2021-02-10 Nr. AB-2926-3-61-3-03959-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-57-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03959-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Raubonių parkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (teisme gautas 2020 m. gruodžio 3 d.), prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-9803 ir įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl termino atnaujinimo pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamą sprendimą gavo elektroniniu paštu 2020 m. spalio 30 d., nepraleidęs termino skundui paduoti 2020 m. lapkričio 30 d. apskundė sprendimą pateikdamas patikslintą skundą jau pradėtoje administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiami susiję klausimai, t. y. administracinėje byloje Nr. eI3-5244-821/2020, tačiau teismas 2020 m. gruodžio 2 d. neskundžiama nutartimi atsisakė priimti patikslintą skundą nurodydamas, kad patikslintas skundas galėjo būti pateiktas per 14 dienų po atsakovo atsiliepimo pateikimo. Teismas nurodė, kad nutarimą galima skųsti atskiroje byloje. Minėta nutartis pareiškėjui per atstovą buvo išsiųsta 2020 m. gruodžio 2 d. per EPP, todėl laikoma įteikta 2020 m. gruodžio 3 d. Minėtoje nutartyje teismas nurodė ginčijamą nutarimą skųsti atskiroje byloje, todėl pareiškėjas ir kreipėsi su atskiru skundu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui VšĮ „Raubonių parkas“ skundo padavimo terminą. Atsisakė priimti VšĮ „Raubonių parkas“ skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-9803 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė išsiųsti skundo kopiją atsakovui ir įpareigoti iki 2021 m. sausio 8 d. pateikti teismui atsiliepimą į skundą bei visą turimą su ginču susijusią medžiagą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (26)-A4E-9803 ir išaiškino pareiškėjui, kad patikslinto skundo reikalavimų nepriėmimas neužkerta jam kelio kreiptis į teismą, inicijuojant naujos bylos iškėlimą. Teismas laikė, kad pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi į teismą 2020 m. lapkričio 30 d. su patikslintu skundu laiku, t. y. nepraleidęs 2020 m. spalio 28 d. sprendimo apskundimo termino. Teismui nepriėmus patikslinto skundo, operatyviai pateikė naują skundą. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir terminas buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

Pareiškėjas, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas vadovavosi ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3, 17, 20, 88–91, 99 straipsniais ir pažymėjo, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko paprastai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį byloje Nr. A-1150-502/2018). Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad nėra kilęs ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas iš naujo išnagrinėti prašymą, vykdymo. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), nepriimtas kaip nenagrinėtinas administraciniuose teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas akcentavo, kad likusi dalis skundo iš esmės atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių keliamus reikalavimus ir yra priimtina.

III. Pareiškėjas VšĮ „Raubonių parkas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl įpareigojimo išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, ir tą dalį skundo priimti nagrinėjimui.

Pareiškėjas paaiškina, jog teismas privalo būti nuoseklus ir analogiškose bylose negali priiminėti skirtingų sprendimų tuo pačiu klausimu. Tame pačiame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3­5244­821/2020, kurioje taip pat yra pareikšti identiški reikalavimai atsakovui: panaikinti sprendimą ir įpareigoti išduoti komercinio naudojimo sertifikatą. Abiejose bylose atsakovo priimti sprendimai yra susiję su tuo pačiu dalyku – tuo pačiu didžiojo apuoko jaunikliu, kuriam atsakovas du kartus atsisakė išduoti komercinio naudojimo sertifikatus. Minėtoje byloje teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi priėmė visus reikalavimus nagrinėjimui. Kadangi teismas tokio reikalavimo nagrinėtinumo teisme klausimą jau yra išsprendęs, šioje byloje privalėjo priimti analogišką sprendimą.

Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad teismas savo sprendimu panaikindamas viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą negali jo įpareigoti priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Byloje nagrinėjamu atveju teismas negali atlikti Agentūrai teisės aktais pavestos funkcijos nuspręsti dėl komercinio naudojimo sertifikato didžiajam apuokui išdavimo ir įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą. Pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turėjo atsižvelgti į ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintus teisminės gynybos būdus, kuriuos gali taikyti administracinis teismas šioje byloje ir skundo reikalavimą formuluoti taip, kad teismui nekiltų abejonių dėl galimybės priimti procesinį sprendimą dėl skundo dalyko. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl administracinėje byloje Nr. eI3-5244-821/2020 jau priimto nagrinėti analogiško reikalavimo – įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundo reikalavimų priimtinumo šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti VšĮ „Raubonių parkas“ skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėtą išvadą teismas padarė nustatęs, kad teismai paprastai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-755-1062/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo du reikalavimus: panaikinti atsakovo Agentūros 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-9803 ir įpareigoti atsakovą išduoti komercinio naudojimo sertifikatą didžiajam apuokui, pažymėtam žiedu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priėmė pirmąjį reikalavimą, tačiau antrąjį (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) reikalavimą atsisakė priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo priėmimo stadijoje nėra galimybės spręsti, kad įpareigojimas dėl komercinio naudojimo sertifikato išdavimo negali būti administracinės bylos ginčo dalyku. Teismas šioje stadijoje nevertina, ar byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kai teismui būtų pagrindas priimti sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti konkrečius veiksmus. Kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Be to, kaip nurodo pareiškėjas, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3­5244­821/2020, kurioje yra pareikšti identiški reikalavimai atsakovui: panaikinti sprendimą ir įpareigoti išduoti komercinio naudojimo sertifikatą. Pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. eI3-998-821/2021 (ankstesnis Nr. eI3-5244-821/2020) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo suformuotą reikalavimą ir administracinio teismo galimas priimti sprendimų rūšis, Agentūra įpareigotina pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. paraišką Nr. 000066 dėl komercinio naudojimo sertifikavo išdavimo rudosios meškos egzemplioriui, paženklintam mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.). Taigi minėtoje byloje teismas vertino pareiškėjo pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, tik pakeitė jo formuluotę.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, panaikinti ir tos skundo dalies priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė