Legislator Case Law & Legislation
116f4d44-ab57-4e82-aef6-e46989f23dcf AI generated

116f4d44-ab57-4e82-aef6-e46989f23dcf · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 116f4d44-ab57-4e82-aef6-e46989f23dcf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo,  n u s t a t ė: J. K. 2015-09-03 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-08-19, apie 17.53 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos mieste, vairuodama automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama antrÄ ja eismo juosta, nerodydama įspėjamojo deÅ¡inio posÅ«kio signalo ir neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, pradėjo rikiuotis į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir privertė kitÄ eismo dalyvį, važiavusį pirmÄ ja eismo juosta, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis trenkėsi į gatvės bortelį.Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – Kelių policijos biuras) 2015-09-17 priėmė nutarimÄ , kuriuo J.

Legislator headnote

AI generated

116f4d44-ab57-4e82-aef6-e46989f23dcf · Klaipėdos apygardos teismas: Tvirtina, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino procesines teisės normas, taip pat neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai konstatavo, kad autoįvykio kaltininkė yra bÅ«tent ji. Mano, kad I. D. paranku nustatyti įvykio kaltininkÄ norint gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Liudytojų G. M. ir I. D. parodymai keitėsi, todėl jais remtis nėra pagrindo.Apeliacinis skundas atmestinas. ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-283-651/2015                                                         Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03748-2015-3                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4; (S)                                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2016 m. gegužės 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo,  n u s t a t ė: J. K. 2015-09-03 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-08-19, apie 17.53 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos mieste, vairuodama automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama antrÄ ja eismo juosta, nerodydama įspėjamojo deÅ¡inio posÅ«kio signalo ir neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, pradėjo rikiuotis į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir privertė kitÄ eismo dalyvį, važiavusį pirmÄ ja eismo juosta, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis trenkėsi į gatvės bortelį.Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – Kelių policijos biuras) 2015-09-17 priėmė nutarimÄ , kuriuo J.

K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 str. 1 d. paskyrė 120 Eur baudÄ , atimdamas specialiÄ jÄ teisę vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. prašė teismo panaikinti Kelių policijos biuro 2015-09-17 priimtÄ nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas J.

K. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-09-17 priimtÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Panaikinti Kelių policijos biuro 2015-09-17 nutarimÄ , kuriuo nubausta pagal ATPK 1242 str. 1 d. 120 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimu trims mėnesiams. Nesutinka su teismu, jog I.

D. ir G. M. parodymai patvirtina faktÄ , kad ji padarė pažeidimÄ . Nurodo, jog I. D. duoti paaiÅ¡kinimai neatitinka realių faktinių įvykio aplinkybių. Ji nurodė, kad neva pažeidėja atsitrenkė į automobilio Å¡onÄ , tačiau bylos medžiaga patvirtinta, kad jokių automobilių sugadinimų nėra. Teigia, jog ji rodė deÅ¡iniojo posÅ«kio signalÄ ir į pirmÄ jÄ eismo juostÄ rikiavosi pasižiÅ«rėjusi į deÅ¡inį Å¡oninį veidrodėlį. Ä®sitikinusi, kad nėra arti automobilio, ji rikiavosi.

Teigia, jog artimiausias automobilis, važiuojantis pirmÄ jÄ eismo juosta, buvo gal už 20 metrų. Jai persirikiavus, už jos pirmÄ ja eismo juosta važiavęs automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti ir stabdydamas važiavo 13,6 m, kol atsitrenkė į gatvės bortelį, o ji tuo metu jau buvo nuvažiavusi apie 50–100 m. nuo įvykio vietos ir nematė, kad prie į gatvės bortelį atsitrenkusio automobilio bÅ«tų sustojusi kita maÅ¡ina. Nesutinka su I. D. paaiÅ¡kinimu, kad ji atsisukusi pamatė, kad jÄ spaudžia iÅ¡ Å¡ono automobilis, todėl ji buvo priversta daryti manevrÄ ir dėl to atsitrenkė į gatvės bortelį.

Apeliantės teigimu, jei rikiuodamasi bÅ«tų spaudusi I. D. vairuojamÄ automobilį, ji bÅ«tų iÅ¡ karto pakeitusi kryptį ir atsitrenkusi į gatvės bortÄ , o ne stabdydama nuvažiavus dar 13,6 m. Ä® gatvės bortÄ atsitrenkė tik nuvažiavusi 13,6 m. Pažymi, jog automobilio nėra bÅ«tinybės stabdyti vien galvojant, kad greta važiuojantis automobilis gali persirikiuoti. Apeliantės manymu, I. D. parodymai kelia abejonių ir dėl to, jog ji nesugebėjo nurodyti automobilio, kuris neva jai trenkėsi į Å¡onÄ , spalvos.

Be to, apeliantė nesutinka su I. D., jog ji važiavo 55 km/h greičiu, ir teigia, kad įvertinus stabdymo keliÄ , I. D. vairuojamo automobilio BMW greitis buvo ne 55 km/h, o 70 km/h, todėl daro prielaidÄ , kad automobilis BMW važiavo dideliu greičiu, o vairuotoja, turinti tik vienerių metų vairavimo staÅ¾Ä , nesuvaldė automobilio ir stabdydama trenkėsi į gatvės bortelį. Pažymėjo, jog teismas atmetė jos praÅ¡ymÄ apklausti ekspertÄ , kuris galėtų paaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes.Apeliantė nesutinka ir su liudytojo G.

M. paaiÅ¡kinimais. Teigia, jog jis, važiuodamas prieÅ¡ais jos vairuojamÄ automobilį, negalėjo matyti, ar ji parodė deÅ¡inės pusės įspėjamÄ jį posÅ«kio signalÄ . Teismo posėdžio metu G. M. parodymus pakeitė ir nurodė, kad važiavo ne prieÅ¡ais pažeidėjos vairuojamÄ automobilį, o paskui jį. Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad liudytojas G. M. puikiai supranta prielinksnio reikÅ¡mę ir tinkamai naudoja juos raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinime, todėl argumentas, jog netikslumas atsirado dėl netinkamai pavartoto prielinksnio, yra nepagrįstas.

Mano, kad teismas privalėjo remtis jo pirminiais raÅ¡ytiniais parodymais.Apeliantės teigimu, remtis liudytojos Kelių policijos pareigÅ«nės J. R. parodymais taip pat nėra pagrindo, nes ji, suraÅ¡ydama protokolÄ , vadovavosi E. S. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuris buvo suraÅ¡ytas remiantis vien I. D. paaiÅ¡kinimais. Be to, pareigÅ«nė nesutikslino liudytojo G. M. žodžiu nurodytų aplinkybių su nurodytomis raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime. Nesutinka su teismo argumentais, jog liudytojų duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, logiÅ¡ki ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes.

Tvirtina, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino procesines teisės normas, taip pat neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai konstatavo, kad autoįvykio kaltininkė yra bÅ«tent ji. Mano, kad I. D. paranku nustatyti įvykio kaltininkÄ norint gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Liudytojų G. M. ir I. D. parodymai keitėsi, todėl jais remtis nėra pagrindo.Apeliacinis skundas atmestinas. ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IÅ¡ skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu ir mano, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti jo kaltei. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais liudytojų parodymais, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 str.). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J.

K. padarė jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje. ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto penkiolikos iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų duomenų matyti, kad Å¡iuo atveju pažeidėjos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertė kitÄ eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Apeliantės teigimu, ji rodė deÅ¡inės pusės įspėjamÄ jį posÅ«kio signalÄ ir rikiavosi į pirmÄ jÄ eismo juostÄ Ä¯sitikinusi, jog yra saugu. Pasak apeliantės, pirmoje juostoje važiavęs automobilis buvo maždaug už 20 metrų, o ne Å¡alia jos, kaip teigia I. D.. Be to, tvirtina, kad I. D. į kelio bortelį atsitrenkė ne dėl jos neva padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o dėl to, kad važiavo greitai ir nesugebėjo suvaldyti automobilio. Anot apeliantės, tai patvirtina automobilio BMW, kurį vairavo I.

D., stabdymo kelias – 13,6 m. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodyta versija, nes jÄ paneigia byloje esantys įrodymai. PadarytÄ pažeidimÄ Ä¯rodo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6), eismo įvykio schema (b. l. 32), liudytojų parodymai. IÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad I. D. vairuojamo automobilio BMW stabdymo kelias iki atsitrenkimo į gatvės bortelį yra 7,8 m, o ne 13,6 m, kaip teigia apeliantė (b. l. 32). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad stabdymo kelias 14,5 m, apeliaciniame skunde jau tvirtinta, kad 13,6 m.

NenuoseklÅ«s apeliantės paaiÅ¡kinimai kelia pagrįstų abejonių. Eismo įvykio schemoje užfiksuotas atstumas – 13,6 m yra nuo stabdymo pradžios iki automobilio BMW sustojimo vietos po atsitrenkimo į gatvės bortelį. Nors apeliantė nurodo, kad stabdymo kelias prasidėjo prieÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę nuo medelio ir stabdymo kelias yra 13,6 m, tačiau iÅ¡ eismo įvykio schemos negalima nustatyti, kur tiksliai yra apeliantės nurodyta vieta. Be to, iÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad 13,6 m atstumas yra bÅ«tent nuo policijos pareigÅ«nų užfiksuoto stabdymo kelio pradžios iki automobilio sustojimo po atsitrenkimo į gatvės bortelį, todėl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė stabdymo keliÄ skaičiuoja nuo tos pačios vietos kaip ir pareigÅ«nai, tačiau jo pabaigÄ nurodo automobilio stovėjimo vietÄ , o ne atsitrenkimo į gatvės bortelį vietÄ .

Apeliantės teigimu, I. D. parodymai, jog pažeidėja rikiuodamasi pradėjo jÄ spausti, todėl ji buvo priversta pakeisti važiavimo kryptį ir dėl to atsitrenkė į gatvės bortelį, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teigia, jog tokiu atveju I. D. bÅ«tų iÅ¡karto pakeitusi važiavimo kryptį ir atsitrenkusi į gatvės bortelį, o ne tuomet, kai bestabdydama nuvažiavo dar 13,6 m ir tik po to trenkėsi į bortelį. Kaip nustatyta, į bortelį I. D. atsitrenkė ne stabdydama nuvažiavusi 13,6 m, o 7,8 m.

Nesutiktina su apeliante, jog pagal I. D. nurodytÄ Ä¯vykio sekÄ ji bÅ«tų iÅ¡ karto atsitrenkusi į gatvės bortelį. Ä® gatvės bortelį I. D. iÅ¡ karto bÅ«tų atsitrenkusi tuo atveju, jeigu pažeidėjos vairuojamas automobilis bÅ«tų atsitrenkęs į nukentėjusiosios vairuojamo automobilio kairįjį Å¡onÄ . Å iuo atveju, įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojo G. M. parodymus, matyti, kad nukentėjusioji spėjo laiku sureaguoti ir, siekdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo, labiau pasitraukė į deÅ¡iniÄ jÄ kelio pusę, tačiau dėl staigaus manevro ir stabdymo (stabdymo kelias 7,8 m) nukentėjusioji atsitrenkė į gatvės bortelį.

Tai, kad pažeidėja po nukentėjusiosios atsitrenkimo į gatvės bortelį buvo nuvažiavusi apie 50–100 m. nepatvirtina, jog ji negalėjo sukelti pavojingos situacijos.Nesutiktina su apeliante, jog nukentėjusioji į gatvės bortelį atsitrenkė, nes virÅ¡ijo greitį. Ä®vertinus I. D. automobilio stabdymo keliÄ (7,8 m) bei pačios pažeidėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad stabdymo kelias 6,5–7,0 m gali bÅ«ti tik tuomet, jei automobilio greitis 55 km/h, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog I.

D. važiavo apie 55 km/h greičiu, kaip ir nurodė ji pati. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių I. D. automobilis atsitrenkė į bortelį. Bylos medžiaga patvirtinta, kad neigiamų padarinių kilimo priežastis buvo bÅ«tent pažeidėjos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, todėl jei I. D. ir bÅ«tų virÅ¡ijusi greitį, Å¡iuo atveju ne jis lėmė neigiamų padarinių atsiradimÄ . Å iuo atveju bÅ«tent pažeidėja neįsitikino, kad rikiuotis į pirmÄ jÄ eismo juostÄ yra saugu, ir sudarė pavojingÄ situacijÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidėja padarė KET 9 p., 101, p. ir 82 p. pažeidimus. Apeliantės teigimu, ji, prieÅ¡ rikiuodamasi į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , įsitikino, kad yra saugu, ir rodė įspėjamÄ jį deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalÄ , tačiau bylos medžiaga patvirtina prieÅ¡ingÄ situacijÄ . Liudytojas G. M. nurodė, jog prieÅ¡ais jį važiavęs automobilis nerodė deÅ¡inės pusės įspėjamojo posÅ«kio signalo ir staigiai rikiavosi į pirmÄ jÄ eismo juostÄ , todėl pirmÄ ja juosta važiavęs automobilis BMW buvo priverstas greitai keisti važiavimo kryptį, stabdyti, dėl to jis atsitrenkė į gatvės bortelį.

Apeliantės teigimu, teismas privalėjo remtis pirminiais parodymais, nes teismo posėdžio metu parodymai yra duoti po ilgo laiko. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog liudytojas nuo pat pradžių pareigÅ«nams aiÅ¡kino, jog važiavo paskui pažeidėjos automobilį, todėl remtis vien raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, kuris skiriasi nuo jo duotų pirminių paaiÅ¡kinimų pareigÅ«nams ir teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog liudytojas, duodamas raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir nurodydamas, jog važiavo prieÅ¡ais pažeidėjos automobilį, o ne po jo, padarė klaidÄ .

Tai, kad teismo posėdžio metu iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad liudytojas G. M. aiÅ¡kiai skiria prielinksnius, dar nereiÅ¡kia, jog dėl to negalėjo padaryti klaidos. Pats liudytojas teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, jog važiavo paskui pažeidėjos automobilį, todėl viskÄ puikiai matė (b. l. 59–60). Tokius paaiÅ¡kinimus nurodė ir pareigÅ«nui E. S. (b. l. 41). PareigÅ«nė J. R., apklaususi liudytojÄ G. M., taip pat suprato, jog jis važiavo paskui pažeidėjos automobilį, todėl, suraÅ¡ydama administracinį teisės pažeidimo protokolÄ , rėmėsi ne tik E. S. tarnybiniu praneÅ¡imu, kaip teigia apeliantė, bet ir paties liudytojo G.

M. paaiÅ¡kinimais (b. l. 46–47). Sutiktina su apeliante, kad pareigÅ«nė privalėjo sutikslinti duotus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tačiau jų nesutikslinimas iÅ¡ esmės nekeičia situacijos, nes, kaip nustatyta, J. R. iÅ¡ G. M. duotų paaiÅ¡kinimų aiÅ¡kiai suprato, jog jis važiavo paskui pažeidėjos automobilį. Todėl suraÅ¡ydama administracinį teisės pažeidimo protokolÄ , turėjo pagrindÄ remtis bÅ«tent žodiniu paaiÅ¡kinimu, o ne vien raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, kuriame padaryta klaida.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog už jos važiavo dramblio kaulo spalvos automobilis „Citroen“, vertintina kaip siekimas paneigti liudytojo G. M. parodymus. Be to, liudytojo G. M. nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiosios I. D. duotais paaiÅ¡kinimais, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad G. M. bÅ«tų suinteresuotas duoti palankius parodymus I. D. ar siektų pakenkti pažeidėjai. G. M. – asmuo, atsitiktinai matęs situacijÄ , todėl nesant duomenų, kad bÅ«tų suinteresuotas vienokia ar kitokia bylos baigtimi, netikėti jo parodymais nėra pagrindo.

Ä®vertinus įrodymų visetÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad J. K. teiginiai nepaneigia byloje pateiktų įrodymų, kurie sudaro aiÅ¡kų ir vientisÄ eismo įvykio vaizdÄ .Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl I. D. duotų paiÅ¡kinimų apie atsitrenkimÄ Ä¯ automobilio Å¡onÄ , nurodytina, kad Å¡iuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad nebuvo atsitrenkta į I. D. automobilio kairįjį Å¡onÄ , ir dėl to ginčo nėra. Tai, kad I. D. dėl iÅ¡gÄ sčio pamanė ir policijos pareigÅ«nams nurodė, jog buvo atsitrenkta, nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės netikėti jos parodymais.

Be to, tikslios automobilio spalvos nenurodymas taip pat nesuponuoja iÅ¡vados, kad nukentėjusiosios parodymai neatitinka tikrovės ir jais negalima vadovautis. Tiek liudytojas G. M., tiek nukentėjusioji nurodė automobilio valstybinius numerius, todėl nurodyta netiksli automobilio spalva ar markė neturi esminės reikÅ¡mės. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog J. K. pažeidė KET 9, 82, 101 punktus, sudarė pavojingÄ situacijÄ â€“ privertė nukentėjusiÄ jÄ staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to ji atsitrenkė į gatvės bortelį.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent J. K. veiksmai sÄ lygojo eismo įvykį, yra teisėta ir pagrįsta. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog J. K. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, kurios yra motyvuotos ir pagrįstos iÅ¡samia surinktų duomenų analize.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl tiek skundžiama teismo nutartis, tiek ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti bei teisėti. Dėl Å¡ių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a: palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistÄ ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                    Dalia Kursevičienė