11805c1077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-1322/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01057-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

pareiškėjui M. A. (M. A.),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo M. A. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. M. A. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko 2001 m. birželio 12 d. ir kreipėsi dėl prieglobsčio. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) jam išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris 2002 m. birželio 5 d. buvo panaikintas. 2003 m. birželio 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti M. A. leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. 2005 m. vasario 4 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. (b. l. 1-3).

2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas buvo grąžintas iš Frankfurto kaip M. D. (M. D.) (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pakartotinai suteikė pareiškėjui papildomą apsaugą bei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau leidimo laikinai gyventi jis neįformino (b. l. 1-3).

2009 m. balandžio 2 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), kurį M. A. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o pats 2009 m. balandžio 15 d. pasišalino iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) ir negrįžo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (duomenys neskelbtini).

2011 m. spalio 20 d. pareiškėjas buvo grąžintas iš Liuksemburgo pagal Dublino II-ąjį Reglamentą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi jis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2012 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini).

2011 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2011 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinėjęs skundą, 2012 m. kovo 9 d. sprendimu jį atmetė (duomenys neskelbtini).

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis dėl M. A. sulaikymo, o 2012 m. sausio 18 d. Migracijos departamento sprendimu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. 2012 m. sausio 24 d. užsienietis pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje (duomenys neskelbtini).

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 ir 5 punktais (pagal 2012 m. sausio 26 d. galiojusią Įstatymo redakciją), pareiškėjas buvo sulaikytas, apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre iki sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymo.

2012 m. kovo 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Užsieniečių registracijos centrą su prašymu (duomenys neskelbtini) kreiptis į (duomenys neskelbtini) Federalinės migracijos tarnybą dėl jo pilietybės patvirtinimo, nurodydamas, jog nori kuo skubiau išvykti iš Lietuvos Respublikos. 2012 m. balandžio 25 d. Migracijos departamentui buvo išsiųstas prašymas dėl paraiškos dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. perdavimo (duomenys neskelbtini) Federalinei migracijos tarnybai (duomenys neskelbtini).

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pakeitė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir priėmė sprendimą sulaikyti pareiškėją M. A. Užsieniečių registracijos centre iki 2012 m. gegužės 10 d., Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pakeitė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pareiškėjo sulaikymo terminą pratęsti iki 2012 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau iki jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 14 d. sprendimu, tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – panaikino Migracijos departamento 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-395 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo prašymo ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą sulaikyti Užsieniečių registracijos centre M. A. paliko nepakeistą.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir pratęsė užsieniečio M. A. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams – nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. spalio 10 d., bet ne ilgiau iki jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

2012 m. rugpjūčio 6 d. iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) Federalinės migracijos tarnybos atsakymas dėl M. A. readmisijos (duomenys neskelbtini). Jame nurodyta, kad pagal turimus duomenis, pareiškėjas nėra įgijęs (duomenys neskelbtini) pilietybės, o patikrinti jo gimimo akto įrašą nėra galimybių, nes kompetentingų organų archyvai sudegė per 2000 m. karo veiksmus (duomenys neskelbtini).

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. ir 2012 m. liepos 9 d. sprendimus pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) pareiškėjo apeliacinius skundus atmetė, o skundžiamus sprendimus paliko nepakeistus.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nusprendė palikti galioti 2012 m. liepos 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo M. A. sulaikymo terminas pratęstas nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. spalio 10 d. Šis Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas LVAT, kuris 2012 m. spalio 24 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2012 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. 15/6-5-15PR-460 (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš esmės ir suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

II. 2012 m. spalio 3 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas Užsieniečių registracijos centro teikimas dėl M. A. sulaikymo termino pratęsimo (b. l. 1-3), kuriuo Užsieniečių registracijos centras prašė pratęsti pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2013 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas bei įvykdytas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio jam suteikimo ar nesuteikimo.

Teikime Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad kelis kartus pasišalindamas iš Užsieniečių registracijos centro, neteisėtai vykdamas į kitas Europos Sąjungos šalis, prisistatydamas netikru vardu, M. A. tyčia, piktybiškai pažeidė Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ III skyriaus 18.4 punkto bei Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtintų „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių tvarkos taisyklių“ V skyriaus 8 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad 2012 m. kovo 16 d. pareiškėjas kreipėsi Užsieniečių registracijos centrą prašydamas kreiptis į (duomenys neskelbtini) Federalinės migracijos tarnybą dėl jo asmens tapatybės bei pilietybės nustatymo ir pareiškė norįs kuo skubiau išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Pabrėžė, kad šiuo matu nėra išnykusios užsieniečio sulaikymo aplinkybės – jis sulaikytas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, kadangi piktnaudžiauja prieglobsčio teise – kelis kartus kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nepasinaudojo teise laikinai gyventi Lietuvoje, nesilaiko teismo jam sudarytų galimybių būti nesulaikytam ir apgyvendintam Užsieniečių registracijos centre, neteisėtai išvyksta į užsienį – siekia keliauti į kitas Europos Sąjungos valstybes, šiuo metu vėl sprendžiama dėl pagrindų suteikti jam teritorinį prieglobstį ar grąžinti jį į užsienio valstybę. Minėtos aplinkybės rodo, jog yra pagrindo manyti, kad užsienietis trukdo priimti sprendimą ir gali pasislėpti.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro teikimą, 2012 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 24-25), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pratęsti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2012 m. gruodžio 10 d.

Teismas nurodė, kad užsienietis sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi piktnaudžiauja prieglobsčio teise – neteisėtai išvyksta iš Lietuvos Respublikos, trukdo priimti sprendimą, gali pasislėpti; nors Migracijos departamento sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos šiuo metu yra panaikintas, prašymas dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo neišnagrinėtas, tačiau išliko kiti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatyti sulaikymo pagrindai – užsienietis, būdamas apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, nelaukdamas galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, išvyksta iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, trukdo priimti sprendimą, gali pasislėpti. Pažymėjo, kad minėto teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nauja. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodyti sulaikymo pagrindai neišnykę, prieglobsčio prašymo procedūroje nepriimtas galutinis sprendimas, sprendė, kad sulaikymo terminas turi būti pratęstas.

III. Pareiškėjas M. A. apeliaciniu skundu (b. l. 30-34) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą, patenkinti M. A. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo termino pratęsimo ir užtikrinti pareiškėjo apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre.

Nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio teise – LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje pateiktas aplinkybių (bėgimo iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, prisistatymo netikru vardu) vertinimas kaip akivaizdaus prieglobsčio bei išsiuntimo procedūrų vilkinimo ir nebendradarbiavimo prieštarauja LVAT 2012 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-2424/2012 padarytoms išvadoms (teisėjų kolegija minėtas aplinkybes vertino nevienareikšmiškai, nesutiko su kategorišku jų vertinimu); kaip paaiškino pats pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centre jis susilaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini) piliečių, tačiau nors kreipėsi į administraciją, veiksminga pagalba jam nebuvo suteikta, todėl pareiškėjas pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro; pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012 m. spalio 10 d. sprendimą, nevertino minėtų LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartyje nurodytų motyvų, todėl formaliai nurodė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio teise.

Nurodo, kad pats teismas pripažino, jog pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą; pareiškėjas, priešingai nei nurodė teismas, neatlieka jokių veiksmu, kurie galėtų trukdyti priimti Migracijos departamento sprendimą – jis yra sulaikytas jau ilgą laiką, todėl negali daryti jokios įtakos Migracijos departamento sprendimo priėmimui; jau praėjo 4 mėnesiai nuo tada, kai LVAT įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą, tačiau sprendimas dar nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, argumentas, kad pareiškėjas trukdo Migracijos departamentui priimti sprendimą yra nepagrįstas ir formalus.

Nurodo, kad pareiškėjas šiuo metu sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. iki bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl 2012 m. liepos 4 d. bei 2012 m. liepos 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimų, buvo laukiama (duomenys neskelbtini) Federalinės migracijos tarnybos atsakymo dėl pareiškėjo readmisijos vykdymo, būtent dėl šios priežasties LVAT nusprendė, kad sulaikymo terminas turi būti pratęstas negavus užsieniečio išsiuntimui įvykdyti reikalingų dokumentų iš trečiosios šalies; 2012 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas minėtas atsakymas ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), nes jis nėra laikomas (duomenys neskelbtini) piliečiu. Iš to matyti, kad išnyko pagrindas, kuriuo remdamasis LVAT pratęsė pareiškėjo sulaikymo terminą, taigi, Švenčionių rajono apylinkės teismas, neįvertinęs pasikeitusių aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Pažymėjo, kad nėra Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies pagrindų, leidžiančių pratęsti asmens sulaikymą ilgiau nei 6 mėnesiams; pareiškėjas niekuomet nevengė ir neklaidino išsiuntimą vykdančių institucijų dėl jo asmens duomenų; išsiuntimo procedūra pagal Migracijos departamento sprendimą net nebuvo pradėta, nes sprendimas dėl išsiuntimo nebuvo įsiteisėjęs, o šiuo metu yra panaikintas; visą laikotarpį kol buvo laukiama duomenų dėl pareiškėjo readmisijos, užsienietis buvo sulaikytas, todėl negalima teigti, jog readmisijos procedūra neįvykdyta dėl jo nebendradarbiavimo ar klaidinančios informacijos; išnyko LVAT nutartyje nurodytas suėmimo termino pratęsimo ilgiau nei 6 mėnesiams pagrindas – buvo gautas (duomenys neskelbtini) Federalinės migracijos tarnybos atsakymas dėl pareiškėjo readmisijos, po kurio ne tik, kad netapo aiškiau kada išsiuntimo procedūra galėtų būti įvykdyta, bet apskritai nebėra aišku, ar pareiškėjas išvis bus grąžintas į (duomenys neskelbtini) (nes užsienietis atšaukė readmisijos prašymą; nustatyta, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) pilietis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigė, kad pareiškėjo sulaikymo trukmė gali tęstis dar neapibrėžtą laiką, o tokia teisinė padėtis, kai nėra vykdomas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos negali tęsti neribotą laiką ir kelti užsieniečiui neigiamus padarinius. Darė išvadą, kad Migracijos departamente iš esmės nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą (t. y. jam turint prieglobsčio prašytojo teisinį statusą), išnykus Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytam užsieniečio sulaikymo pagrindui, pareiškėjui esant sulaikytam ilgiau nei 6 mėnesius, nors nėra jokių Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, sprendimas sulaikyti pareiškėją turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, prašo palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą, o užsieniečio skundo netenkinti.

Nurodo, kad kelis kartus pasišalindamas iš Užsieniečių registracijos centro, neteisėtai vykdamas į kitas Europos Sąjungos šalis, prisistatydamas netikru vardu, M. A. tyčia, piktybiškai pažeidė Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ III skyriaus 18.4 punkto bei Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtintų „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių tvarkos taisyklių“ V skyriaus 8 punkto nuostatas. Pabrėžė, kad LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. byloje pagal pareiškėjo apeliacinį skundą konstatavo, kad sulaikymas jam skirtas kaip procesinė priemone, o ne kaip bausmė, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesnis pareiškėjo elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad jis gali bandyti vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasislėpti ir tokiu būdu trukdyti priimti sprendimą dėl jo. Remiasi 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojo priėmimo 7 straipsnio 2 dalimi ir teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais vilkina prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, jam taikytini Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai.

Nurodo, kad Įstatymo 113 straipsnis numato galimybę sulaikyti užsienietį neatsižvelgiant į tai ar jis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje, ar joje yra neteisėtai, jeigu yra šiame straipsnyje nurodyti pagrindai. Pažymi, kad pareiškėjo sulaikymas nepažeidžia Direktyvos 2005/85/EB 8 straipsnio 1 punkto nuostatų, nes jis sulaikytas ne dėl to, kad yra prieglobsčio prašytojas, tačiau dėl to, kad gali trukdyti sprendimo priėmimui, nes kelis kartus neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Remiasi LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartimi ir pažymi, kad sulaikymo priemonės, nurodytos Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, gali būti taikomos ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu; sulaikymas reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, kad būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą ir sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Nurodo, kad LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje konstatavo, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, nuo kurių priklauso galimybė sulaikyti užsienietį ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui – užsieniečio nebendradarbiavimas ir reikiamų dokumentų jo išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti negavimas. Remiasi nustatytomis bylos aplinkybėmis ir teigia, jog akivaizdu, kad bėgdamas iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, prisistatydamas netikru vardu, nurodydamas klaidinančius duomenis apie savo gyvenamosios vietos adresą, pareiškėjas vilkina prieglobsčio bei išsiuntimo procedūras ir nebendradarbiauja.

Nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas laikyti pareiškėją sulaikytą remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes šiuo metu vėl sprendžiama dėl pagrindų suteikti jam teritorinį prieglobstį ar grąžinti jį į užsienio valstybę, todėl manytina, jog savo veiksmais pareiškėjas trukdo priimti sprendimą, būdamas paleistas gali pasislėpti. Pažymėjo, kad 2012 m. spalio 10 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro teikimą, konstatavo, jog išliko sulaikymo pagrindai – yra pagrindo manyti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, trukdo priimti sprendimą, gali pasislėpti; nurodė, kad ši aplinkybė buvo nustatyta ir ankstesniuose sprendimuose, tuo metu pareiškėjas jau turėjo prieglobsčio prašytojo statusą, todėl ši aplinkybė nevertintina kaip nauja, prieglobsčio procedūroje nepriimtas galutinis sprendimas, todėl pratęsė sulaikymo terminą iki 2012 m. gruodžio 10 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilo ginčas dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilusio ginčo išsprendimui reikšmingos, inter alia, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.).

Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad užsienietis sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jis piktnaudžiauja prieglobsčio teise ir nėra išnykę Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu numatyti jo sulaikymo pagrindai, nepaisant to, kad Migracijos departamento sprendimas išsiųsti užsienietį iš šalies yra panaikintas, o jo prieglobsčio prašymas dar nėra iš naujo išnagrinėtas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atveju, buvo ne kartą konstatuota būtinybė jį sulaikyti tam, kad būtų priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, 2012 m. spalio 24 d. nutartis pareiškėjo administracinėse bylose). Kiekvienu atveju, pareiškėjo sulaikymo pagrįstumas ir būtinumas buvo vertinami iš naujo, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių pasikeitimus.

Iš bylos aplinkybių matyti, jog M. A. sulaikymas trunka nuo 2012 m. sausio 26 d., t. y. jau beveik metus laiko (10 mėnesių). Tokia situacija, pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį yra galima, tačiau tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad remiantis tuo, kad asmens sulaikymas pats savaime yra laikomas ultima ratio priemone, ilgesnis nei įprasta asmens sulaikymas suponuoja, jog sprendžiant klausimus dėl tokio asmens teisinio statuso, net ir menkiausias delsimas yra nepateisinamas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra viršijamas įprastas Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo terminas, jo teisinio statuso Lietuvos Respublikoje klausimas turi būti sprendžiamas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, siekiant kuo mažiau suvaržyti pagrindines asmens teises. Remdamasi bylos medžiaga (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas tik 2012 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės, t. y. nuo 2012 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimo (administracinėje byloje Nr. A822-2424/2012) iš naujo išnagrinėti M. A. prieglobsčio prašymą praėjus daugiau nei 5 mėnesiams ir nenurodžius jokio pagrindo dėl ko toks delsimas galėtų būti pateisinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Užsieniečių registracijos centras, siūlydamas pratęsti pareiškėjo sulaikymą dar ilgesniam laikui, nenurodė naujų aplinkybių, kuriomis galėtų būti grindžiamas užsieniečio sulaikymas arba Migracijos departamento negalėjimas operatyviai, per trumpesnį laiko tarpą priimti sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kas jau buvo minėta, bei į tai, kad 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu Migracijos departamentas suteikė pareiškėjui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o pagal Įstatymo 81 straipsnio 1 dalį, paprastai, prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 3 mėnesius nuo laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo dienos, egzistuoja reali galimybė, jog laukiant galutinio sprendimo dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo sulaikymas galėtų trukti dar iki trijų mėnesių, kas, pagal esamą situaciją, būtų neteisinga ir pažeistų pagrindines jo teises. Remiantis visu tuo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tolimesnis M. A. sulaikymas negali būti taikomas.

Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir Įstatymo nuostatas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą patenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrinti M. A. apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas