117dd926-b9dc-4084-8e2d-ea4ec8a17fd4 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-175-297/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48002-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 8 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Danguolė Urbanavičienė iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagÄ baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48002-19, kurioje D.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį 5 MGL (625 Lt) bauda; 2) 2009 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2010 m. sausio 21 d.

Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) bauda; 4) 2010 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) bauda; 2011 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius BVK 157 straipsnį, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 8 mėnesius 3 dienas; 2012 m. vasario 1 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 7 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmę; Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi atleistas nuo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 5 MGL (625 Lt) baudos; laisvės atėmimo bausmę atlikęs, 2018 m. liepos 25 d. paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, turintis teistumÄ , kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis D.

G. 2019 m. lapkričio 10 d. apie 20.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ K. B., o bÅ«tent rankomis sugriebė K. B. už plaukų ir, panaudodamas jėgÄ , tempė link savęs, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į namo sienÄ , taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis D. G. kaltę pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad K.

B. yra jo buvusi sugyventinė. 2019 m. lapkričio 10 d. apie 20.15 val. jis susitiko su K. B., nes reikėjo iÅ¡spręsti asmeninius reikalus. Jie kalbėjosi prie namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, laiptinės durų. Bekalbėdami susiginčijo. Jis pasiÅ«lė iÅ¡spręsti ginÄÄ K. bute ir ketino įeiti į namo laiptinę. Tačiau K. B. nesutiko įsileisti jį į savo butÄ ir, bandydama sulaikyti, jį pastÅ«mė. Supykęs kaltinamasis rankomis sugriebė jai už plaukų ir jėga patraukė į save, dėl ko K.

B. prarado pusiausvyrÄ ir atsitrenkė į namo sienÄ . Tada jis įėjo į laiptinę ir lipo laiptais link nukentėjusiosios buto, tačiau keliÄ jam užtvėrė V. P., kuris yra dabartinis K. B. draugas. Jie abu susikibo, bet smÅ«gių vienas kitam nesudavė. IÅ¡girdęs, jog kažkas Å¡aukia „policija“, kaltinamasis iÅ¡sigando, kad gali bÅ«ti sulaikytas, todėl pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Pripažįsta, kad savo veiksmais K. B. sukėlė fizinį skausmÄ . Dėl to, kad smurtavo jos atžvilgiu, labai gailisi, K.

B. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 58–61, 81–84). Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji K. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. apie 20.30 val. prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų susitiko su kaltinamuoju, kuris yra buvęs jos sugyventinis. Jiems besikalbant, tarp jų kilo žodinis konfliktas.

Kaltinamasis norėjo užeiti į jos butÄ , o ji nesutiko. Tačiau D. G. vis tiek norėjo įeiti į laiptinę, todėl ji bandė sulaikyti jį ir rankomis pastÅ«mė. Tuomet D. G. sugriebė rankomis jÄ už plaukų ir, panaudodamas jėgÄ , patempė link savęs, dėl ko ji atsitrenkė į namo sienÄ . Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji pajuto stiprų fizinį skausmÄ . D. G. įėjo į namo laiptinę, kur sutiko jos draugÄ V. P.. Jie abu susigrÅ«mė, tačiau fizinio smurto nenaudojo.

Kažkas iÅ¡ namo gyventojų suÅ¡uko, jog reikia kviesti policijos pareigÅ«nus, ir kaltinamasis pasiÅ¡alino. Ji apie įvykį pranešė policijos pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. jos atsiprašė, jie susitaikė. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, prašė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (b. l. 39–42). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad gyvena su K. B. adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 10 d. vakare, bÅ«damas namuose, iÅ¡girdo laiptinėje triukÅ¡mÄ .

Išėjęs į laiptinę, pamatė link jo ateinantį K. B. buvusį sugyventinį D. G., kuris Å¡aukė, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jam prisiartinus, liudytojas sugriebė jį ir liepė nusiraminti. Tuomet D. G. taip pat jį sugriebė ir jie susigrÅ«mė. Kai paleido vienas kitÄ , D. G. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Dėl Å¡io įvykio D. G. jokių pretenzijų neturi (b. l. 45–48). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. M. suraÅ¡ytame pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 10 d. 21.51–21.52 val. priimtas K.

B. pareiÅ¡kimas dėl to, kad tÄ pačiÄ dienÄ apie 20.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės jos buvęs sugyventinis D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), tampė jÄ už plaukų ir trenkė į sienÄ , dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ . Protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra; tyrimui reikÅ¡mingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 10–18). Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo D.

G. kaltė yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ K. B., t. y. sugriebė rankomis jÄ už plaukų ir tempė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į namo sienÄ . Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, iÅ¡skyrus atvejus, kai už nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebÅ«ti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už kaltinamojo D. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti skiriamos bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi, Å¡iuo atveju prokuroro sprendimas užbaigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu įstatymui (BPK 418 straipsnis) neprieÅ¡tarauja. Kaltinamajam buvo praneÅ¡ta apie galimybę užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, jam iÅ¡aiÅ¡kinta BPK 418–425 straipsniuose numatyta Å¡io proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamasis tam neprieÅ¡taravo, sutiko su prokuroro siÅ«loma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 152–153, 154).

Pripažįstant asmenį kaltu bei skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis D. G. padarė tyčinį nusikaltimÄ , pagal pavojingumÄ priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto bÅ«damas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, taigi, Å¡iuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir Å¡i aplinkybė sunkina atsakomybę.

Kartu teismas įvertina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis dirba, nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 107, 108). Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siÅ«loma. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino kaltas, yra sÄ lygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir skiriamÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Å io straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti įpareigojimai ir draudimai, kuriuos gali paskirti teismas. BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoj Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui.

Prokuroras, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, kartu su bausme siÅ«lo skirti kaltinamajam D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas atkreipia dėmesį, kad prokuroro siÅ«loma baudžiamojo poveikio priemonė yra numatyta BK 722 straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji K. B. nėra kaltinamojo artima giminaitė ar jo šeimos narys, taigi, minėta baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju negali būti taikoma (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-216-634/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-699-658/2019). Teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4, 6 dalimis, sprendžia, kad siekiant bausmės tikslų, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 62–64) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skiriamÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Kaltinamajam padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Danguolė Urbanavičienė