2015-11-18 Nr. AB-22344-3-61-3-05042-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1356-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05042-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui VšĮ „Centro poliklinika“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo VšĮ „Centro poliklinikos“ Psichikos sveikatos klinikos socialinių darbuotojų 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta įvertinti pareiškėjo socialinę situaciją nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. ir informuoti apie ją Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėją; 2) pripažinti pareiškėjui teisę įvertinti jo socialinę situaciją nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.; 3) įpareigoti atsakovą – Vilniaus viešosios įstaigos „Centro poliklinikos“ administraciją pavesti Psichikos sveikatos klinikos socialiniams darbuotojams įvertinti pareiškėjo socialinę situaciją nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. ir informuoti apie ją Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 6, 9 dalimis, nustatė, kad dėl pareiškėjo keliamų klausimų joks sprendimas nebuvo priimtas, tačiau 2015 m. rugsėjo 15 d. VšĮ „Centro poliklinikos“ darbuotojai žodžiu atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas priskirtinas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytiems ginčams, todėl manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, pareiškėjas sveikatos priežiūros įstaigai – VšĮ „Centro poliklinika“ – turi teisę pateikti skundą, o nepatenkintas skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančią valstybės instituciją.

Teismas nurodė, kad Asmenų teikiamų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo, nagrinėjimo bei priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintas Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), o tokius skundus nagrinėjanti institucija yra Tarnyba. Teismas rėmėsi Aprašo 32 punktu, nustatė, kad A. V. ginčo klausimais VšĮ „Centro poliklinika“ administracijai skundo neteikė, tarp VšĮ „Centro poliklinika“ ir pareiškėjo ginčas nebuvo nagrinėtas ir Tarnyboje, todėl pripažino, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra išnaudota.

III. Pareiškėjas A. V. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. spręsti šio skundo priėmimo klausimą arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus viešosios įstaigos „Centro poliklinikos“ Psichikos sveikatos klinikos socialinių darbuotojų žodžiu buvo informuotas, kad jos atsisako įvertinti jo socialinę situaciją už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. ir informuoti apie ją Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėją. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pažymi, kad teismo prašė išsireikalauti iš atsakovo priimtą aktą, jei toks aktas buvo priimtas dėl jo socialinės situacijos įvertinimo ir pranešimo nuorašą apie informavimą Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėją, jei toks panešimas buvo parašytas ir siųstas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovo Vilniaus viešosios įstaigos „Centro poliklinikos“ psichikos sveikatos klinikos socialinių darbuotojų reikalavimu jis atvyko pas jas ir dar kartą žodžiu jas informavo, kad jo socialinė situacija nepalanki jau 18 metų, tačiau jos atsisakė įvertinti pareiškėjo socialinę situaciją ir informuoti apie tai Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėją, nors pareiškėjas priminė joms apie sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-668/A1-243 28, 39 punktų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad faktus apie jo gaunamas pinigines pajamas patvirtina kartu su skundu pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimų nuorašai. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo teisių pažeidimas yra tęstinio (trunkamojo) pobūdžio ir tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau negu vienerius metus. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina kartu su skundu pateiktas 2015 m. vasario 2 d. pareiškėjo prašymo nuorašas socialinės apsaugos ir darbo ministrei, kuriuo prašoma išaiškinti apie teikiamas lengvatas ir pinigines kompensacijas už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį bei gyvenamosios patalpos šildymą.

Pareiškėjas paaiškina, kad skunde nurodė tuos jo teisių pažeidimus, kurie nesusiję su jo sveikata ir atsakovo teikiamomis medicininio pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugomis ar jo sveikatai padaryta kokia nors žala, o su tomis, kurias turi atlikti socialiniai darbuotojai, tačiau jie aiškiai tyčia to nedaro. Pareiškėjas daro išvadą, kad yra diskriminuojamas ir persekiojamas dar ir dėl sirgimo psichine liga. Pareiškėjas nurodo, kad šie pažeidimai jo sveikatai turi įtaką tik netiesiogiai, kadangi jis neturi pinigų įsigyti gydytojų paskirtiems vaistams ir kreiptis dėl jam paskirtų medicininių tyrimų atlikimo bei kreipimosi pas privatų gydytoją.

Pareiškėjo manymu, teisėja neteisingai išaiškino Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtį ir jos kompetenciją, kuri yra nurodyta šios tarnybos nuostatuose. Pareiškėjo manymu, atsakovo socialinių darbuotojų veiklą gali vertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įsteigta institucija, o ne Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įsteigta institucija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti VšĮ „Centro poliklinikos“ Psichikos sveikatos klinikos socialinių darbuotojų 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta įvertinti jo socialinę situaciją nurodomu laikotarpiu, pripažinti jam teisę įvertinti jo socialinę situaciją nurodomu laikotarpiu ir įpareigoti atsakovą pavesti Psichikos sveikatos klinikos socialiniams darbuotojams įvertinti jo socialinę situaciją nurodomu laikotarpiu bei informuoti apie ją Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėją.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl pareiškėjo keliamų klausimų joks sprendimas nebuvo priimtas, o pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, VšĮ „Centro poliklinika“ turi teisę pateikti skundą, o nepatenkintas skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančią valstybės instituciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad A. V. ginčo klausimais VšĮ „Centro poliklinika“ administracijai skundo neteikė, tarp VšĮ „Centro poliklinika“ ir pareiškėjo ginčas nebuvo nagrinėtas ir Tarnyboje, todėl pripažino, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra išnaudota.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde pabrėžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus viešosios įstaigos „Centro poliklinikos“ Psichikos sveikatos klinikos socialinių darbuotojų žodžiu buvo informuotas, kad jos atsisako įvertinti jo socialinę situaciją už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. ir informuoti apie ją Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėją.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis nustato pacientų teisę pateikti skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, sveikatos priežiūros įstaigai. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Minėto įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos apraše numatyta, kad asmenų teikiamus skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Iš aptartų normų matyti, kad pacientų ginčams su sveikatos priežiūros įstaiga, nesusijusiems su žalos atlyginimu, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su VšĮ „Centro poliklinika“ atsisakymu atlikti jo prašomus veiksmus, turėjo skųsti šį atsisakymą pacientų skundus nagrinėjančiai valstybės institucijai. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, 2015 m. rugsėjo 15 d. VšĮ „Centro poliklinikos“ darbuotojai žodžiu atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. įvertinti jo socialinę situaciją nurodomu laikotarpiu, tačiau pareiškėjas dėl tokio atsakovo atsisakymo atlikti jo prašomus veiksmus skundo pacientų skundus nagrinėjančiai valstybės institucijai neteikė. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą nepasinaudojęs įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir privalėjo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir juo remiantis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius