116d84f4-f851-4af0-b9b7-e2d34a80e53e · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kovÄ akcinÄ bendrovÄ (toliau â AB) âLietuvos draudimasâ kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs 341,14 Eur turtinÄs žalos atlyginimo, 6,64 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 20 val. automobilis âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Algirdo gatvÄje ties namu Nr. 71, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esanÄiÄ duobÄ, nepažymÄtÄ Ä¯spÄjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas.
Legislator headnote
AI generated116d84f4-f851-4af0-b9b7-e2d34a80e53e · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: NustaÄius, kad vairuotojas nesilaikÄ pareigos stebÄti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nÄra kliÅ«Äių, ir dÄl Å¡ių priežasÄių atsiradus žalai, atsakovÄ atleistina nuo civilinÄs atsakomybÄs 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes vairuotojas patyrÄ Å¾alÄ dÄl savo paties didelio neatsargumo. Teismui nenustaÄius pagrindo atleisti atsakovÄ nuo atsakomybÄs dÄl vairuotojo didelio neatsargumo, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, priteistinas žalos atlyginimas mažintinas CK 6.259 straipsnio pagrindu.
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2-6648-1154/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02378-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Lina NavickytÄ, sekretoriaujant Karolinai Ploutinai, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ atstovei advokato padÄjÄjai Ingridai VaranaviÄei, atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs atstovui Ž. D., treÄiojo asmens uždarosios akcinÄs bendrovÄs âGrindaâ atstovui D. K., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant treÄiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei âGrindaâ, dÄl turtinÄs žalos atlyginimo. Teismas nustatÄ:
1. ieÅ¡kovÄ akcinÄ bendrovÄ (toliau â AB) âLietuvos draudimasâ kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs 341,14 Eur turtinÄs žalos atlyginimo, 6,64 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 20 val. automobilis âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Algirdo gatvÄje ties namu Nr. 71, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esanÄiÄ duobÄ, nepažymÄtÄ Ä¯spÄjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas.
Ä®vykio metu automobilis ieÅ¡kovÄs buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovÄ, vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklÄmis Nr. 021 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.), nuostolių dydį nustatÄ pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonÄ ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertÄ iki draudžiamojo įvykio, ir iÅ¡mokÄjo draudÄjui 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovÄs teigimu, už jos patirtÄ Å¾alÄ atsakinga atsakovÄ kaip Algirdo gatvÄs Vilniuje savininkÄ.
2. AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos, atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmojo praÅ¡ymo netenkinus, sumažinti priteistinos žalos dydį; atsakovÄ taip pat praÅ¡Ä Ä¯traukti į bylÄ treÄiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kianÄiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarÄ jÄ akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) âGrindaâ. AtsakovÄ atsiliepime nurodÄ, kad 2018 m. gruodžio 31 d. su UAB âGrindaâ sudarÄ sutartį Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2), remiantis kuria UAB âGrindaâ prisiÄmÄ nuolatinÄs gatvių stebÄsenos pareigÄ ir gatvių valdytojos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.266 straipsnį statusÄ bei atsakomybÄ dÄl netinkamos gatvių bÅ«klÄs. Be to, Å¡ios sutarties 9.3 punkto pagrindu UAB âGrindaâ įsipareigojo savo sÄ skaita atlyginti nuostolius užsakovei (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, atsiradusius dÄl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo.
IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Algirdo gatvÄs Vilniuje valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB âGrindaâ, todÄl ji laikytina gatvÄs valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį. Vilniaus miesto savivaldybÄ yra netinkama atsakovÄ byloje, ieÅ¡kinys turÄtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas UAB âGrindaâ. AtsakovÄ taip pat nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ turi įrodyti jos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimÄ , taÄiau atsakovÄs neteisÄtus veiksmus ieÅ¡kovÄ grindžia tik abstrakÄiais pastebÄjimais, nenurodydama, kuo konkreÄiai pasireiÅ¡kÄ atsakovÄs darbuotojų nerÅ«pestingumas ir neatidumas organizuojant gatvių priežiÅ«rÄ ; taip pat neįrodyta ir žala, nes byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad automobilio gedimus lÄmÄ Ä¯važiavimas į duobÄ.
AtsakovÄ taip pat nurodo, kad automobilis laikytinas padidinto pavojaus Å¡altiniu, todÄl jo vairuotojui taikytini padidinti atsargumo ir atidumo standartai; atsižvelgiant į tai, paties nukentÄjusio asmens veiksmai turi bÅ«ti įvertinti kaip aplinkybÄ, galinti sudaryti pagrindÄ mažinti žalos dydį, taÄiau byloje nÄra duomenų, kokiu greiÄiu važiavo automobilis.
3. IeÅ¡kovÄ pateikÄ dublikÄ , kuriuo palaikÄ ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovÄ papildomai nurodÄ, kad atsakovÄ, neįregistravusi gatvÄs valdymo perdavimo vieÅ¡ame registre, turi paneigti savo valdymo teisÄs prezumpcijÄ , taÄiau to nepadarÄ. IÅ¡ atsakovÄs pateiktos sutarties su UAB âGrindaâ matyti, kad UAB âGrindaâ negalÄjo savarankiÅ¡kai daryti Å«kinio ar kitokio poveikio Algirdo gatvei, o atsakovÄ Ä¯sipareigojo kontroliuoti sutarties vykdymÄ , taigi gatvÄs valdymas UAB âGrindaâ nebuvo perleistas.
Byloje nÄra duomenų, kad atsakovÄ bÅ«tų Ämusis veiksmų, jog eismas bÅ«tų organizuojamas saugiai, pastatyti įspÄjamieji kelio ženklai ar atitvarai, todÄl yra pagrindas konstatuoti atsakovÄs neteisÄtÄ neveikimÄ ir taikyti jai civilinÄ atsakomybÄ. Byloje pateiktos nuotraukos ir policijos pažyma patvirtina įvykio aplinkybes ir atsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, policijos pareigÅ«nai nenustatÄ, kad vairuotojas bÅ«tų pažeidÄs kelių eismo taisykles, todÄl atsakovÄs argumentai dÄl vairuotojo veiksmų įtakos žalos atsiradimui yra nepagrįsti.
4. AtsakovÄ pateikÄ triplikÄ , kuriame plaÄiau iÅ¡dÄstÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus dÄl UAB âGrindaâ pripažinimo gatvÄs valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį, taip pat nurodÄ, kad atsakovÄs ir UAB âGrindaâ sutartyje yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutarties Å¡alių valia UAB âGrindaâ laikyti gatvÄs valdytoja, Å¡i valia negali bÅ«ti paneigta ir turi bÅ«ti vykdoma. AtsakovÄ taip pat nurodÄ, kad byloje nÄra leistinų įrodymų, jog visi sÄ matoje nurodomi automobilio gedimai buvo nulemti 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio â automobilio įvažiavimo į duobÄ Algirdo gatvÄje.
5. TreÄiasis asmuo UAB âGrindaâ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su juo nesutinka. UAB âGrindaâ pažymÄjo, kad jos ir atsakovÄs sudarytoje sutartyje nÄra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad Algirdo gatvÄ yra perduodama savarankiÅ¡kam UAB âGrindaâ valdymui. Sutartyje Å¡alys siekÄ tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, kelianÄių grÄsmÄ eismo dalyvių saugumui, Å¡alinimo darbų atlikimo tvarkÄ , kad rangovas kuo operatyviau galÄtų juos pradÄti ir atlikti.
Savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikÄjimo teise ir tik savivaldybÄs tarybos sprendimu. Ne vienoje byloje, iÅ¡nagrinÄtoje Vilniaus apygardos teismo, yra pasisakyta dÄl atsakovÄs ir UAB âGrindaâ sutarties įtakos gatvių valdymo teisÄs perdavimui ir nustatyta, kad pagal Å¡iÄ sutartį treÄiajam asmeniui UAB âGrindaâ gatvių valdymo teisÄ neperÄjo, jų valdytoja liko savivaldybÄ. TreÄiasis asmuo taip pat nurodÄ, kad policijos pažymoje nekonstatuota, kad visi automobilio apgadinimai atsirado bÅ«tent dÄl blogai prižiÅ«rimo kelio.
Be to, administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties nebuvimas savaime neÅ¡alina poreikio vairuotojo veiksmus vertinti civilinÄs atsakomybÄs prasme; jie gali bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu, lÄmusiu žalos atsiradimÄ . Pagal CK 6.263 straipsnį iÅ¡ kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebÅ«tų padaryta žala. Vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, taikytini didesnio atsargumo ir atidumo standartai. Å iuo atveju automobilio vairuotojas pažeidÄ Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus, įpareigojanÄius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, siekiant iÅ¡vengti nuostolingų padarinių ar juos sumažinti, taip pat atitinkamas Kelių eismo taisyklių nuostatas.
NustaÄius, kad vairuotojas nesilaikÄ pareigos stebÄti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nÄra kliÅ«Äių, ir dÄl Å¡ių priežasÄių atsiradus žalai, atsakovÄ atleistina nuo civilinÄs atsakomybÄs 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes vairuotojas patyrÄ Å¾alÄ dÄl savo paties didelio neatsargumo. Teismui nenustaÄius pagrindo atleisti atsakovÄ nuo atsakomybÄs dÄl vairuotojo didelio neatsargumo, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, priteistinas žalos atlyginimas mažintinas CK 6.259 straipsnio pagrindu.
Be to, byloje nÄra aiÅ¡kios aplinkybÄs, ar įvažiavimas į duobÄ galÄjo sukelti ieÅ¡kinyje nurodytus automobilio apgadinimus, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių visÄ praÅ¡omos priteisti žalos dydį.
6. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄs atstovÄ ieÅ¡kinio reikalavimus palaikÄ, akcentuodama tai, kad iÅ¡ nuotraukų matyti, jog duobÄ yra natÅ«raliai susiformavusi dÄl gatvÄs dangos trÅ«kumų, transporto priemonÄs apgadinimÄ dÄl įvažiavimo į duobÄ patvirtina tiek byloje pateiktos nuotraukos, tiek policijos pažyma. Policijos pareigÅ«nai, atvykÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , nustatÄ Ä¯vykio aplinkybes, t. y. kad buvo tamsu, lijo (vanduo galÄjo uždengti duobÄ), be to, nenustatÄ, kad vairuotojas bÅ«tų pažeidÄs kelių eismo taisykles.
Policijos pareigÅ«nai nustatÄ tik vizualiai matomus apgadinimus, o servise automobilis buvo apžiÅ«rÄtas atidžiau, nustatyti pažeidimai susijÄ su eismo įvykiu, bÅ«dingi pažeidimams įvažiavus į duobÄ. Apgadinimų dÄl kitų įvykių automobilis nepatyrÄ. IeÅ¡kovÄs atstovÄ taip pat nurodÄ, kad automobilio amžius yra mažesnis nei vieneri metai, todÄl keiÄiamoms dalims nusidÄvÄjimas netaikytas, pagal Kasko draudimo sutartį taikyta 500 Eur besÄ lyginÄ iÅ¡skaita.
7. Teismo posÄdžio metu atsakovÄs atstovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus palaikÄ. AtsakovÄs atstovas pažymÄjo, kad Å¡iuo atveju sutapo transporto priemonÄs savininkas ir asmuo, nustatÄs patirtos žalos dydį ir sudarÄs sÄ matÄ , â t. y. UAB âKrasta Autoâ, todÄl kyla pagrįstų abejonių dÄl tokių įrodymų patikimumo, taip pat dÄl to, ar automobilio remonto darbai buvo realiai atlikti. AtsakovÄs atstovo teigimu, byloje nÄra iÅ¡samios informacijos apie eismo įvykį ir jo metu padarytÄ Å¾alÄ , žalos faktas ir dydis neįrodyti, taip pat nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad žala kilo bÅ«tent dÄl automobilio įvažiavimo į duobÄ Algirdo gatvÄje.
DÄl žalos dydžio pateikta tik sÄ mata, sudaryta paÄios automobilio savininkÄs, be to, ji nepasiraÅ¡yta. Taip pat neaiÅ¡ku, ar visi automobilio remonto darbai buvo bÅ«tini. AtsakovÄs atstovas palaikÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ , kad atsakovÄ pagal ieÅ¡kinį turi bÅ«ti UAB âGrindaâ.
8. TreÄiojo asmens atstovas teismo posÄdžio metu pritarÄ atsakovÄs argumentams dÄl žalos dydžio neįrodytumo, papildomai paaiÅ¡kino, kad neretai tokio pobÅ«džio automobilio apgadinimai atsitinka dÄl netinkamos kokybÄs žemo profilio padangų naudojimo, todÄl byloje turi bÅ«ti įrodyta, kad automobilio padangos, kurios yra žemo profilio, atitiko gamintojo reikalavimus, taip pat pažymÄjo, kad buvo keiÄiama ne tik padanga, bet ir ratlankis, taigi faktiÅ¡kai pagerinta automobilio bÅ«klÄ. TreÄiojo asmens teigimu, eismo įvykio aplinkybÄs neįrodytos, žala automobiliui galÄjo atsirasti dÄl įvairių aplinkybių, už jas ieÅ¡kovÄ kaip draudikÄ prisiÄmÄ rizikÄ . Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas.
9. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, ir dÄl to ginÄo nÄra, kad automobilis âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (Kasko) akcinÄje bendrovÄje âLietuvos draudimasâ, tai patvirtina 2021 m. kovo 3 d. transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 680029407, kuriame nustatytas draudimo laikotarpis 2021 m. vasario 9 d. â 2022 m. vasario 28 d. Automobilio savininkÄ ir naudos gavÄja pagal draudimo sutartį â UAB âKrasta Autoâ.
10. IeÅ¡kovÄ, remdamasi draudimo sutartimi, iÅ¡mokÄjo automobilio âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dÄl žalos, padarytos automobiliui 2021 m. kovo 12 d. įvažiavus į duobÄ Algirdo gatvÄje, Vilniuje. Draudimo iÅ¡mokos sumokÄjimÄ patvirtina ieÅ¡kovÄs 2021 m. kovo 25 d. praneÅ¡imas Nr. 2606113 UAB âKrasta Autoâ? apie žalos atlyginimÄ ir 2021 m. kovo 26 d. mokÄjimo nurodymas Nr. 207/40910. AplinkybÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos sumokÄjimo taip pat neginÄijama.
11. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudÄjo teisių į žalos atlyginimÄ perÄjimas draudikui (subrogacija). Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, tai draudikui, iÅ¡mokÄjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisÄ, perÄjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudÄjo (naudos gavÄjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudÄjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjÄs draudikas, perimdamas draudÄjo reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ asmenį. Žalos padarymo draudÄjo turtui atveju draudikui perÄjusi reikalavimo teisÄ Ä¯gyvendinama pagal civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄias CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas.
12. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ, iÅ¡mokÄjusi 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ UAB âKrasta Autoâ, reikalauja jÄ priteisti iÅ¡, jos manymu, atsakingos už žalos padarymÄ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkÄs ir valdytojos, kuriai tenka atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl Algirdo gatvÄs trÅ«kumo. IeÅ¡kovÄ 2021 m. balandžio 6 d. pateikÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai pretenzijÄ , kuria informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ yra atsakinga už žalos ieÅ¡kovÄs apdraustam automobiliui padarymÄ , todÄl ieÅ¡kovÄ, įgyvendindama iÅ¡ nukentÄjusio automobilio savininko perimtÄ teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , praÅ¡o atlyginti jai sumokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ â 341,14 Eur. Atsakovei žalos neatlyginus, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ .
13. Ä®vertinus Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir teismo posÄdžio metu iÅ¡dÄstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje ginÄas kilo dÄl trijų aspektų: pirma, atsakovÄ tvirtina, kad ji yra netinkama atsakovÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, antra, atsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovÄ neįrodÄ atsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, treÄia, atsakovÄ nurodo, kad dÄl žalos atsiradimo yra ir automobilio vairuotojo kaltÄs, todÄl ieÅ¡kinys dÄl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas arba žalos atlyginimo dydis sumažintas. DÄl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių aspektų teismas pasisako atskirai. DÄl tinkamo atsakovo byloje.
14. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybÄs. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio duobÄ yra kelio statybinÄs konstrukcijos trÅ«kumas, t. y. statinio trÅ«kumas, todÄl atsakomybÄ už žalÄ , padarytÄ dÄl netinkamos statinio bÅ«klÄs, jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 18 punktas).
15. NagrinÄjamoje byloje atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ neneigÄ, kad ji yra Algirdo gatvÄs Vilniuje savininkÄ, taigi dÄl Å¡ios aplinkybÄs ginÄo nÄra, taÄiau atsakovÄ laikÄsi pozicijos, kad ji yra netinkama atsakovÄ, nes sutartimi Å¡ios gatvÄs valdymÄ yra perdavusi treÄiajam asmeniui UAB âGrindaâ, todÄl pagal ieÅ¡kinį turÄtų atsakyti bÅ«tent UAB âGrindaâ kaip statinio valdytoja.
16. Teismų praktikoje pažymima, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja tik statinių savininko (valdytojo) civilinÄ atsakomybÄ, bet nenustato valdymo teisÄs perdavimo taisyklių (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2A-407-934/2020). Kilus ginÄui dÄl to, ar kelio (gatvÄs) savininko valdymo teisÄ buvo perduota kitam asmeniui ir todÄl savininkui nekyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , bÅ«tina vertinti, ar faktinÄs aplinkybÄs, įvertintos savininko teises ir pareigas reglamentuojanÄių teisÄs normų taikymo aspektu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad savininkas perdavÄ valdymo teisÄ Ä¯ keliÄ (gatvÄ).
17. NuosavybÄs teisÄ pagal subjektus ir jų teisių turinį skirstoma į privaÄios ir vieÅ¡osios nuosavybÄs teisÄ. PrivaÄios ir vieÅ¡osios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. VieÅ¡osios nuosavybÄs teisinius santykius visų pirma reguliuoja vieÅ¡osios teisÄs normos, o CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek vieÅ¡osios nuosavybÄs įgyvendinimo teisinių santykių nereguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinÄs reikÅ¡mÄs vieÅ¡ieji keliai ir gatvÄs nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms. Byloje, minÄta, nÄra ginÄo, kad Vilniaus miesto Algirdo gatvÄs savininkÄ yra atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ. Taigi atsakovÄs, kaip vieÅ¡ojo subjekto, nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimas visų pirma reglamentuojamas imperatyviųjų vieÅ¡osios teisÄs normų.
19. Lietuvos Respublikos valstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau â VSTVNDJÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ â įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
2) savivaldybių institucijos, įmonÄs, įstaigos ir organizacijos â patikÄjimo teise;
3) kiti juridiniai asmenys â VSTVNDJÄ® 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikÄjimo sutartį (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdanÄių, naudojanÄių savivaldybių turtÄ ir disponuojanÄių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, Å¡ių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikÄjimo sutartis VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJÄ® 9 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ valstybÄs ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, vieÅ¡osios teisÄs principu, t. y. sandoriai dÄl valstybÄs ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisÄs aktų, reglamentuojanÄių disponavimÄ valstybÄs ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.
VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybÄs teise priklausantis turtas patikÄjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybÄs tarybos nustatyta tvarka. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau â VSÄ®) 48 straipsnio 2 dalyje.
20. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikÄjimo teise ir tik savivaldybÄs tarybos sprendimu. Ä® bylÄ nÄra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba bÅ«tų priÄmusi sprendimÄ perduoti Vilniaus miesto Algirdo gatvÄs valdymÄ patikÄjimo teise kitam subjektui.
21. VSÄ® 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobÅ«dį skirstomos į vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybÄs funkcijų pagal VSÄ® 6 straipsnio 32 punktÄ yra savivaldybių vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nÄra valstybinÄs reikÅ¡mÄs kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybÄs. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiÅ«ros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte.
Pagal VSÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ savivaldybÄ gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikÄjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkanÄiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikÄjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos.
22. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad gatvių priežiÅ«ra yra savarankiÅ¡koji savivaldybÄs funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobÅ«dį laikytina vieÅ¡osios paslaugos teikimu. Organizuodama Å¡ios vieÅ¡osios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiÅ«ros) teikimÄ savivaldybÄ turi teisÄ jos įgyvendinimÄ pavesti viešųjų paslaugų teikÄjams, taÄiau vieÅ¡osios teisÄs aktai nenumato galimybÄs viešųjų paslaugų įgyvendinimÄ organizuoti taip, jog civilinÄs sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedÅ«rų, numatytų vieÅ¡osios teisÄs aktuose, bÅ«tų perduota kelių (gatvių) valdymo teisÄ privaÄiam juridiniam asmeniui. Taigi, vieÅ¡osios nuosavybÄs teisinis reguliavimas nenumato galimybÄs savivaldybei civilinÄs sutarties pagrindu perduoti savarankiÅ¡kų kelio (gatvÄs) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.
23. Kita vertus, atsakovei į ieÅ¡kinį atsikertant tuo, kad gatvÄs valdymas yra perduotas pagal sutartį, byloje privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ios sutarties turinį; tai teismas atlieka vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis bei bendraisiais CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisÄs principais.
24. Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija (užsakovÄ) ir UAB âGrindaâ (rangovÄ) sudarÄ sutartį Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) (toliau â ir Sutartis), kuria UAB âGrindaâ įsipareigojo teikti privalomÄ sias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus Sutarties 1 priede, įskaitant skubius, neatidÄliotinus avarinius darbus tvarkant ar remontuojant Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangas bei vieÅ¡Ä sias miesto erdves (Sutarties 1 priedo 4 punktas) bei Vilniaus miesto CentrinÄs dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (Sutarties 1 priedo 6 punktas).
Å i Sutartis yra vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, sudaryta remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsniu ir Vilniaus miesto savivaldybÄs tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1863 âDÄl UAB âGrindaâ, UAB âVilniaus vystymo kompanijaâ, UAB âVilniaus apÅ¡vietimasâ, SÄ® âSusisiekimo paslaugosâ ir VšĮ âVilniaus miesto parkaiâ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimoâ.
25. Sutarties 9.4 punktu UAB âGrindaâ, be kita ko, įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ , taip pat prisiÄmÄ pareigÄ eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie keliÄ grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymÄti gairelÄmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovÄs užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybÄ informuoti užsakovÄ. Tame paÄiame Sutarties punkte nustatyta UAB âGrindaâ atsakomybÄ už CentrinÄs miesto dalies gatvių ir kiemų dangos kokybÄ ir pareiga atlyginti užsakovei ir / ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto.
Sutarties 10.5 punktu, be kitų pareigų, susijusių su darbų užsakymu, jų priÄmimu ir atsiskaitymu už juos, užsakovÄ (Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija) įsipareigojo kontroliuoti Sutarties vykdymÄ (vykdyti kontrolÄ ir priežiÅ«rÄ ) ir aptikus Sutarties vykdymo trÅ«kumus ir / ar pažeidimus, duoti rangovei (treÄiajam asmeniui UAB âGrindaâ) bÅ«tinus nurodymus trÅ«kumus ir / ar pažeidimus paÅ¡alinti.
26. IÅ¡ Å¡ių ir kitų Sutarties nuostatų matyti, kad Sutarties Å¡alys susitarÄ dÄl skirtingos apimties teisių ir pareigų priklausomai nuo to, ar gatvių ir kiemų dangos bÅ«klÄ kelia grÄsmÄ eismo dalyvių saugumui, taÄiau UAB âGrindaâ nebuvo perduota teisÄ savarankiÅ¡kai, savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra, sprÄsti dÄl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iems objektams, t. y. teisÄ turÄti juos savo žinioje, taigi jai nebuvo perduota savarankiÅ¡ka valdymo teisÄ.
PrieÅ¡ingai â iÅ¡ sutarties nuostatų aiÅ¡kiai matyti Å¡alių valia, kad UAB âGrindaâ prisiimtų griežtesnÄ atsakomybÄ už grÄsmÄ saugumui kelianÄių gatvių ir kiemų dangos trÅ«kumų netinkamÄ priežiÅ«rÄ , bet kontrolÄs bei darbų priežiÅ«ros â užsakymo pateikimo, darbų priÄmimo ir pan., â teisÄ liko savivaldybei. AiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas tiek pažodžiui, teik siekiant atskleisti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , akivaizdu, kad sutartimi buvo susitarta tik dÄl techninÄs priežiÅ«ros teisÄs perleidimo UAB âGrindaâ, bet ne dÄl valdymo, kaip savarankiÅ¡kos teisÄs.
27. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba bÅ«tų priÄmusi sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų perdavusi treÄiajam asmeniui patikÄjimo teise valdyti Vilniaus miesto Algirdo gatvÄ, taip pat iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos ir UAB âGrindaâ 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties sÄ lygų nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB âGrindaâ buvo perduota savarankiÅ¡ko valdymo teisÄ, Vilniaus miesto savivaldybÄ, kaip gatvÄs savininkÄ, pripažintina tinkama atsakove pagal ieÅ¡kinį dÄl gatvÄs trÅ«kumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu. AtsakovÄs argumentai, kad ji yra netinkama atsakovÄ Å¡ioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. DÄl atsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų.
28. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad jos apdraustas automobilis âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 12 d. apie 20 val. Vilniuje, Algirdo gatvÄje ties namu Nr. 71, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esanÄiÄ duobÄ, nepažymÄtÄ Ä¯spÄjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas. Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju. Automobiliui padaryta žala įvertinta 841,14 Eur, ieÅ¡kovÄ iÅ¡skaitÄ draudimo sutartyje numatytÄ 500 Eur besÄ lyginÄ iÅ¡skaitÄ ir iÅ¡mokÄjo 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ automobilio savininkei UAB âKrasta Autoâ; Å¡iÄ sumÄ ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs.
29. IeÅ¡kovÄs nurodytas eismo įvykio aplinkybes patvirtina tokie byloje pateikti įrodymai:
1) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau â AVPK) 2021 m. kovo 19 d. Eismo įvykio informacija (ROIK:07-21-9544990), kurioje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. kovo 12 d. 20.00 val. Vilniaus mieste, Algirdo g. 71; apgadintas automobilio âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis deÅ¡inÄs pusÄs ratas, įvykis įvyko tamsiu paros metu, gatvÄ apÅ¡viesta, gatvÄs danga buvo Å¡lapia, lijo lietus, duobÄs atitvarų nebuvo;
2) transporto priemonÄs âBMWâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti transporto priemonÄs deÅ¡iniojo priekinio rato apgadinimai, ir kelio defekto â duobÄs â nuotraukos, iÅ¡ jų sprÄstina, kad duobÄ susiformavusi natÅ«raliai, dÄl kelio dangos trÅ«kumų, o ne dÄl treÄiųjų asmenų veiksmų, duobÄ nepažymÄta skiriamaisiais ženklais, neaptverta;
3) UAB âKrasta Autoâ iÅ¡raÅ¡yta 2021 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (ji kartu yra ir atliktų paslaugų priÄmimoâperdavimo aktas), kurioje nurodyti atlikti remonto darbai (pagrindiniai â padangos ir ratlankio keitimas) ir jų kaina â 841,14 Eur;
4) automobilio registracijos liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad automobilio pirmosios registracijos data 2021 m. sausio 11 d., taip pat odometro duomenys, rodantys, kad automobilis įvykio metu buvo nuvažiavÄs 2803 km, taigi automobilis buvo naujas ir skaiÄiuojant jo keiÄiamų detalių vertÄ joms pagrįstai netaikytas nusidÄvÄjimas; 5) 2021 m. kovo 26 d. mokÄjimo nurodymas Nr. 20740910, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo UAB âKrasta Autoâ 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .
30. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinÄs atsakomybÄs (be kaltÄs) institutas reiÅ¡kia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltÄs visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimÄ dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusiojo tyÄios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, savo praktikoje aiÅ¡kindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinÄs atsakomybÄs atveju nustatytinos ne keturios deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, o trys:
1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turÄjo trÅ«kumų, nulÄmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktas;
2) žalos asmeniui padarymas;
3) įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Å iuo atveju nustatyta, kad atsakomybÄ pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip Algirdo gatvÄs Vilniuje savininkei ir valdytojai. IeÅ¡kovÄs pateikti pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina gatvÄs trÅ«kumo â duobÄs gatvÄs važiuojamoje dalyje faktÄ , atsakovÄ ir treÄiasis asmuo Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtinanÄių įrodymų nepaneigÄ, prieÅ¡ingas iÅ¡vadas leidžianÄių daryti aplinkybių neįrodinÄjo, todÄl teismas laiko šį faktÄ nustatytu.
31. Taigi byloje bÅ«tina nustatyti žalos faktÄ ir priežastinį ryšį. Å ių atsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimÄ ginÄijo tiek atsakovÄ, tiek treÄiasis asmuo UAB âGrindaâ.
32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imÄių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki teisÄs pažeidimo buvusiÄ padÄtį.
33. NagrinÄjamu atveju atsakovÄ ir treÄiasis asmuo teigÄ, kad, pirma, neįrodyta, jog automobilio apgadinimai atsirado bÅ«tent dÄl įvažiavimo į duobÄ, antra, žalÄ Ä¯vertino ir sÄ skaitÄ už automobilio remonto darbus iÅ¡raÅ¡Ä UAB âKrasta Autoâ, kuri yra ir automobilio savininkÄ, taigi Å¡is įrodymas yra nepatikimas, neaiÅ¡ku, ar visi remonto darbai buvo bÅ«tini, be to, PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra nepasiraÅ¡yta, todÄl neaiÅ¡ku, ar darbai iÅ¡ tikrųjų buvo atlikti.
34. Å ie argumentai pripažintini nepagrįstais. Bylos nagrinÄjimo metu kilus abejonių dÄl žalos įrodytumo, ypaÄ atsižvelgiant į aplinkybÄ, kad automobilio remonto sÄ matÄ sudarÄ ir remonto darbus atliko pati automobilio savininkÄ, ieÅ¡kovei buvo sudaryta galimybÄ pateikti papildomus įrodymus, pagrindžianÄius žalos dydį. IeÅ¡kovÄ pateikÄ apgadinto automobilio rato nuotraukÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad buvo pažeistas padangos kordas ir atsiradÄs guzas, taip pat ieÅ¡kovÄs darbuotojo â žalų vertintojo A.
P. paaiÅ¡kinimÄ , kad buvo pažeista ne tik padanga, bet ir ratlankis, ir kad naujų automobilių gamintojai taiko griežtas taisykles, kuriose nustatyta, kada detalÄ turi bÅ«ti keiÄiama, kad bÅ«tų užtikrintas vairuotojo ir keleivių saugumas eksploatuojant transporto priemonÄ. PažymÄtina, kad nagrinÄjamoje byloje nekilo ginÄo dÄl to, kad automobilis buvo naujas, Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina byloje pateikti įrodymai, atsakovÄ ir treÄiasis asmuo jos neneigÄ, todÄl vertinant jo apgadinimų Å¡alinimo vertÄ bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad automobilių gamintojai kelia griežtus reikalavimus automobilių saugumui, ypaÄ jų garantiniu laikotarpiu, Å¡ių reikalavimų laikymasis negali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu iÅ¡laidavimu.
Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo laikyti nepatikimais ieÅ¡kovÄs pateiktų duomenų dÄl poreikio keisti automobilio padangÄ ir ratlankį, juolab kad tokie pažeidimai yra bÅ«dingi automobiliui įvažiavus į duobÄ. Teismas įvertina ir tai, kad, atsižvelgiant į automobilio amžių ir eksploatavimo laikÄ bei intensyvumÄ (minÄta, kad amžius iki eismo įvykio buvo du mÄnesiai, rida â 2803 km), mažai tikÄtina, kad tam tikri apgadinimai galÄjo bÅ«ti atsiradÄ iki Å¡ioje byloje nagrinÄjamo eismo įvykio, be to, ieÅ¡kovÄ, kaip automobilio draudikÄ, patvirtino, kad iki Å¡io įvykio kitų draudžiamųjų įvykių nebuvo.
AtsakovÄ ir treÄiasis asmuo nepateikÄ jokių duomenų, kurie paneigtų nustatytus automobilio ratlankio ir padangos apgadinimus, taip pat automobilio remonto sÄ matos pagrįstumÄ . Kilus abejonių dÄl to, kad automobilio remontÄ atliko jo savininkÄ UAB âKrasta Autoâ, teismas pastebi, kad pati savaime Å¡i aplinkybÄ neturÄtų kelti abejonių dÄl žalos dydžio pagrįstumo, nes UAB âKrasta Autoâ yra oficiali Å¡ios markÄs automobilių gamintojo atstovÄ Lietuvoje, todÄl logiÅ¡ka ir pagrįsta, kad naujas automobilis buvo remontuojamas jo gamintojo autorizuotame servise.
Be to, ieÅ¡kovÄ pateikÄ duomenis iÅ¡ automobilio žalos bylos Nr. 2606113, iÅ¡ kurių matyti, kad draudikas ne automatiÅ¡kai priÄmÄ, o savarankiÅ¡kai vertino pradinį UAB âKrasta Autoâ žalos sÄ matos ir remonto pasiÅ«lymÄ , todÄl nesutiko su poreikiu keisti priekinio deÅ¡inÄs pusÄs rato guolį. Suderinus sÄ matÄ , nuo pradinÄs 1131,34 Eur sumos ji sumažÄjo iki 841,14 Eur.
35. Kartu teismas atmeta kaip nepagrįstus treÄiojo asmens teiginius, jog automobilio apgadinimai galÄjo atsirasti dÄl netinkamų padangų naudojimo. Pirma, Å¡ie teiginiai pagrįsti ne konkreÄius automobilio padangų kokybÄs trÅ«kumus patvirtinanÄiais įrodymais ir ne Å¡io konkretaus įvykio aplinkybių vertinimu, o tik treÄiojo asmens iÅ¡reikÅ¡tomis abejonÄmis, grįstomis bendro pobÅ«džio teiginiais, antra, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, jau minÄta, akivaizdžiai matyti, kad automobilis eismo įvykio metu buvo vos dviejų mÄnesių amžiaus, jo savininkÄ yra oficiali âBMWâ markÄs automobilių gamintojo atstovÄ Lietuvoje, todÄl teismas, nesant prieÅ¡ingų įrodymų, neturi pagrindo abejoti tuo, kad naujas automobilis atitiko gamintojo reikalavimus, įskaitant ir jo padangų kokybÄ.
36. AtsakovÄ ir treÄiasis asmuo akcentavo ir tai, kad duobÄs bei automobilio nuotraukos darytos ne įvykio metu, o vÄliau, todÄl neaiÅ¡ku, kokiomis aplinkybÄmis įvykis įvyko, be to, policijos pažymoje pateikti duomenys užfiksuoti tik iÅ¡ vairuotojo parodymų ir nÄra patikimi.
37. PažymÄtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinÄjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .
Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
38. Byloje ieÅ¡kovÄs pateikti įrodymai yra nuoseklÅ«s, vienas kitam neprieÅ¡tarauja, jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikÄtina, kad eismo įvykis įvyko bÅ«tent ieÅ¡kovÄs nurodytomis aplinkybÄmis, t. y. automobiliui įvažiavus į skiriamaisiais ženklais nepažymÄtÄ duobÄ Algirdo gatvÄje, Vilniuje, dÄl to buvo patirti automobilio padangos ir ratlankio apgadinimai, kurių remonto vertÄ tinkamai nustatyta automobilį remontavusios įmonÄs UAB âKrasta Autoâ.
AtsakovÄs ir treÄiojo asmens argumentai, kad eismo įvykio aplinkybÄs ir patirtos žalos dydis bei priežastinis ryÅ¡ys yra neįrodyti, savaime, t. y. nepateikus prieÅ¡ingų įrodymų, nÄra pagrindas sprÄsti, jog ieÅ¡kinio reikalavimai yra nepagrįsti. Eismo įvykis policijos pareigÅ«nų buvo įregistruotas, policijos pateiktoje 2021 m. kovo 19 d. Eismo įvykio informacijoje nurodyta, kad vairuotojas nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, taigi teismas neturi pagrindo policijos užfiksuotų duomenų vertinti kaip nepatikimų ir nepatvirtinanÄių eismo įvykio aplinkybių.
AtsakovÄ ir treÄiasis asmuo turÄjo galimybes įvertinti ir pateikti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį pagrindžianÄius įrodymus, jeigu laiko, kad padaryti pažeidimai ir atlikti remonto darbai galimai nÄra susijÄ su eismo įvykiu. TaÄiau tokių duomenų į bylÄ nepateikta. TodÄl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktais įrodymais apie patirtos žalos dydį bei konstatuoti priežastinį ryšį tarp automobilio apgadinimų ir eismo įvykio.
39. PažymÄtina, kad apskaiÄiuotos sÄ matos dydžio nepaneigia argumentai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje 2021 m. kovo 19 d. Eismo įvykio informacijoje nenurodyti ratlankių pažeidimai. Automobilio apgadinimai nurodyti parengtoje automobilio remonto sÄ matoje, o įvažiavus į duobÄ tikÄtina aplinkybÄ, kad galÄjo bÅ«ti apgadinti ir ratlankiai, ypaÄ Ä¯vertinus tai, kad automobilio padangos buvo žemo profilio. Teismas neturi duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad tokie pažeidimai nebuvo padaryti ar jie nesusijÄ su eismo įvykiu (CPK 185 straipsnis).
PažymÄtina ir tai, kad įvykio atveju pareigÅ«nų tikslas nebuvo detaliai užfiksuoti visus apgadinimus. Apgadinimai buvo įvertinti ir nurodyti transporto priemonÄ pristaÄius remontui po eismo įvykio ir apžiÅ«rÄjus specialistams UAB âKrasta Autoâ. Ä®rodymų, leidžianÄių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad automobilio padangos ir ratlankio apgadinimai negalÄjo bÅ«ti eismo įvykio pasekmÄ, nei atsakovÄ, nei treÄiasis asmuo į bylÄ nepateikÄ (CPK 178 straipsnis).
40. Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad jie patvirtina transporto priemonÄs apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su automobilio įvažiavimu į duobÄ, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovÄs pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytos žalos dydį. Atsakovei nenuginÄijus fakto, kad praÅ¡oma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), taip pat nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis atsakomybÄ be kaltÄs reglamentuojanÄiomis teisÄs normomis, ieÅ¡kovÄs reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovÄs 341,14 Eur žalos atlyginimo pagrindas pripažintinas įrodytu. DÄl vairuotojo kaltÄs.
41. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentÄjusio asmens didelis neatsargumas padÄjo žalai atsirasti arba jai padidÄti, tai atsižvelgiant į nukentÄjusio asmens kaltÄs dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltÄs, ir į jo kaltÄs dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasÄiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentÄjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentÄjusysis sÄ moningai neatsižvelgÄ Ä¯ tam tikrÄ rizikÄ , apie kuriÄ buvo įspÄtas ar neabejotinai žinojo (turÄjo žinoti) jÄ esant.
42. Teismo vertinimu, byloje nÄra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti transporto priemonÄs vairuotojo didelį neatsargumÄ . AtsakovÄ ir treÄiasis asmuo neįrodÄ, kad transporto priemonÄ vairavÄs asmuo L. B. bÅ«tų elgÄsis nerÅ«pestingai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Vilniaus AVPK Eismo įvykio informacijos matyti, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidÄ. Tame paÄiame policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytame dokumente nurodyta, kad eismo įvykis įvyko, nors ir apÅ¡viestoje gatvÄje ir tiesiame ruože, bet vis dÄlto tamsiu paros metu, lyjant lietui ir gatvÄs dangai esant Å¡lapiai, be to, duobÄ nebuvo pažymÄta skiriamaisiais ženklais. Tai galÄjo papildomai apsunkinti galimybÄ vairuotojui iÅ¡ anksto pastebÄti gatvÄs dangoje žiojinÄiÄ duobÄ ir jos iÅ¡vengti.
43. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Civilinių bylų procese taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ, įpareigojanti Å¡alis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinÄti (CPK 182 straipsnis).
Ä®statymo nustatyta įrodinÄjimo pareigos paskirstymo taisyklÄ reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas â nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . NagrinÄjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todÄl taikytina bendroji įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
44. NagrinÄjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nÄra duomenų, leidžianÄių nustatyti transporto priemonÄs vairuotojo didelį neatsargumÄ . AtsakovÄ ir treÄiasis asmuo neįrodÄ, kad transporto priemonÄ vairavÄs asmuo bÅ«tų elgÄsis nerÅ«pestingai ar neatidžiai, važiavÄs itin dideliu greiÄiu arba pavojingai manevruodamas, bÅ«tų pažeidÄs kelių eismo taisykles, kad jis turÄjo ir galÄjo matyti arba žinoti apie kelio trÅ«kumÄ bei jo iÅ¡vengti, taÄiau to nepadarÄs prisidÄjo prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis).
AtsakovÄs ir treÄiojo asmens argumentai dÄl galimos vairuotojo kaltÄs yra hipotetinio pobÅ«džio, nepagrįsti jokiais įrodymais, tuo tarpu Å¡ios aplinkybÄs įrodinÄjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent ja besiremiantiems asmenims, o ne ieÅ¡kovei. NenustaÄius transporto priemonÄs vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nÄra pagrindo sprÄsti dÄl atlygintinos žalos mažinimo. ReiÅ¡kiamos abejonÄs ir prielaidos nesudaro pagrindo iÅ¡vadoms dÄl vairuotojo kaltÄs buvimo, todÄl atsakovÄs ir treÄiojo asmens argumentai, kad nagrinÄjamu atveju buvo pagrindas atmesti ieÅ¡kinį arba sumažinti praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimÄ dÄl paties vairuotojo kaltÄs, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
45. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs, kaip Algirdo gatvÄs Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkÄs ir valdytojos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas dÄl žalos, padarytos automobiliui įvažiavus į gatvÄje esanÄiÄ duobÄ. PrieÅ¡ingų aplinkybių atsakovei ir treÄiajam asmeniui neįrodžius, ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 341,14 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Kiti procesiniuose dokumentuose ir teismo posÄdžio metu Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybÄs neturi esminÄs reikÅ¡mÄs bylos iÅ¡sprendimui ir bylos teisiniam rezultatui, todÄl teismas dÄl jų nepasisako. DÄl procesinių palÅ«kanų ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
46. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas už termino praleidimÄ privalo mokÄti sutarÄių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. PalÅ«kanų, pagal įstatymÄ mokamų už termino įvykdyti piniginÄ prievolÄ praleidimÄ , dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs 6,64 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų nuo pradelstos sumokÄti 341,14 Eur sumos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolÄ (2021 m. birželio 1 d.) iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, iÅ¡ viso už 142 dienas. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas sumokÄti praleistas terminas, ir konstatavus atsakovÄs piniginÄ prievolÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
47. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovei praÅ¡ant, iÅ¡ atsakovÄs priteistinos 5 procentų dydžio metinÄs procesinÄs palÅ«kanos už priteistÄ 347,78 Eur sumÄ (341,14 + 6,64) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
48. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinÄjimo metu ieÅ¡kovÄ patyrÄ 104,32 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų (17 Eur žyminio mokesÄio ir 87,32 Eur atstovavimo iÅ¡laidų). Kadangi ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovÄs patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (104,32 Eur) priteistinos jai iÅ¡ atsakovÄs CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei âLietuvos draudimasâ, juridinio asmens kodas 110051834, iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs, juridinio asmens kodas 111109233, 341,14 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 14 ct) žalos atlyginimo, 6,64 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 64 ct) palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (347,78 Eur) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 104,32 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus 32 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Lina NavickytÄ