11779f09-b261-46bb-acc4-79ce7a4c4480 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-134-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34507-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. vasario 20 d. 2014 m. d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡reikalavimo, trečiasis asmuo D.

S., n u s t a t ėGinčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.IeÅ¡kovė D. S. kreipėsi į teismÄ netiesioginiu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ AB SEB banko naudai priteisti 63 959,35 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė taip pat prašė iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese Nr. 0089/12/02163. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio tikėtumÄ pagrindžia aplinkybė, jog kreditavimo sutartyje yra nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokos gavimo realizavimas yra realus ir įgyvendintinas.

IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad, byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simas palankus teismo sprendimas neapgins jos teisių, kurias ji siekia apginti, teikdama netiesioginį ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi ieÅ¡kovės D. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės  D. S. praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareikÅ¡tais materialiniais teisiniais reikalavimais, todėl jos negali užtikrinti bÅ«simo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese Nr. 0089/12/02163 sustabdymas reikÅ¡tų, jog yra ribojamos banko teisės, numatytos kreditavimo sutartyje, nors bankui nereiÅ¡kiami jokie materialieji reikalavimai, todėl suvaržytų vienos Å¡alies teises daugiau nei bÅ«tina tikslui pasiekti. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė D. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese Nr. 0089/12/02163.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:                          1) NeiÅ¡sireikalavus draudimo iÅ¡mokos, yra iÅ¡varžomi abu ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys objektai. AB SEB banko naudai iÅ¡reikalavus ketvirtadalį skolos, ieÅ¡kovei atsirastų galimybė iÅ¡saugoti gyvenamÄ namÄ .                           2) Laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tinai turi atlikti bÅ«simo teismo sprendimo užtikrinimo funkcijÄ , kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra platesnė ir tapatinti jÄ vien su bÅ«simo teismo sprendimo užtikrinimu bÅ«tų neteisinga.

                          3) Teismo teiginys, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas apribos AB SEB banko teises, ieÅ¡kovės nuomone, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes banko teisės yra užtikrintos įkeistu turtu. Netiesioginis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas banko naudai, todėl jo teisės gali bÅ«ti suvaržytos tik tuo aspektu, kad jų realizavimas bus pavėlintas.                           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ AB SEB bankas praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:                          1) Kredito draudimas yra skirtas ne skolininko, o kreditoriaus (banko) turtinių interesų apsaugai: nesant galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ skolininko turto, kreditorius šį reikalavimÄ ar jo dalį siekia patenkinti iÅ¡ draudiko. Draudikas turi teisę atgręžtinio reikalavimo bÅ«du reikalauti iÅ¡ draudėjo (Å¡iuo atveju banko skolininkės D.

S.) savo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Taigi, skolininko prievolė dėl to, jog jÄ ar jos dalį kreditoriui padengia draudikas, nepasikeičia.                          2) Nutraukus sutartį, kreditorius turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų įvykdyti ne tik tie mokėjimai, kurie yra pradelsti, bet ir visa prievolė. Todėl, jei skolininkė negali prievolės vykdyti gera valia, skola iÅ¡ieÅ¡koma priverstiniu bÅ«du pirmiausia iÅ¡ įkeisto turto vertės, šį turtÄ realizuojant įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu to nedarys kreditorius, tÄ vykdys kreditoriaus teises perėmęs draudikas.                          3) Draudimo liudijimu buvo apdrausta 140 000 Lt kredito suma. Kadangi dalis apdraustos prievolės buvo įvykdyta, todėl draudimo iÅ¡moka sudarytų 21 150 Lt. Tačiau D. S. draudimo iÅ¡mokÄ paskaičiavo nuo visos skolos sumos, t.y. ir nuo tos, kuri nebuvo drausta. Tuo tarpu visos neįvykdytos prievolės, užtikrintos hipoteka, suma yra 255 837,40 Lt. Be to, nuo skolos skaičiuojamos penkių procentų metinės palÅ«kanos.

Kol spręstųsi ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, bankas negalėtų gauti minėto savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ įkeisto turto vertės.                          Atsiliepimu į skundÄ atsakovas UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:                          1) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡iuo atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies ir CPK 145 straipsnio 2 dalies, kadangi bÅ«tų pažeisti ekonomiÅ¡kumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, kurie reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtÄ interesÄ .

                          2) PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su Å¡ia byla ir praÅ¡ymu priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jos niekaip negali užtikrinti bÅ«simo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir visiÅ¡kai neatitiktų užtikrinimo funkcijos. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas iÅ¡ esmės nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas tokias priemones taikyti, atsižvelgdamas į praÅ¡omo užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros.

Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Nors pastarasis CPK nuostatose tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau civiliniame procese turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Å¡akiniais Å¡ios teisės Å¡akos principais, bet ir bendraisiais teisės principais. Proporcingumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų. Å io principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.Nagrinėjamu atveju, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovei D.

S. ir trečiajam asmeniui D. S. priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). IeÅ¡kovė D. S. pateiktu netiesioginiu ieÅ¡kiniu siekia sumažinti jos įsiskolinimÄ hipotekos kreditoriui. IeÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje nurodo, kad, teismui jos ieÅ¡kinį tenkinus ir iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalavus 25 proc. skolos, AB SEB banko reikalavimas sumažėtų iki 191 878 Lt, todėl banko reikalavimai bÅ«tų patenkinti, iÅ¡ieÅ¡kant tik iÅ¡ hipotekos lakÅ¡tu Nr. 04120030003288 įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra apie 190 000 Lt.

Å iÄ aplinkybę apeliantė grindžia tik prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių minėto turto rinkos vertę ieÅ¡kovė nepateikė, t.y. neįrodė, jog AB SEB banko reikalavimams patenkinti užtektų iÅ¡ieÅ¡koti tik iÅ¡ kreditorės nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad VÄ® Registrų centro duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 41 400 Lt t. y. daug mažesnė nei ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovė.

Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes matyti, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese Nr. 0089/12/02163 sustabdymas Å¡iuo atveju niekaip neužtikrintų galimai ieÅ¡kovės palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Å ioje byloje tenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, bÅ«tų pažeista proceso Å¡alių interesų pusiausvyra – suvaržant AB SEB banko teises daugiau nei bÅ«tina netiesioginiu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti bei tuo pačiu ieÅ¡kovės interesams suteikiant nepagrįstÄ prioritetÄ .

Be to, pritartina teismo motyvui, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareikÅ¡tais materialiniais teisiniais reikalavimais, todėl jos negali užtikrinti bÅ«simo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , o remiantis atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti ginčijamÄ nutartį nėra pagrindo.Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas n u t a r i a atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                                                               Jelena Šiškina