116f4d44-ab57-4e82-aef6-e46989f23dcf · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo,  n u s t a t Ä: J. K. 2015-09-03 suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-08-19, apie 17.53 val., (duomenys neskelbtini) g., KlaipÄdos mieste, vairuodama automobilį âFiat Puntoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama antrÄ ja eismo juosta, nerodydama įspÄjamojo deÅ¡inio posÅ«kio signalo ir neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, pradÄjo rikiuotis į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir privertÄ kitÄ eismo dalyvį, važiavusį pirmÄ ja eismo juosta, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dÄl to automobilis trenkÄsi į gatvÄs bortelį.KlaipÄdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau â Kelių policijos biuras) 2015-09-17 priÄmÄ nutarimÄ , kuriuo J.
Legislator headnote
AI generated116f4d44-ab57-4e82-aef6-e46989f23dcf · KlaipÄdos apygardos teismas: Tvirtina, kad teismas netinkamai taikÄ materialines teisÄs normas bei netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino procesines teisÄs normas, taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ faktines bylos aplinkybes ir byloje esanÄius įrodymus, todÄl netinkamai konstatavo, kad autoįvykio kaltininkÄ yra bÅ«tent ji. Mano, kad I. D. paranku nustatyti įvykio kaltininkÄ norint gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Liudytojų G. M. ir I. D. parodymai keitÄsi, todÄl jais remtis nÄra pagrindo.Apeliacinis skundas atmestinas. ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl apeliacinio skundo administracinio teisÄs pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ .
Full text
                                                          Administracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-283-651/2015                                                         Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03748-2015-3                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4; (S)                                                                                  KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. gegužÄs 6 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Dalia KurseviÄienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens J.
K. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo,  n u s t a t Ä: J. K. 2015-09-03 suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-08-19, apie 17.53 val., (duomenys neskelbtini) g., KlaipÄdos mieste, vairuodama automobilį âFiat Puntoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama antrÄ ja eismo juosta, nerodydama įspÄjamojo deÅ¡inio posÅ«kio signalo ir neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, pradÄjo rikiuotis į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir privertÄ kitÄ eismo dalyvį, važiavusį pirmÄ ja eismo juosta, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dÄl to automobilis trenkÄsi į gatvÄs bortelį.KlaipÄdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau â Kelių policijos biuras) 2015-09-17 priÄmÄ nutarimÄ , kuriuo J.
K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 1242 str. 1 d. paskyrÄ 120 Eur baudÄ , atimdamas specialiÄ jÄ teisÄ vairuoti transporto priemones 3 (trims) mÄnesiams.Skundu administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo J. K. praÅ¡Ä teismo panaikinti Kelių policijos biuro 2015-09-17 priimtÄ nutarimÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje.KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas J.
K. skundo netenkino ir KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-09-17 priimtÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliaciniu skundu administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo J. K. praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016-03-16 nutartį ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti. Panaikinti Kelių policijos biuro 2015-09-17 nutarimÄ , kuriuo nubausta pagal ATPK 1242 str. 1 d. 120 Eur bauda bei specialiosios teisÄs atÄmimu trims mÄnesiams. Nesutinka su teismu, jog I.
D. ir G. M. parodymai patvirtina faktÄ , kad ji padarÄ pažeidimÄ . Nurodo, jog I. D. duoti paaiÅ¡kinimai neatitinka realių faktinių įvykio aplinkybių. Ji nurodÄ, kad neva pažeidÄja atsitrenkÄ Ä¯ automobilio Å¡onÄ , taÄiau bylos medžiaga patvirtinta, kad jokių automobilių sugadinimų nÄra. Teigia, jog ji rodÄ deÅ¡iniojo posÅ«kio signalÄ ir į pirmÄ jÄ eismo juostÄ rikiavosi pasižiÅ«rÄjusi į deÅ¡inį Å¡oninį veidrodÄlį. Ä®sitikinusi, kad nÄra arti automobilio, ji rikiavosi.
Teigia, jog artimiausias automobilis, važiuojantis pirmÄ jÄ eismo juosta, buvo gal už 20 metrų. Jai persirikiavus, už jos pirmÄ ja eismo juosta važiavÄs automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradÄjo stabdyti ir stabdydamas važiavo 13,6 m, kol atsitrenkÄ Ä¯ gatvÄs bortelį, o ji tuo metu jau buvo nuvažiavusi apie 50â100 m. nuo įvykio vietos ir nematÄ, kad prie į gatvÄs bortelį atsitrenkusio automobilio bÅ«tų sustojusi kita maÅ¡ina. Nesutinka su I. D. paaiÅ¡kinimu, kad ji atsisukusi pamatÄ, kad jÄ spaudžia iÅ¡ Å¡ono automobilis, todÄl ji buvo priversta daryti manevrÄ ir dÄl to atsitrenkÄ Ä¯ gatvÄs bortelį.
ApeliantÄs teigimu, jei rikiuodamasi bÅ«tų spaudusi I. D. vairuojamÄ automobilį, ji bÅ«tų iÅ¡ karto pakeitusi kryptį ir atsitrenkusi į gatvÄs bortÄ , o ne stabdydama nuvažiavus dar 13,6 m. Ä® gatvÄs bortÄ atsitrenkÄ tik nuvažiavusi 13,6 m. Pažymi, jog automobilio nÄra bÅ«tinybÄs stabdyti vien galvojant, kad greta važiuojantis automobilis gali persirikiuoti. ApeliantÄs manymu, I. D. parodymai kelia abejonių ir dÄl to, jog ji nesugebÄjo nurodyti automobilio, kuris neva jai trenkÄsi į Å¡onÄ , spalvos.
Be to, apeliantÄ nesutinka su I. D., jog ji važiavo 55 km/h greiÄiu, ir teigia, kad įvertinus stabdymo keliÄ , I. D. vairuojamo automobilio BMW greitis buvo ne 55 km/h, o 70 km/h, todÄl daro prielaidÄ , kad automobilis BMW važiavo dideliu greiÄiu, o vairuotoja, turinti tik vienerių metų vairavimo staÅ¾Ä , nesuvaldÄ automobilio ir stabdydama trenkÄsi į gatvÄs bortelį. PažymÄjo, jog teismas atmetÄ jos praÅ¡ymÄ apklausti ekspertÄ , kuris galÄtų paaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes.ApeliantÄ nesutinka ir su liudytojo G.
M. paaiÅ¡kinimais. Teigia, jog jis, važiuodamas prieÅ¡ais jos vairuojamÄ automobilį, negalÄjo matyti, ar ji parodÄ deÅ¡inÄs pusÄs įspÄjamÄ jį posÅ«kio signalÄ . Teismo posÄdžio metu G. M. parodymus pakeitÄ ir nurodÄ, kad važiavo ne prieÅ¡ais pažeidÄjos vairuojamÄ automobilį, o paskui jį. Teismo posÄdžio metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad liudytojas G. M. puikiai supranta prielinksnio reikÅ¡mÄ ir tinkamai naudoja juos raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinime, todÄl argumentas, jog netikslumas atsirado dÄl netinkamai pavartoto prielinksnio, yra nepagrįstas.
Mano, kad teismas privalÄjo remtis jo pirminiais raÅ¡ytiniais parodymais.ApeliantÄs teigimu, remtis liudytojos Kelių policijos pareigÅ«nÄs J. R. parodymais taip pat nÄra pagrindo, nes ji, suraÅ¡ydama protokolÄ , vadovavosi E. S. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuris buvo suraÅ¡ytas remiantis vien I. D. paaiÅ¡kinimais. Be to, pareigÅ«nÄ nesutikslino liudytojo G. M. žodžiu nurodytų aplinkybių su nurodytomis raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime. Nesutinka su teismo argumentais, jog liudytojų duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, logiÅ¡ki ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes.
Tvirtina, kad teismas netinkamai taikÄ materialines teisÄs normas bei netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino procesines teisÄs normas, taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ faktines bylos aplinkybes ir byloje esanÄius įrodymus, todÄl netinkamai konstatavo, kad autoįvykio kaltininkÄ yra bÅ«tent ji. Mano, kad I. D. paranku nustatyti įvykio kaltininkÄ norint gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Liudytojų G. M. ir I. D. parodymai keitÄsi, todÄl jais remtis nÄra pagrindo.Apeliacinis skundas atmestinas. ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl apeliacinio skundo administracinio teisÄs pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ .
IÅ¡ skundo turinio matyti, kad administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu ir mano, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti jo kaltei. ApeliantÄs teigimu, teismas nepagrįstai rÄmÄsi nenuosekliais liudytojų parodymais, todÄl padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinÄdamas administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisÄs pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinÄn atsakomybÄn, ar yra atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti.
Organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 str.). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apygardos teismas mano, kad apylinkÄs teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisÄs pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J.
K. padarÄ jai inkriminuotÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje. ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, kelianÄius grÄsmÄ eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukÄlÄs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertÄs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judÄjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto penkiolikos iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt vieno euro su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mÄnesių.IÅ¡ administracinio teisÄs pažeidimo protokole nurodytų duomenų matyti, kad Å¡iuo atveju pažeidÄjos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukÄlÄ pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertÄ kitÄ eismo dalyvį staigiai keisti judÄjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
ApeliantÄs teigimu, ji rodÄ deÅ¡inÄs pusÄs įspÄjamÄ jį posÅ«kio signalÄ ir rikiavosi į pirmÄ jÄ eismo juostÄ Ä¯sitikinusi, jog yra saugu. Pasak apeliantÄs, pirmoje juostoje važiavÄs automobilis buvo maždaug už 20 metrų, o ne Å¡alia jos, kaip teigia I. D.. Be to, tvirtina, kad I. D. į kelio bortelį atsitrenkÄ ne dÄl jos neva padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o dÄl to, kad važiavo greitai ir nesugebÄjo suvaldyti automobilio. Anot apeliantÄs, tai patvirtina automobilio BMW, kurį vairavo I.
D., stabdymo kelias â 13,6 m. ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su apeliantÄs nurodyta versija, nes jÄ paneigia byloje esantys įrodymai. PadarytÄ pažeidimÄ Ä¯rodo suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas (b. l. 6), eismo įvykio schema (b. l. 32), liudytojų parodymai. IÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad I. D. vairuojamo automobilio BMW stabdymo kelias iki atsitrenkimo į gatvÄs bortelį yra 7,8 m, o ne 13,6 m, kaip teigia apeliantÄ (b. l. 32). Atkreiptinas dÄmesys, kad apeliantÄ pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad stabdymo kelias 14,5 m, apeliaciniame skunde jau tvirtinta, kad 13,6 m.
NenuoseklÅ«s apeliantÄs paaiÅ¡kinimai kelia pagrįstų abejonių. Eismo įvykio schemoje užfiksuotas atstumas â 13,6 m yra nuo stabdymo pradžios iki automobilio BMW sustojimo vietos po atsitrenkimo į gatvÄs bortelį. Nors apeliantÄ nurodo, kad stabdymo kelias prasidÄjo prieÅ¡ automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ nuo medelio ir stabdymo kelias yra 13,6 m, taÄiau iÅ¡ eismo įvykio schemos negalima nustatyti, kur tiksliai yra apeliantÄs nurodyta vieta. Be to, iÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad 13,6 m atstumas yra bÅ«tent nuo policijos pareigÅ«nų užfiksuoto stabdymo kelio pradžios iki automobilio sustojimo po atsitrenkimo į gatvÄs bortelį, todÄl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantÄ stabdymo keliÄ skaiÄiuoja nuo tos paÄios vietos kaip ir pareigÅ«nai, taÄiau jo pabaigÄ nurodo automobilio stovÄjimo vietÄ , o ne atsitrenkimo į gatvÄs bortelį vietÄ .
ApeliantÄs teigimu, I. D. parodymai, jog pažeidÄja rikiuodamasi pradÄjo jÄ spausti, todÄl ji buvo priversta pakeisti važiavimo kryptį ir dÄl to atsitrenkÄ Ä¯ gatvÄs bortelį, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teigia, jog tokiu atveju I. D. bÅ«tų iÅ¡karto pakeitusi važiavimo kryptį ir atsitrenkusi į gatvÄs bortelį, o ne tuomet, kai bestabdydama nuvažiavo dar 13,6 m ir tik po to trenkÄsi į bortelį. Kaip nustatyta, į bortelį I. D. atsitrenkÄ ne stabdydama nuvažiavusi 13,6 m, o 7,8 m.
Nesutiktina su apeliante, jog pagal I. D. nurodytÄ Ä¯vykio sekÄ ji bÅ«tų iÅ¡ karto atsitrenkusi į gatvÄs bortelį. Ä® gatvÄs bortelį I. D. iÅ¡ karto bÅ«tų atsitrenkusi tuo atveju, jeigu pažeidÄjos vairuojamas automobilis bÅ«tų atsitrenkÄs į nukentÄjusiosios vairuojamo automobilio kairįjį Å¡onÄ . Å iuo atveju, įvertinus nukentÄjusiosios ir liudytojo G. M. parodymus, matyti, kad nukentÄjusioji spÄjo laiku sureaguoti ir, siekdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo, labiau pasitraukÄ Ä¯ deÅ¡iniÄ jÄ kelio pusÄ, taÄiau dÄl staigaus manevro ir stabdymo (stabdymo kelias 7,8 m) nukentÄjusioji atsitrenkÄ Ä¯ gatvÄs bortelį.
Tai, kad pažeidÄja po nukentÄjusiosios atsitrenkimo į gatvÄs bortelį buvo nuvažiavusi apie 50â100 m. nepatvirtina, jog ji negalÄjo sukelti pavojingos situacijos.Nesutiktina su apeliante, jog nukentÄjusioji į gatvÄs bortelį atsitrenkÄ, nes virÅ¡ijo greitį. Ä®vertinus I. D. automobilio stabdymo keliÄ (7,8 m) bei paÄios pažeidÄjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad stabdymo kelias 6,5â7,0 m gali bÅ«ti tik tuomet, jei automobilio greitis 55 km/h, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog I.
D. važiavo apie 55 km/h greiÄiu, kaip ir nurodÄ ji pati. PažymÄtina, kad nagrinÄjamu atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, dÄl kokių priežasÄių I. D. automobilis atsitrenkÄ Ä¯ bortelį. Bylos medžiaga patvirtinta, kad neigiamų padarinių kilimo priežastis buvo bÅ«tent pažeidÄjos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, todÄl jei I. D. ir bÅ«tų virÅ¡ijusi greitį, Å¡iuo atveju ne jis lÄmÄ neigiamų padarinių atsiradimÄ . Å iuo atveju bÅ«tent pažeidÄja neįsitikino, kad rikiuotis į pirmÄ jÄ eismo juostÄ yra saugu, ir sudarÄ pavojingÄ situacijÄ .
Administracinio teisÄs pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidÄja padarÄ KET 9 p., 101, p. ir 82 p. pažeidimus. ApeliantÄs teigimu, ji, prieÅ¡ rikiuodamasi į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , įsitikino, kad yra saugu, ir rodÄ Ä¯spÄjamÄ jį deÅ¡inÄs pusÄs posÅ«kio signalÄ , taÄiau bylos medžiaga patvirtina prieÅ¡ingÄ situacijÄ . Liudytojas G. M. nurodÄ, jog prieÅ¡ais jį važiavÄs automobilis nerodÄ deÅ¡inÄs pusÄs įspÄjamojo posÅ«kio signalo ir staigiai rikiavosi į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , todÄl pirmÄ ja juosta važiavÄs automobilis BMW buvo priverstas greitai keisti važiavimo kryptį, stabdyti, dÄl to jis atsitrenkÄ Ä¯ gatvÄs bortelį.
ApeliantÄs teigimu, teismas privalÄjo remtis pirminiais parodymais, nes teismo posÄdžio metu parodymai yra duoti po ilgo laiko. PažymÄtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog liudytojas nuo pat pradžių pareigÅ«nams aiÅ¡kino, jog važiavo paskui pažeidÄjos automobilį, todÄl remtis vien raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, kuris skiriasi nuo jo duotų pirminių paaiÅ¡kinimų pareigÅ«nams ir teismo posÄdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, nÄra pagrindo. ApeliacinÄs instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog liudytojas, duodamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir nurodydamas, jog važiavo prieÅ¡ais pažeidÄjos automobilį, o ne po jo, padarÄ klaidÄ .
Tai, kad teismo posÄdžio metu iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad liudytojas G. M. aiÅ¡kiai skiria prielinksnius, dar nereiÅ¡kia, jog dÄl to negalÄjo padaryti klaidos. Pats liudytojas teismo posÄdžio metu aiÅ¡kiai nurodÄ, jog važiavo paskui pažeidÄjos automobilį, todÄl viskÄ puikiai matÄ (b. l. 59â60). Tokius paaiÅ¡kinimus nurodÄ ir pareigÅ«nui E. S. (b. l. 41). PareigÅ«nÄ J. R., apklaususi liudytojÄ G. M., taip pat suprato, jog jis važiavo paskui pažeidÄjos automobilį, todÄl, suraÅ¡ydama administracinį teisÄs pažeidimo protokolÄ , rÄmÄsi ne tik E. S. tarnybiniu praneÅ¡imu, kaip teigia apeliantÄ, bet ir paties liudytojo G.
M. paaiÅ¡kinimais (b. l. 46â47). Sutiktina su apeliante, kad pareigÅ«nÄ privalÄjo sutikslinti duotus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taÄiau jų nesutikslinimas iÅ¡ esmÄs nekeiÄia situacijos, nes, kaip nustatyta, J. R. iÅ¡ G. M. duotų paaiÅ¡kinimų aiÅ¡kiai suprato, jog jis važiavo paskui pažeidÄjos automobilį. TodÄl suraÅ¡ydama administracinį teisÄs pažeidimo protokolÄ , turÄjo pagrindÄ remtis bÅ«tent žodiniu paaiÅ¡kinimu, o ne vien raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, kuriame padaryta klaida.
ApeliantÄs nurodyta aplinkybÄ, jog už jos važiavo dramblio kaulo spalvos automobilis âCitroenâ, vertintina kaip siekimas paneigti liudytojo G. M. parodymus. Be to, liudytojo G. M. nurodytos aplinkybÄs visiÅ¡kai sutampa su nukentÄjusiosios I. D. duotais paaiÅ¡kinimais, todÄl jais netikÄti nÄra pagrindo. Byloje nÄra duomenų, kad G. M. bÅ«tų suinteresuotas duoti palankius parodymus I. D. ar siektų pakenkti pažeidÄjai. G. M. â asmuo, atsitiktinai matÄs situacijÄ , todÄl nesant duomenų, kad bÅ«tų suinteresuotas vienokia ar kitokia bylos baigtimi, netikÄti jo parodymais nÄra pagrindo.
Ä®vertinus įrodymų visetÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad J. K. teiginiai nepaneigia byloje pateiktų įrodymų, kurie sudaro aiÅ¡kų ir vientisÄ eismo įvykio vaizdÄ .Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dÄl I. D. duotų paiÅ¡kinimų apie atsitrenkimÄ Ä¯ automobilio Å¡onÄ , nurodytina, kad Å¡iuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad nebuvo atsitrenkta į I. D. automobilio kairįjį Å¡onÄ , ir dÄl to ginÄo nÄra. Tai, kad I. D. dÄl iÅ¡gÄ sÄio pamanÄ ir policijos pareigÅ«nams nurodÄ, jog buvo atsitrenkta, nesudaro pagrindo iÅ¡ esmÄs netikÄti jos parodymais.
Be to, tikslios automobilio spalvos nenurodymas taip pat nesuponuoja iÅ¡vados, kad nukentÄjusiosios parodymai neatitinka tikrovÄs ir jais negalima vadovautis. Tiek liudytojas G. M., tiek nukentÄjusioji nurodÄ automobilio valstybinius numerius, todÄl nurodyta netiksli automobilio spalva ar markÄ neturi esminÄs reikÅ¡mÄs. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esanÄių įrodymų visuma patvirtina, jog J. K. pažeidÄ KET 9, 82, 101 punktus, sudarÄ pavojingÄ situacijÄ â privertÄ nukentÄjusiÄ jÄ staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dÄl to ji atsitrenkÄ Ä¯ gatvÄs bortelį.
Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent J. K. veiksmai sÄ lygojo eismo įvykį, yra teisÄta ir pagrįsta. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog J. K. administracinio teisÄs pažeidimo nepadarÄ, apeliaciniame skunde nenurodyta. ApeliacinÄs instancijos teismui nekyla abejonių dÄl administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens kaltÄs padarius ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus (ATPK 257 str.), padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas, kurios yra motyvuotos ir pagrįstos iÅ¡samia surinktų duomenų analize.
Administracinių teisÄs pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todÄl tiek skundžiama teismo nutartis, tiek ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti bei teisÄti. DÄl Å¡ių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a: palikti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistÄ ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. TeisÄja                                                                                                                    Dalia KurseviÄienÄ