji pati matė jo meilužę. Ji matė ieÅ¡kovę su mėlynėmis (kai dar vaikai buvo maži). Paskutiniu metu atsakovas taip pat susirado meilužę, ji pati juos kartu matė Jonavoje prieÅ¡ paskutines Kalėdas. Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad ieÅ¡kovė yra jo sesuo. Jo nuomone, santuokos nutraukimo priežastis, kad atsakovas turi kitÄ moterį. Dar kai jis mokėsi mokykloje ir pas Å¡alis gyveno, jis matė, kai atsakovas mušė jo seserį ir ne kartÄ (apie 1989-1990 m.). 1996 m. sesuo buvo papuolusi į traumatologijos skyrių dėl sumuÅ¡imo.

Toks atsakovo elgesys buvo sistemingas ir truko ilgÄ laikÄ .Liudytojas Ž. J. teismo posėdyje parodė, kad jis yra ieÅ¡kovės brolis. Patvirtino, kad sesuo buvo skriaudžiama atsakovo. Santuokos nutraukimo priežastis, kad atsakovas turi kitÄ moterį (2017 m. pavasarį). Jam žinoma, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovę atsakovas naudojo smurtÄ . Liudytoja R. A. (Å¡alių dukra) teismo posėdyje parodė, kad tėvai kartu negyvena nuo 2017 m. kovo ar balandžio mėn. Paskutinius penkerius metus tėvų santykiai buvo pakankamai geri (nustojo mamÄ muÅ¡ti), nors prieÅ¡ tai buvo baisu.

Tėvų santykiai nutrÅ«ko, nes tėtis susirado kitÄ moterį, kai mama gulėjo ligoninėje. Kai tėvas turėjo kitÄ moterį, tėvas su mama elgėsi blogai, buvo grubus, įžeidinėjo. Vasario mėn. tėvas pasakė, kad su seserimi jis skris į Tenerifę. Po to balandžio mėn. mama sužinojo, kad jis iÅ¡skrido su kita moterimi. Kai viskas paaiÅ¡kėjo, tėvo elgesys pasikeitė, apkaltino mamÄ vagyste, buvo iÅ¡kviesta policija. Jis buvo grubus ir su ja. Kiek ji prisimena tėvÄ , jis moterų turėjo daug, o mamÄ pastoviai mušė.

Ji visÄ gyvenimÄ tėvo bijojo, tarp jų nebuvo bendravimo. Jai pačiai, kai buvo 13-14 metų, tėvas buvo nurovęs ausį, mušė ir į sienÄ trenkė. Å iuo metu ji padeda mamai namuose (pjauna žolę, malkas ruoÅ¡ia, perka ir gamina maistÄ ir pan.). Dar padeda broliai. Ji galėtų padėti mamai iÅ¡mokėti tėvui kompensacijÄ už namo dalį. Jos pajamos – apie 172 Eur. Jos sutuoktinis yra įmonės savininkas ir papildomai dirba Danijoje.Liudytoja V. G. teismo posėdyje parodė, kad ieÅ¡kovė yra jos pusseserė.

Jai teko matyti ant ieÅ¡kovės kÅ«no smurto pėdsakus (mėlynes, randus). Smurtas prasidėjo nuo 1986 m. iki kol ieÅ¡kovė nepapuolė į Romainius (prieÅ¡ 3-4 metus). SumuÅ¡imai buvo tokie, kad ieÅ¡kovė papuldavo į ligoninę. IeÅ¡kovė nesiskyrė ir kentėjo, nes ji jo bijojo ir gyveno dėl vaikų. Atsakovas mušė ieÅ¡kovę, kai Å¡i surasdavo jį kažkurioje Lietuvos vietoje su kokia nors meiluže ir parsiveždavo į namus. IeÅ¡kovė norėjo ne kartÄ važiuoti pas tas moteris ir aiÅ¡kintis.

Tai buvo apie 1995-1996 m. IeÅ¡kovė buvo įbauginta moteris. Jos žiniomis ieÅ¡kovė į policijÄ kreipėsi apie du kartus (pirmÄ kartÄ buvo sulaužyti Å¡onkauliai, o kitÄ - sudaužyta galva). Jis visada atsipraÅ¡ydavo ir žadėdavo, kad daugiau tai nepasikartos, ir ji jam atleisdavo. MuÅ¡imas buvo sistemingas, nes ji matydavo ieÅ¡kovę sumuÅ¡tÄ apie du kartus per pusmetį. Galutinis apsisprendimas buvo, kai jis paskutinį kartÄ susirado kitÄ moterį. 2017 m. balandį paaiÅ¡kėjus atsakovo neiÅ¡tikimybės faktui, ieÅ¡kovės psichologinė bÅ«klė buvo labai sunki, ji jautė baimę bÅ«ti vėl sumuÅ¡ta.

Ji rekomendavo jai apsilankyti pas psichologę. Ä® atsakovo klausimÄ apie galimÄ ieÅ¡kovės meilužį M, atsakė, kad tokios aplinkybės jai nežinomos. Liudytojas K. K. teismo posėdyje parodė, kad jis bendravo su abejomis Å¡alimis (buvo draugai). Bendravo virÅ¡ 30 metų. Abu jie stengėsi, dirbo, nors pagrindiniai gaunami pinigai buvo atsakovo. Å iuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini),. pas savo draugę (apie pusmetį). Paskutinį kartÄ jis matė ieÅ¡kovę vairuojant automobilį, kai ji dar gyveno su atsakovu.

Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad Å¡alis jis pažįsta apie 10 metų, yra kaimynai, nieko blogo apie juos apsakyti negali, Å¡alys vedė bendrÄ buitį, tvarkė ir gražino namus, vyras vairavo sunkvežimį, o žmona dirbo ir tvarkėsi namie. Jam tenka matyti Audi markės automobilį Å¡alių kieme. Jis pats savo tokio paties tipo namÄ prieÅ¡ deÅ¡imt metų pirko už 85000 Lt ir bÅ«klė buvo prastesnė.Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad ieÅ¡kovė yra jos brolienė.

Jos nuomone Å¡alių gyvenime pagrindinis lūžis įvyko apie 2008 m., kai brolis buvo komandiruotėje ir grįžo, į ieÅ¡kovės telefonÄ skambino, o ji neatsiliepė. Jis perskambino į tÄ numerį, o vyras prisistatė Å ir R biologiniu tėvu. Jai tai yra žinoma iÅ¡ brolio žodžių. IeÅ¡kovė socialiniame tinkle pasiskelbė, kad gyvena su nemylimu vyru. Mergaitė (R) pati po to pasakė, kad ji sužinojo, jog atsakovas netikras jos tėvas. IeÅ¡kovė iÅ¡tekėjo jau bÅ«dama nėščia, ji buvo neiÅ¡tikima atsakovui, o 2008 m. ji atnaujino santykius su mergaitės tėvu.

Ieškovė linkusi apkalbėti kitus. Atsakovas po to su ieškove liko gyventi dėl vaikų. Ieškovei rūpėjo tik pinigai, nenorėjo, kad brolis su ja bendrautų. Patvirtino, kad atsakovui dar iki santuokos yra gimęs sūnus ir jeigu ne ieškovė, jis būtų gyvenęs kitoje šeimoje. Pati ieškovė pasakojo, kad ji buvo Gruzijoje su kitu vyru (tai buvo iki 2000 m.). Ieškovė taip pat artimai bendravo su V. M., kai šio žmona buvo išvykusi. Brolis V. R. nelabai sveikas ir mėgsta išgerti.

Atsakovas buvo komandiruotėje, o ieÅ¡kovė su dukra atvyko pas mamÄ (atsakovo) ir pasiÅ«lė nuvežti pas V į (duomenys neskelbtini), rajonÄ . BÅ«tent jos pasiÅ«lė brolio pinigus pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . Å iuo metu V. R. gyvena mamos bute, kurį mama padovanojo atsakovui. Tas butas nebuvo remontuojamas. Atsakovas remonto nedarė, nes pastoviai buvo komandiruotėse, o V. R. nesuvokia kaip tokius darbus daryti.    Teismas k o n s t a t u o j a :              Šalių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad A.

Å . ir R. Å . (buv. J) susituokė 1984 m. rugsėjo 14 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 438 (santuokos liudijimas III-OK Nr. 420564). Santuokoje gimė trys vaikai (R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), M. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai. IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ ir pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo ir yra jai neiÅ¡tikimas, bei anksčiau prieÅ¡ jÄ ir vaikus naudojo fizinį smurtÄ .

Atsakovas sutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta, tačiau praÅ¡o teismo pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes, jo paaiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovė pirma tapo neiÅ¡tikima jo atžvilgiu. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sÄ lygas, kurioms esant santuoka gali bÅ«ti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl Å¡eimos iÅ¡irimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui pakanka įrodyti tik patį faktÄ , su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Å alių paaiÅ¡kinimais ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje iÅ¡gyveno trisdeÅ¡imt trejus metus, iki 1992 m. jiems gimė trys vaikai, ir jau nuo santuokos pradžios tarp sutuoktinių pastoviai kilo nesutarimai dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės, o konfliktų metu atsakovas nevengė prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudoti ir fizinį smurtÄ , dėl ko ieÅ¡kovei teko ne mažiau kaip du kartus gydytis gydymo įstaigos stacionare.

Å ios faktinės aplinkybės nustatytos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais bei liudytojų D. M., R. J., Ž. J., R. A. ir V. G. parodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė dėl sumuÅ¡imų kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes tiek jos, tiek liudytojų paaiÅ¡kinimais ji jautė baimę atsakovui, bet tuo pačiu jį mylėjo ir kiekvienÄ kartÄ jam atsipraÅ¡ius atleisdavo, tikėdamasi, kad viskas su laiku pasikeis. Liudytojų parodymais nustatyta, kad smurtas ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo sistemingas, daugkartinis, buvo naudojamas nuo 1986 m., o baigėsi prieÅ¡ penkerius metus.

Kaip paaiÅ¡kino Å¡alių dukra R. A., paskutiniai penkeri tėvų gyvenimo santuokoje metai buvo pakankamai geri, nes tėvas nustojo muÅ¡ti mamÄ . Nors toks atsakovo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas nei moralės, nei teisės požiÅ«riu, ir jis tikėtinai turėjo įtakos Å¡alių bendram gyvenimui, tačiau konkrečiu atveju jis negali bÅ«ti laikomas faktine santuokos iÅ¡irimo priežastimi, nes pastaruosius penkerius metus jis pasikeitė, t. y. smurto ieÅ¡kovės atžvilgiu nebebuvo ir santykiai Å¡eimoje buvo pakankamai geri, Å¡alys gyveno kartu, kartu augino vaikus, rÅ«pinosi savo namais ir pan., t. y. savo santuokines pareigas jie vykdė iki 2017 m. pavasario, kai Å¡ie santykiai faktiÅ¡kai nutrÅ«ko.

IeÅ¡kovė santykių su sutuoktiniu esminį pablogėjimÄ ir galimÄ santuokos iÅ¡irimÄ iÅ¡ esmės grindžia atsakovo neiÅ¡tikimybės faktu. Jos paaiÅ¡kinimu atsakovas nuo 2017 m. pradžios artimai bendrauja su kita moterimi J. M., su kuria jis 2017 m. kovo mėn. buvo iÅ¡vykęs poilsiauti į Tenerifę, o ieÅ¡kovė tuo pačiu metu buvo gydoma ligoninėje. Liudytojai D. M., T. Ž., R. J., Ž. J., R. A. ir V. G. patvirtino, kad bÅ«tent atsakovo neiÅ¡tikimybė yra santuokos iÅ¡irimo priežastis.

Atsakovas A. Å . teismo posėdyje taip pat pripažino neiÅ¡tikimybės faktÄ ir, kad nuo 2017 m. balandžio mėn. jis gyvena kartu su J. M. Kulvos kaime. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Å iuo atveju ieÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovo neiÅ¡tikimybę yra patvirtintos liudytojų parodymais ir paties atsakovo pripažinimu, kuris Å¡io fakto neneigė.

Atkreiptinas dėmesys, kad faktiÅ¡kai Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent po to, kai ieÅ¡kovė sužinojo, jog atsakovas 2017 m. kovo mėn. iÅ¡vyko su kita moterimi į Tenerifę. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, kai paaiÅ¡kėjo Å¡is faktas, iÅ¡ esmės pasikeitė atsakovo elgesys, jis pradėjo ieÅ¡kovę žeminti ir įžeidinėti, bei nuo 2017 m. balandžio mėn. iÅ¡vyko iÅ¡ namų ir nuo to laiko su ieÅ¡kove kartu nebegyvena ir nepalaiko Å¡eiminių santykių. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad bÅ«tent atsakovo neiÅ¡tikimybė lėmė santuokos iÅ¡irimÄ .

Atsakovo ir jo atstovės teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji pati turėjo ilgalaikius santykius su V. Š., apie kuriuos atsakovas sužinojo 2008 m. ir, kad šalių dukra R nėra jo biologinė dukra, nėra patvirtinti jokiais įrodymais, išskyrus liudytojos E. K. parodymus. Be to liudytoja E. K. savo parodymuose iš esmės rėmėsi paties atsakovo pasakojimais apie ieškovės neištikimybę ir jos parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais.

Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu ir buvo ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktas, tai atsakovas apie jį sužinojo prieÅ¡ deÅ¡imt metų (2008 m.) ir Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma santuokos iÅ¡irimo priežastimi. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jų Å¡eima iÅ¡iro bÅ«tent tuo metu, nėra patvirtintos jokiais įrodymais, nes abi Å¡alys faktiÅ¡kai kartu gyveno iki 2017 m. pavasario, kartu vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi vaikais ir Å¡eimos gerove, atsakovas net nustojo ieÅ¡kovės atžvilgiu vartoti fizinį smurtÄ ir kaip nurodė Å¡alių dukra R.

A., pastaraisiais metais tėvų santykiai buvo pakankamai geri. Kiti liudytojai E. B. ir K. K. taip pat parodė, kad abu sutuoktiniai stengėsi, dirbo, vedė bendrÄ Å«kį, tvarkė ir puoselėjo bendrus namus, t. y. buvo Å¡eima. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovė netinkamai vykdė ir iÅ¡ esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai).

Teismo pateikto garso įrašo ir 2018 m. balandžio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0186/18/001 duomenys nepatvirtina šių aplinkybių, nes garso įrašas yra darytas 2017 m. liepos 5 d. iš neidentifikuotų asmenų pokalbio, be to jau po to, kai buvo teisme iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, todėl net ir identifikavus pokalbyje dalyvavusius asmenis, šio pokalbio turinys negali būti laikomas tinkamu įrodymu, konstatuojant faktines santuokos iširimo priežastis.Iš aukščiau teismo nustatytų aplinkybių ir liudytojų parodymų matyti, kad konkrečiu atveju laikytini įrodytais ir pasitvirtinę tik su vieno sutuoktinio (atsakovo) kaltės prezumpcija susiję faktai, o ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo sudarančios aplinkybės nepatvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais ieškovės kaltei konstatuoti įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, Å¡alių santuoka nutrauktina, pripažįstant kad ji iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje dalyje yra atmestinas.Jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nurodydama, kad atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė žiauriu, tyčiniu nelojaliu, nepagarbiu, smurtiniu elgesiu jos atžvilgiu, įžeidimų naudojimu, neiÅ¡tikimybe, dėl ko ji patyrė stiprinių neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Neturtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai iÅ¡gyvenimai, patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui pripažinus, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės – jo neiÅ¡tikimybės, yra pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti neturtinę žalę (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo elgesys santuokos metu, lėmęs jos iÅ¡irimÄ , artimų santykių su kita abejiems sutuoktiniams pažįstama moterimi vieÅ¡as demonstravimas, faktinis gyvenimas su ja kartu, vienareikÅ¡miÅ¡kai sukėlė atsakovei įtampÄ ir stresÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pablogėjo ieÅ¡kovės fizinė ar psichinė sveikata. IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad atsakovės sveikata pablogėjo dar iki santuokos iÅ¡irimo. VšĮ Jonavos PSPC 2017 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te Nr. S3-1694 pateiktoje informacijoje nurodyta, kad ieÅ¡kovei 2014 metais buvo diagnozuota ir operuota stuburo disko iÅ¡varža, o 2016 m. rugsėjo 23 d. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

RyÅ¡ys tarp 2017 m. spalio 29 d. diagnozuotos deÅ¡inės akies gliaukomos ir senatvinės kataraktos bei atsakovės patirtų iÅ¡gyvenimų dėl santuokos iÅ¡irimo taip pat nėra nustatytas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent atsakovo veiksmai ar neveikimas galėjo sÄ lygoti Å¡iuos sveikatos sutrikimus, tačiau pažymėtina, kad 2017 m. balandžio mėn., kai atsakovas iÅ¡vyko su kita moterimi į kurortÄ , ieÅ¡kovė tuo pačiu metu buvo gydoma Jonavos ligoninės Terapijos III skyriuje, todėl akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys, kai bendravimui su kita moterimi jis teikė didesnę reikÅ¡mę nei bendravimui su sutuoktine, ir tokiu bÅ«du suprieÅ¡ino savo asmeninius interesus su sutuoktinės (ieÅ¡kovės) interesais, sukėlė ieÅ¡kovei tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus ir emocinį skausmÄ .

Liudytoja V. G. parodė, kad paaiÅ¡kėjus atsakovo neiÅ¡tikimybės faktui, ieÅ¡kovės psichologinė bÅ«klė buvo labai sunki, ji jautė baimę, todėl liudytoja rekomendavo ieÅ¡kovei kreiptis pagalbos į psichologÄ . Kita vertus Å¡i atsakovo neiÅ¡tikimybė nebuvo ieÅ¡kovei nauja ir netikėta, o liudytojos T. Ž. ir V. G. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei ir anksčiau, dėl ko tarp sutuoktinių dažnai kildavo konfliktai. Be to ankstesni atsakovo veiksmai – galimas sistemingas smurtas ieÅ¡kovės atžvilgiu, nėra pripažinti, kaip turėję esminės įtakos Å¡alių santuokos iÅ¡irimui, todėl jie atitinkamai negali bÅ«ti reikÅ¡mingi ir nustatant neturtinės žalos dydį.

IeÅ¡kovė Å¡iuo metu yra iÅ¡ dalies darbinga (50 proc. darbingumo lygis), jos pajamos -apie 91 Eur netekto darbingumo pensija, atsakovas yra dirbantis asmuo, jo vidutinis priskaitomas darbo užmokestis – 525 Eur. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės dėl santuokos nutraukimo patirta neturtinė žala įvertintina 500 Eur, kurie yra priteistini iÅ¡ atsakovo. Atitinkamai atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje dalyje yra atmestinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.Å alys gyvendamos santuokoje įgijo 0,4365 ha namų valdos žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir jame esančius statinius: gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastatÄ -daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastatÄ -tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastatÄ -lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), adresu (duomenys neskelbtini), Statiniai įgyti 1992 m. birželio 9d. pirkimo bÅ«du ir įregistruoti atsakovo A.

Š. vardu. Atsižvelgiant, kad turtas yra įgytas santuokoje, preziumuojama, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ginčo tarp šalių dėl tokio sutuoktinių turto teisinio rėžimo nėra. VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamais duomenimis apie vidutinės rinkos vertes nustatyta, kad aukščiau minėtų nekilnojamųjų daiktų bendra vidutinė rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. buvo 12375 Eur (4290 Eur žemės ir 8085 Eur statinių). Gyvenant santuokoje šalys taip pat įgijo dvi transporto priemones:

BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (9100 Eur vertės), Mercedes Benz E270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4880 Eur vertės). Ginčo tarp Å¡alių dėl transporto priemonių vertės nėra. Å alys nepraÅ¡o padalinti santuokoje įgytų kitų kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos reikmenų, baldų ir pan.), todėl bendro dalintino turtė vertė yra 26355 Eur. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , jai priteisti 2/3 dalis nekilnojamųjų daiktų, o atsakovui - 1/3 dalį, ieÅ¡kovei natÅ«ra priteisiant visus nekilnojamuosius daiktus, o atsakovui - iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginę kompensacijÄ už 1/3 dalį nekilnojamųjų daiktų.

Abi transporto priemones po santuokos nutraukimo praÅ¡o priteisti atsakovui, o iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovės naudai piniginę kompensacijÄ už atsakovui atitenkančiÄ didesnę dalinamų daiktų dalį. Atsakovas patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ : ieÅ¡kovei R.

Å . paskirti naudotis pirmojo aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-6 12,13 m2; 1-7 17,24 m2, o atsakovui A. Å . paskirti naudotis antrojo aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-10 1,22 m2; 1-11 17,17 m2; 1-12 8,98 m2, Å¡alims bendrai paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais: pirmajame aukÅ¡te 1-1 1,54 m2; 1-2 8,82 m2; 1-3 3,70 m2; 1-4 0,94 m2; 1-5 3,08 m2; 1-8 5,69 m2; 1-9 2,51 m2, rÅ«syje Rl 12,31 m2; R-2 22,87 m2; R-3 5,64 m2; R-4 15,59 m2. Automobilį BMW 520D praÅ¡o priteisti atsakovui, o automobilį Mercedes Benz E270 CDI – ieÅ¡kovei.IeÅ¡kovė praÅ¡o padalyti santuokoje įgytÄ Å¡alių bendrÄ turtÄ remdamasi CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes jos sveikatos bÅ«klė yra bloga, dirbti negali, gauna tik neįgalumo pensijÄ , o atsakovas yra dirbantis asmuo, gaunantis darbo užmokestį, yra geros sveikatos, be to bÅ«tent atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, jis buvo neiÅ¡tikimas, jis turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį;

į Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Byloje pateikta Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2712 nustatyta, kad R. Å . nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 4 d. yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl ligų (pagal TLK-10-AM: G54.4, G55.2, G83.1, M42.12, M42.17, M51.1, M96.1, E78.0, I11.9). IeÅ¡kovei yra diagnozuotos nervų sistemos, jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto sistemos ligos bei hipertenzinė Å¡irdies liga, tačiau ieÅ¡kovė nėra visiÅ¡kai nedarbinga. Specialistų iÅ¡vados duomenimis ji negali dirbti tik esant tik tam tikromis specifinėms darbo sÄ lygoms, t. y. kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, negali kelti krovinių rankomis, dirbti darbÄ , susijusį su priverstiniais liemens palenkimais ir dirbti virÅ¡valandinių darbų (2016 m. spalio 5 d.

IÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-1518). Nors ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė gali bÅ«ti priskirta prie CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytų svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau Å¡iuo atveju ji nelaikytina teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant dėl Å¡alių turto dalies, nes ieÅ¡kovė nepagrindė, kiek toks nukrypimas bÅ«tinas siekiant apsaugoti jos interesus, juolab kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡ dalies darbinga, ji gali dirbti tam tikrus darbus ir iÅ¡laikyti save.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas darbingumo lygis nustatytas terminuotam laikui iki 2018 m. spalio 4d., be to ieÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų, kad jos sveikatos bÅ«klė blogėja, dėl ko ateityje darbingumo lygis galėtų dar sumažėti, prieÅ¡ingai, palyginus su ankstesniu 2015 m. rugsėjo 23 d. darbingumo lygio vertinimu, kai ieÅ¡kovei buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (2015 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡vada Nr. DPS-1599), matyti, kad jos sveikata neprastėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad konkrečiu atveju Å¡ioje byloje neegzistuoja pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl Å¡alių įgytas santuokoje bendras turtas yra dalytinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.Sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iÅ¡ kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natÅ«ra.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tik jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, yra reglamentuojamas CK 4.80 straipsnio normų ir taikytinas tik bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam turtui.

Dėl to tai nėra vienas iÅ¡ santuokinio turto, esančio bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijimo bÅ«dų – CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas ir prioritetiniu laikomas Å¡io turto padalijimas natÅ«ra. Dalijant bendrÄ santuokinį turtÄ , iÅ¡ pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis, o po to turtas padalijamas natÅ«ra, t. y. konkretus daiktas paskiriamas vienam ar kitam sutuoktiniui, jeigu sutuoktinių turtas dalus, arba nustačius dalis gali bÅ«ti nustatoma bendro turto naudojimosi tvarka.

Bendroji nuosavybė turi bÅ«ti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis), o jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarkÄ gali nustatyti teismas pagal vieno iÅ¡ jų ieÅ¡kinį.Bylos nagrinėjimo metu Å¡alių paaiÅ¡kinimais buvo nustatyta, kad jų bendras turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais po Å¡io turto įsigijimo buvo iÅ¡ esmės pagerinti – atlikti remonto, rekonstrukcijos darbai. Buvo pagerintas ne tik gyvenamasis namas, bet ir Å«kinis pastatas. Pateiktoje gyvenamojo namo inventorizavimo bylos kopijoje Å¡ie pagerinimai nėra užfiksuoti, paskutiniai pakitimai užregistruoti 1992 m. balandžio 30 d.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad faktinė nekilnojamųjų daiktų bÅ«klė ir jų rinkos vertė neatitinka Å¡alių nurodytos turto vertės, nustatytos pagal VÄ® Registrų centro svetainėje skelbiamus duomenimis. Å alims buvo pasiÅ«lyta Å¡ioje byloje atlikti turto vertinimÄ , tačiau nė viena iÅ¡ Å¡alių nesutiko ir reikÅ¡dama reikalavimus, rėmėsi vieÅ¡ai skelbiamo formalaus vertinimo duomenimis. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje, remdamasi savo sveikatos bÅ«kle ir turtine padėtimi, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo materialinį iÅ¡laikymÄ , nes jos gaunamų pajamų (netekto darbingumo pensijos – 91 Eur) nepakanka save iÅ¡laikyti, tačiau sutinka iÅ¡mokėti atsakovui piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad kompensacijÄ jai padės sumokėti dukra R. A., tačiau tokie prieÅ¡taringi ieÅ¡kovės motyvai nėra pagrįsti įrodymais, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė bus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus atsakovui ir, kad jos dukra realiai turi tokias finansines galimybes sumokėti atsakovui kompensacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių duomenų apie atliktus nekilnojamųjų daiktų pakeitimus ir pagerinimus, apie pasikeitusiÄ turto rinkos vertę, apie galimybę sumokėti kitam sutuoktiniui piniginę kompensacijÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ priteisiant jį natÅ«ra vienam iÅ¡ sutuoktinių ir įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui turto dalį, objektyviai Å¡ioje byloje nėra galimybės, nes toks turto padalijimas bÅ«tų neteisingas ir nesÄ Å¾iningas kito sutuoktinio atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje esančius duomenis, vadovaudamasis Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra tikslinga padalyti sutuoktinių nekilnojamÄ jį turtÄ lygiomis dalimis – kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po ½ dalį 0,4365 ha namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir jame esančių statinių: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančių (duomenys neskelbtini),.

Atsižvelgiant į tai, kad dalinamas turtas yra nedalus, t. y. jo negalima padalinti natÅ«ra į du savarankiÅ¡kus daiktus, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, tikslinga nustatyti bendro turto naudojimosi tvarkÄ , remiantis atsakovo siÅ«loma turto naudojimosi tvarka. Atsakovas siÅ«lo ieÅ¡kovei, atsižvelgdamas į jos sveikatos bÅ«klę, paskirti naudotis pirmo namo aukÅ¡to patalpomis (kambariais I-6 ir I-7), atsakovui antro aukÅ¡to (mansardos) patalpomis (technine patalpa I-10 ir kambariais I-11 ir I-12), o likusias patalpas (tamburas I-1, virtuvė I-2, koridorius I-3, tualetas I-4, vonia I-5, koridorius I-8, sandėlis I-9, bei visos rÅ«sio patalpos) palikti Å¡alims naudotis bendrai.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei tektų naudotis 29,37 kv. m. ploto patalpomis, o atsakovui – 27,37 kv. m. Pažymėtina kad analogiÅ¡kÄ turto naudojimosi tvarkÄ siÅ«lė ir ieÅ¡kovė savo patikslintame ieÅ¡kinyje (pateiktame teismui 2017 m. spalio 23 d. Nr. GD-4931). Pakeisdama savo reikalavimÄ dėl turto padalijimo (patikslintame ieÅ¡kinyje, pateiktame 2018 m. vasario 2 d.), ieÅ¡kovė nepagrindė, kokios aplinkybės sÄ lygojo jos nuomonės pakeitimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovo siÅ«loma turto naudojimosi tvarka yra racionali ir nepažeis nė vieno iÅ¡ sutuoktinių interesų. 0,4365 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir jame esantys Å«kiniai ir kiti statiniai (gyvenamojo namo priklausiniai), paliekami Å¡alims naudoti bendrai, nenustatant jų naudojimo tvarkos.IeÅ¡kovė praÅ¡o abi transporto priemones priteisti atsakovui, nes ji Å¡iuo metu automobilio nevairuoja.

Kaip jau buvo minėta, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima. Å iuo atveju Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones ir prioritetas teikiamas jų padalijimui natÅ«ra, t. y. po vienÄ transporto priemonę kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių. Atsakovės nurodyti argumentai, kad ji automobiliais nesinaudoja Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes atsakovė turi teisę vairuoti transporto priemones, jos sveikatos bÅ«klė jas vairuoti netrukdo, be to ieÅ¡kovei neturint galimybės ar noro naudotis konkrečiu daiktu, ji gali savo kaip savininkes teises įgyvendinti šį daiktÄ realizuojant ir gaunant atitinkamas pajamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, likęs Å¡alių bendras turtas (transporto priemonės) padalijamas taip: ieÅ¡kovei priteisiama transporto priemonė Mercedes Benz E270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4880 Eur vertės), o atsakovui - BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (9 100 Eur vertės), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiant 2110 Eur piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį. Dėl iÅ¡laikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo.CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu iÅ¡laikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės. Å i prezumpcija savaime nereiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymas nedarbingam dėl sveikatos bÅ«klės sutuoktiniui reikalingas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali bÅ«ti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti prieÅ¡ingai, kad sutuoktinis yra apsirÅ«pinęs ir jam iÅ¡laikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010).Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuojamas darbingumo lygio nustatymas.

Pagal Å¡io straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatas, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sÄ lygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iÅ¡ dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebÅ«tina pritaikyti darbo vietos.Nagrinėjamoje byloje nėra Å¡alių ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovei nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 2712 nurodyta, kad darbingumo lygis nustatytas terminuotai iki 2018 m. spalio 4 d. Darbingumo grafoje nurodyta - iÅ¡ dalies darbinga. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡ dalies darbinga, CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad ieÅ¡kovei reikalingas iÅ¡laikymas, konkrečiu atveju negalioja. VSDFV duomenimis ieÅ¡kovės pajamos Å¡iuo metu yra minimalios – jai iÅ¡ SODROS biudžeto yra mokama apie 91 Eur netekto darbingumo pensija, tačiau gaunamų pajamų dydis konkrečiu atveju negali sÄ lygoti bÅ«tinumo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo, nes ieÅ¡kovė yra iÅ¡ dalies darbinga, turi galimybę dirbti, atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2016 m. spalio 5 d. iÅ¡vadoje Nr. DPS-1518 nurodytus darbo sÄ lygų apribojimus, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių nedirba ir darbo neieÅ¡ko, teismui nėra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡ko jos sveikatos bÅ«klę atitinkančio darbo, ar kad ji yra registruota darbo biržoje ir pan.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės turimÄ asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo jai tenkantį turtÄ , gaunamas pajamas, jos darbingumo lygį, sprendžia, kad sutuoktinio iÅ¡laikymas, kaip papildoma jos interesų apsaugos priemonė, ieÅ¡kovei yra nereikalingas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje yra atmestinas. Dėl trečiojo asmens V. R. savarankiÅ¡ko reikalavimo.Trečiasis asmuo V. R. praÅ¡o priteisti iÅ¡ abiejų Å¡alių 3765 Eur skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Trečiasis asmuo nurodė, kad jis 2008 m. vasario 22 d. pervedė į ieÅ¡kovės R. Å . sÄ skaitÄ banke 13000 Lt, kas atitinka 3765 Eur, su tikslu Å¡iuos pinigus pasaugoti, t. y. tarp Å¡alių susiklostė pasaugos sutarties santykiai. Tačiau toliau savo pareiÅ¡kime praÅ¡o Å¡iuos pinigus iÅ¡ Å¡alių priteisti remdamasis paskolos sutarties sudarymÄ reglamentuojančiomis teisės normomis.Ä®statymas ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigoja ieÅ¡kinyje nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimÄ , ex officio atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto juridinio ieÅ¡kinio pagrindo. Sutinkamai su CK 6.830 straipsnio 1 dalimi pasaugos sutartimi viena Å¡alis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai numatyta sutartyje.

Paskolos institutÄ reglamentuoja CK 6.870 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas, skirtingai nuo saugotojo, tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei trečiojo asmens V.

R. paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad trečiasis asmuo 13000 Lt (3765 Eur) sumÄ , gautÄ pardavus žemę, savo noru ir ieÅ¡kovės sutikimu 2008 m. vasario 22 d. pervedė į ieÅ¡kovės R. Å . sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“,AB banke. Trečiasis asmuo nurodė, kad pinigai buvo Å¡alims perduoti pasaugoti, kad jis ateityje (senatvėje) turėtų galimybę juos susigrÄ Å¾inti. Pinigų pervedimo faktÄ patvirtina teismui pateikta V. R. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopija. Duomenų apie tai, kad tarp sutarties Å¡alių buvo susitarimas atlyginti už pinigų saugojimÄ , byloje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad sutartis buvo neatlygintina.

Å ių byloje esančių faktinių aplinkybių Å¡alys neginčija, tik ieÅ¡kovė nurodo, kad perduotus pasaugai pinigus ji V. R. grÄ Å¾ino dalimis perduodama jam atitinkamas sumas grynais pinigais arba apmokėdama atsakovo ir trečiojo asmens tėvų buto remonto iÅ¡laidas.Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir V. R. buvo sudaryta neatlygintinė pasaugos sutartis (CK 6.830 straipsnis). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl tokio aplinkybių kvalifikavimo. Pinigų pervedimo momentu (2008 m.) galiojusi CK 6.831 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė virÅ¡ija penkis tÅ«kstančius litų.

CK 6.831 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad pasaugos sutartis pripažįstama raÅ¡ytine, jeigu daikto perdavimas patvirtinamas saugotojo iÅ¡duotu gavėjui kvitu ar kitu dokumentu. Kaip jau minėta, pinigų pervedimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ faktÄ patvirtina V. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopija, todėl teismas pripažįsta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta raÅ¡ytinė pasaugos sutartis.Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino V. R. jai perduotus saugoti pinigus, kad įstatymo nustatyta tvarka ji pareikalavo iÅ¡ trečiojo asmens pateikti kvitÄ ar kitÄ dokumentÄ , patvirtinantį pasaugos sutarties objekto, ar jo dalies grÄ Å¾inimÄ (CK 6.832 straipsnio 5 dalis), o ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad pinigus ji grÄ Å¾ino V.

R. asmeniÅ¡kai ar per atsakovÄ A. Å ., nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pasaugos sutartis nėra pasibaigusi, todėl ieÅ¡kovė ir atsakovas turi pareigÄ davėjui V. R. pareikalavus grÄ Å¾inti jiems perduotus saugoti pinigus (CK 6.844 ir 6.848 straipsniai).   V. R. paaiÅ¡kinimu, jis žodžiu pareikalavo grÄ Å¾inti pasaugai perduotus pinigus 2017 m. rugsėjo-spalio mėn. sužinojęs apie tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, taip pat pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovė su Å¡iuo reikalavimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad prievolė yra įvykdyta. Atsakovas trečiojo asmens reikalavimÄ visiÅ¡kai pripažįsta ir sutinka, kad jis bÅ«tų patenkintas. IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“,AB banke iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. duomenų matyti, kad po to, kai V. R. 2008 m. vasario 22 d. pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 13000 Lt sumÄ , Å¡ie pinigai nebuvo saugomi, o buvo naudojami ieÅ¡kovės ir galimai atsakovo Å¡eimos poreikių tenkinimui (dalis lėšų iÅ¡gryninta, dalis pervesta į Å¡alių vaikų R ir M sÄ skaitas ir pan.) ir nors sÄ skaita buvo papildoma kitomis gaunamomis lėšomis, tačiau jau 2008 metais iÅ¡ gautų į sÄ skaitÄ 13608,42 Lt (iÅ¡ kurių – 13000 Lt pasaugos suma), buvo iÅ¡leista 6087,27 Lt, t. y. be pasaugos davėjo žinios bylos Å¡alių poreikių tenkinimui buvo panaudota 5478,85 Lt pasaugos sumos dalis.

Minėtuose sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė bent dalį jai saugoti perduotų pinigų bÅ«tų grÄ Å¾inus trečiajam asmeniui. Kad pinigai buvo grÄ Å¾inti kitu bÅ«du ar forma ieÅ¡kovė teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų. Pagal CK 6.846 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatÄ saugotojas už daikto (Å¡iuo atveju pinigų) praradimÄ ar trÅ«kumÄ turi atsakyti prarasto daikto ar jo trÅ«kstamos dalies verte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog Å¡alys pažeidė įstatyme numatytÄ saugotojo pareigÄ grÄ Å¾inti daiktÄ (pinigus) davėjui (CK 6.844, 6.847 straipsniai), todėl trečiojo asmens reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad perduotos saugoti lėšos buvo panaudotos tiek ieÅ¡kovės, tiek bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimui, prievolė pagal pasaugos sutartį grÄ Å¾inti saugoti perduotus pinigus yra laikytina bendra ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole kreditoriaus V. R. atžvilgiu, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Å . ir atsakovo A. Å . solidariai priteistina trečiajam asmeniui V. R. 3765 Eur (13000 Lt) nuostolių, susijusių su perduoti saugoti daikto (pinigų) praradimu.CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens praÅ¡ymu iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo reikalavimo pareiÅ¡kimo teisme dienos 2018 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6. 37 ir 6.210 straipsniai).Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliekama santuokinė pavardė „Š“, o atsakovui paliekama pavardė „Š“.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.Å ioje byloje dalyvavusių asmenų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: ieÅ¡kovės R. Å . – 651 Eur (iÅ¡ jų: 201 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur už teisines paslaugas), atsakovo A. Å . – 398,50 Eur (iÅ¡ jų: 217 Eur žyminis mokestis ir 181,50 Eur iÅ¡laidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ), trečiojo asmens V. R. – 113 Eur sumokėtas žyminis mokestis.IeÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinys ir atsakovo A. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei Å¡ioje byloje yra patenkinti iÅ¡ dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų sutapo, turtinių reikalavimų dalyje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalimi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis yra patenkinti, nes skiriasi to paties turto ne sudėtis, o padalijimo bÅ«das, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimai turtinių reikalavimų turto padalijimo dalyje yra patenkinti 50 proc., o atsakovo 100 proc. IeÅ¡kovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra patenkintas 33,33 proc., o atsakovo 0 proc., ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti santuokÄ â€“ 100 proc., o atsakovo – 0 proc., ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ â€“ 0 proc.

Tokiu atveju, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti 46 proc. o atsakovo 33,33 proc. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai turėtų bÅ«ti priteista 56 proc. ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai – 44 proc. jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų t. y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai – 364,56 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai – 95,48 Eur atsakovo sumokėto žyminio mokesčio. Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, Å¡iuo atveju tikslinga taikyti iÅ¡ abiejų Å¡alių priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ (364,56 Eur – 95,48 Eur = 269,08 Eur), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai yra priteistina 269,08 Eur ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovo turėtos iÅ¡laidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ (181,50 Eur) ar jų dalis iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra susiję su ieÅ¡kinio dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kurioje atsakovo reikalavimas yra atmestinas. Trečiojo asmens V. R. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 113 Eur sumokėto žyminio mokesčio, priteistinos iÅ¡ abiejų Å¡alių lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvienos po 56,50 Eur. Teismo turėtos iÅ¡laidos (14,42 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iÅ¡ abiejų Å¡alių lygiomis dalimis, iÅ¡ kiekvienos po 7,21 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, 385 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ 1984 m. rugsėjo 14 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. 438), tarp A. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini),. Kauno r., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Å . (buv. J), gimusios (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo A.

Å . kaltės.Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „Š“, moteriai palikti santuokinę pavardę „Š“.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės R. Å . a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Priteisti ieÅ¡kovei R. Å . a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui A. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį 0,4365 ha namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir jame esančių statinių: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), pastato-tvarto (unikalus Nr. 4698-4007-5037), pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. 4698-4007-5048), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), adresu (duomenys neskelbtini),, bendros 12 375 Eur vertės.Nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini),, naudojimosi tvarkÄ : ieÅ¡kovei R.

Å . a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis pirmo namo aukÅ¡to patalpomis (kambariais I-6 ir I-7); atsakovui A. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis antro aukÅ¡to (mansardos) patalpomis (technine patalpa I-10 ir kambariais I-11 ir I-12); likusias patalpas (tamburas I-1, virtuvė I-2, koridorius I-3, tualetas I-4, vonia I-5, koridorius I-8, sandėlis I-9, bei visos rÅ«sio patalpos) palikti Å¡alims naudotis bendrai.0,4365 ha namų valdos žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir jame esančius Å«kinius ir kitus statinius (gyvenamojo namo priklausinius), iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ , palikti Å¡alims naudoti bendrai, nenustatant jų naudojimo tvarkos.Priteisti ieÅ¡kovei R.

Å . a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Mercedes Benz E270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 4 880 Eur vertės.Priteisti atsakovui A. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 9 100 Eur vertės.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės R. Å . a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2110 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto deÅ¡imt eurų) piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Priteisti solidariai iš ieškovės R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. R. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 765 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) nuostolių, susijusių su perduoti saugoti daikto (pinigų) praradimu ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo reikalavimo pareiškimo teisme dienos 2018 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Likusioje dalyje ieškinius ir priešieškinį atmesti.Priteisti iš atsakovo A.

Š. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 269,08 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 08 euro centus) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.Priteisti trečiajam asmeniui V. R. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno lygiomis dalimis po 56,50 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 50 euro centų) trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų.Priteisti valstybei iš ieškovės R.

Å . a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Å . a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno lygiomis dalimis po 7,21 Eur (septynis eurus 21 euro centÄ ) teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).Sprendimo kopijÄ per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimÄ , Vedybų sutarčių registrui ir VÄ® „Registrų centras“ Kauno filialui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu. Teisėja                                                                                                            Jūratė Ramanauskienė