1175cd81-2cd7-4f69-bbce-6bfc23cd7b5a · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-69-831/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08593-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.3.; 2.1.10.1.; 2.10.2.1.; 2.10.2.3.; 2.10.2.4. VILKAVVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 1 d.Vilkaviškis              Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai V.

G. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tyrus įrodymus baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamosios bylos, kurioje V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, n u s t a t ė :2016-02-23 VilkaviÅ¡kio rajono teisme nagrinėjimui gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Kęstučio Gaubio pareiÅ¡kimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-69-831/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08593-16), kurioje V.

J. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. V. J. kaltinamas tuo, kad 2016-02-21, apie 16.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ Valę G. I., gim. (duomenys neskelbtini), stumdė jÄ , dėl ko ji atsitrenkė į sienÄ , po to spyrė į kojÄ , tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Minėtas kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada apie tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nesukus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 426 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi bÅ«ti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Taigi, BPK normos, reglamentuojančios pagreitintÄ procesÄ taikomos tik tada, kai yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dienÄ arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismÄ , kuriam ta byla teisminga, su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016-02-21 (b.l. 1), pati baudžiamoji byla pagal prokuroro pareiÅ¡kime apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 140 str. 2 d.) yra teisminga VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismui, taigi nagrinėjamu atveju prokuroro kreipimasis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atitinka Å¡ias dvi minėtame įstatyme numatytas sÄ lygas.

Prokuroro pareiÅ¡kime taip pat konstatuojama ir tai, kad byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, tačiau su Å¡iuo teiginiu po to, kai byloje buvo iÅ¡tirti visi byloje surinkti įrodymai, sutikti negalima, dėl ko konstatuotina, kad Å¡ios įstatyme numatytos sÄ lygos nebuvo, o prokuroras kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nesant Å¡ioje byloje nustatytų aiÅ¡kių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.Pažymėtina, kad pagal BPK 426 str. 2 d. nuostatų prasmę ikiteisminio tyrimo veiksmai prieÅ¡ kreipiantis prokurorui į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka iÅ¡ viso gali bÅ«ti neatliekami, tačiau minėtos nuostatos nereiÅ¡kia, kad tokie veiksmai neturi bÅ«ti atliekami, kai nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas tyrimas aplinkybės nėra aiÅ¡kios.

Sisteminė Å¡ių nuostatų ir BPK 426 str. 1 d., BPK 1 str. 1 d., BPK 2 str. įtvirtintų nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tokiais atvejais prokuroras privalo atlikti visus bÅ«tinus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba organizuoti tokių veiksmų atlikimÄ ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kad visos nusikalstamos veikos aplinkybės bÅ«tų nustatytos aiÅ¡kiai ir tik tuomet nuspręsti ar yra pagrindas bei įstatyme numatytos sÄ lygos kreiptis į teismÄ dėl tokios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.Teismų praktikoje taip pat kategoriÅ¡kai teigiama, kad ir anksčiau, ir Å¡iuo metu galiojantys įstatymai prokurorui suteikia teisę su pareiÅ¡kimu užbaigti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagreitinto proceso tvarka į teismÄ kreiptis tik byloje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios.

Taip pat pripažįstama, kad tiek prokuroras, tokiais atvejais perduodamas bylÄ su pareiÅ¡kimu dėl jos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o ne organizuodamas ikiteisminio tyrimo atlikimÄ bendra tvarka ir BPK 219-220 straipsnių pagrindu nesuraÅ¡ydamas kaltinamojo akto, tiek ir teismas, jeigu tokiais atvejais negrÄ Å¾ina bylos prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui bendra tvarka ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymui, o iÅ¡nagrinėja jÄ iÅ¡ esmės ir priima sprendimÄ , iÅ¡ esmės ir grubiai pažeidžia įstatymÄ (žiÅ«rėti pavyzdžiui Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-545-120-2013).

Pažymėtina ir tai, kad įtariamojo (kaltinamojo) prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iÅ¡ duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, Å¡altinių. Taigi įtariamojo (kaltinamojo) vienokia ar kitokia pozicija pati savaime taip pat nereiÅ¡kia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra ar nėra aiÅ¡kios. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiÅ¡kios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamÄ jį, nukentėjusiuosius, liudytojus, iÅ¡nagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos svarbios nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das ir pan.), ir Å¡ias aplinkybes galima nustatyti tik atliekant ikiteisminį tyrimÄ . (žiÅ«rėti pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. vasario 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2007).Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V.

J. kaltės nepripažino, nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duotų parodymų, susijusių su įvykio aplinkybėmis nepatvirtino jos nurodyti asmenys, kurie buvo apklausti liudytojais teismo posėdžio metu. Å ie liudytojai pareiÅ¡kė, kad įvykio aplinkybes galimai gali paaiÅ¡kinti kiti asmenys. Taigi, vadovaujantis minėta praktika bei iÅ¡aiÅ¡kinimais, nagrinėjamu atveju, negalima teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios. Kaip matyti, nagrinėjamas atvejis dėl nusikalstamos veikos pobÅ«džio, inkriminuojamų aplinkybių, ir dėl to, kad nėra surinkti visi reikalingi bylos duomenys, taip pat laiko, reikalingo Å¡ių duomenų surinkimui bei iÅ¡tyrimui, tam pasitelkiant galimai ir specialistus ar ekspertus, negalima priskirti prie tų tipinių atvejų, kai paprastai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės laikomos aiÅ¡kiomis visais atvejais.Siekiant tinkamai iÅ¡spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tarp konstatuotų sužalojimų bei jų susidarymo mechanizmo, bei aplinkybių, kuriomis Å¡ie sužalojimai buvo padaryti, bÅ«tina atlikti papildomus didelės apimties veiksmus – nustatyti galimus įvykio liudytojus, vietoje patikrinti nukentėjusiosios duotų parodymų objektyvumÄ ir kt.

Tačiau laikantis jau minėtos BPK 426 str. 1 d. numatytų sÄ lygų visumos, atsižvelgiant į viso baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) bei tai, kad pareigÄ atskleisti nusikalstamas veikas pagal kompetencija turi prokuroras bei ikiteisminio tyrimo įtaiga (BPK 2 str.), tai buvo privaloma padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu iki bylÄ perduodant teismui.Nagrinėjamu atveju Å¡io reikalavimo nebuvo paisoma ir baudžiamoji byla jau antrÄ dienÄ po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, buvo perduota teismui su prokuroro pareiÅ¡kimu dėl jos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad nagrinėjamoje byloje pagreitinto proceso galimybe dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo buvo pasinaudota neteisėtai.Šiuo gi atveju teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus sužalojimų nukentėjusiajai padarymo aplinkybės taip ir liko neaiškios, kadangi kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiosios nemušė, o pateiktoje specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti ir pati. Kaip matyti iš prokuroro pareiškimo ir jame nurodytų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodinėjama ir grindžiama faktiškai tik nusikalstamų padarinių pagal BK 140 str. 2 d. atsiradimu.

FaktiÅ¡kai kaltinamojo kaltė nagrinėjamu atveju prokuroro pareiÅ¡kime grindžiama vien tik ta aplinkybe, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad kilę padariniai patys savaime nesuponuoja nusikalstamos veikos buvimo, o dėl to ir pavojingos veikos BK prasme bei kaltinamojo kaltės dėl tokios veikos padarymo konstatavimo. Minėta, kad tokiam konstatavimui bÅ«tina nustatyti ir vertinti tokias aplinkybes, kurios leistų spręsti, ar kaltinamasis atliko kažkokius veiksmus, lėmusius atsiradusius padarinius. Tokiu aplinkybių nenustačius, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, galima objektyvaus pakaltinimo situacija, kai asmens kaltė bÅ«tų konstatuojama vien tik dėl to, kad yra konstatuoti sužalojimai, o kaltinamasis tuo metu buvo namuose su nukentėjusiÄ ja, kas yra negalima taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tik tinkamai nustačius ir užfiksavus nukentėjusiosios, kaltinamojo, o galimai ir nustatytų liudytojų parodymus atlikus asmens apžiÅ«rÄ , pasitelkiant specialistus nustačius tikslius sužalojimus, įvykio eigÄ , sÄ lygas ir kiekvieno ir įvykyje dalyvavusių asmenų tikslius veiksmus, bÅ«tų galima konstatuoti, kad surinkta pakankamai duomenų, reikÅ¡mingų ir dėl to bÅ«tinai reikalingų sprendžiant dėl bÅ«tinos padarinių kilimo sÄ lygos.

Tai leistų pagrįstai tvirtinti, kad baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybės yra visos iÅ¡tirtos ir aiÅ¡kios bei nustatytos ir pakankamos pagrįstai nuspręsti, kad nusikalstama veika buvo arba nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės to tvirtinti neleidžia, dėl ko baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimas iÅ¡ esmės pagreitinto proceso tvarka yra negalimas.Todėl konstatuotina, kad minėtais aspektais prokuroro perduotoje baudžiamojoje byloje jÄ nagrinėti pagreitinto proceso tvarka aukščiau paminėtos kaltinamajam V.

J. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės yra iÅ¡ viso neaiÅ¡kios (faktiÅ¡kai net nenustatinėtos), dėl ko prokuroras net negalėjo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o bylÄ gavęs teismas jos faktiÅ¡kai negali ir iÅ¡nagrinėti, nes tai reikÅ¡tų aiÅ¡kiai netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .Taip pat nagrinėjamu atveju bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintÄ procesÄ â€œ 22 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tačiau pagreitinto proceso pobÅ«dis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 str.), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 str.), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 str.), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 str.) ir pan. gali bÅ«ti taikomi tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiÅ¡kios.Nagrinėjamu atveju, esant byloje neaiÅ¡kioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, bylÄ nagrinėjantis teismas negali savo iniciatyva imtis kokių nors priemonių (atlikti papildomus tyrimo veiksmus ar pavesti jų atlikimÄ prokurorui, paskirti ekspertizę ir pan.), kad nustatyti iki dabar nenustatytas ir svarbias baudžiamajai bylai iÅ¡nagrinėti aplinkybes ar neginčytinai iÅ¡siaiÅ¡kinti iki dabar neaiÅ¡kias ir abejotinas aplinkybes.

Tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų jau minėtam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, o tuo pačiu ir jau minėtai viso pagreitinto proceso esmei bei viso baudžiamojo proceso, kurio viena iÅ¡ supaprastintų formų ir yra pagreitintas procesas, paskirčiai (BPK 1 str.) bei teisėtumo principui.Atsižvelgiant į tai prokuroro pareiÅ¡kimas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmestinas, nes nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama kaltinamajam V. J., aplinkybės nėra aiÅ¡kios, ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui tolimesnio ikiteisminio tyrimo organizavimui bendra tvarka (BPK 426 str. 1 d., 428 str. 2 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 426 str. 1 d., 428 str. 2 d., 3 p., 3 d.,n u t a r ė :prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-69-831/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08593-16), kurioje V.

J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmesti ir bylÄ perduoti prokurorui tolimesniam ikiteisminiam tyrimui bendra tvarka atlikti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                        Vitalijus Krivičius