Legislator Case Law & Legislation
116f7a00-8316-4958-b4b1-6d613fe3e2ed AI generated

116f7a00-8316-4958-b4b1-6d613fe3e2ed · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 116f7a00-8316-4958-b4b1-6d613fe3e2ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti atsakovės J. S. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir 1998-05-18 darbo sutarties Nr. 158 nutraukimÄ teisėtu, o Darbo ginčų komisijos 2020-10-16 sprendimÄ darbo ginčo byloje Nr. DGKS-841 netekusiu galios; pripažinti atsakovo V. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir 2012-12-21 darbo sutarties Nr. 864 nutraukimÄ teisėtu, o Darbo ginčų komisijos 2020-10-21 sprendimÄ darbo ginčo byloje Nr. DGKS-842 netekusiu galios;

Legislator headnote

AI generated

116f7a00-8316-4958-b4b1-6d613fe3e2ed · Klaipėdos apylinkės teismas: priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindu nurodo, kad 2019-12-17 buvo įteikti įspėjimai apie tai, kad nuo 2019-12-20 nutraukiama darbo sutartis DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodant, jog darbo sutartis nutraukiama siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvÄ . 2019-12-17 ieÅ¡kovė įsakymais nutraukė darbo sutartis su atsakovais. IeÅ¡kovės įteikti 2019-12-17 įspėjimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo yra nekonkretÅ«s, abstraktaus pobÅ«džio bei atsakovams nesuprantami.

Keywords

AI generated
rights and obligations of staff civil servants’ union staff regulations human resources institution called upon to act collective redundancy
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-787-1025/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01882-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.3; 1.3.2.9.5; 1.3.7.2.4; 3.2.3.8 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 23 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei, dalyvaujant ieškovės AB (toliau tekste – AB) „Klaipėdos vanduo“ įgaliotam atstovui Žygimantui Mylei, advokatui Mantui Mikalopui, atsakovams J.

S., V. V., jų atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kinį atsakovams J. S. ir V. V. dėl darbo ginčo nagrinėjimo teisme ir atsakovų J. S. ir V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį AB „Klaipėdos vanduo“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Comapany“ filialas Lietuvoje. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo praÅ¡o:

1) pripažinti atsakovės J. S. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir 1998-05-18 darbo sutarties Nr. 158 nutraukimÄ teisėtu, o Darbo ginčų komisijos 2020-10-16 sprendimÄ darbo ginčo byloje Nr. DGKS-841 netekusiu galios;

2) pripažinti atsakovo V. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir 2012-12-21 darbo sutarties Nr. 864 nutraukimÄ teisėtu, o Darbo ginčų komisijos 2020-10-21 sprendimÄ darbo ginčo byloje Nr. DGKS-842 netekusiu galios;

3) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 1998-05-18 sudarė darbo sutartį su atsakove J. S., o 2012-12-21 – su atsakovu V. V.. 2019-12-17 atsakovams buvo įteikti įspėjimai dėl darbo sutarčių nutraukimo. 2019-12-17 priimti įsakymai dėl darbo sutarčių nutraukimo darbdavio valia su atsakovu, kuris užėmė plėtros departamento direktoriaus pareigas, ir atsakove, kuri užėmė teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorės pareigas.

Tiek įsakymuose, tiek įspėjimuose nurodyta, kad darbo sutartys nutraukiamos siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvÄ . Atsakovai, nesutikdami su atleidimu iÅ¡ darbo, kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , kuri pripažino, jog darbo sutartys su atsakovais nutrauktos neteisėtai; nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2019-12-21 iki 2020-03-17; atsakovų reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Nesutinka su DGK sprendimais, nes tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ atleisti atsakovus, t. y. pateikė įspėjimÄ raÅ¡tu; nurodė darbo sutarties nutraukimo priežastis, teisinį pagrindÄ , darbo santykių pasibaigimo dienÄ ; įspėjimÄ nutraukti darbo sutartį perdavė nedelsiant. Atsakovė, gavusi įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , nesikreipė, jog atleidimo priežastis jai yra neaiÅ¡ki, nekonkreti ar nesuprantama, o atsakovas nurodė, kad įspėjimÄ gavo ir su juo sutinka. Darbo sutartis su atsakovais buvo nutraukta, siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvÄ , t.y. buvęs generalinis direktorius, turėjęs dalykinius pokalbius su atsakovais, nurodė, jog siekia, kad atsakovų valdomų departamentų valdymas bÅ«tų efektyvesnis, pažangesnis; tuo tarpu atsakovai ieÅ¡kovės generaliniam direktoriui nesugebėjo suformuoti konkrečių ir aiÅ¡kių pasiÅ«lymų dėl vadovaujamų padalinių efektyvumo didinimo, neiÅ¡reiÅ¡kė jokios iniciatyvos, kaip bÅ«tų galima didinti vadovaujamo padalinio darbo naÅ¡umÄ , neturėjo idėjų dėl darbo efektyvumo didinimo, todėl esant tokiam požiÅ«rių nesuderinamumui atsakovų tolimesnis darbas buvo negalimas.

IeÅ¡kovės buvęs generalinis direktorius atsakovus atleido, vykdydamas savo pareigas, funkcijas ir kitas užduotis pagal pareiginius nuostatus. Dėl požiÅ«rių nesuderinamumo, nebÅ«tų įmanoma, jog atsakovai galėtų bÅ«ti darnaus ir bendrovės poreikius atitinkančio kolektyvo dalimi. Jeigu atsakovai bÅ«tų grÄ Å¾inti į darbÄ , bÅ«tų paneigta darbdavio teisė nutraukti darbo santykius su darbuotoju, darbdavio sprendimu netenkinančiu jo interesų. Be to, bendrovėje įvyko struktÅ«riniai pokyčiai dėl kurių nebÅ«tų įmanoma grÄ Å¾inti atsakovų į buvusias darbo vietas, atsakoves atveju Teisės ir bendrųjų reikalų departamentas yra panaikintas ir įsteigtas naujas - Teisės departamentas, kurio kuruojamos sritys yra pasikeitusios, bei yra priimtas naujas darbuotojas, o atsakovo atveju Plėtros departamentas yra panaikintas.

Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, juo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog nors abu gavo įspėjimus, o į darbdavį dėl atleidimo priežasčių paaiÅ¡kinimo papildomai nesikreipė, tačiau tai neužkerto kelio atsakovams ginčyti atleidimÄ iÅ¡ darbo. Atleidimo priežastys atsakovams nėra aiÅ¡kios. Laikinai einantis ieÅ¡kovės vadovo pareigas A. G. niekada nebuvo iÅ¡sakęs kokios nors aiÅ¡kios ir konkrečios savo pozicijos dėl įmonės veiklos, pastabų dėl jų darbo veiklos, asmeninių savybių.

Valdybos pirmininkė nurodė, jog dirbant A. G. iki nuolatinio įmonės vadovo paskyrimo, nenumatomi jokie įmonės personalo pokyčiai. Atsakovė buvo ne kartÄ skatinta padėkos raÅ¡tais už kompetentingÄ atstovavimÄ bendrovės interesams bei profesionalų vadybinį darbÄ užtikrinant sėkmingÄ ieÅ¡kovės veiklÄ , taip pat už aktyvų dalyvavimÄ svarstant vandentvarkos Å«kio veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, už iÅ¡samius ir racionalius pasiÅ«lymus tobulinant vandentvarkos Å«kio teisinį reguliavimÄ , daugiau nei 15 metų buvo renkama į ieÅ¡kovės valdybos nario pareigas.

Mano, jog jų atleidimui buvo ruoštasi iš anksto, o priežastys nurodytos įspėjime dėl atleidimo iš darbo neatitinka tikrovės. Atsakovai pateikė priešieškinį, juo prašo:

1) pripažinti atsakovės J. S. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti J. S. į buvusį darbÄ ;

2) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 3 jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ ;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 6 jos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ tuo atveju, jeigu bÅ«tų priimtas sprendimas negrÄ Å¾inti atsakovės į buvusį darbÄ ;

5) priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas;

6) pripažinti atsakovo V. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ buvusį darbÄ ;

7) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos;

8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 3 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ ;

9) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 3,5 jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ tuo atveju, jeigu bÅ«tų priimtas sprendimas negrÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ buvusį darbÄ ;

10) priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindu nurodo, kad 2019-12-17 buvo įteikti įspėjimai apie tai, kad nuo 2019-12-20 nutraukiama darbo sutartis DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodant, jog darbo sutartis nutraukiama siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvÄ . 2019-12-17 ieÅ¡kovė įsakymais nutraukė darbo sutartis su atsakovais. IeÅ¡kovės įteikti 2019-12-17 įspėjimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo yra nekonkretÅ«s, abstraktaus pobÅ«džio bei atsakovams nesuprantami.

PapraÅ¡ius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinti nurodytÄ bendro pobÅ«džio formuluotę, darbdavys to nepadarė, o tik balsu perskaitė Å¡io įspėjimo tekstÄ . Mano, jog buvo atleisti iÅ¡ darbo nesant tam realiai egzistuojančių atleidimo priežasčių. IeÅ¡kovės akcininkai yra Klaipėdos m., Klaipėdos r. bei Neringos m. savivaldybės, todėl ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti taikomas DK 59 str.1d. įtvirtintas apribojimas, draudžiantis nurodytu pagrindu atleisti valstybės ir savivaldybės įmonių darbuotojus.

Atsakovės atveju priverstinė pravaikÅ¡ta prasidėjo nuo jos atleidimo iÅ¡ darbo 2019-12-19 ir tęsiasi iki Å¡iol, nes atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, sudėtinga susirasti darbÄ , kuris bÅ«tų lygiavertis darbo pozicijai, iÅ¡ kurios atsakovė buvo atleista. Atsakovo atveju priverstinė pravaikÅ¡ta prasidėjo nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo 2019-12-19 ir tęsiasi iki Å¡iol. Nors atsakovas Å¡iuo metu dirba, tačiau darbas ir darbo užmokestis nėra lygiavertis pareigoms, kurias ėjo pas ieÅ¡kovę.

DGK nepagrįstai priteisė vidutinį darbo užmokestį tik už dalį priverstinės pravaikÅ¡tos. Taip pat atsakovams turėtų bÅ«ti atlyginta patirta turtinė ir neturtinė žala, kadangi Å¡iuo atveju atsakovei atleidimas iÅ¡ darbo nenurodant aiÅ¡kių priežasčių buvo visiÅ¡kai netikėtas ir skaudus įvykis, dėl ko ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sveikatos pablogėjimÄ . Faktas apie atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo pavieÅ¡intas spaudoje, atsakovei darbo pokalbių su potencialiais darbdaviais metu teko nuolat aiÅ¡kintis, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių ji buvo atleista iÅ¡ darbo, todėl ji jautė nuolatinį nerimÄ , stresÄ .

Atsakovas dirbo bendrovėje nuo 2007 m., pradėdamas dirbti eiliniu techninio skyriaus inžinieriumi, kilo karjeros laiptais. IeÅ¡kovės iniciatyva informacija apie atsakovo ir dar dviejų direktorių atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo pavieÅ¡inta spaudoje, todėl tai sÄ lygojo didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kilo didelis nerimas dėl Å¡eimos ateities. Ä®vykiai, susiję su atleidimu, vyko Kalėdų laikotarpiu, todėl neigiamai paveikė jo Å¡eimos narių psichologinę bÅ«senÄ . IeÅ¡kovė nesutinka, jog pripažinus jų atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsakovai bÅ«tų grÄ Å¾inti į darbÄ , taip jų interesai buvo pažeisti dar kartÄ , todėl atsižvelgiant į atsakovės darbo santykių su ieÅ¡kove trukmę, jai turi bÅ«ti priteista 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o į atsakovo darbo santykių su atsakovu trukmę - 3,5 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , pripažinti atsakovų atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovės akcininkai yra savivaldybės, ieÅ¡kovė yra ne savivaldybės įmonė, o savivaldybės valdoma akcinė bendrovė, todėl jai nėra taikomas DK 59 straipsnio taikymo apribojimas. Ginčas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo iÅ¡nagrinėtas per 2 mėnesius ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, o dėl DGK.

Kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį negali bÅ«ti priemonė, leidžianti nepagrįstai praturtėti netgi bylÄ laimėjusiai Å¡aliai, o Å¡iuo atveju atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, todėl gauna nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ ir nėra likusi be pajamų, be to praėjus tik Å¡iek tiek daugiau nei vienam mėnesiui po atleidimo, ji buvo radusi darbÄ ir tik 2020 m. rudenį nutraukė darbo sutartį su naujÄ ja darboviete. Atleisdama iÅ¡ darbo atsakovus, sumokėjo 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (kompensacijÄ ), todėl atsakovams nepriklauso praÅ¡oma papildoma kompensacija.

Atsakovai neįrodė neturtinės žalos fakto egzistavimo, nepateikė jokių duomenų, kurie aiÅ¡kiai patvirtintų neturtinės žalos padarymÄ , neįrodinėjo, kad buvo spaudžiami iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovams įteikti įspėjimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo atitinka DK 64 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Priežastys atsakovams buvo paaiÅ¡kintos ir žodžiu.

Atsakovai buvo praradę motyvacijÄ dirbti darbe, tikėtina dėl ilgo laiko praleisto vienoje darbovietėje, jiems trÅ«ko idėjų, noro tapti modernesniais, siekti aukÅ¡tesnių ir geresnių rezultatų. Bendrovei trÅ«ko pasitikėjimo aukščiausio lygio vadovais, kÄ Ä¯vardijo darnaus kolektyvo poreikiu. A. G. laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis asmuo galėjo tokius sprendimus priimti. Atsakovė vengė prisiimti asmeninę atsakomybę už vadovaujamo departamento darbo rezultatus, neturėjo idėjų darbo efektyvumo didinimui, palankios darbo atmosferos kÅ«rimui, nenorėjo keistis aktualia informacija.

Atsakovas neturėjo aiškios vizijos dėl bendrovės veiklos plėtros, nesugebėjo aiškiai argumentuoti ir pagrįsti savo sprendimų ir idėjų, neatviras pokyčiams. Nors formaliai valdybos pritarimas nebuvo reikalingas, tačiau 2019-12-17 valdybos posėdyje toks aptarimas vyko neformaliai, bendradarbiavimo forma, prieštaravimų nebuvo. Atsakovai abu pasirašė įspėjimus, neginčijo išmokėtos sumos. Struktūriniai pokyčiai įvyko tik 2020-09-01, po jų atsakovų užimtų pareigybių nebeliko.

Atsakovai nebuvo atleisti dėl struktūrinių pertvarkymų, jie atleisti dėl asmeninių savybių, susijusių su darbu ir ieškovė nebematė bendro darbo su atsakovais. Atsakovų atstovas ir atsakovai teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, o ieškinį atmesti. Atsakovė J. S. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog dirbo pas ieškovę keliose pareigose: teisininke, personalo departamento direktore, teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktore.

Nuo 2020-01-27 iki 2020-09-21 dirbo UAB „Vlantana“, Å¡iuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Dirbdama gilinosi į lokalinių teisės aktų kÅ«rimÄ , dalyvavo jų rengime, viešųjų pirkimų įstatymo vykdyme, taikyme, buvo iÅ¡rinkta bendrovės valdybos nario pareigose 2003 m. balandžio iki 2019 m. gegužės, buvo perrenkama. A. G. kaip tiesioginis atsakovės vadovas, dirbo apie mėnesį, jų darbiniai santykiai buvo geri, tačiau buvo susitikę tik kelis kartus, todėl A.

G. negalėjo susidaryti nuomonės apie jÄ , kaip netinkamÄ darbuotojÄ . Kartu dalyvavo valdybos posėdžiuose, tačiau juose nebuvo aptariami atsakovės kuruojamos srities klausimai, todėl negalėjo susidaryti nuomonės apie jÄ kaip apie departamento vadovę. Nebuvo jokių individualių pokalbių. Ä®teikus įspėjimÄ dėl atleidimo, jai nebuvo paaiÅ¡kintos priežastys, nors klausė, pasirašė įspėjimÄ , patvirtindama, kad jį gavo, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimo su atleidimu ir jo priežastimis.

Su ja nebuvo aptarta, kokie yra jos kaip departamento vadovės tikslai, kokie turėtų bÅ«ti siekiai, kurie atitiktų darbdavio keliamus reikalavimus. Atleidimo priežastis procesiniuose dokumentuose kelis kartus buvo modifikuota. Nesikreipė į jokias sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, tačiau atleidimas jai padarė didelį emocinį Å¡okÄ dėl netikėtumo, žiniasklaidos praneÅ¡imai suformuojant neigiamÄ nuomonę apie jÄ . Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jam nežinomos atleidimo priežastys.

Dirbo pas ieškovę nuo 2007 m. Plėtros direktoriaus pareigas ėjo 4-5 metus. Paklausus, kokios yra tikrosios atleidimo priežastys, A. G. atsakė, jog jis nemato atsakovo jo formuojamoje komandoje, kad sprendimas padarytas pasitarus su aukščiausia bendrovės vadovybe. Pabendravęs su valdybos nariais, kurie atstovauja savivaldybę, jam buvo nurodyta, kad niekas su jais nesitarė, jog bus atleisti trys aukštas pareigas einantys darbuotojai. Su A. G. buvo susidūręs dukart valdybos posėdžiuose, bendravo epizodiškai.

Jam tapus generaliniu direktoriumi taip pat bendravo labai nedaug, nebuvo jokių pokalbių apie atsakovui keliamus uždavinius. Valdybos pirmininkė R. D. – K. tiek valdybos posėdžio metu, tiek ir neformaliai nurodė, kad laikinai paskirtas eiti direktoriaus pareigas A. G. jokių žymių pokyčių įmonėje nedarys. Pats darbo metu aktyviai bendradarbiaudavo su savivaldybėm, kad būtų vykdomi plėtros projektai. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos narys nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. bei ėjo generalinio direktoriaus pareigas iki bus išrinktas nuolatinis generalinis direktorius.

Å ias pareigas ėjo nuo 2019 m. spalio vidurio iki 2020 m. sausio vidurio. Su atsakovais susipažino 2019 m. rugpjÅ«tį, kai buvo paskirtas į bendrovės valdybos narius, dalyvaudavo kartu valdybos posėdžiuose, juos siejo darbiniai santykiai. Suformavus naujÄ jÄ valdybÄ 2019 m. rugpjÅ«tį, buvo iÅ¡keltas tikslas peržiÅ«rėti įmonės veiklÄ , kokios problemos, kokie pasiekimai, bendrovė matė, kad yra daug spręstinų klausimų, o iÅ¡ departamentų direktorių atsakovų tikėjosi daugiau iniciatyvos tuos klausimus spręsti, siÅ«lyti galimus veikimo metodus, įgyvendinti pokyčius, prisiimti atsakomybę už buvusius sprendimus, todėl priėmė sprendimÄ atleisti atsakovus.

Atsakovės atveju valdybos netenkino dokumentų pateikimo tvarka, valdybos sprendimų įgyvendinimo klausimai, konfidencialios informacijos kontrolės problematika. Su atsakove buvo kalbamasi apie tai, kokias problemas ji mato, kaip bÅ«tų galima spręsti, tačiau atsakovė atsakymų nepateikė, nurodydama, kad remiasi ankstesne darbine praktika, jog nėra kÄ pakeisti. Dėl atsakovo nurodė, kad praneÅ¡us jam apie atleidimÄ , jis minėjo, kad to ir tikėjosi, supranta priežastis. Dėl atsakovo darbo srityje esančių problemų, nurodė, kad buvo problema dėl vėluojančių projektų – sutarčių vykdymas su rangovais, turėjo ne vienÄ pokalbį, buvo kalbėta apie vieÅ¡uosius pirkimus, atkreipti dėmesį renkantis tiekėjus, traukti vėluojančias atlikti darbus įmones į juoduosius sÄ raÅ¡us, taikyti kitokiÄ atsakomybę, tačiau atsakovas ne tik neteikė jokių siÅ«lymų spręsti problemas, bet ir į teikiamus siÅ«lymus reaguodavo atsainiai, nurodydamas, kad tokia rinka, nieko nepadarysi.

Kilo klausimų dėl investicijų paskirstymo, todėl valdyba prašė paruoÅ¡ti dokumentus, metodikas, lenteles, parengti aiÅ¡kiÄ tvarka, kurioje matytųsi paskirstytos investicijos, pajamos, iÅ¡laidos ir kt., kadangi jam kaip įmonės vadovui investicijos pasirodė daromos neskaidriai. Tačiau iÅ¡ atsakovo nebuvo noro nustatyti skaidriÄ investicijų reitingavimo sistemÄ . Dažnai valdybos nariai priima sprendimus tiesiog pasitikėdami departamentų vadovų žodiniais paaiÅ¡kinimais, todėl A. G. nebegalėjo pasitikėti atsakove.

Atleidus atsakovus, jam dar einant direktoriaus pareigas, buvo paskelbti konkursai užimti atsakovų darbo vietas. Vienu metu atleido darbuotojus, nes yra dalyvavęs ne vienoje valdyboje, yra konsultavęsi su personalo konsultacijų įmonėmis, kaip geriau atleisti darbuotojus, todėl rėmėsi savo patirtimi ir siekdamas nesukelti įtampos darbe, atleido tris darbuotojus iÅ¡kart, vėliau vyko darbuotojų susirinkimas, kurio metu paaiÅ¡kino situacijÄ ir bendrovėje susiklosčiusiÄ situacijÄ . Dėl rytinių vadovų susirinkimų nurodė, kad jų efektyvumas buvo abejotinas, jie labiau buvo skirti paÅ¡nekesiams, todėl penkis kartus per savaitę juose dalyvauti nebuvo poreikio, jam dalyvaujant kartu matė, kad problemos nėra sprendžiamos, akcentuojamos smulkmenos, asmeninio gyvenimo klausimai, todėl daugiau bÅ«davo pasiekiama susitikus individualių susitikimų metu.

TÄ dienÄ , kai buvo įteikti įspėjimai atsakovams dėl atleidimo, vyko valdybos posėdis be stebėtojų tarybos, jo metu aptarė problemines sritis, kurias reikia spręsti, valdyba pritarė struktÅ«riniams pertvarkymams. Pagal nustatytÄ tvarkÄ jokio patvirtinimo nereikėjo, nes pagal įmonėje galiojančius teisės aktus įmonės vadovas pats priima sprendimus dėl kolektyvo formavimo, tačiau kaip įmonės vadovas ir valdybos narys norėjo pasidalinti esminiais klausimais su valdyba. Atsakovų atleidimas nėra tiesiogiai susijęs su struktÅ«riniais pertvarkymais bendrovėje, kadangi sprendimas atleisti atsakovus susiformavo darbo eigoje, atsakovų nematė kaip darbuotojų, galinčių imtis ateityje numatomų struktÅ«rinių pokyčių.

E. A., laikinai ėjusiai bendrovės direktores pareigas po jo, bendrovės vadovybė nurodė nepriimti sprendimų dėl departamentų direktorių priėmimo į darbÄ ar atleidimo be valdybos žinios. Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo su atsakovais pas ieÅ¡kovę, Å¡iuo metu nebedirba. Abu atsakovai gerai atlikdavo savo pareigas, turėjo puikias žmogiÅ¡kas savybes. Atleidus atsakovus bendrovėje įsivyravo įtampa, pradėjo strigti darbai. Po atsakovų atleidimo buvo darbuotojų susirinkimas, kurio metu A.

G. paaiÅ¡kino, kad atleido atsakovus dėl siekio sukurti darnų kolektyvÄ , daugiau nieko nepridÅ«rė, nes taip bus geriau patiems atsakovams, paaiÅ¡kino apie vizijÄ , kuria linkme vystysis bendrovė. Keliant kvalifikacijÄ kursuose, sertifikatų kopijas pateikdavo personalo skyriui. Dėl investicinių projektų reitingavimo sistemos nurodė, kad Å¡iuo metu ji yra formalizuota, tačiau sukurta ant anksčiau buvusios įmonėje naudotos tvarkos. Buvo atvejų, kad projektų vykdymas vėluodavo. Liudytoja E. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pas ieÅ¡kovę, atsakovai buvo bendradarbiai.

Išėjo iÅ¡ AB „Klaipėdos vanduo“ 2021-02-01 abiejų Å¡alių sutarimu. Iki ateinant A. G. kiekvienÄ rytÄ 8:00 val. vykdavo gamybiniai pasitarimai, aptarti užduotis, pasiÅ«lymus, gautus kaÅ¡tus, tokius, kurie liečia visus departamentus, pasiskirstyti atsakomybėmis. Ä®prastai užduotis paskirstydavo generalinis direktorius. Sutardavo dėl užduoties įvykdymo termino ir generalinis direktorius referuodavo referentei, kuri užfiksuodavo dokumentų valdymo sistemoje, kada užduotis turi bÅ«ti įvykdyta.

Paskyrus A. G., per pirmÄ jį rytinį susitikimÄ , kuriame dalyvavo R. D. – K., pristatė naujÄ jį generalinį direktorių, nurodė, kad jokie pokyčiai bendrovėje nebus vykdomi. Atsakovų atleidimas buvo labai netikėtas. Miesto savivaldybės administracija pasiÅ«lė jai eiti generalinės direktorės pareigas laikinai ir 2020-01-16 buvo paskirta laikinai eiti įmonės generalinės direktorės pareigas. Valdyba priėmė sprendimÄ , kad ji negali priimti jokių sprendimų, susijusių su departamentų direktoriais.

Liudytoja R. D. – K. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos pirmininke nuo 2019-09. A. G. valdybos posėdžio metu nurodė, kad jam sunkiai sekasi su dabartine vadovybės komanda, nurodant Teisės ir Plėtros departamentus, ir kad mano, jog tam tikrus vadovus reikia keisti. Valdybos posėdžio metu dalyvavo ir valdybos stebėtojų tarybos pirmininkas V. A.. Bet kokiems A. G. veiksmams valdyba pritarė, nes jis kartu dirbo jau metu valdyboje, pasitikėjimas A. G. buvo.

Pačių asmenybių valdyba neturi kompetencijos svarstyti, asmenis į konkrečias pozicijas renkasi generalinis direktorius. Klausimas apie darbuotojus nebuvo įtrauktas, nes į valdybos darbotvarkę yra įtraukiami iÅ¡imtinai tik klausimai, kurie priklauso valdybos kompetencijai ir tais klausimais yra priimami rezoliuciniai nutarimai. Tačiau pagal gerosios valdysenos praktikÄ yra aptariami procesai su generaliniu direktoriumi. Visada posėdžio pradžioje yra aptarimai klausimai, kurie valdybai spręsti nors ir nepriklauso, tačiau vadovas vis vien informuoja, kas yra planuojama daryti.

Paskyrus A. G. generaliniu direktoriumi, kitÄ dienÄ rytinio susirinkimo metu buvo neformalus departamentų vadovų susirinkimas, kuriame pristatė A. G. kaip laikinai einantį pareigas generalinį direktorių. Patikino, kad negalėjo pasakyti, jog nebus atleidžiami darbuotojai, kadangi tai nėra valdybos kompetencija. Paminėjo tik tiek, kad nebus struktÅ«rinių pakeitimų.t .y. departamentų skaičių ir pan., kol pareigas eis A. G.. Atsakovė nuolat dalyvaudavo valdybos posėdžiuose, todėl A. G. pažinojo atsakovę.

Valdybos lÅ«kestis iÅ¡ atsakovų parodyti daugiau iniciatyvos, stebino jų pokyčių nenoras. Anksčiau jautė, kad valdyba traukė bendrovę, patys turi inicijuoti sprendimus, tvarkų pakeitimus. Dabar yra prieÅ¡ingai – valdyba gauna labai daug pasiÅ«lymų, vienus atmeta, kitus įgyvendina, dirba Å¡iuo metu aktyvÅ«s žmonės. IÅ¡ teisės departamento vadovo buvo tikimasi, kad bus imtasi priemonių užkirsti keliÄ tokioms situacijoms – atsinaujinti konfidencialios informacijos tvarkÄ valdyboje, techninius sprendimus priimti, kuri apsaugotų duomenis nuo patekimo į vieÅ¡umÄ .

Buvo klausimai ir susiję su statybos projektų vykdymo vėlavimu, buvo praÅ¡ymas pateikti vykdomas rangos sutartis, tačiau nuostabÄ kėlė tai, kad su daugeliu rangos įmonių sutartys buvo pratęsinėjamos be jokių sankcijų, todėl tai kėlė įtarimÄ , kad sutartys buvo vykdomos neskaidriai. Tai buvo atsakovo atsakomybė. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pas ieÅ¡kovę Nuotekų departamento vadovu, Å¡iuo metu išėjęs į pensijÄ nuo 2020 m. rugsėjo. Dirbo kartu su atsakovais.

Atsakovų atleidimas kolektyvui buvo netikėtas. A. G. vėliau kolektyvui paaiÅ¡kino, kad dėl darnaus kolektyvo darbo buvo atleisti atsakovai. Atsakovai visas pavestas užduotis įvykdydavo, konsultuodavo, padėdavo. Vykdavo nuolatiniai rytiniai pasitarimai, kurių metu aptardavo bendrovės situacijÄ , atėjus A. G. viskas pasikeitė. A. G., atėjęs į generalinio direktoriaus pareigas, beveik nebendravo su departamento direktoriais, jokių reikalavimų nenurodė, lÅ«kesčių neiÅ¡sakė. PrieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo rašė laiÅ¡kÄ kolektyvui su neigiamu nusistatymu prieÅ¡ darbdavį, tačiau su gerais palinkėjimais ten likusiems darbuotojams.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , nustatytos tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ 1998-05-18 sudarė darbo sutartį su atsakove J. S.. 2019-12-17 atsakovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties 1998-05-18 Nr. 158 nutraukimo. Atsakovė įspėjime patvirtino, kad įspėjimÄ gavo. 2019-12-17 buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia su atsakove, kuri užėmė teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorės pareigas pagal DK 59 straipsnį.

Paskutinė darbuotojos darbo diena – 2019-12-20, paskutinę darbuotojos darbo dienÄ iÅ¡mokėta atsakovei jos 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei kitas iÅ¡mokas. Tiek įsakyme, tiek įspėjime nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvÄ . IeÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-12-21 sudarė darbo sutartį su atsakovu V.

V.. 2019-12-17 atsakovui buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties 2012-12-21 Nr. 864 nutraukimo. Atsakovas įspėjime nurodė, kad su įspėjimu susipažino ir sutinka. 2019-12-17 buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia su atsakovu, kuris užėmė plėtros departamento direktoriaus pareigas pagal DK 59 straipsnį. Paskutinė atsakovo darbo diena – 2019-12-20, paskutinę atsakovo darbo dienÄ iÅ¡mokant atsakovui jo 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei kitas iÅ¡mokas.

Tiek įsakyme, tiek įspėjime nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvÄ . 2020-01-17 atsakovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijÄ (toliau - DGK) dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. 2020-10-16 DGK priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-841 dėl atsakovės, o 2020-10-21 DGK priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-842 dėl atsakovo, kuriuo pripažino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovų darbo sutartys nutrauktos neteisėtai; nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 13 464,93 Eur ir atsakovui 13 513,93 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už 2 mėn. ir 26 k. d.; atsakovų reikalavimÄ ieÅ¡kovei dėl kompensacijos, kurios dydis yra lygus vienam atsakovų vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i atsakovų vidutiniai darbo užmokesčiai, iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetė; atsakovų reikalavimÄ ieÅ¡kovei dėl neturtinės žalos atmetė.

Iš ieškovės pateiktos pažymos nustatyta, jog atsakovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 4452,27 Eur; atsakovo – 4 468,40 Eur. Atsakovei buvo priskaičiuota 27 915,29 Eur išeitinė išmoka, 4 652,55 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius atsakovei buvo išmokėta iš viso – 21 324,36 Eur. Atsakovui buvo priskaičiuota 28 016,87 Eur išeitinės išmoka; 7 377,33 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius atsakovui buvo išmokėta 23 116,04 Eur.

Atsakovė 2020-01-24 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį su UAB „Vlantana“ juristės pareigoms, darbo sutartis nutraukta 2020-09-21 darbuotojo praÅ¡ymu. IÅ¡ 2020-09-16 pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, nustatyta, jog bendra suma – 10 183,07 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovė nuo 2020-09-22 registruota Užimtumo tarnyboje, jai suteiktas bedarbio statusas. IÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Klaipėdos rajono energija“, už laikotarpį nuo 2020-03 iki 2020-06 jam iÅ¡mokėta 3 176,00 Eur darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų.

Ieškovės akcininkai: Klaipėdos miesto savivaldybė, valdanti 83,51 proc. akcijų; Klaipėdos rajono savivaldybė – 15,59 proc. akcijų; Neringos miesto savivaldybė – 0,90 proc. akcijų. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kokia buvo ieškovės organizacijos struktūras atsakovų darbo metu ir kaip ji pasikeitė šiuo metu. Pareiginiuose nuostatuose Nr. T-18, patvirtinti 2019-03-08, nustatyti teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus, dirbančio teisės ir bendrųjų reikalų departamente, pavaldumas; pavaldžios pareigos; pavaduojantis asmuo; pavaduojamas asmuo; reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam asmeniui; pareigos; funkcijos ir uždaviniai; teisės; atsakomybė.

Šie pareiginiai nuostatai yra netekę galios. 2012-12-05 patvirtinti ir pareiginiai nuostatai Nr. PL-1 Plėtros departamento direktoriaus pareigas einančiam darbuotojui, dirbančiam Plėtros departamente. Iš 2020-07-27 Reg. Nr. 2020/V-PERS.09-3 Teisės departamento pareigybės aprašymo, patvirtinto generalinio direktoriaus 2020-08-05 įsakymu matyti, jog darbuotojo darbo padalinys; pareigybė; pavaldumas; pavadavimas; reikalavimai; pareigybės paskirtis ir pagrindinės funkcijos; atsakomybė; teisės ir įgaliojimai.

IÅ¡ 2019-09-18, 2019-10-15, 2019-11-13 Valdybos posėdžio protokolų matyti, kad atsakovai dalyvavo valdybos posėdžiuose kartu su l. e. p. generaliniu direktoriumi A. G., savo kompetencijos ribose aptardami bendrovei svarbius klausimus. Ä® bylÄ yra pateikti vieÅ¡ojoje erdvėje pasirodę straipsniai, kuriuose aptartas atsakovų atleidimo iÅ¡ departamentų direktorių pareigų atvejis www.atviraklaipėda.lt internetinėje svetainėje, kuriame nurodomos atsakovams įspėjimuose dėl atleidimo ir įsakymuose atleisti iÅ¡ pareigų nurodyta priežastis, nurodant, kad tiek akcijų valdytojas miesto savivaldybės administracijos direktorius, tiek ieÅ¡kovės valdybos pirmininkė palaiko tokius A.

G. veiksmus, kadangi bedrovės vadovų tikslas ieÅ¡koti efektyvesnių veiklos modelių ir priemonių. Atsakovė, siekdama paneigti ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovė nesidalino aktualia informacija, į bylÄ pateikė elektroninių laiÅ¡kų kopijas, kai ji dar dirbo pas ieÅ¡kovę, kurioje užfiksuoti atsakovės ir tuo metu l.e.p generalinio direktoriaus pareigas A. G. darbiniai pokalbiai. Taip pat su siekiu paneigti valdybos pirmininkės argumentÄ , kad bendrovėje buvo problemų dėl konfidencialios informacijos apsaugos, pateikė www.atviraklaipeda.lt straipsnį, kuriame pavieÅ¡intas valdybos posėdžio protokolas, pasiraÅ¡ytas valdybos pirmininkės paraÅ¡u.

IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovas netinkamai vykdė projektus, dėl ko projektai vėluodavo, pateikė atsakovo darbo metu kuruojamų projektų duomenis, kuriuose pateiktos 2019-2019 m. pasiraÅ¡ytos sutartys su papildomais susitarimais sÄ raÅ¡as. Atsakovas, siekdamas paneigti A. G. ir R. D. – K. parodymus, kad atsakovo vykdomi projektai vėluodavo, pateikė teismui lentelę, kurioje nurodytos sutarčių pratęsimo priežastys bei teisiniai pagrindai. Atsakovas taip pat pateikė A. G. pristatytÄ vertinamų vandentvarkos infrastuktÅ«ros objektų efektyvumo lentelę ir kelių pasirinktų objektų atsipirkimo lenteles.

Atsakovė į bylÄ pateikė jos kvalifikacijos kėlimÄ patvirtinančius duomenis: 2004 m. liepos 8 d. atsakovei buvo įteiktas diplomas, jog atsakovė įgijo teisininko kvalifikacijÄ Tarptautiniame universitete Maskvoje bei kitus atsakovės kvalifikacijos kėlimÄ patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus – pažymėjimus ir sertifikatus. Atsakovas į bylÄ pateikė jo kvalifikacijos kėlimÄ patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus – pažymėjimus ir sertifikatus. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) pripažinti atsakovės J. S. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir 1998-05-18 darbo sutarties Nr. 158 nutraukimÄ teisėtu, o DGK 2020-10-16 sprendimÄ darbo ginčo byloje Nr. DGKS-841 netekusiu galios;

2) pripažinti atsakovo V. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir 2012-12-21 darbo sutarties Nr. 864 nutraukimÄ teisėtu, o DGK 2020-10-21 sprendimÄ darbo ginčo byloje Nr. DGKS-842 netekusiu galios. IeÅ¡kovė teigia, jog darbo sutartis su atsakovais buvo nutraukta, siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvÄ , t.y. ieÅ¡kovės buvęs generalinis direktorius turėjęs dalykinius pokalbius su atsakovais, nurodė, jog siekia, kad atsakovų valdomi departamentų valdymas bÅ«tų efektyvesnis, pažangesnis; tuo tarpu atsakovai ieÅ¡kovės generaliniam direktoriui nesugebėjo suformuoti konkrečių ir aiÅ¡kių pasiÅ«lymų dėl vadovaujamų padalinių efektyvumo didinimo, neiÅ¡reiÅ¡kė jokios iniciatyvos, kaip bÅ«tų galima didinti vadovaujamo padalinio darbo naÅ¡umÄ , neturėjo idėjų dėl darbo efektyvumo didinimo.

Atsakovų negebėjimas suformuluoti konkrečių ir aiÅ¡kių pasiÅ«lymų dėl vadovaujamo departamento efektyvumo didinimo, iniciatyvumo stoka, stagnacija, visiÅ¡kai neatitiko įmonės poreikių, kuriuos formavo ieÅ¡kovės generalinis direktorius, todėl esant tokiam požiÅ«rių nesuderinamumui atsakovų tolimesnis darbas buvo negalimas ir ieÅ¡kovė priėmė sprendimu juos atleisti DK 59 straipsnio pagrindu. Atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kovės sprendimu nutraukti jų darbo sutartis, teigia, kad atleidimo priežastys nėra aiÅ¡kios, nėra aiÅ¡ku kokios jų savybės - asmeninės ar dalykinės, prieÅ¡taravo jiems įteiktuose įspėjimuose nurodytam darbdavio siekiui suformuoti darnų bei bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvÄ .

Per trumpÄ laikotarpį laikinai einantis ieÅ¡kovės vadovo pareigas A. G. niekada nebuvo iÅ¡sakęs kokios nors aiÅ¡kios ir konkrečios savo pozicijos dėl įmonės veiklos, ypač dėl konkrečių pokyčių bÅ«tinumo. Mano, jog buvo atleisti iÅ¡ darbo nesant tam realiai egzistuojančių atleidimo priežasčių. IeÅ¡kovės akcininkai yra Klaipėdos m., Klaipėdos r. bei Neringos m. savivaldybės, todėl ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti taikomas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, draudžiantis nurodytu pagrindu atleisti valstybės ir savivaldybės įmonių darbuotojus.

Teismas nurodo, jog darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia reglamentuotas DK 59 straipsnyje. Jame nustatyta, kad darbdavys, iÅ¡skyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iÅ¡ kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, vieÅ¡Ä sias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankÄ , turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieÅ¡ tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (1 dalis); darbo sutartis Å¡io straipsnio pagrindu negali bÅ«ti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimÄ pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieÅ¡ darbdavį, kaltinamÄ teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir Å¡eiminės padėties, ketinimo turėti vaikÄ (vaikų), įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų (2 dalis).

Å iame straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, iÅ¡skyrus konkrečiai įvardytus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo. Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali bÅ«ti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau, kaip minėta, ji turi bÅ«ti realiai egzistuojanti, teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimÄ , ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje.

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi bÅ«ti laikomasi DK 64 straipsnio, reglamentuojančio įspėjimÄ nutraukti darbo sutartį, reikalavimų. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo nutraukti darbo sutartį privaloma forma – raÅ¡ytinė forma. Ä®spėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi bÅ«ti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Ä®spėjime turi bÅ«ti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui nutraukti darbo sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Atleistam iÅ¡ darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimÄ , atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis).

Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , įrodinėjimo pareiga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Darbo ginčus nagrinėjantys organai, be kita ko, turi tirti ir nustatyti priežasties, kuria darbdavys grindė darbo sutarties nutraukimÄ , realumÄ ir teisėtumÄ , turi įvertinti, ar darbdavys turėjo pagrindÄ nuspręsti, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį.

Darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Visų pirma, teismas, vertindamas ieÅ¡kovės sprendimÄ atleisti atsakovus DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, pasisako dėl atsakovų argumento, jog ieÅ¡kovės akcininkai yra Klaipėdos m., Klaipėdos r. bei Neringos m. savivaldybės, todėl ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti taikomas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, draudžiantis nurodytu pagrindu atleisti valstybės ir savivaldybės įmonių darbuotojus.

Teismas su tokiais atsakovų argumentais neturi pagrindo sutikti. DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ aptariamoje teisės normoje įvardytų teisinių formų juridiniuose asmenyse, tarp jų – valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose, iÅ¡laikomose iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, taip pat iÅ¡ valstybės įsteigtų fondų lėšų; valstybės ir savivaldybės įmonėse; vieÅ¡osiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės teisinė forma yra akcinė bendrovė, valdymo organai yra vadovas, valdyba, stebėtojų taryba. Juridinio asmens vardu veikia vadovas (LR Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as). IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovės akcininkai yra trys savivaldybės – Klaipėdos miesto savivaldybė, valdanti 83,51 proc. akcijų; Klaipėdos rajono savivaldybė – 15,59 proc. akcijų; Neringos miesto savivaldybė – 0,90 proc. akcijų.

Taigi AB „Klaipėdos vanduo“ yra savivaldybių valdoma bendrovė (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, savivaldybės įmonė yra iÅ¡ savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotÄ ir jos įgytÄ turtÄ valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalimis, įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo ir Savivaldybės įmonės pavadinime turi bÅ«ti jos teisinę formÄ nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba Å¡ių žodžių santrumpa „SĮ“. Atsižvelgusi į nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė nėra savivaldybės įmonė ar įstaiga, iÅ¡laikoma iÅ¡ savivaldybės biudžeto ar kitų savivaldybės fondo lėšų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020).

Savo esme imperatyvios darbo teisės normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Tokia nuostata užtikrina darbo teisinių santykių apibrėžtumÄ , darbuotojo ir darbdavių teisių bei teisėtų interesų derinimÄ . Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo iÅ¡plėsti DK 59 straipsnio 1 dalyje įvardintų juridinių asmenų, kuriems draudžiama nutraukti darbo sutartis DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, sÄ raÅ¡Ä .

Aptariamoje teisės normoje nustatyta, kad draudimas taikomas valstybės įmonėms, bet ne valstybės valdomoms įmonėms. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti taikomas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas, draudžiantis nurodytu pagrindu atleisti atsakovus atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieÅ¡kovei yra netaikytinas, todėl atmestinas ir argumentas, jog ieÅ¡kovė pažeidė DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ nutraukti darbo sutartį darbdavio valia (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-959-910/2021).

Antra, darbdavio įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu formaliuosius reikalavimus, kadangi atsakovams buvo pateikti įspėjimai, su kuriais buvo supažindinti, to neginčija ir patys atsakovai.

IÅ¡ byloje pateiktų įspėjimų matyti, kad buvo nurodytas ir teisinis pagrindas, priežastis bei paskutinė darbo diena. Paskutinę darbo dienÄ 2019-12-21 atsakovams buvo iÅ¡mokėta ir 6 mėn. jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija bei kitos iÅ¡mokos. Å ių faktinių aplinkybių atsakovai taip pat neginčija. Tačiau atsakovai nesutinka su įspėjime dėl atleidimo iÅ¡ darbo bei įsakyme nurodyta priežastimi, nurodydami, kad nurodytos priežasties jie nesupranta, jiems nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo ji paaiÅ¡kinta.

Taigi atsakovai nurodo, kad jie iki Å¡iol nesupranta, už kÄ buvo atleisti, o pačios ieÅ¡kovės ir tuo metu laikinai pareigas einančio generalinio direktoriaus A. G. nurodyta atleidimo priežastis nuolat kito teikiant vis naujus procesinius dokumentus. Nurodo, kad jokių priekaiÅ¡tų iki atleidimo dienos dėl savo atliekamo darbo neturėjo. Mano, kad pats A. G. nesidomėjo įmonės veikla, deramai nesusipažino su įmonės darbuotojais ir ypač atsakovais, todėl priėmė skubotÄ sprendimÄ juos atleisti.

Teismas nurodo, jog priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali bÅ«ti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau, kaip minėta, ji turi bÅ«ti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar iÅ¡galvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimÄ , ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovus, kaip departamentų vadovus, atleido laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis A. G., kadangi pagal darbo sutartį ieškovės generalinis direktorius buvo atsakovų vadovas. Liudytoju byloje apklaustas buvęs bendrovės vadovas A. G. parodė teismui, kad tiek jis, tiek įmonės valdyba matė bendrovėje esant daug spręstinų klausimų, o iš departamentų direktorių, t. y. atsakovų tikėjosi daugiau iniciatyvos spręsti klausimus, susijusius su jų vadovaujama veikla, siūlyti galimus veikimo metodus, įgyvendinti pokyčius, prisiimti atsakomybę už buvusius sprendimus – tai, kas ir yra tikimasi iš vadovo.

Tai patvirtino ir byloje liudytoja apklausta bendrovės valdybos pirmininkė R. D. – K.. Liudytojai nurodė, kad atleidus atsakovus ir pakeitus juos kitais asmenimis, situacija pagerėjo nurodytose probleminėse srityse, darbo kokybė pagerėjo, kadangi valdyba gauna labai daug pasiÅ«lymų darbo klausimais, dirba aktyvÅ«s žmonės, atitinkantys valdybos lÅ«kesčius. Pažymėjo, kad įmonėje buvo ir kitų departamentų vadovų, tačiau įvertinus darbuotojus, pamatė, kad įmonėje yra gerų specialistų, ne tik matančių problemas, bet ir jas sprendžiančių, tai nebuvo bendrovė, kuri pratusi dirbti vien tik pagal nusistovėjusiÄ sistemÄ .

IeÅ¡kovės buvęs atstovas A. G. netinkamas atsakovų, kaip vadovų, savybes (iniciatyvos stokÄ , stagnacijÄ , nesidalinimÄ informacija ir kt.) įrodinėjo atskirais pavyzdžiais, t.y. atsakovės atveju valdybos netenkino dokumentų pateikimo tvarka, valdybos sprendimų įgyvendinimo klausimai, kontrolės problematika. Su atsakove buvo kalbamasi apie tai, kÄ ji mato, kaip bÅ«tų galima spręsti, tačiau atsakovė atsakymų nepateikė, nurodydama, kad remiasi ankstesne darbine praktika, jog nėra kÄ pakeisti.

Taip pat liudytojÄ nustebino, jog direktorė, kaip departamento vadovė, neatstovaudavo įmonės kaip teisininkė, o liudytojui vis reikėdavo pasiraÅ¡yti įgaliojimus atstovauti bendrovę kitiems teisininkams, atsakovė nurodė, kad yra tokia susiklosčiusi praktika, ji nevaikÅ¡to ir įmonės neatstovauja, vėliau patikrinęs atsakovės asmens bylÄ nerado dokumentų, patvirtinančių, ar atsakovė turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , paklausęs atsakovės apie tai ji nurodė, kad diplomÄ turi, bet jo nėra byloje.

Dėl Å¡ios priežasties jam kilo klausimų dėl galimybės pasitikėti atsakove, kaip tokio rango vadove, kadangi valdybos nariai dažnai priima sprendimus pasitikėdami departamentų vadovų žodiniais paaiÅ¡kinimais. Jo manymu, atsakovė vengė prisiimti asmeninę atsakomybę už sprendimus savo srityje, aktyvumo stoka sprendžiant problemas siekiant atsinaujinti asmens duomenų apsaugos sistemÄ . Tai patvirtino ir valdybos pirmininkė R. D. – K., nurodydama, kad iÅ¡ teisės departamento vadovo (atsakovės) buvo tikimasi, kad bus imtasi priemonių atnaujinti konfidencialios informacijos tvarkÄ valdyboje, priimti techninius sprendimus, kurie apsaugotų duomenis nuo patekimo į vieÅ¡umÄ , kadangi buvo atvejų, kai valdybos protokolai atsidurdavo spaudoje (atviraklaipeda.lt) su valdybos narių paraÅ¡ais.

A. G. nurodė, kad atsakovas turėjo problemų dėl vėluojančių projektų – sutarčių vykdymo su rangovais, A. G. bendravo su atsakovu dėl viešųjų pirkimų vykdymo, siÅ«lė jam atkreipti dėmesį renkantis tiekėjus, traukti vėluojančias atlikti darbus įmones į juoduosius sÄ raÅ¡us, taikyti kitokiÄ atsakomybę, tačiau atsakovas ne tik neteikė jokių siÅ«lymų spręsti problemas, bet ir į teikiamus siÅ«lymus reaguodavo atsainiai, nurodydamas, kad tokia rinka, nieko nepadarysi.

Å ias aplinkybės patvirtino ir liudytoja R. D. – K., nurodydama, jog valdybai nuostabÄ kėlė tai, kad su daugeliu rangos įmonių sutartys buvo pratęsinėjamos be jokių sankcijų, todėl tai kėlė įtarimÄ , kad sutartys buvo vykdomos neskaidriai. A. G. darbo metu taip pat kilo klausimų dėl investicijų paskirstymo, todėl valdyba prašė paruoÅ¡ti dokumentus, metodikas, lenteles, parengti aiÅ¡kiÄ tvarkÄ , kurioje matytųsi paskirstytos investicijos, pajamos, iÅ¡laidos ir kt., kadangi jam kaip įmonės vadovui investicijos pasirodė daromos neskaidriai.

Tačiau iÅ¡ atsakovo nebuvo noro nustatyti skaidriÄ investicijų reitingavimo sistemÄ . Valdybos pirmininkė taip pat paliudijo, kad A. G. dirbo valdyboje nuo 2019 m. rugpjūčio, vyko valdybos posėdžiai kartu su atsakovais, jie turėjo galimybę posėdžių metu pasisakyti, tai patvirtina ir į bylÄ pateikti 2019-09-18, 201-10-15, 2019-11-13 valdybos posėdžio protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovai pristatinėjo savo projektus. Taigi teismas, įvertinęs byloje tiek atsakovų, tiek ir liudytojų – buvusio darbdavio A.

G. ir valdybos pirmininkės žodinius parodymus teisme, konstatuoja, kad bendrovėje, pasikeitus jos vadovybei ir jai pakeitus veiklos kryptį, iÅ¡sikėlus naujus tikslus, tuo metu dirbusių atsakovų ir naujosios vadovybės požiÅ«riai į darbÄ iÅ¡siskyrė. A. G. savo sprendimÄ atleisti atsakovus grindė ne teoriniais pasvarstymais, o realiais darbiniais pavyzdžiais. SusiklosčiusiÄ kebliÄ darbinę situacijÄ atsakovams vykdant savo pareigas, patvirtino ir valdybos pirmininkė. Darbdavys turi diskrecijos teisę savo nuožiÅ«ra vertinti darbuotojų darbÄ ir formuoti darbovietės poreikius atitinkantį kolektyvÄ .

Atsižvelgus į tai, kad A. G. bendrovės darbo vizija skyrėsi nuo atsakovų, jis nematė tolimesnės darbo perspektyvos su atsakovais, todėl pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise priėmė sprendimÄ juos atleisti savo iniciatyva su tikslu kurti darnų kolektyvÄ , atitinkantį bendrovės poreikius. Nors atsakovai teigia, nesuprantantys, kÄ reiÅ¡kia ieÅ¡kovės pozicija atleisti darbuotojus su siekiu kurti darnų kolektyvÄ , teismas remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad darbdaviui, Å¡iuo atveju generaliniam direktoriui, nerandant bendros kalbos darbe su atsakovais, departamentų vadovais, kurie yra tiesiogiai atsakingi už įmonės veiklos vykdymÄ , nesukuria darnios darbo aplinkos ir atmosferos, kuri tuo pačiu ir negali atitikti bendrovės poreikių.

Nors atsakovai teigia, kad A. G., nuolat keitė savo pozicijÄ dėl atleidimo priežasčių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad A. G., kaip tuometis generalinis direktorius, atleidęs atsakovus, teikė tik papildomus paaiÅ¡kinimus, tiek spaudai, tiek DGK, tiek teismui, kurių atsakovai nepripažįsta iki Å¡iol ir su jais nesutinka. Atsakovų argumentas, kad A. G. nesidomėjo įmonės veikla, deramai nesusipažino su įmonės darbuotojais ir ypač atsakovais taip pat nepagrįstas, kadangi tiek bylos raÅ¡ytiniai įrodymai (valdybos posėdžio protokolai, elektroniniai laiÅ¡kai), tiek atsakovų ir liudytojos R.

D. – K. valdybos pirmininkės žodiniai parodymai patvirtina, kad A. G. dirbo tiesiogiai su atsakovais nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., t.y. apie tris mėnesius, Å¡is laikotarpis laikytinas pakankamu nuspręsti dėl darbuotojų tinkamumo vykdyti pavestas užduotis ar atlikti kitas tiesiogines pareigas, kadangi ir remiantis bendrÄ ja darbo ir įdarbinimo praktika, trijų mėnesių laikotarpis yra laikytinas pakankamu laikotarpiu darbuotojui parodyti tinkamus darbo rezultatus, o darbdaviui nuspręsti, ar darbuotojo rezultatai jį tenkina.

Å iuo atveju atsakovai buvo jau ilgamečiai bendrovės darbuotojai, daugiau nei 15 metų dirbę su buvusiu generaliniu bendrovės direktoriumi L. M. (iki ateinant A. G.), todėl suprantama, kad atsakovai, kaip nurodė savo žodiniuose paaiÅ¡kinimuose, buvo pratę prie buvusios nusistovėjusios tvarkos, kuri buvo pažįstama atsakovams, tačiau vis dėlto atsakovams, kaip departamentų vadovams, yra taikytini aukÅ¡tesni adaptyvumo prie pasikeitusios darbinės atmosferos ir keliamų poreikių reikalavimai, tačiau bÅ«tent Å¡is prieÅ¡inimasis naujovėms darbdavio požiÅ«riu buvo priežastis juos atleisti iÅ¡ darbo, o teismas, įvertinęs tai, kad darbdavys turi diskrecijos teisę atleisti darbuotojus dėl požiÅ«rio į darbÄ nesuderinamumo, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovai buvo atleisti be priežasties, t.y. neteisėtai, DK 59 straipsnio pagrindu.

Atsakovai teigia, kad A. G. užėmus laikino generalinio direktoriaus pareigas, valdybos pirmininkė nurodė, kad jokių pokyčių darbe nebus, kol nebus iÅ¡rinktas ir priimtas į darbÄ naujasis nuolatinis generalinis direktorius. Teigia, kad A. G. negalėjo priimti tokio sprendimo be bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos sutikimo, tačiau A. G. atleidus tris departamentų vadovus, valdyba E. A., laikinai einančiai generalinės direktorės pareigas, nurodė be valdybos sutikimo nesiimti jokių veiksmų dėl departamentų vadovų.

Dėl Å¡ios priežasties teisme, kaip liudytoja buvo iÅ¡klausyta ieÅ¡kovės valdybos pirmininkė, galėjusi paliudyti, kad atleidimo dienÄ vykusio valdybos posėdžio metu A. G. nurodė, kad jam sunkiai sekasi su dabartine vadovybės komanda, nurodant Teisės ir Plėtros departamentus, todėl manantis, jog tam tikrus vadovus reikia keisti. Nors A. G. nenurodė konkrečių vardų ir pavardžių, tačiau valdybai buvo aiÅ¡ku, kad kalbama apie atsakovus. Valdybos posėdžio metu dalyvavo ir valdybos stebėtojų tarybos pirmininkas V.

A.. Bet kokiems A. G. veiksmams valdyba pritarė, nes jis kartu dirbo jau metus valdyboje, pasitikėjimas A. G. buvo. Taigi valdybos pirmininkės parodymai patvirtina, kad laikinojo vadovo sprendimas valdybai nebuvo staigmena, prieÅ¡ingai negu teigia atsakovai. Pačių darbuotojų valdyba neturi kompetencijos svarstyti, asmenis į konkrečias pozicijas renkasi generalinis direktorius. Å ia aplinkybę patvirtino ne tik valdybos pirmininkė, bet ir į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai, kurių 8.1.1 punkte nurodyta, kad jis kartu su valdyba nustato pagrindines prioritetines bendrovės veiklos plėtojimo kryptis; 8.2.2.

– priima į darbÄ ir atleidžia padalinių (departamentų) vadovus bei kitus darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, <...> tvirtina jų pareiginius nuostatus, skatina juos ir skiria nuobaudas; 11.10 – atsako už personalo valdymo rezultatus, efektyvų personalo darbÄ . Nors atsakovai teigia, kad valdybos pirmininkė patikino vadovybę, jog pasikeitus valdybai ir generaliniam direktoriui jokių pokyčių ir atleidimų nebus, tačiau pati valdybos pirmininkė paliudijo, kad negalėjo pasakyti, jog nebus atleidžiami darbuotojai, kadangi tai nėra valdybos kompetencija, tik nurodė kad nebus struktÅ«rinių pakeitimų, t.y. departamentų skaičių ir pan., kol pareigas eis A.

G.. Nurodė, kad atsakovė nuolat dalyvaudavo valdybos posėdžiuose, todėl A. G. pažinojo atsakovus. Liudytoja taip pat patvirtino, kad valdybos lūkestis iš atsakovų atžvilgiu, kad jie parodytų daugiau iniciatyvos, matė, jog jie nenori pokyčių. Valdyba jautė, kad ji pati turi inicijuoti sprendimus, tvarkų pakeitimus. Dėl atsakovų teiginių, kad po generalinio direktoriaus pareigas palikusio A. G., naujai paskirtai laikinai generalinės direktorės pareigas eiti E. A. nebuvo leidžiama be valdybos žinios priimti jokių sprendimų dėl departamentų vadovų, liudytoja R.

D. – K. nurodė, kad jog toks sprendimas buvo priimtas, kadangi tai buvo jautrus klausimas bendrovėje po trijų departamentų vadovų atleidimo, plačiai aptartas spaudoje, valdyba nenorėjo, kad tas klausimas bÅ«tų eskaluojamas toliau. Taip pat nenorėjo, kad E. A. priimtų sprendimÄ vėl priimti buvusius darbuotojus į darbÄ . Taigi, įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad tikslus ir uždavinius bendrovės vadovui numato ABÄ® bei generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai, nepriklausomai nuo valdybos, tačiau tiek valdybos pirmininkės ir A.

G. parodymai, tiek bendrovės valdybos 2019-12-17 protokolas papildomai įrodo, kad valdyba buvo informuota apie generalinio direktoriaus ketinamus priimti sprendimus dėl departamentų vadovų atleidimo, tam prieÅ¡taravimų neiÅ¡reiÅ¡kė, prieÅ¡ingai – nuosekliai tiek vieÅ¡ojoje erdvėje, tiek DKG bylos nagrinėjimo metu, tiek iÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimo metu palaikė sprendimÄ atleisti atsakovus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Stebėtojų taryba bÅ«tų tokiems sprendimams nepritarusi.

Atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovės argumentus, jog ji nesidalino informacija ir nebendradarbiavo su ieÅ¡kovės generaliniu direktoriumi A. G., teismui pateikė elektroninius laiÅ¡kus, kuriuose užfiksuoti ieÅ¡kovės ir A. G. darbiniai susiraÅ¡inėjimai apie jai pavestas užduotis ir pavestų užduočių atlikimÄ , tačiau teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog tai neįrodo, jog pavestų užduočių vykdymas buvo atliktas operatyviai, kokybiÅ¡kai, tinakmai bÅ«tent vertinant užduočių vykdymÄ iÅ¡ darbdavio perspektyvos, kadangi darbdavys, Å¡iuo atveju tiesioginis atsakovės vadovas yra tas asmuo, kuris gali objektyviai įvertinti, ar įvykdytos užduotys atitiko jo keliamus kriterijus ir atitiko bendrovės poreikius.

Be to atsakovė, kaip teisės ir bendrųjų reikalų departamento vadovė, buvo atsakinga už konfidencialios informacijos apsaugÄ , o Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. T-18 22 punkte taip pat numatyta, kad nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visÄ dokumentacijÄ , materialines vertybes, perdavimo faktÄ Ä¯forminant atskiru perdavimo – priėmimo aktu, tačiau atsakovei disponuojant bendrovės vidaus dokumentais - elektoriniais laiÅ¡kais, esant atleistai iÅ¡ darbo jau nuo 2019-12-21, patvirtina darbdavio A.

G. ir valdybos pirmininkės R. D. – K. nusiskundimus dėl atsakovės nepakankamų pastangų apsaugoti bendrovės konfidencialiÄ informacijÄ bei parodo atsakovės, kaip departamento direktorės, atsakingos už konfidencialios informacijos apsaugÄ , požiÅ«rį į bendrovės dokumentus. Nors byloje nėra ginčo dėl atsakovės iÅ¡silavinimo, tačiau byloje kilo klausimas dėl atsakovės įmonei pateiktų asmens duomenų, atsakovė teismui taip pat pateikė savo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus, t.y. 2004-07-08 atsakovei buvo įteiktas diplomas, kuris pažymi, jog atsakovė įgijo teisininko kvalifikacijÄ Tarptautiniame universitete Maskvoje bei kitus atsakovės kvalifikacijos kėlimÄ patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus – pažymėjimus ir sertifikatus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė atsakovės asmens bylos kortelės iÅ¡raÅ¡Ä esantį bendrovėje, kuriame patalpinta: sudaryta darbo sutartis Nr. 158 ir darbo sutarčių pakeitimai (8 lapai); 2019-12-17 įspėjimas dėl darbo sutarties Nr. 158 nutraukimo; darbuotojo asmens kortelė, kurioje nurodyta: pavardė – S., vardas – J., gimimo data – (duomenys neskelbtini), tautybė - lietuvė, iÅ¡simokslinimas - vidutinis Lietuvos krikščioniÅ¡kasis koledžas; specialybė - anglų k.; kvalifikacija - anglų k., diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), užpildymo data (duomenys neskelbtini).

Taigi, teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės generaliniam direktoriui A. G., tuo metu galėjo kilti dvejonių dėl atsakovės elgesio nurodant tikrÄ sias bendrovės neatstovavimo teismuose priežastis, kadangi atsakovės asmens byloje nėra jos teisininkės kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų. Kita vertus įvertinus tai, kad byloje ir nekyla ginčas dėl atsakovės iÅ¡silavinimo, kÄ daugelį kartų byloje pabrėžė ieÅ¡kovė, vis dėlto atsakovė, kaip teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorė, kuri buvo atsakinga ir už personalo asmenų duomenų kaupimÄ , bendrovei nepateikė savo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų, taip pat rodo tam tikrÄ neatsakingÄ požiÅ«rį į bendrovės tvarkomÄ dokumentacijÄ , kuria dvejojo tiek A.

G., valdybos pirmininkė R. D. – K.. Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovės nepateisintus lÅ«kesčius dėl nuolat vėluojančių statybos rangos projektų, teismui pateikė lentelę, kurioje nurodyti atsakovo kuruojami projektai bei priežastys, kodėl projektai vėlavo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertina rangos sutarčių įvykdymo vėlavimo priežasčių ir jų pagrįstumo. IeÅ¡kovė ir jos valdymo organai – generalinis direktorius ir valdybos pirmininkė, nurodė, jog bendrovės netenkino, jog rangos sutartys buvo pratęsinėjamos be jokių sankcijų statybos rangos įmonėms net po kelis kartus, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jie teikė savo siÅ«lymus tiek atsakovui, kaip atsakingam už spartesnį rangos sutarčių vykdymÄ , tiek atsakovei, kaip viešųjų pirkimų vykdytojai, kaip galėtų bÅ«ti sprendžiama Å¡i problema, tačiau nei atsakovas, nei atsakovė veiksmų jokių nesiėmė spęsti susidariusiÄ situacijÄ bendrovėje.

Taigi atsakovo pateikta lentelė su vėluojančiais projektais tik patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovas nepakankamai aktyviai ėmėsi spręsti bendrovėje esančias problemas, susijusias su rangos sutarčių vykdymu. Liudytojai D. N., E. A. ir A. J. daugiamečiai ieÅ¡kovės darbuotojai, buvę atsakovų kolegos, Å¡iuo metu nebedirbantys pas ieÅ¡kovę, vienareikÅ¡miÅ¡kai nesutiko su atsakovų atleidimu, nurodė, kad atsakovai buvo darbÅ¡tÅ«s ir darnÅ«s, visada suteikdavo informacijÄ , kurios reikėdavo, atsakovus atleidus, trÅ«ko darbuotojų, darbo tempai sulėtėjo.

Atėjus A. G. bendrovėje atsirado įtampa, nesutinka, kad bendrovei reikėjo permainų, kadangi ji dirbo efektyviai ir pelningai. Tačiau teismas Å¡iuos liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai, kadangi kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu yra darbdavio diskrecija ir gali bÅ«ti susijusi su darbuotojo asmeniu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėdami darbo ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu teisėtumo, darbo ginčus nagrinėjantys organai, be kita ko, turi tirti ir nustatyti priežasties, kuria darbdavys grindė darbo sutarties nutraukimÄ , realumÄ ir teisėtumÄ , turi įvertinti, ar darbdavys turėjo pagrindÄ nuspręsti, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį, ir tai įrodyti, tačiau darbdavio subjektyvi valia pripažinti darbuotojÄ netinkamu yra akivaizdi ir atskirai neįrodinėtina.

Taigi šiuo atveju iš atsakovų, darbdavio nuomone, buvo stokojama inciatyvos spręsti problemas ir kaip jau konstatuota šioje byloje, atsakovų iniciatyvos stoka buvo realiai egzistuojanti problema bendrovėje, o ir patys liudytojai sutiko, kad A. G., kaip generalinio direktoriaus, ir valdybos nuomonės atsakovų atžvilgiu galėjo skirtis nuo jų subjektyvios nuomonės. Taigi tiek atsakovų, tiek liudytojų paaiškinimai ir byloje ištirti įrodymai tik patvirtina, kad atsakovų darbo tikslai ir bendrovės vizija neatitiko laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas A. G. ir bendrovės valdybos tikslų ir vizijos.

Be to A. G. teismui nurodė, kad tik glaudžiai dirbdamas kartu su departamento vadovais, konsultuodamasis su valdyba dėl jo susidariusio įspÅ«džio dėl atsakovų, kaip departamento vadovų darbo, ir gavęs pritarimÄ tokiems pokyčiams, A. G. atleido atsakovus. BÅ«tent Å¡i aplinkybė patvirtina Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad naujasis DK įnešė tam tikrų pokyčių darbiniuose santykiuose. Darbuotojas ir toliau liko silpnesnioji darbo santykių Å¡alis, bet likti darbiniuose santykiuose taip, kaip nori tik darbuotojas, nėra savaime jam priklausantis dalykas. Pažymėtina, kad Naujasis darbo kodeksas sudarė sÄ lygas darbdaviui lanksčiau priimti sprendimus ne tik atleidžiant, bet ir priimant į darbÄ . Be abejo, laikantis įstatymu nustatytos tvarkos. DK 59 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, iÅ¡skyrus konkrečiai įvardytus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo.

Å ia teisės norma siekiama sudaryti darbdavio (verslo subjekto) vadovui galimybę surinkti jo poreikius ir supratimÄ apie darnų kolektyvÄ , siekiantį bendrų tikslų, atitinkančiÄ komandÄ . Pažymėtina, kad tokia galimybė darbdaviui suteikta sumokant net 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , t. y. tokį sprendimÄ kiekvienas darbdavys priima ir tai įvertindamas. BÅ«tent todėl ir atleidimui pagal DK 59 straipsnį taikytina daug paprastesnė tvarka (įspėjus vos prieÅ¡ tris darbo dienas) nutraukti darbo santykius.

Å iuo atveju ieÅ¡kovei įgyvendinus savo įstatymo suteiktÄ teisę surinkti jos poreikius ir supratimÄ apie darnų kolektyvÄ , siekiantį bendrų tikslų, atitinkančiÄ komandÄ , ir nutraukus sutartis su atsakovais darbdavio iniciatyva atsakovei buvo iÅ¡mokėta net 21 324,36 Eur, o atsakovui – 23 116,04 Eur iÅ¡eitinė kompensacija, todėl ieÅ¡kovė, atleisdama atsakovus savo iniciatyva, įvertino, kad svarbiausia įmonės interesus atitinkančios komandos suformavimas, ir akivaizdu, kad ieÅ¡kovė įvertino, jog naujų asmenų atėjimas gali įmonei atneÅ¡ti didesnės naudos nei priimto sprendimo atleisti atsakovus finansinė naÅ¡ta.

IÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus byloje, darytina iÅ¡vada, kad darbdavys ieÅ¡kovė atleidimo tvarkos pagal DK 59 straipsnio 1 dalį nepažeidė, darbdavio veiksmai ir priimti sprendimai sudaro pagrindÄ padaryti teismo iÅ¡vadÄ , kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartis, atsakovų atleidimas iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo pagrindu tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti atsakovų atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, o atsakovų reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu atmestinas, todėl atmestini ir iÅ¡vestiniai atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai (DK 218 straipsnis), t. y. priteisti jiems iÅ¡ ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti jų naudai 3 jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ ir grÄ Å¾inti juos į darbÄ .

Išeitinė išmoka atsakovams išmokėta pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nurodo, jog DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DK 231 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o 7 dalyje įtvirtinta, kad, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Å is teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, individualaus darbo ginčo dėl atleidimo pripažinimo teisėtu nagrinėjimas yra perkeltas į teismÄ . Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties Å¡alių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismÄ paties ginčo pobÅ«džio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai pripažinti Darbo ginčų komisijos sprendimus netekusiais galios yra pertekliniai, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių, nes jie yra nebetekę galios, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip savarankiÅ¡ki materialiniai reikalavimai, nes įstatyme nustatytas momentas, nuo kurio nustoja galioti darbo ginčų komisijos sprendimas.

Taigi ieÅ¡kovei ir atsakovams, pasikreipus į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu, Darbo ginčų komisijos 2020-10-16 sprendimas Nr. DGKS-841 ir Darbo ginčų komisijos 2020-10-21 sprendimas Nr. DGKS-842 neteko galios. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kiekvienam trijų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ . Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.).

Ä®rodyti neturtinės žalos faktÄ , kaip ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«dui, taikyti yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Nesant bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). DK 218 straipsnis numato, kad darbuotojui patirta turtinė ir neturtinė žala atlyginama tuo atveju, jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , nepriklausomai nuo to, ar tuo pagrindu darbuotojas yra grÄ Å¾inamas į darbÄ ar ne.

Nagrinėjamu atveju, teismui pripažinus, kad atsakovai iÅ¡ darbo atleisti teisėtai ir pagrįstai, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pažeista, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti. Pažymėtina, ir tai kad atsakovai į bylÄ nepateikė jokių sveikatos sutrikimus pagrindžiančių įrodymų, patys nurodė, kad neturtinę žalÄ Ä¯rodinėja tik savo žodžiais, todėl teismas Å¡iuos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir konstatuoja, jog atsakovai taip pat neįrodė, kad tarp ieÅ¡kovės veiksmų ir jų galimų sveikatos sutrikimų yra priežastinis ryÅ¡ys, kuris gali nulemti ieÅ¡kovės civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, jog atsakovai neįrodė, jog ieÅ¡kovė atliko neteisėtus veiksmus jų atžvilgiu ir atsakovams buvo padaryta neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovės civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas.

Teismas, spręsdamas dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinus, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovei.

Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, todėl laikytina, kad ieškovė pateikė du neturtinio pobūdžio reikalavimus – dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų, dėl kurių sprendė darbo ginčų komisija (dėl atsakovų J. S. ir V. V. atleidimo iš darbo teisėtumo ir darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo darbo bylose Nr. DGKS-841 ir DGKS-842), todėl ieškovės mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 150 Eur (75+75 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 707,00 Eur žyminis mokestis ir 2 005,58 Eur už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ , kurias sudaro: ieÅ¡kinių paruoÅ¡imas, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį paruoÅ¡imas, atstovavimas teismo posėdžiuose, kitų procesinių dokumentų rengimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ieÅ¡kovės patirtas 2 005,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai – ieÅ¡kiniams, atsiliepimui į prieÅ¡ieÅ¡kinį, kitiems procesiniam dokumentams parengti, atstovavimui teismo posėdžiuose, apmokėti, kurias patvirtina pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. 19521, Nr. 19890, Nr. 20386, Nr. 20929, Nr. 21120, Nr. 21242, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra ženkliai mažesnis nei nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistina po 1 077,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atlygis už suteiktas teisines paslaugas (2005,58 Eur) ir žyminis mokestis (150,00 Eur), atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas valstybei sumokėto žyminio mokesčio dalis – 557,00 Eur (707 Eur - 150 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 dalis, 87 straipsnio 5 dalis) už pateiktus ieÅ¡kinius. Vadovaujantis CPK 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimÄ iÅ¡ darbo ir 1998-05-18 darbo sutarties Nr. 158 nutraukimÄ teisėtu.

Pripažinti atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimÄ iÅ¡ darbo ir 2012-12-21 darbo sutarties Nr. 864 nutraukimÄ teisėtu. Priteisti iÅ¡ atsakovų J. S. ir V. V. po 1 077,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei AB „Klaipėdos vanduo“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 557 Eur žyminį mokestį, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad šį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡ia nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Asta Matulevičienė