118230a9-2bbd-4199-a81d-eb3af5cfc8ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-881-1033/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40829-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, dalyvaujant prokurorams Linui Gružui, Sigitui Jankauskui, kaltinamajam M. G., jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiai T. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, Teismas n u s t a t ė : M. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis, 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 11.46 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Naugarduko gatvės antra eismo juosta nuo Žemaitės g. link Gerosios Vilties g. pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į eismo intensyvumÄ ir į priekyje ta pačia eismo juosta bei kryptimi važiavusio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T.

S., greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, kuriam ties Naugarduko g. pastatu Nr. 90 pradėjus stabdyti ir sukti į kairę, esant kliūčiai, kuriÄ galėjo pastebėti, automobilio greičio nesulėtino ir nesustojo, o apvažiuodamas iÅ¡ kairės pusės ir įvažiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę su automobiliu „Seat Toledo“ susidÅ«rė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Seat Toledo“ vairuotoja T. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Å iais veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127 ir 128 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. G. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir paaiÅ¡kino, kad važiavo su bendradarbiu, buvo įsiliejęs į eismÄ , važiavo antra eismo juosta. Pamatęs, kad nukentėjusios automobilis “Seat Toledo” stabdo, nusprendė, jog nespės sustoti ir nutarė apvažiuoti iÅ¡ kairės pusės, nes deÅ¡inėje juostoje buvo kitas automobilis.

Tačiau apvažiuoti nepavyko ir jie susidÅ«rė. Automobilis “Audi”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, priklausė jam, dabar Å¡io automobilio neturi. Kokiu greičiu važiavo, negali tiksliai pasakyti. Eismo įvykis buvo 2020-09-25 apie 11.46 val. SusidÅ«rus automobiliams, jis pirmas nubėgo prie nukentėjusios, norėjo padėti, iÅ¡kvietė pagalbÄ . Nukentėjusioji iÅ¡važiavo su greitÄ ja. Ä®vykio metu jo vairavimo stažas buvo 8 ar 9 mėnesiai. Gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , blogai vertina savo elgesį, nes galėjo iÅ¡vengti įvykio, laikytis saugesnio atstumo.

Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, mano, kad nukentėjusios praÅ¡oma 5000 Eur neturtinė žala yra per didelė, tokių pinigų jis neturi. Balandžio 20 d. jis padarė 160 Eur perlaidÄ nukentėjusiai žalai atlyginti. Jeigu per mėnesį laiko gavėjas siuntos neatsiima, tai paÅ¡tas praneÅ¡a, kad pasiimtų perlaidÄ atgal. Žinutės iÅ¡ paÅ¡to dėl siuntos grÄ Å¾inimo jis negavo. PraÅ¡o teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir laiduotoja paskirti jo motinÄ .

Jis mamos klauso, ji daro teigiamÄ Ä¯takÄ . Po įvykio jis pasikeitė, nepadarė administracinių nusižengimų, turi vairuotojo pažymėjimÄ ir stengiasi vairuoti atsargiau, tai buvo didelė pamoka. Anksčiau jam vairavimo teisės buvo atimtos už greičio virÅ¡ijimÄ , iÅ¡vadas jau padarė. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, nes reikia važinėti pas klientus ir į kitus miestus, todėl jeigu teisė vairuoti liks, pasižada pasitaisyti, atsižvelgti į saugų vairavimÄ . Nukentėjusios nori atsipraÅ¡yti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusioji T. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad norėtų, jog bÅ«tų iÅ¡kviestas liudytojas, nes kaltininko automobilio greitis nurodytas netinkamai. Kaltinamasis nurodė, kad važiavo su srautu, tačiau jo automobilio greitis buvo didesnis, nei automobilio, kuris užfiksavo vaizdo įraÅ¡Ä . Taip pat nori patikslinti savo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes po eismo įvykio jai su kvėpavimu negerai, todėl, kad palengvintų kvėpavimÄ , turi vartoti vaistus. Vienas iÅ¡ variantų yra daryti operacijÄ , konsultuojasi su specialistais ir darosi tyrimus.

Yra tikimybė, kad operacijÄ reikės kartoti periodiÅ¡kai, todėl bus nedarbinga, o tai neigiamai atsilieps jos darbo įgÅ«džiams įmonėje, bus moraliniai iÅ¡gyvenimai ir sunkumai, kurių dabar negali įvertinti, galėtų patikslinti po operacijos. Be to dėl įvykio ji negalėjo baigti studijų, dalyvauti užsiėmimuose, todėl aukÅ¡tojo mokslo gavimÄ nukėlė metams laiko. Mėnesį laiko buvo nedarbinga. Å iai dienai įvertina kokios pasekmės buvo ir kokios atsiras. PatirtÄ Å¾alÄ vertina daugiau, nei iÅ¡mokėjo draudimo bendrovė, todėl praÅ¡o priteisti civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ kaltinamojo.

Sutinka, kad žala bÅ«tų priteista iÅ¡ draudimo bendrovės. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (neapklausinėjant liudytojų, specialistų), nes kaltinamasis M. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Kadangi įstatymas nereikalauja nukentėjusio sutikimo sprendžiant klausimÄ dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, o prokuroras ir gynėjas nukentėjusios praÅ¡ymui dėl liudytojo iÅ¡kvietimo prieÅ¡taravo, todėl teismas protokoline nutartimi nukentėjusios praÅ¡ymÄ atmetė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. G. parodė, kad 2020-09-25, apie 11.40 val., Vilniuje vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Naugarduko g. antra eismo juosta važiavo apie 65 km/h greičiu pietauti į kavinę.

Tame gatvės ruože buvo 4 eismo juostos, po dvi eismo juostas priešingomis kryptimis. Eismas buvo intensyvus, abiejose juostose važiavo automobiliai. Jis važiavo vienodu greičiu. Pamatė, kad jo eismo juostoje priekyje važiavęs „Seat Toledo“ automobilis pristabdė ir pradėjo sukti į kairę, kai iki šio automobilio buvo likęs nedidelis atstumas. Supratęs, kad nesuspės sustabdyti automobilio, jo nestabdė, bet, siekdamas išvengti susidūrimo, bandė sukantį automobilį apvažiuoti iš kairės pusės. Tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jo automobilis atsitrenkė į sukančio „Seat Toledo“ automobilio kairės pusės priekinę dalį.

SusidÅ«rimas įvyko prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje. Abu automobiliai nuo smÅ«gio buvo nublokÅ¡ti į kairįjį kelkraÅ¡tį (žiÅ«rint jų važiavimo kryptimi). „Seat Toledo“ automobilio iÅ¡ deÅ¡inės pusės apvažiuoti negalėjo, nes pirmoje eismo juostoje važiavo kitas automobilis. Eismo įvykio metu nukentėjo „Seat Toledo“ automobilio vairuotoja, kuriÄ GMP medikai iÅ¡vežė į ligoninę. Jis vėliau susisiekė su nukentėjusiÄ jÄ , atsiprašė, pasiÅ«lė savo pagalbÄ ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (b. l. 46).

RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime 2020-09-25 M. G. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip apklaustas įtariamuoju, teigė, kad jo greitis buvo 70 km/h (b. l. 29). Nukentėjusioji T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-25, apie 11.46 val., Vilniuje, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Naugarduko g. antra eismo juosta link TÅ«kstantmečio g. Privažiavusi vietÄ , kur buvo galima apsisukti, įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ ir suko į kairę.

Jai iÅ¡ paskos atvažiuojančio automobilio nematė. Kai įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pajuto smÅ«gį į jos vairuojamo automobilio kairės pusės priekinę dalį. Nuo smÅ«gio jos automobilį nubloÅ¡kė į kairįjį kelkraÅ¡tį. Eismo įvykio metu buvo giedra, kelio danga - sausas asfaltas. Po susidÅ«rimo iÅ¡Å¡ovė jos automobilio vairuotojo pusės Å¡oninė oro pagalvė. Eismo įvykio metu jai lūžo nosies kaulas ir pertvara, GMP medikai iÅ¡vežė į ligoninę.

Jai buvo nustatytas nesunkus sveiktos sutrikdymas (b. l. 39). RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime 2020-10-05 T. S. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip apklausta liudytoja (nukentėjusia) (b. l. 30, 41). IÅ¡ vyriausiojo patrulio T. M. 2020-09-25 tarnybinio praneÅ¡imo dėl eismo įvykio matyti, kad eismo įvykio vietoje buvo nustatyta, kad abu vairuotojai yra blaivÅ«s. Eismo įvykio vieta nefilmuojama, tačiau iÅ¡ paskos pirmÄ ja eismo juosta važiavo liudininkas su vaizdo registratoriumi, kuris nufilmavo eismo įvykį (b. l. 12).

Ä®vykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad M. G. 2020-09-25 11.46 val. pranešė, kad Vilniuje, Naugarduko g. 90 susidÅ«rė du automobiliai, nukentėjusiai nosies trauma. Taip pat kortelėje nurodyta, kad yra liudininkas, kuris turi vaizdo medžiagÄ . IÅ¡ RVUL gautas praneÅ¡imas, kad T. S. nustatyta nosies trauma, ji paguldyta stebėjimui (b. l. 4). Eismo įvykio vietos planas, fotonuotraukos ir papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad 2020-09-25 eismo įvykio metu Naugarduko g. 90, Vilniuje susidÅ«rė automobiliai „Audi A6“, valstybinis (duomenys neskelbtini) vairuojamas M.

G., ir automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. S., eismo įvykio plane nurodyta eismo įvykio situacija vietovės atžvilgiu, papildomuose duomenyse – automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 13-21). VĮ „Regitra“ išduotas automobilio registracijos liudijimas ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis (duomenys neskelbtini) registruotas M. G. vardu, transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2020-05-29 ir galioja iki 2022-05-01, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b. l. 27, 28).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėti automobiliai „Audi A6“, valstybinis (duomenys neskelbtini) ir „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jų apgadinimai. Administraciniu sprendimu automobiliui „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apgadinimų uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikinta privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas (b. l. 22, 23, 24).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-10-13 buvo apžiūrėtas automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip tamsios spalvos automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta didesniu greičiu pravažiuoja pro automobilį, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, priartėja prie antra eismo juosta važiuojančio tamsios spalvos „Seat“ automobilio, kuris stabdo ir kelio atkarpoje, kur vidurio linija pažymėta punktyrine linija, suka į kairę.

Matosi, kaip įsijungia automobilio „Audi“ galiniai stabdžių žibintai, automobilis nesustoja, o važiuoja tiesiai, po to suka į kairę, iÅ¡važiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir atsitrenkia į kairėn pasukusį „Seat“ automobilį. Abu automobiliai susiduria prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje, po smÅ«gio dar Å¡iek tiek pavažiuoja prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta (b. l. 37, CD prie bylos virÅ¡elio). Teismo medicinos specialistės J. M.-Č. iÅ¡vadoje nurodyta, kad susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis ir apžiÅ«rėjusi T.

S. RVU ligoninės ir Baltijos Amerikos klinikos medicininius dokumentus bei rentgeno nuotraukas, nustatė, kad T. S. nustatyti sužalojimai - muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlėje, nosies pertvaros vidurinės dalies lūžis, nosikaulio lūžis, kairės pusės apatinės nosies kriauklės plyÅ¡imas, kurie galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 10, 34). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiÅ¡kai įrodyta, jog M. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2020-09-25 apie 11.46 val., Vilniuje, Naugarduko g. 90, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios T.

S. sveikata. Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusios T. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir jos raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimais, įvykio registracijos kortelės duomenys, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, vaizdo įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas, fotonuotraukos, eismo įvykio vietos planas, specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiai padarytų sužalojimų bei kiti aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai duomenys.

M. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Kaltinamasis M.

G. ir galima laiduotoja K. L. pateikė 2021-05-24 praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (b. l. 145-148). PraÅ¡yme nurodė, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintos formalios sÄ lygos taikyti laidavimo institutÄ . M. G. anksčiau neteistas, nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡gyvena. Po eismo įvykio susisiekė su nukentėjusiÄ ja, atsiprašė, pasiÅ«lė savo pagalbÄ ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl netinkamo jo elgesio pradėtas baudžiamasis procesas buvo didelė pamoka, privertusi iÅ¡ naujo įvertinti savo elgesio moralumÄ ir leistinumo ribas. Jis padarė iÅ¡vadas ir pažada, kad neteisėtas elgesys daugiau nepasikartos, įsipareigoja atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , ateityje elgtis sÄ Å¾iningai ir teisėtai. Yra baigęs (duomenys neskelbtini), taip pat baigęs (duomenys neskelbtini). Už aktyviÄ (duomenys neskelbtini) veiklÄ , parodytÄ profesionalumÄ , uolų bei iniciatyvų pareigų vykdymÄ bei asmeninį indėlį (duomenys neskelbtini) veikloje yra gavęs padėkas.

PraÅ¡o laiduotoju paskirti jo motinÄ K. L., su kuria sieja tamprÅ«s ryÅ¡iai, jie kartu gyvena ir ji gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , jis įsiklauso į mamos patarimus. Pokalbiai su mama privertė jį iÅ¡ naujo permÄ styti savo elgesį ir padaryti tinkamas iÅ¡vadas. Mama jam yra autoritetas, ji gerbiama darbe, kaip darbuotoja ir teigiamai charakterizuojama. K. L. praÅ¡yme nurodė, kad sutinka bÅ«ti M. G. laiduotoja, praÅ¡o atleisti sÅ«nų nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant laidavimÄ be užstato.

Su BK 40 straipsnio sÄ lygomis yra susipažinusi (b. l. 145-148). Teismo posėdyje K. L. savo praÅ¡ymÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus po avarijos iÅ¡kart jai paskambino ir pranešė apie nelaimę, pergyveno, gailėjosi, kad taip atsitiko, parvažiavęs namo irgi pasakojo. Jie dažnai kalbasi Å¡ia tema, ji taip pat iÅ¡gyvena dėl įvyko. SÅ«nus klauso jos patarimų, kai į mokyklÄ Ä—jo, problemų dėl sÅ«naus neturėjo, nuo (duomenys neskelbtini) metų lankė (duomenys neskelbtini), labai domėjosi, jam patiko, savo noru įstojo į kariuomenę, kuri kažkiek drausmina.

M. G. yra drausmingas Å¡eimoje, jie gerai sutaria. Ji neigiamai vertina sÅ«naus neatsargų elgesį, niekas nenorėjo avarijos. Jis pats tai supranta, pripažįsta kaltę, iÅ¡gyvena dėl įvykio. Anksčiau nebÅ«davo tiek iÅ¡sigandęs, kai buvo kiti KET pažeidimai, tačiau po Å¡io eismo įvykio labai sureagavo ir taisosi. Ji dirba, jos darbo užmokestis apie 700 Eur, augina nepilnametį vaikÄ , kuriam 5 metai, todėl neturi galimybės sumokėti užstatÄ dėl laidavimo. PraÅ¡o teismo neskirti užstato.

Gynėjas kaltinamojo ir galimos laiduotojos praÅ¡ymÄ dėl laidavimo palaikė, prokuroras praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Nukentėjusioji T. S. nesutiko, kad kaltinamasis bÅ«tų atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , nes padarė ne vienÄ KET pažeidimÄ , po kurių laiduotoja kalbėjo su juo, tačiau nebuvo padarytos tinkamos iÅ¡vados, kol nebuvo sukelta avarija, kurios metu buvo sutrikdyta jos sveikata. Ji nėra garantuota, kad toks laidavimas bus tinkamas ir ateityje nebus panaÅ¡ios situacijos. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra visos BK 40 straipsnyje nurodytos sÄ lygos svarstyti klausimÄ dėl M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kaltinamasis M. G. padarė neatsargų nusikaltimÄ , yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), neturi daug vairavimo patirties, dirba ir tiek buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini), tiek dabartinio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 151, 152), dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, jam skirtos padėkos (b. l. 156-160), yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvena kartu su savo motina – galima laiduotoja K. L. (b. l. 156A, 173), anksčiau nėra teistas (b. l. 51), nusikalto pirmÄ kartÄ , 2018–2020 metų laikotarpiu 5 kartus baustas už KET pažeidimus, iÅ¡ jų 3 kartus už greičio virÅ¡ijimÄ , turi galiojančių nuobaudų, tačiau po 2020-09-25 eismo įvykio daugiau administracinių nusižengimų nėra registruota (b. l. 49-50).

M. G. nukentėjusios atsiprašė ir įsipareigojo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ Lietuvos paÅ¡to pinigų perlaidos matyti, kad jis 2021-04-20 pervedė (iki pareikalavimo) nukentėjusiai T. S. 160 Eur žalai atlyginti (b. l. 149), taip pat turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ dalies atlygino draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kurioje buvo drausta M. G. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę ir kuri pagal įstatymÄ yra atsakinga už transporto priemonės valdytojo veiksmus.

Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji neatsiėmė iš pašto M. G. siųstos piniginės perlaidos, nereiškia, kad kaltinamasis nesiėmė veiksmų žalai atlyginti. Jis viso proceso metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl atsiradusių pasekmių, po sukelto eismo įvykio daugiau teisės pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad M. G. padarė išvadas dėl neteisėto savo elgesio, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali bÅ«ti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

K. L. yra kaltinamojo motina, jie kartu gyvena, juos sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, ji iÅ¡gyvena dėl sÅ«naus padarytos nusikalstamos veikos, moko jį tinkamai elgtis, stengiasi daryti įtakÄ sÅ«nui, kad reikia laikytis nustatytų taisyklių, kaltinamasis nurodė, kad įsiklauso į mamos patarimus. K. L. turi pastovų darbÄ ir darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka, augina nepilnametį vaikÄ (b. l. 164-173).

Todėl, įvertinęs K. L. asmenybę, jos vertybinį požiÅ«rį į M. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , artimus ryÅ¡ius ir tarpusavio santykius, nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ , teismas mano, kad ji gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo bÅ«ti paskirta laiduotoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad M. G. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminÄ .

Å iuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kadangi nusikaltimÄ padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomÄ jį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , sprendžiamas klausimas dėl Å¡io asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymo. Kaltinamasis M. G. BK 281 straipsnio 1 dalyje uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę, kuriÄ vairuoti reikalinga speciali teisė. TokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , kaip pats nurodė, važiavo Vilniaus mieste, Naugarduko gatve 65-70 km/h greičiu, todėl buvo neatsargus ir pažeidė KET 126, 127 bei 128 reikalavimus. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M. G. pažeidžia KET ne pirmÄ kartÄ .

Pagal Administracinių nusižengimų iÅ¡raÅ¡Ä 2018-11-07 nutarimu M. G. buvo paskirta 450 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (nuo 2018-11-27 iki 2019-11-26) už administracinio nusižengimo numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymÄ , kai jis, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, Alytaus mieste vairavo automobilį 104 km/h greičiu, nors leistinas greitis 50 km/h (b. l. 49-50). Po Å¡ios administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės paskyrimo jis atitinkamų iÅ¡vadų nepadarė ir 2020-09-25 Vilniaus mieste vėl nepaisė KET reikalavimų, neįvertino vairavimo situacijos, nepasirinko saugaus greičio bei nesilaikė saugaus atstumo, ko pasėkoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių Å¡ios poveikio priemonės terminÄ , skaičiuotinÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nors kaltinamojo gynėjas prašė netaikyti vairavimo teisės atėmimo, nes tai gali neigiamai paveikti ginamojo darbines funkcijas, jis gali likti be darbo, yra pasiryžęs tobulinti savo žinias ir siekti kitų kategorijų, tačiau teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kriminalizuodamas veikas) už kelių eismo taisyklių pažeidimus pabrėžė šių veikų pavojingumÄ ir galimų neigiamų pasekmių reikÅ¡mę visuomenėje, todėl, sprendžiant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ , vadovautis kaltinamojo asmeniniais interesais, teikiant jiems prioritetÄ bei sumenkinant visuomenės saugumo svarbÄ , nėra pagrindo.

Be to, kaip matyti, kaltinamasis buvo neseniai iÅ¡laikęs vairavimo egzaminÄ ir gerai žinojo KET taisykles, 2018 metais jau buvo praradęs vairuotojo pažymėjimÄ už Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ (greičio virÅ¡ijimÄ daugiau nei 50 km/h), tačiau dėl neatsakingo vairavimo nepasimokė. Taip pat jis gerai žinojo savo darbinę padėtį ir, kad darbo funkcijoms atlikti jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau pasirinko kitÄ elgesio variantÄ â€“ sėdo už vairo ir neatsargiai vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį bei sužalojo žmogų, taigi pats prisiėmė rizikÄ dėl atsiradusių padarinių.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. kardomoji priemonė nepaskirta. Aplinkybių, dėl kurių iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam reikėtų skirti kardomÄ jÄ priemonę nenustatyta, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina. Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo įraÅ¡u paliktina saugoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje (CD laikmena prie bylos galinio virÅ¡elio). Dėl civilinio ieÅ¡kinio.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Å io kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė T. S. pareiÅ¡kė 2021-03-22 civilinį ieÅ¡kinį dėl 160 Eur turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, civiliniu atsakovu nurodydama M. G. (b. l. 96-98). Savo civilinį ieÅ¡kinį 2021-05-24 ji patikslino ir prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo jos naudai 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 139-141). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji patyrė 2613,26 Eur turtinę žalÄ dėl sveikatos sutrikdymo, kuriÄ atlygino kaltinamojo draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, taip pat draudimo bendrovė atlygino 2500 Eur neturtinės žalos.

Tačiau mano, kad Å¡i suma yra per maža ir nekompensuoja jos patirtos moralinės žalos. Eismo įvykio metu ji patyrė didelį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, dėl kurio iki dabar jaučiamas diskomfortas vairuojant transporto priemones. Jai lūžo nosis ir buvo subjaurotas veidas, buvo atlikta plastinė nosies ir kvėpavimo takų atstatymo operacija, teko sustabdyti studijas, atsisakyti Å¡eimos Å¡venčių - dalyvavimo ilgai lauktuose ir planuotose vestuvėse bei kitose svarbiose Å¡eimos Å¡ventėse. Dėl nusikalstamos veikos patyrė negrįžtamus padarinius - nuolatinius sveikatos sutrikimus dėl pasunkėjusio kvėpavimo ir nuolatinio nosies užgulimo, didelius ir ilgalaikius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei neturtinio pobÅ«džio gyvenimo kokybės įvairiose srityse pasikeitimus.

Po eismo įvykio dėl sutrikusios sveikatos privalėjo lankytis pas gydytojus, sužalojimo pasekmes jaus ilgai. Nepagerėjus sveikatai, bus reikalinga operacija (konchoplastika krioterapijos metodu). Dėl to patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ ir nuolat jaučiamas sutrikdytos sveikatos pasekmes bei kitas svarbias aplinkybes papildomai vertina 5000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo. Sudaryti taikos sutartį su kaltinamuoju nemato galimybės. Teismo posėdyje nukentėjusioji T. S. savo civilinį ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti.

Sutinka, kad praÅ¡oma žalos suma bÅ«tų priteista iÅ¡ kaltininko draudimo bendrovės. Kaltinamasis M. G. nesutiko su pareikÅ¡tu 5 000 Eur civiliniu ieÅ¡kiniu, mano, kad ieÅ¡kinio suma yra per didelė, tokių pinigų jis neturi. Ä® bylÄ civiliniu atsakovu įtraukta draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2021-04-22 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad laikotarpiui nuo 2020-02-03 iki 2021-02-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartimi apdraudė transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę.

Šiuo automobiliu M. G. 2020-09-25 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji T. S.. Draudimo bendrovė yra išmokėjusi nukentėjusiai 2500 Eur neturtinės ir 2453,26 Eur turtinės žalos atlyginimo (2021-05-14 papildomai sumokėjo T. S. 160 Eur turtinei žalai atlyginti, todėl bendra nukentėjusiai išmokėta turtinės žalos suma yra 2613,26 Eur). T. S. vienintelė pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡ kitų asmenų pretenzijų dėl minėto eismo įvykio draudikas nėra gavęs. Pažymi, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ . Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo, t. y., kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai. Draudikas, priimdamas sprendimÄ dėl nukentėjusiai T. S. padarytos neturtinės žalos dydžio, vertino jos pateiktus medicininius dokumentus apie nesunkaus sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , intensyvumÄ ir pasekmes sveikatai. Buvo atsižvelgta ne tik į tai, kad buvo lūžęs nosies kaulas, atlikta repozicija, bet ir į tai, kad gydymo eiga iÅ¡ esmės buvo sklandi, komplikacijų nekilo.

Taip pat buvo atsižvelgta į teismų praktikÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, pagal kuriÄ priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600 Eur nesudėtingais atvejais iki 6 000 Eur itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiÅ¡kia kaulų lūžiais pažeidžiant gyvybiÅ¡kai svarbius organus, gydymas ir reabilitacija, lovos režimas trunkÄ ilgÄ laikÄ (nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis). Naujausioje teismų praktikoje, esant panaÅ¡iems sužalojimams (kaulų lūžiai), priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 2 500 Eur iki 3 500 Eur.

Nėra abejonių, kad nosies lūžimas yra skausminga trauma, tačiau tokia trauma nėra susijusi su žmogaus judėjimo sistemos (ypatingai stuburo) kaulų lūžiais, kurių gydymas būtų itin apsunkintas, būtų reikalinga ilgalaikė galūnių imobilizacija, kitų asmenų priežiūra ar pan. Nors ir nemalonūs, tačiau laikini civilinės ieškovės nepatogumai iš esmės net neprilygsta tiems nepatogumams, kuriuos patyrė asmenys nurodytos teismų praktikos bylose. Dėl to draudikas vertina, kad išmokėta 2 500 Eur dydžio draudimo išmoka pilnai kompensuoja civilinės ieškovės dvasinius ir fizinius išgyvenimus dėl eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos.

Sužalojimai nėra itin sudėtingi, nesukėlė jokio pavojaus gyvybei, o laikini nepatogumai nėra tas kriterijus, kuris leistų iÅ¡eiti už teismų praktikos ribų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir priteisti daugiau, nei draudikas jau yra iÅ¡mokėjęs. Atsižvelgiant į tai, draudikas laiko, kad kaltinamojo padaryta turtinė ir neturtinė žala civilinei ieÅ¡kovei yra pilnai atlyginta iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokas, todėl praÅ¡o atmesti civilinį ieÅ¡kinį bei iÅ¡nagrinėti bylÄ draudimo bendrovės atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose (b. l. 125-127).

IÅ¡ T. S. „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad draudikas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2020-11-30 iÅ¡mokėjo T. S. 2500 Eur draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 144), o Lietuvos paÅ¡to kvitas ir pinigų perlaidos priėmimas patvirtina, kad M. G. 2021-04-20 pervedė (iki pareikalavimo) nukentėjusiai T. S. 160 eurų žalai atlyginti (b. l. 149). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad žmogaus sveikata yra itin svarbi vertybė, todėl akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamojo M. G. veiksmų nukentėjusioji T. S. patyrė neturtinę žalÄ , t. y. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ , stresÄ , iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus.

Eismo įvykio metu jai buvo sužalota nosis, atlikta nosies ir kvėpavimo takų atstatymo operacija, reikėjo vartoti vaistus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo psichologinė bÅ«sena, estetinė nosies iÅ¡vaizda. Dėl pasunkėjusio kvėpavimo ir nosies užgulimo, ji turėjo periodiÅ¡kai lankytis pas gydytojus, vartoti paskirtus vaistus, kaip pati teigia, sužalojimo pasekmes jaus ilgai, o nepagerėjus sveikatai, reikės daryti dar vienÄ operacijÄ . Tokias nukentėjusios aplinkybes patvirtina medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2020-09-25 autoavarijoje ji patyrė nosies traumÄ , sÄ monės praradusi nebuvo.

Jai buvo susiÅ«ta nosies nugarėlės žaizda, diagnozuotas nosikaulių lūžimas, 2020-10-02 atlikta nosies operacija BETA nejautroje. Po operacijos komplikacijų nebuvo, buvo paskirti vaistai ir iÅ¡leista į namus tolimesniam ambulatoriniam BPG sekimui (b. l. 6-9). 2021-03-19 ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme nurodyta, kad T. S. skundžiasi nosies užgulimu ryte, dienos metu užgula po temperatÅ«rinių pokyčių. Nustatyta diagnozė – vazomotorinis rinitas ir taikytas medikamentinis gydymas. Nutraukus gydymÄ po mėnesio, nepagerėjus, rekomenduojama konchoplastika krioterapijos metodu. 2021-04-27 ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme nurodyta, kad T.

S. skundžiasi iÅ¡likusiu apsunkintu kvėpavimu nosimi, apie 1 mėn. vartoja „Nasonex“ be teigiamo efekto. Endoskopuojant – abiejų apatinių nosies kriauklių gleivinė sustorėjusi cianotiÅ¡ka, aukÅ¡tas pertvaros iÅ¡krypimas į deÅ¡inę, diagnozė – vazomotorinis rinitas. Planuojama krioterapinė konchoplastika su nejautra, taikytas medikamentinis gydymas (b. l. 100, 142, 143). Draudimo bendrovė sprendimÄ dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priėmė 2020-11-27, o draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo nukentėjusiai 2020-11-30 (b. l. 129, 144), tačiau pagal pateiktus medicinos dokumentus sužalojimo pasekmės gydomos iki Å¡iol, t. y. jau 9 mėnesiai po eismo įvykio.

Nukentėjusioji skundžiasi apsunkintu kvėpavimu, turi vengti temperatÅ«rinių pokyčių, iÅ¡liko nosies pertvaros iÅ¡krypimas, jai diagnozuotas vazomotorinis rinitas (vazomotorinė sloga). Bendrai patirtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusioji įvertino 7 500 Eur. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jai bÅ«tų atlikta dar viena operacija, taip pat nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiai bÅ«tų atsiradę komplikacijų, darbingumo lygio sumažėjimas (neįgalumas), nėra įrodymų kokį laikotarpį ji buvo nedarbingume ir pan.

Be to nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos sutrikdymo jai bÅ«tų reikėję sustabdyti studijas, atsisakyti dalyvavimo planuotose vestuvėse, nenurodė kada įvyko vestuvės. Pažymėtina, kad patirtÄ Å¾alÄ turi įrodyti civilinis ieÅ¡kovas. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 3 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, 19 straipsnio 6 dalį, nevirÅ¡ydamas Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018-11-01 – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų rekomendacijų „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ 4.2 punkte nustatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis virÅ¡ 6 mėnesių, yra iki 8 MMA (minimalios mėnesinės algos). Pagal Å¡ių Rekomendacijų 5 punktÄ orientacinis neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti papildomai didinamas nuo 25 iki 100 procentų dėl nukentėjusio asmens netekto darbingumo, nustatyto neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygio.

Nuo 2020-01-01 iki 2021-01-01 Lietuvoje minimali mėnesinė alga buvo 607 eurai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio, TAR, 2019-07-04, Nr. 11076), todėl pagal Rekomendacijas nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, kai sutrikdymo laikotarpis viršija 6 mėnesius, nenustačius nukentėjusiam neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygio, neturtinė žala sudarytų iki 4856 Eur (8 x 607). Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis, priklausomai nuo padarytų sužalojimų, svyruoja nuo 2000 iki 7000 eurų (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-696/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-08 nutartis Nr. 1A-557-654/2017).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, į tai, kad žala nukentėjusiai padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo, į nukentėjusios jaunÄ amžių ((duomenys neskelbtini) metai), jai sukeltas neigiamas pasekmes dėl veido organo - nosies sužalojimo, kuris įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, estetinį nosies pakenkimÄ , gydymosi laikotarpi (9 mėn.), padarytÄ turtinę žalÄ (2613,26 Eur), Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintas rekomendacijas dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiai T.

S. turi bÅ«ti priteista papildoma neturtinės žalos suma - 2 000 eurų. Kadangi M. G. 2021-04-20 paÅ¡to perlaida sumokėjo nukentėjusiai T. S. 160 Eur žalai atlyginti, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis yra 1 840 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakingo draudiko - ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : M. G., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bei perduoti laiduotojos K.

L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Paskirti M. G. BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo M.

G. neskirti. Daiktinį įrodymÄ â€“ CD laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo - ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinės ieÅ¡kovės T. S. naudai 1 840 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡aiÅ¡kinti M. G., kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti K. L., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Rolandas Bužinskas