Legislator Case Law & Legislation
116e29cc-2fb3-4d63-bae6-1b1f94334085 AI generated

116e29cc-2fb3-4d63-bae6-1b1f94334085 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 116e29cc-2fb3-4d63-bae6-1b1f94334085
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05371-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25. 6; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorams Renaldai Kučinskaitei, Marinai Ridikienei, nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

116e29cc-2fb3-4d63-bae6-1b1f94334085 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis R. K. sutinka su jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau praÅ¡o neeikvoti Lietuvos biudžeto pinigų ir dėl to skirti jam vieÅ¡uosius darbus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05371-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25. 6; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorams Renaldai Kučinskaitei, Marinai Ridikienei, nuteistajam R.

K., jo gynėjui advokatui Aleksandrui (Aleksandr) Palamarčuk, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo: R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaitytas R. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. vasario 20 d. 18.50 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 10.28 val. (viena diena), vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo faktinio R. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkeriems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), taikytas 2021 m. vasario 24 d. nutarimu, paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Priteista iÅ¡ R. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 15 Eur proceso iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančiÄ AB „SEB bankas“, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardÄ , pavardę. R. K. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktas galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – nuspręsta panaikinti; specialiosios teisės sustabdymas, paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – nuspręsta panaikinti.

Kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. R. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 20 d. apie 18.47 val. Vilniuje, Subačiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 101, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais R. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, darė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog R. K. bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,68 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytÄ automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgęs į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarymo aplinkybes ir baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ , asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes darė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti R.

K. už jo padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus tik griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant artimÄ Å¡ios bausmės rūšies minimumui, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 3 mėnesių laisvės atėmimo. Spręsdamas klausimÄ dėl R. K. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti R. K. turi bÅ«ti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkeriems) metams; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

Svarstydamas automobilio konfiskavimo klausimÄ , teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog automobilio savininkė A. K. veikos padarymo metu važiavo automobilyje kartu su R. K., žinodama, kad jos sutuoktinis neturi teisės vairuoti, jog jis yra pavartojęs alkoholinių gėrimų bei yra teistas už automobilio vairavimÄ esant neblaiviam, automobilio raktus laikė jam prieinamoje vietoje ir neužtikrino, kad R. K. negalėtų pasinaudoti jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, taip sudarant sÄ lygas savo automobilį panaudoti neteisėtai veikai.

Be to, akcentavo, jog automobilio savininkė A. K. aktyviais veiksmais stengėsi pateisinti R. K. policijos pareigūnams nurodydama neteisingus duomenis. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 3. Iš apeliacinio skundo turinio seka, jog nuteistas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliaciniame skunde nurodama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, kadangi apelianto žmona (A.

K.) niekaip negalėjo numatyti ar žinoti, kad jis (R. K.) gali pasinaudoti A. K. automobiliu, dėl to praÅ¡o automobilio nekonfiskuoti ir jį perduoti žmonai. Taip pat manoma, jog apeliantui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – maksimalus uždraudimas naudotis specialia teise yra per griežta ir praÅ¡o jam skirtÄ teisę vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ 5 (penkeriems) metams sutrumpinti iki 3 (trejų) metų, nes nagrinėjamu atveju yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiÅ¡kas kaltės prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis R. K. sutinka su jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau prašo neeikvoti Lietuvos biudžeto pinigų ir dėl to skirti jam viešuosius darbus.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas, palaikydami apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas R. K. nusikalstamos veikos padarymo fakto, kvalifikacijos ir kaltės klausimų neginčija. Nesutinka su jam paskirta bausme, vertina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant jam bausmę – vieÅ¡uosius darbus. Nesutinkama ir su teismo sprendimu taikyti turto konfiskavimÄ , taip pat manoma, jog pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtÄ kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, praÅ¡ydamas teisę vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ 5 (penkeriems) metams sutrumpinti iki 3 (trejų) metų.

Dėl paskirtos bausmės 7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas R. K. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino R. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, jo kaltės formÄ ir rūšį – padarė vienÄ tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgė į jo asmenybę – yra 31 metų amžiaus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 131-132), per paskutinius 5 metus, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo buvo 8 kartus baustas administracine tvarka, iÅ¡ jų ir už Å¡iurkščius KET pažeidimus (ne kartÄ vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti; vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,77 promilių girtumas), informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra (b. l. 84-87), anksčiau 12 kartų teistas, iÅ¡ jų ir už analogiÅ¡kos veikos padarymÄ (2018 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu) (b. l. 88-98).

Aptartos aplinkybės, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, rodo kad kaltinamojo (nuteistojo) R. K. prieÅ¡ingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra sistemingas ir nenuoseklus, jis prieÅ¡ tai buvo teisiamas 12 kartų, ne kartÄ yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau išėjęs iÅ¡ pataisos įstaigos vėl daro nusikalstamas veikas bei naujus administracinius nusižengimus, kas rodo, jog jis tinkamų iÅ¡vadų nedaro, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui įtakos neturi.

Taigi, akivaizdu, jog tokio pobÅ«džio nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai nėra atsitiktinis apelianto poelgis, o kadangi aptartos aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , vertintina, kad apylinkės teismas R. K. pagrįstai paskyrė bÅ«tent laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismo nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nesudaro pagrindo manyti, jog bausmė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ turėtų bÅ«ti kitokios rūšies ar dydžio, juo labiau – vieÅ¡ieji darbai (kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu), kuri nenumatyta Å¡io straipsnio sankcijoje.

Beje, už Å¡io apysunkio nusikaltimo padarymÄ apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimas Å¡ios bausmės rūšies minimumui, t. y. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pagrįstai, vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, sumažinta vienu trečdaliu.

8. Kadangi aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog R. K. nekeitė jam įprasto nusikalstamo gyvenimo bÅ«do ir jo socialinis pavojingumas nesumažėjo, todėl apylinkės teismo skirta ir sumažinta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 641 straipsnyje nustatytÄ procesinę taisyklę, nėra per griežta. Pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant nuteistajam Å¡velnesnes bausmių rūšis, apylinkės teismui pagrįstai neatsirado. Bausmės tikslai, prieÅ¡ingai, nei mano apeliantas, bus pasiekti tik jam atlikus laisvės atėmimo bausmę. Dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, apeliantui bÅ«tų paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Dėl BK 68 straipsnio taikymo.

9. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusiÄ Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

10. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,68 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, važiavo Vilniaus mieste, vakaro metu, kuomet gatvėse įprastai bÅ«na intensyvus kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas. R. K. anksčiau už analogiÅ¡kos veikos padarymÄ yra baustas tiek administracine, tiek baudžiamÄ ja tvarka, jam jau buvo paskirta poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones nustatytÄ laikotarpį, tačiau vėl pakartotinai automobilį vairavo neturėdamas tam teisės ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skundžiamame nuosprendyje skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir parenkant jos trukmę pagrįstai buvo atsižvelgta į aptariamas aplinkybes, nes tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog R. K. taikytos procesinės priemonės neatgrasė jo nuo netinkamo elgesio ir iÅ¡vadų jis nepadarė, dėl ko vėl sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus. Teisėjų kolegijos manymu, aptartos aplinkybės apylinkės teismui leido daryti iÅ¡vadas, kad trumpesnio teisės vairuoti atėmimo terminas įtakos R. K. neturės, nes ankstesnis teistumas ir administraciniai baustumai nemotyvavo jo keisti savo elgesį ir adekvačiai vertinti vairavimo esant neblaiviam pavojingumÄ .

Todėl sutinktina su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytas lygus šios poveikio priemonės maksimumui – 5 metams.

11. Apeliaciniame skunde R. K. nurodo vienintelį argumentÄ dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas nėra pagrindas nuteistajam inkriminuotÄ nusikaltimÄ vertinti kaip mažiau pavojingÄ , juolab, jog bylos duomenys liudija, kad tokio pobÅ«džio veiksmai nuteistajam nebuvo atsitiktiniai, dėl ko reikėtų trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ .

Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę buvo atsižvelgta nustatant nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį. Be to, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , dėl ko paskirta bausmė buvo sumažinta trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 5 metų draudimo naudotis specialiÄ ja teise terminas yra proporcingas ir adekvatus R.

K. asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Pagrindo šį terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per ilgÄ nėra, juolab, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vadomis nėra pagrindo ir dėl to, jog teismas tokį terminÄ nustatė siekdamas sulaikyti R. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad paskiriant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismo nustatytas maksimalus uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

13. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada gali bÅ«ti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ . BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , jeigu perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti.

14. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nuteistasis R. K. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,68 promilės neblaivumas), panaudodamas automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ne kaltinamajam, o sutuoktinei A. K.. Tai patvirtina VĮ „Regitra“ pažyma, 2021 m. sausio 30 d. transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartis, automobilio registracijos liudijimo kopija (b. l. 29, 70, 154), A.

K. ir R. K. notaro patvirtina 2017 m. gegužės 4 d. vedybų (povedybinė) sutarties kopija, kurioje nurodyta, jog Å¡alys sutaria, kad visas turtas, kurį Å¡alys įgis po Å¡ios sutarties sudarymo, priklausys asmeninės nuosavybės teise tai Å¡aliai, kurios vardu turtas bus registruotas (b. l. 125-130). Taip pat teismas nustatė, kad A. K. perleisdama turtÄ kaltininkui žinojo, kad R. K. yra neblaivus, taigi žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

15. Nuteistasis R. K. pateiktu apeliacini skundu tvirtina, jog apelianto žmona (A. K.) niekaip negalėjo numatyti ar žinoti, kad jis (R. K.) gali pasinaudoti A. K. automobiliu, dėl to prašo automobilio nekonfiskuoti ir jį perduoti žmonai.

16. Tokiai apelianto pozicijai patvirtinti ar paneigti, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimÄ ir apklausė liudytojas I. M. (policijos pareigÅ«nę) ir A. K..

17. Liudytoja I. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog vakaro metu, patruliuojant Subačiaus g. ties 101 namu, pravažiavo įtartinai manevruojantis automobilis, asmuo atsisuko, buvo nuspręsta automobilį sustabdyti. Tačiau vairuotojas padidino greitį ir įsuko į Žibuoklių gatvę, kur buvo sustabdytas. Vairuotojas pripažino, kad yra neblaivus, keleivio pusėje sėdėjo jo žmona. Kiek liudytoja pamena, vairuotojo žmona pradėjo kelti konfliktÄ . Kadangi liudytoja visų aplinkybių neprisiminė, teisėjų kolegija garsino liudytojos I. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

18. Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 26 d. nurodė, kad 2021 m. vasario 20 d., dirbant kartu su tyrėju V. B., apie 18.47 val., Subačiaus gatvėje, ties 101 namu, pastebėjo įtartinai manevruojantį užrasojusiais langais pilkos spalvos automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini). Kai vairuotojas juos pastebėjo, padidino greitį ir pasuko į Žibuoklių gatvę. Kadangi jiems kilo įtarimas, nusprendė jį sustabdyti. Automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sustabdė Vilniuje, Žibuoklių g.

3. Priėjus prie vairuotojo pastarasis prisistatė, kaip R. K., paaiškino, kad gyvena čia pat, (duomenys neskelbtini). R. K. atrodė akivaizdžiai neblaivus, su juo bendraujant iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojas pats prisipažino, kad yra neblaivus ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. R. K. buvo patikrintas blaivumas, pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, antro tikrinimo metu – 1,68 promilių girtumas (b. l. 31-33).

19. Liudytoja A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad kuomet ji svečiavosi pas draugę, jai telefonu paskambino R. K.. Ji suprato, kad pastarasis išgėręs, tačiau manė, jog šis atvažiuos pasiimti A. K. taksi automobiliu. Iš anksto nesitarė, kad R. K. atvažiuotų paimti liudytojos, tačiau pamačiusi, jog vyras atvažiavo jos automobiliu – buvo šokiruota. Jai įsėdus į automobilį pradėjo reikalauti vyro pastatyti automobilį, nevažiuoti, tačiau R. K., paspaudęs akseleratorių, pradėjo judėti, po ko juos sustabdė policijos pareigūnai. Tvirtino, jog automobilio ji R. K. nedavė, kaip liudytoja bendravo su policijos pareigūnais, teigė neprisimenanti. Iš esmės tokius paaiškinimus liudytoja nurodė apklausiama pirmosios instancijos teisme. Tokius aplinkybes tvirtino ir nuteistasis R. K..

20. Tačiau, teisėjų kolegija tokiÄ nuteistojo ir liudytojos versijÄ vertina kaip siekį iÅ¡vengti turto konfiskavimo, nes byloje esantis ir pirmosios instancijos teismo įvertintas vaizdo įraÅ¡as bei liudytojos A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu paneigia tokius paaiÅ¡kinimus ir leidžia vertinti, jog jie neatitinka tikrovės. Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kuomet jai paskambino vyras, Å¡i suprato, jog jis yra iÅ¡gėręs, vyras jai pasakė iÅ¡eiti ir laukti prie pagrindinio kelio, ji taip ir padarė, atvažiavus vyrui ji įsėdo į automobilį, po ko važiuojantys buvo sulaikyti (b.l. 22, 23). Taigi Å¡ie parodymai rodo, jog liudytoja A. K. juos sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams nesiskundė dėl vyro elgesio ir jos draudimo vairuoti automobilį, o tokiÄ versijÄ iÅ¡kėlė tik bylÄ nagrinėjant teisme.

21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ įvykio vietos. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nams sustabdžius R. K. vairuojamÄ automobilį, A. K. iÅ¡ karto pradėjo sakyti, jog maÅ¡inos dokumentai ir R. K. vairuotojo pažymėjimas yra namuose, kadangi jÄ kÄ tik paėmė iÅ¡ poliklinikos, nurodė melagingus duomenimis, jog jis turi teises bei, kad nevartojo alkoholio, nors apylinkės teisiamojo posėdžio metu (taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka) patvirtino žinanti, kad R.

K. neturi vairuotojo pažymėjimo bei, kad jau kalbėdama telefonu, dar prieÅ¡ jÄ paimant suprato, kad jis yra iÅ¡gėręs alkoholio, taip pat melavo, jog jai kÄ tik nustatė „Covid-19“ ligÄ , bei kad jie gyvena Å¡alia esančiame name, nors pagal teisiamojo posėdžio metu pateiktus duomenis jie gyvena už daugiau nei 5 km nuo jų sustabdymo vietos. Tokie duomenys patvirtina apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad A. K. aktyviais veiksmais stengėsi pateisinti R. K. policijos pareigÅ«nams nurodydama neteisingus duomenis, todėl teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojos A.

K. parodymai pagrįstai buvo vertinami kaip nepatikimi.

22. Esant aptartoms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, automobilis Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

23. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ neturi pagrindo abejoti dėl to, kad A. K. buvo žinoma, jog jai priklausantį automobilį R. K. vairavo bÅ«damas neblaivus, nes byloje įvertinti įrodymai patvirtina, jog A. K. leisdama R. K. vairuoti neblaiviam ne tik neužtikrino, kad R. K. negalėtų pasinaudoti jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, tačiau su juo važiavo kartu, žinodama, jog jis yra pavartojęs alkoholinių gėrimų, taip sudarant sÄ lygas savo automobilį panaudoti neteisėtai veikai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų, betarpiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos, o nuosprendyje pateikė detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. K. priklausančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) priemonė padaryto pažeidimo pavojingumui ir paskirta vadovaujantis įstatymu bei teismine praktika šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde pateiktais argumentais taip pat nėra pagrindo. Dėl proceso išlaidų.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pirminę pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam R. K. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, priteisimo iÅ¡ R. K. valstybės naudai, nurodant, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 180,00 Eur.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti nuteistajam R. K. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas nėra galimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodyta, kad sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014).

Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju taikytas turto konfiskavimas. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija proceso iÅ¡laidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡ nuteistojo valstybės naudai nepriteisia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia: nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė