2016-02-10 Nr. AB-3432-3-61-3-05982-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-134-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05982-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. U. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. U. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Antstolių Rūmams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. U. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1R-327 „Dėl drausminės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“ (toliau – ir Įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu ir darė išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundžiamas aktas, kuriuo jai iškelta drausmės byla, laikytinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 str. 14 d.), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjai, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Teismas rėmėsi Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, pabrėžė, kad teisingumo ministro įsakymas, kuriuo pareiškėjui iškeliama drausmės byla, iš esmės yra procedūrinis dokumentas, t. y. tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, pareiškėjai sukeliantis materialias teisines pasekmes, metu priimamų dokumentų. Skundžiamo akto teisinės pasekmės yra procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010). Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalį antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Teismas darė išvadą, kad skundžiamo akto kontrolė nėra prasminga, ir skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 27 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėja L. U. D. atskiruoju skundu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1 R-327 „Dėl drausminės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“, kol byla bus iš esmės išnagrinėta teisme. Taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1R-327 „Dėl drausminės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“ nuo jo priėmimo dienos, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos manymu, negalima teigti, kad Įsakymo priėmimas nepaveikia pareiškėjo, kadangi Įsakymas sukelia ne tik teisines, bet ir kitas pasekmes: ne tik Lietuvos Antstolių Rūmams toliau veikti, bet menkina antstolio autoritetą, daro įtaką antstolio reputacijai, atestacijai, kelia nepasitikėjimą antstoliu, sukelia psichologines pasekmes, įtampą, stresą, sveikatos problemas. Pareiškėjos manymu, Įsakymas yra būtent toks individualus teisės aktas, kurio pagrindu galima kreiptis į teismą. Pareiškėja pabrėžia, kad skundžiamas Įsakymas yra savarankiškas ginčo administraciniame teisme objektas, nes jo neteisėtas priėmimas pažeidžia pareiškėjos teises ir įstatymų saugomus interesus, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėja L. U. D. inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1R-327 teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti jo galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Iš pareiškėjos teismui paduoto skundo matyti, kad jame yra pareikšti reikalavimai panaikinti teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1R-327. Šiuo įsakymu teisingumo ministras, vadovaudamasis Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iškėlė antstolei L. U. D. drausmės bylą už Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalies, Antstolių profesinės etikos kodekso 8, 12 punktų galimus pažeidimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 str. 2 d.). Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas (Antstolių įstatymo 13 str. 6 d.). Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo; 3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų (Antstolių įstatymo 14 str. 1 d.). Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo įsakymas, kuriuo pareiškėjai iškeliama drausmės byla, traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 str. 14 d.), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjai, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamame Įsakyme nėra konstatuotas pažeidimų padarymo faktas, tokią antstoliui iškeltą drausmės bylą nagrinėja ir sprendimą priima Antstolių garbės teismas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010, kurioje, kaip ir nagrinėjamoje byloje siekiama inicijuoti, nagrinėtas ginčas dėl teisingumo ministro įsakymo, kuriuo antstoliui iškelta drausmės byla. Aptariamoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nutraukė administracinę bylą konstatavusi, kad ginčijamas teisingumo ministro įsakymas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad teisingumo ministro įsakymas, kuriuo pareiškėjui iškeliama drausmės byla, iš esmės yra procedūrinis dokumentas, t. y. tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, pareiškėjui sukeliantis materialias teisines pasekmes, metu priimamų dokumentų. Drausminės bylos iškėlimo etapas yra neišvengiamas žingsnis siekiant išspręsti pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą, tačiau šiame etape drausminės atsakomybės klausimas iš esmės nėra nagrinėjamas, ginčijamas įsakymas savarankiškai, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia pareiškėjo teisinio statuso.

Taigi ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Teisėjų kolegija aptariamoje byloje atkreipė dėmesį ir į tai, kad Antstolių įstatymas, skirtingai nuo galimybės skųsti teismine tvarka teisingumo ministro įsakymą skirti drausminę nuobaudą (Antstolių įstatymo 14 str. 5 d.), expressis verbis neįtvirtina pareiškėjo teisės skųsti teisingumo ministro įsakymą, kuriuo antstoliui iškeliama drausmės byla.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis dalis paliekama nepakeista.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai skundas byloje jau yra priimtas ir teisme pradedama nagrinėti administracinė byla. Nagrinėjamu atveju nepriėmus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. U. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius