117a35c7-e129-4569-9775-ca1a2065d20c · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Erika Misiūnienė                                       Civilinė byla Nr. 2S-1827-524/2013Teisėja Rasa Augustė                                       (Proceso Nr. 2-06-3-09480-2013-8)                                       Procesinio sprendimo kategorija 99.3.; (S)                                        99.11.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gruodžio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditorės UAB „Minibank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-11369-769/2013 pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ skolininkės K. J. iÅ¡ieÅ¡kojimo, n u s t a t ė: kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl 443 skolos, 168 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 14 Lt žyminis mokestis ir 121 Lt už pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo paruoÅ¡imÄ , sumokėtas pareiÅ¡kimo rengėjai UAB „Ekonomistas“.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-21 įsakymu kreditorei iÅ¡ skolininkės priteisė 443 Lt skolos, 168,44 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir 14 Lt žyminio mokesčio, o tos pačios dienos nutartimi kreditorės praÅ¡ymo dėl 121 Lt už UAB „Ekonomistas“ paslaugas priteisimo netenkino.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog procesinių dokumentų suraÅ¡ymas ir pateikimas yra proceso sudedamoji dalis, Å¡io proceso pradžia, o kai Å¡iuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimÄ , atsiranda sutartinio atstovavimo teisme teisiniai santykiai. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje byloje Nr. 2A-2570-567/2012 yra pažymėjęs, kad juridiniam asmeniui byloje gali atstovauti CPK 55 ir 56 straipsniuose nurodyti asmenys, tarp kurių nėra kito juridinio asmens, todėl iÅ¡laidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie bÅ«tinųjų bylos vedimo iÅ¡laidų.

Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija nėra norminis aktas, todėl vadovautis ja praÅ¡ant priteisti 121 Lt už kito juridinio asmens galbÅ«t suraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ nėra teisinio pagrindo.Atskiruoju skundu kreditorė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – kreditorei iÅ¡ skolininkės priteisti 121 Lt iÅ¡laidų. Nurodo, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kuri leidžia greitai ir su nedidelėmis sÄ naudomis apginti pažeistas teises, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o tik tiria formalųjį bylos aspektÄ , t. y. ar pareiÅ¡kimas atitinka formaliuosius įstatymo reikalavimus.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas a priori ėmėsi užduoties įvertinti kreditorės reikalavimo pagrįstumÄ , taip pažeisdamas CPK 435 str. 3 dalį. Teismo iÅ¡vada, kad tarp kreditorės ir UAB „Ekonomistas“ susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, yra nepagrįsta. Kreditorė kreipėsi į UAB „Ekonomistas“ dėl teisinių apsaugų suteikimo, t. y. in concreto dėl teismo įsakymo projekto parengimo. Å iÄ aplinkybę patvirtina teismui pateikta teisinių paslaugų teikimo sutartis. 121 Lt už paslaugas sumokėta pinigų suma laikytina ne atstovavimo, o bylinėjimosi iÅ¡laidomis (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Teisinių paslaugų teikimas numatytas UAB „Ekonomistas“ įstatuose. Be to, praÅ¡oma priteisti suma yra net keletÄ kartų mažesnė, nei nustatyta teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa Augustė yra Å¡aliÅ¡ka, turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ kreditorę UAB „Minibank“, kadangi nuolat priima kreditorei nepalankius procesinius sprendimus, kurie vėliau panaikinami apeliacinės instancijos teismo.Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl kreditorės UAB „Ekonomistas“ sumokėtų 121 Lt už teisines paslaugas priteisimo.

CPK 88 str. 1 d. 9 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, taip pat ir juridinis, vykdantis teisėtÄ veiklÄ , Å¡alies turėtos iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali bÅ«ti priskiriamos prie kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 23, Panevėžio apygardos teismo     2008-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-321-544/2008, Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2439-640/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-148-123/2013, kt.).

Iš kreditorės pateikto papildomo susitarimo (b. l.

5) matyti, kad UAB „Ekonomistas“ kreditorei atliko tik teismo pareiÅ¡kimo projekto rengimo paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ sprendė vadovaudamasis atstovavimÄ reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis (CPK 55, 56 str.).Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija nėra norminis aktas, tačiau Å¡iuo atveju tai reikÅ¡minga tik tiek, kad ji nėra privaloma, kartu pažymint, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127 spręsdami bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimus rėmėsi aukÅ¡tesnės instancijos teismai, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, keliolikoje procesinių sprendimų, todėl konsultacijos nuostatos perkeltos į teismų sprendimus sukÅ«rė precedentÄ atitinkamų kategorijų bylose, teismų sprendimai yra teisės Å¡altiniai, todėl precedentai susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ . Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo Å¡aliÅ¡ki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvÅ«s.Kita vertus, Konstitucinis teismas pažymėjo, jog teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas yra ne jų aiÅ¡kinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja.

Dėl to gali bÅ«ti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-05-06 Nr. 3K-3-120/2008, 2009-04-27 Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 Nr. 3K-3-252/2009).Pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl atstovavimo teisinių santykių, tačiau nenurodo Å¡altinio, todėl negalima nustatyti ar minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas priimtas byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos Å¡iai bylai.

Be to, iÅ¡aiÅ¡kinime kalbama apie procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ , o įstatymas nustato reikalavimus pareiÅ¡kimÄ teikiančiam asmeniui, jis privalo turi bÅ«ti įgaliotas tokį veiksmÄ atlikti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), kas reiÅ¡kia ne vien fizinį dokumento pateikimÄ , o ir Å¡io dokumento pasiraÅ¡ymÄ . Å ioje byloje nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimÄ pasirašė ir padavė pati kreditorė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2570-567/2012, kadangi joje buvo sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas ne bylos Å¡aliai, o trečiajam asmeniui, be to, iÅ¡laidas prašęs priteisti trečiasis asmuo teismui nepateikė paslaugų sutarties, teismas nurodė:

„Tai, kad byloje nėra pateikta trečiojo asmens UAB „Algos inspekcija“ sutartis su VÅ¡Ä® „Atgauk algÄ â€œ dėl paslaugų teikimo, vedant civilinę bylÄ , sudaro teisinį pagrindÄ Å¡ių iÅ¡laidų nepriskirti prie bÅ«tinųjų bylos vedimo iÅ¡laidų (CPK 88 str.).“Šioje byloje tarp kreditorės ir UAB „Ekonomistas“ susiklosčiusius teisinius paslaugų teikimo santykius patvirtina teismui pateiktas 2012-03-26 papildomas susitarimas Nr. 2 dėl 2011-06-01 teisinių paslaugų teikimo sutarties pakeitimo, iÅ¡laidas patvirtina 2013-07-16 PVM sÄ skaita faktÅ«ra, 2013-07-24 mokėjimo nurodymas (b. l. 5–7).

Be to, apeliantė pagrįstai pažymi, kad prašomos priteisti išlaidos kelis kartus mažesnės už teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius dydžius. Todėl teismas konstatuoja, kad šios išlaidos yra būtinos, racionalios ir pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 įsakymas jau yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstinas iš esmės jas priteisiant apeliacinėje instancijoje (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.).Apeliantės argumentai dėl teisėjos šališkumo nenagrinėtini, kadangi šis klausimas sprendžiamas CPK VI skyriuje nustatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 str., n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-21 nutartį panaikinti.Kreditorei UAB „Minibank“, įmonės kodas 301850677, buveinė J. Janonio g. 17–17, Klaipėdoje, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ skolininkės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 121 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėja                                                                                                                                  Erika MisiÅ«nienė