2019-09-25 Nr. AB-18157-3-61-3-02626-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-596-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02626-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą persiųsti jo 2019 m. birželio 22 d. skundą ir su juo susijusį 2019 m. gegužės 13 d. skundą nagrinėti kompetentingai institucijai.

Vilniaus 2019 m. liepos 18 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikti teismui skundą su pilnai suformuluotu reikalavimu, žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2019 m. liepos 24 d. buvo gautas pareiškėjo G. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties panaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 18 d. nutarties panaikinimo.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį, kuria jam nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, skundžiama teismo nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, priešingai – tokia nutartimi pareiškėjui suteikiama galimybė pašalinti skundo trūkumus ir taip užtikrinti tolesnę bylos eigą (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos atskirajam skundui paduoti, todėl atsisakė priimti pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties panaikinimo.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį ir perduoti teismui pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, 2019 m. liepos 18 d. nutartimi buvo ne suteikta galimybė pašalinti skundo trūkumus, bet siūloma pareiškėjui pakeisti bylos dalyką – skundo reikalavimą. Pareiškėjas turi teisę suformuluoti skundo reikalavimą pats. Teisėja neturėjo teisės siūlyti pareiškėjui keisti skundo reikalavimą, kuris neturi formalių ABTĮ 24, 25 straipsnių trūkumų. Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi faktiškai buvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017; 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-339-261/2018).

Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad asmeniui kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi, nurodydamas, kad trūkumai minėtoje nutartyje buvo nustatyti nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo nutartimi, kuria pareiškėjui buvo nustatyti skundo trūkumai, nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, priešingai – tokia nutartimi pareiškėjui suteikiama galimybė pašalinti skundo trūkumus ir taip užtikrinti tolesnę bylos eigą.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai yra skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjui, teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai vertinami kaip nutarties dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundo trūkumai minėta nutartimi buvo nustatyti pagrįstai.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais arba 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2019 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius