Legislator Case Law & Legislation
116d84f4-f851-4af0-b9b7-e2d34a80e53e AI generated

116d84f4-f851-4af0-b9b7-e2d34a80e53e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 116d84f4-f851-4af0-b9b7-e2d34a80e53e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 341,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6,64 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 20 val. automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Algirdo gatvėje ties namu Nr. 71, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, nepažymėtÄ Ä¯spėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas.

Legislator headnote

AI generated

116d84f4-f851-4af0-b9b7-e2d34a80e53e · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nustačius, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių, ir dėl Å¡ių priežasčių atsiradus žalai, atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes vairuotojas patyrė žalÄ dėl savo paties didelio neatsargumo. Teismui nenustačius pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl vairuotojo didelio neatsargumo, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, priteistinas žalos atlyginimas mažintinas CK 6.259 straipsnio pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-6648-1154/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02378-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė, sekretoriaujant Karolinai Ploutinai, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Ž. D., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atstovui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 341,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6,64 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 20 val. automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Algirdo gatvėje ties namu Nr. 71, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, nepažymėtÄ Ä¯spėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas.

Ä®vykio metu automobilis ieÅ¡kovės buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.), nuostolių dydį nustatė pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio, ir iÅ¡mokėjo draudėjui 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės teigimu, už jos patirtÄ Å¾alÄ atsakinga atsakovė kaip Algirdo gatvės Vilniuje savininkė.

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmojo praÅ¡ymo netenkinus, sumažinti priteistinos žalos dydį; atsakovė taip pat prašė įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Grinda“. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. su UAB „Grinda“ sudarė sutartį Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2), remiantis kuria UAB „Grinda“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ ir gatvių valdytojos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės. Be to, Å¡ios sutarties 9.3 punkto pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sÄ skaita atlyginti nuostolius užsakovei (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Algirdo gatvės Vilniuje valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „Grinda“, todėl ji laikytina gatvės valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį. Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkama atsakovė byloje, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas UAB „Grinda“. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti jos civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ , tačiau atsakovės neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovė grindžia tik abstrakčiais pastebėjimais, nenurodydama, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės darbuotojų nerÅ«pestingumas ir neatidumas organizuojant gatvių priežiÅ«rÄ ; taip pat neįrodyta ir žala, nes byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad automobilio gedimus lėmė įvažiavimas į duobę.

Atsakovė taip pat nurodo, kad automobilis laikytinas padidinto pavojaus Å¡altiniu, todėl jo vairuotojui taikytini padidinti atsargumo ir atidumo standartai; atsižvelgiant į tai, paties nukentėjusio asmens veiksmai turi bÅ«ti įvertinti kaip aplinkybė, galinti sudaryti pagrindÄ mažinti žalos dydį, tačiau byloje nėra duomenų, kokiu greičiu važiavo automobilis.

3. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriuo palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kovė papildomai nurodė, kad atsakovė, neįregistravusi gatvės valdymo perdavimo vieÅ¡ame registre, turi paneigti savo valdymo teisės prezumpcijÄ , tačiau to nepadarė. IÅ¡ atsakovės pateiktos sutarties su UAB „Grinda“ matyti, kad UAB „Grinda“ negalėjo savarankiÅ¡kai daryti Å«kinio ar kitokio poveikio Algirdo gatvei, o atsakovė įsipareigojo kontroliuoti sutarties vykdymÄ , taigi gatvės valdymas UAB „Grinda“ nebuvo perleistas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ėmusis veiksmų, jog eismas bÅ«tų organizuojamas saugiai, pastatyti įspėjamieji kelio ženklai ar atitvarai, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtÄ neveikimÄ ir taikyti jai civilinę atsakomybę. Byloje pateiktos nuotraukos ir policijos pažyma patvirtina įvykio aplinkybes ir atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, policijos pareigÅ«nai nenustatė, kad vairuotojas bÅ«tų pažeidęs kelių eismo taisykles, todėl atsakovės argumentai dėl vairuotojo veiksmų įtakos žalos atsiradimui yra nepagrįsti.

4. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame plačiau iÅ¡dėstė atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus dėl UAB „Grinda“ pripažinimo gatvės valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį, taip pat nurodė, kad atsakovės ir UAB „Grinda“ sutartyje yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutarties Å¡alių valia UAB „Grinda“ laikyti gatvės valdytoja, Å¡i valia negali bÅ«ti paneigta ir turi bÅ«ti vykdoma. Atsakovė taip pat nurodė, kad byloje nėra leistinų įrodymų, jog visi sÄ matoje nurodomi automobilio gedimai buvo nulemti 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio – automobilio įvažiavimo į duobę Algirdo gatvėje.

5. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka. UAB „Grinda“ pažymėjo, kad jos ir atsakovės sudarytoje sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad Algirdo gatvė yra perduodama savarankiÅ¡kam UAB „Grinda“ valdymui. Sutartyje Å¡alys siekė tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsmę eismo dalyvių saugumui, Å¡alinimo darbų atlikimo tvarkÄ , kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Ne vienoje byloje, iÅ¡nagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo, yra pasisakyta dėl atsakovės ir UAB „Grinda“ sutarties įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui ir nustatyta, kad pagal Å¡iÄ sutartį trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ gatvių valdymo teisė neperėjo, jų valdytoja liko savivaldybė. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad policijos pažymoje nekonstatuota, kad visi automobilio apgadinimai atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio.

Be to, administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimas savaime neÅ¡alina poreikio vairuotojo veiksmus vertinti civilinės atsakomybės prasme; jie gali bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu, lėmusiu žalos atsiradimÄ . Pagal CK 6.263 straipsnį iÅ¡ kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebÅ«tų padaryta žala. Vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, taikytini didesnio atsargumo ir atidumo standartai. Å iuo atveju automobilio vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus, įpareigojančius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, siekiant iÅ¡vengti nuostolingų padarinių ar juos sumažinti, taip pat atitinkamas Kelių eismo taisyklių nuostatas.

Nustačius, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių, ir dėl Å¡ių priežasčių atsiradus žalai, atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes vairuotojas patyrė žalÄ dėl savo paties didelio neatsargumo. Teismui nenustačius pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl vairuotojo didelio neatsargumo, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, priteistinas žalos atlyginimas mažintinas CK 6.259 straipsnio pagrindu.

Be to, byloje nėra aiÅ¡kios aplinkybės, ar įvažiavimas į duobę galėjo sukelti ieÅ¡kinyje nurodytus automobilio apgadinimus, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių visÄ praÅ¡omos priteisti žalos dydį.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, akcentuodama tai, kad iÅ¡ nuotraukų matyti, jog duobė yra natÅ«raliai susiformavusi dėl gatvės dangos trÅ«kumų, transporto priemonės apgadinimÄ dėl įvažiavimo į duobę patvirtina tiek byloje pateiktos nuotraukos, tiek policijos pažyma. Policijos pareigÅ«nai, atvykę į eismo įvykio vietÄ , nustatė įvykio aplinkybes, t. y. kad buvo tamsu, lijo (vanduo galėjo uždengti duobę), be to, nenustatė, kad vairuotojas bÅ«tų pažeidęs kelių eismo taisykles.

Policijos pareigÅ«nai nustatė tik vizualiai matomus apgadinimus, o servise automobilis buvo apžiÅ«rėtas atidžiau, nustatyti pažeidimai susiję su eismo įvykiu, bÅ«dingi pažeidimams įvažiavus į duobę. Apgadinimų dėl kitų įvykių automobilis nepatyrė. IeÅ¡kovės atstovė taip pat nurodė, kad automobilio amžius yra mažesnis nei vieneri metai, todėl keičiamoms dalims nusidėvėjimas netaikytas, pagal Kasko draudimo sutartį taikyta 500 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus palaikė. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju sutapo transporto priemonės savininkas ir asmuo, nustatęs patirtos žalos dydį ir sudaręs sÄ matÄ , – t. y. UAB „Krasta Auto“, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokių įrodymų patikimumo, taip pat dėl to, ar automobilio remonto darbai buvo realiai atlikti. Atsakovės atstovo teigimu, byloje nėra iÅ¡samios informacijos apie eismo įvykį ir jo metu padarytÄ Å¾alÄ , žalos faktas ir dydis neįrodyti, taip pat nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad žala kilo bÅ«tent dėl automobilio įvažiavimo į duobę Algirdo gatvėje.

Dėl žalos dydžio pateikta tik sÄ mata, sudaryta pačios automobilio savininkės, be to, ji nepasiraÅ¡yta. Taip pat neaiÅ¡ku, ar visi automobilio remonto darbai buvo bÅ«tini. Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad atsakovė pagal ieÅ¡kinį turi bÅ«ti UAB „Grinda“.

8. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu pritarė atsakovės argumentams dėl žalos dydžio neįrodytumo, papildomai paaiÅ¡kino, kad neretai tokio pobÅ«džio automobilio apgadinimai atsitinka dėl netinkamos kokybės žemo profilio padangų naudojimo, todėl byloje turi bÅ«ti įrodyta, kad automobilio padangos, kurios yra žemo profilio, atitiko gamintojo reikalavimus, taip pat pažymėjo, kad buvo keičiama ne tik padanga, bet ir ratlankis, taigi faktiÅ¡kai pagerinta automobilio bÅ«klė. Trečiojo asmens teigimu, eismo įvykio aplinkybės neįrodytos, žala automobiliui galėjo atsirasti dėl įvairių aplinkybių, už jas ieÅ¡kovė kaip draudikė prisiėmė rizikÄ . Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių draudimu (Kasko) akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“, tai patvirtina 2021 m. kovo 3 d. transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 680029407, kuriame nustatytas draudimo laikotarpis 2021 m. vasario 9 d. – 2022 m. vasario 28 d. Automobilio savininkė ir naudos gavėja pagal draudimo sutartį – UAB „Krasta Auto“.

10. IeÅ¡kovė, remdamasi draudimo sutartimi, iÅ¡mokėjo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, padarytos automobiliui 2021 m. kovo 12 d. įvažiavus į duobę Algirdo gatvėje, Vilniuje. Draudimo iÅ¡mokos sumokėjimÄ patvirtina ieÅ¡kovės 2021 m. kovo 25 d. praneÅ¡imas Nr. 2606113 UAB „Krasta Auto“? apie žalos atlyginimÄ ir 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 207/40910. Aplinkybė dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo taip pat neginčijama.

11. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui (subrogacija). Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, tai draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas.

12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ UAB „Krasta Auto“, reikalauja jÄ priteisti iÅ¡, jos manymu, atsakingos už žalos padarymÄ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkės ir valdytojos, kuriai tenka atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl Algirdo gatvės trÅ«kumo. IeÅ¡kovė 2021 m. balandžio 6 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pretenzijÄ , kuria informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už žalos ieÅ¡kovės apdraustam automobiliui padarymÄ , todėl ieÅ¡kovė, įgyvendindama iÅ¡ nukentėjusio automobilio savininko perimtÄ teisę į žalos atlyginimÄ , praÅ¡o atlyginti jai sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 341,14 Eur. Atsakovei žalos neatlyginus, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ .

13. Ä®vertinus Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje ginčas kilo dėl trijų aspektų: pirma, atsakovė tvirtina, kad ji yra netinkama atsakovė pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, antra, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, trečia, atsakovė nurodo, kad dėl žalos atsiradimo yra ir automobilio vairuotojo kaltės, todėl ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas arba žalos atlyginimo dydis sumažintas. Dėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių aspektų teismas pasisako atskirai. Dėl tinkamo atsakovo byloje.

14. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio duobė yra kelio statybinės konstrukcijos trÅ«kumas, t. y. statinio trÅ«kumas, todėl atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl netinkamos statinio bÅ«klės, jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 18 punktas).

15. Nagrinėjamoje byloje atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neneigė, kad ji yra Algirdo gatvės Vilniuje savininkė, taigi dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra, tačiau atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji yra netinkama atsakovė, nes sutartimi Å¡ios gatvės valdymÄ yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, todėl pagal ieÅ¡kinį turėtų atsakyti bÅ«tent UAB „Grinda“ kaip statinio valdytoja.

16. Teismų praktikoje pažymima, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, bet nenustato valdymo teisės perdavimo taisyklių (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020). Kilus ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininko valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl savininkui nekyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytÄ turtinę žalÄ , bÅ«tina vertinti, ar faktinės aplinkybės, įvertintos savininko teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad savininkas perdavė valdymo teisę į keliÄ (gatvę).

17. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų teisių turinį skirstoma į privačios ir viešosios nuosavybės teisę. Privačios ir viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos, o CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nereguliuoja atitinkamai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

18. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje, minėta, nėra ginčo, kad Vilniaus miesto Algirdo gatvės savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi atsakovės, kaip viešojo subjekto, nuosavybės teisės įgyvendinimas visų pirma reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės normų.

19. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja:

1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ â€“ įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise;

3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJÄ® 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtÄ ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, Å¡ių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJÄ® 9 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, vieÅ¡osios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje.

20. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Ä® bylÄ nėra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba bÅ«tų priėmusi sprendimÄ perduoti Vilniaus miesto Algirdo gatvės valdymÄ patikėjimo teise kitam subjektui.

21. VSÄ® 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobÅ«dį skirstomos į vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybės funkcijų pagal VSÄ® 6 straipsnio 32 punktÄ yra savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiÅ«ros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte.

Pagal VSÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos.

22. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad gatvių priežiÅ«ra yra savarankiÅ¡koji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobÅ«dį laikytina vieÅ¡osios paslaugos teikimu. Organizuodama Å¡ios vieÅ¡osios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiÅ«ros) teikimÄ savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimÄ pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau vieÅ¡osios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimÄ organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedÅ«rų, numatytų vieÅ¡osios teisės aktuose, bÅ«tų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, vieÅ¡osios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiÅ¡kų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.

23. Kita vertus, atsakovei į ieškinį atsikertant tuo, kad gatvės valdymas yra perduotas pagal sutartį, byloje privalu išsiaiškinti šios sutarties turinį; tai teismas atlieka vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei bendraisiais CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisės principais.

24. Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovė) sudarė sutartį Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomÄ sias paslaugas ir atlikti kitus darbus, nurodytus Sutarties 1 priede, įskaitant skubius, neatidėliotinus avarinius darbus tvarkant ar remontuojant Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangas bei vieÅ¡Ä sias miesto erdves (Sutarties 1 priedo 4 punktas) bei Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (Sutarties 1 priedo 6 punktas).

Ši Sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, sudaryta remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsniu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1863 „Dėl UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, UAB „Vilniaus apšvietimas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimo“.

25. Sutarties 9.4 punktu UAB „Grinda“, be kita ko, įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , taip pat prisiėmė pareigÄ eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie keliÄ grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovės užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovę. Tame pačiame Sutarties punkte nustatyta UAB „Grinda“ atsakomybė už Centrinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos kokybę ir pareiga atlyginti užsakovei ir / ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto.

Sutarties 10.5 punktu, be kitų pareigų, susijusių su darbų užsakymu, jų priėmimu ir atsiskaitymu už juos, užsakovė (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) įsipareigojo kontroliuoti Sutarties vykdymÄ (vykdyti kontrolę ir priežiÅ«rÄ ) ir aptikus Sutarties vykdymo trÅ«kumus ir / ar pažeidimus, duoti rangovei (trečiajam asmeniui UAB „Grinda“) bÅ«tinus nurodymus trÅ«kumus ir / ar pažeidimus paÅ¡alinti.

26. Iš šių ir kitų Sutarties nuostatų matyti, kad Sutarties šalys susitarė dėl skirtingos apimties teisių ir pareigų priklausomai nuo to, ar gatvių ir kiemų dangos būklė kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui, tačiau UAB „Grinda“ nebuvo perduota teisė savarankiškai, savo iniciatyva ir nuožiūra, spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiems objektams, t. y. teisė turėti juos savo žinioje, taigi jai nebuvo perduota savarankiška valdymo teisė.

PrieÅ¡ingai – iÅ¡ sutarties nuostatų aiÅ¡kiai matyti Å¡alių valia, kad UAB „Grinda“ prisiimtų griežtesnę atsakomybę už grėsmę saugumui keliančių gatvių ir kiemų dangos trÅ«kumų netinkamÄ priežiÅ«rÄ , bet kontrolės bei darbų priežiÅ«ros – užsakymo pateikimo, darbų priėmimo ir pan., – teisė liko savivaldybei. AiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas tiek pažodžiui, teik siekiant atskleisti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , akivaizdu, kad sutartimi buvo susitarta tik dėl techninės priežiÅ«ros teisės perleidimo UAB „Grinda“, bet ne dėl valdymo, kaip savarankiÅ¡kos teisės.

27. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba bÅ«tų priėmusi sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto Algirdo gatvę, taip pat iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2018 m. gruodžio 31 d. paslaugų teikimo sutarties sÄ lygų nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Grinda“ buvo perduota savarankiÅ¡ko valdymo teisė, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvės savininkė, pripažintina tinkama atsakove pagal ieÅ¡kinį dėl gatvės trÅ«kumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu. Atsakovės argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė Å¡ioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

28. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos apdraustas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 12 d. apie 20 val. Vilniuje, Algirdo gatvėje ties namu Nr. 71, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, nepažymėtÄ Ä¯spėjamaisiais ženklais, ir buvo apgadintas. Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju. Automobiliui padaryta žala įvertinta 841,14 Eur, ieÅ¡kovė iÅ¡skaitė draudimo sutartyje numatytÄ 500 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ir iÅ¡mokėjo 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ automobilio savininkei UAB „Krasta Auto“; Å¡iÄ sumÄ ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės.

29. Ieškovės nurodytas eismo įvykio aplinkybes patvirtina tokie byloje pateikti įrodymai:

1) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) 2021 m. kovo 19 d. Eismo įvykio informacija (ROIK:07-21-9544990), kurioje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. kovo 12 d. 20.00 val. Vilniaus mieste, Algirdo g. 71; apgadintas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės ratas, įvykis įvyko tamsiu paros metu, gatvė apšviesta, gatvės danga buvo šlapia, lijo lietus, duobės atitvarų nebuvo;

2) transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iš kurių matyti transporto priemonės dešiniojo priekinio rato apgadinimai, ir kelio defekto – duobės – nuotraukos, iš jų spręstina, kad duobė susiformavusi natūraliai, dėl kelio dangos trūkumų, o ne dėl trečiųjų asmenų veiksmų, duobė nepažymėta skiriamaisiais ženklais, neaptverta;

3) UAB „Krasta Auto“ iÅ¡raÅ¡yta 2021 m. kovo 25 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (ji kartu yra ir atliktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktas), kurioje nurodyti atlikti remonto darbai (pagrindiniai – padangos ir ratlankio keitimas) ir jų kaina – 841,14 Eur;

4) automobilio registracijos liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad automobilio pirmosios registracijos data 2021 m. sausio 11 d., taip pat odometro duomenys, rodantys, kad automobilis įvykio metu buvo nuvažiavęs 2803 km, taigi automobilis buvo naujas ir skaičiuojant jo keičiamų detalių vertę joms pagrįstai netaikytas nusidėvėjimas; 5) 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 20740910, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo UAB „Krasta Auto“ 341,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

30. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiÅ¡kia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimÄ dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiÅ¡kindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sÄ lygos, o trys:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Å iuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip Algirdo gatvės Vilniuje savininkei ir valdytojai. IeÅ¡kovės pateikti pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina gatvės trÅ«kumo – duobės gatvės važiuojamoje dalyje faktÄ , atsakovė ir trečiasis asmuo Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepaneigė, prieÅ¡ingas iÅ¡vadas leidžiančių daryti aplinkybių neįrodinėjo, todėl teismas laiko šį faktÄ nustatytu.

31. Taigi byloje bÅ«tina nustatyti žalos faktÄ ir priežastinį ryšį. Å ių atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ ginčijo tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Grinda“.

32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad, pirma, neįrodyta, jog automobilio apgadinimai atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į duobę, antra, žalÄ Ä¯vertino ir sÄ skaitÄ už automobilio remonto darbus iÅ¡rašė UAB „Krasta Auto“, kuri yra ir automobilio savininkė, taigi Å¡is įrodymas yra nepatikimas, neaiÅ¡ku, ar visi remonto darbai buvo bÅ«tini, be to, PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra nepasiraÅ¡yta, todėl neaiÅ¡ku, ar darbai iÅ¡ tikrųjų buvo atlikti.

34. Å ie argumentai pripažintini nepagrįstais. Bylos nagrinėjimo metu kilus abejonių dėl žalos įrodytumo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad automobilio remonto sÄ matÄ sudarė ir remonto darbus atliko pati automobilio savininkė, ieÅ¡kovei buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį. IeÅ¡kovė pateikė apgadinto automobilio rato nuotraukÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad buvo pažeistas padangos kordas ir atsiradęs guzas, taip pat ieÅ¡kovės darbuotojo – žalų vertintojo A.

P. paaiÅ¡kinimÄ , kad buvo pažeista ne tik padanga, bet ir ratlankis, ir kad naujų automobilių gamintojai taiko griežtas taisykles, kuriose nustatyta, kada detalė turi bÅ«ti keičiama, kad bÅ«tų užtikrintas vairuotojo ir keleivių saugumas eksploatuojant transporto priemonę. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad automobilis buvo naujas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje pateikti įrodymai, atsakovė ir trečiasis asmuo jos neneigė, todėl vertinant jo apgadinimų Å¡alinimo vertę bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad automobilių gamintojai kelia griežtus reikalavimus automobilių saugumui, ypač jų garantiniu laikotarpiu, Å¡ių reikalavimų laikymasis negali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu iÅ¡laidavimu.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo laikyti nepatikimais ieÅ¡kovės pateiktų duomenų dėl poreikio keisti automobilio padangÄ ir ratlankį, juolab kad tokie pažeidimai yra bÅ«dingi automobiliui įvažiavus į duobę. Teismas įvertina ir tai, kad, atsižvelgiant į automobilio amžių ir eksploatavimo laikÄ bei intensyvumÄ (minėta, kad amžius iki eismo įvykio buvo du mėnesiai, rida – 2803 km), mažai tikėtina, kad tam tikri apgadinimai galėjo bÅ«ti atsiradę iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, be to, ieÅ¡kovė, kaip automobilio draudikė, patvirtino, kad iki Å¡io įvykio kitų draudžiamųjų įvykių nebuvo.

Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų nustatytus automobilio ratlankio ir padangos apgadinimus, taip pat automobilio remonto sÄ matos pagrįstumÄ . Kilus abejonių dėl to, kad automobilio remontÄ atliko jo savininkė UAB „Krasta Auto“, teismas pastebi, kad pati savaime Å¡i aplinkybė neturėtų kelti abejonių dėl žalos dydžio pagrįstumo, nes UAB „Krasta Auto“ yra oficiali Å¡ios markės automobilių gamintojo atstovė Lietuvoje, todėl logiÅ¡ka ir pagrįsta, kad naujas automobilis buvo remontuojamas jo gamintojo autorizuotame servise.

Be to, ieÅ¡kovė pateikė duomenis iÅ¡ automobilio žalos bylos Nr. 2606113, iÅ¡ kurių matyti, kad draudikas ne automatiÅ¡kai priėmė, o savarankiÅ¡kai vertino pradinį UAB „Krasta Auto“ žalos sÄ matos ir remonto pasiÅ«lymÄ , todėl nesutiko su poreikiu keisti priekinio deÅ¡inės pusės rato guolį. Suderinus sÄ matÄ , nuo pradinės 1131,34 Eur sumos ji sumažėjo iki 841,14 Eur.

35. Kartu teismas atmeta kaip nepagrįstus trečiojo asmens teiginius, jog automobilio apgadinimai galėjo atsirasti dėl netinkamų padangų naudojimo. Pirma, šie teiginiai pagrįsti ne konkrečius automobilio padangų kokybės trūkumus patvirtinančiais įrodymais ir ne šio konkretaus įvykio aplinkybių vertinimu, o tik trečiojo asmens išreikštomis abejonėmis, grįstomis bendro pobūdžio teiginiais, antra, iš byloje pateiktų duomenų, jau minėta, akivaizdžiai matyti, kad automobilis eismo įvykio metu buvo vos dviejų mėnesių amžiaus, jo savininkė yra oficiali „BMW“ markės automobilių gamintojo atstovė Lietuvoje, todėl teismas, nesant priešingų įrodymų, neturi pagrindo abejoti tuo, kad naujas automobilis atitiko gamintojo reikalavimus, įskaitant ir jo padangų kokybę.

36. Atsakovė ir trečiasis asmuo akcentavo ir tai, kad duobės bei automobilio nuotraukos darytos ne įvykio metu, o vėliau, todėl neaišku, kokiomis aplinkybėmis įvykis įvyko, be to, policijos pažymoje pateikti duomenys užfiksuoti tik iš vairuotojo parodymų ir nėra patikimi.

37. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

38. Byloje ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra nuoseklÅ«s, vienas kitam neprieÅ¡tarauja, jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko bÅ«tent ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobiliui įvažiavus į skiriamaisiais ženklais nepažymėtÄ duobę Algirdo gatvėje, Vilniuje, dėl to buvo patirti automobilio padangos ir ratlankio apgadinimai, kurių remonto vertė tinkamai nustatyta automobilį remontavusios įmonės UAB „Krasta Auto“.

Atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad eismo įvykio aplinkybės ir patirtos žalos dydis bei priežastinis ryšys yra neįrodyti, savaime, t. y. nepateikus priešingų įrodymų, nėra pagrindas spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Eismo įvykis policijos pareigūnų buvo įregistruotas, policijos pateiktoje 2021 m. kovo 19 d. Eismo įvykio informacijoje nurodyta, kad vairuotojas nepasišalino iš eismo įvykio, taigi teismas neturi pagrindo policijos užfiksuotų duomenų vertinti kaip nepatikimų ir nepatvirtinančių eismo įvykio aplinkybių.

Atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybes įvertinti ir pateikti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį pagrindžiančius įrodymus, jeigu laiko, kad padaryti pažeidimai ir atlikti remonto darbai galimai nėra susiję su eismo įvykiu. Tačiau tokių duomenų į bylÄ nepateikta. Todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais įrodymais apie patirtos žalos dydį bei konstatuoti priežastinį ryšį tarp automobilio apgadinimų ir eismo įvykio.

39. Pažymėtina, kad apskaičiuotos sÄ matos dydžio nepaneigia argumentai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje 2021 m. kovo 19 d. Eismo įvykio informacijoje nenurodyti ratlankių pažeidimai. Automobilio apgadinimai nurodyti parengtoje automobilio remonto sÄ matoje, o įvažiavus į duobę tikėtina aplinkybė, kad galėjo bÅ«ti apgadinti ir ratlankiai, ypač įvertinus tai, kad automobilio padangos buvo žemo profilio. Teismas neturi duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad tokie pažeidimai nebuvo padaryti ar jie nesusiję su eismo įvykiu (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad įvykio atveju pareigÅ«nų tikslas nebuvo detaliai užfiksuoti visus apgadinimus. Apgadinimai buvo įvertinti ir nurodyti transporto priemonę pristačius remontui po eismo įvykio ir apžiÅ«rėjus specialistams UAB „Krasta Auto“. Ä®rodymų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad automobilio padangos ir ratlankio apgadinimai negalėjo bÅ«ti eismo įvykio pasekmė, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylÄ nepateikė (CPK 178 straipsnis).

40. Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su automobilio įvažiavimu į duobę, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytos žalos dydį. Atsakovei nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), taip pat nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 341,14 Eur žalos atlyginimo pagrindas pripažintinas įrodytu. Dėl vairuotojo kaltės.

41. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentėjusysis sÄ moningai neatsižvelgė į tam tikrÄ rizikÄ , apie kuriÄ buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) jÄ esant.

42. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumÄ . Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo L. B. bÅ«tų elgęsis nerÅ«pestingai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Vilniaus AVPK Eismo įvykio informacijos matyti, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Tame pačiame policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytame dokumente nurodyta, kad eismo įvykis įvyko, nors ir apÅ¡viestoje gatvėje ir tiesiame ruože, bet vis dėlto tamsiu paros metu, lyjant lietui ir gatvės dangai esant Å¡lapiai, be to, duobė nebuvo pažymėta skiriamaisiais ženklais. Tai galėjo papildomai apsunkinti galimybę vairuotojui iÅ¡ anksto pastebėti gatvės dangoje žiojinčiÄ duobę ir jos iÅ¡vengti.

43. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinių bylų procese taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įpareigojanti šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumÄ . Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo bÅ«tų elgęsis nerÅ«pestingai ar neatidžiai, važiavęs itin dideliu greičiu arba pavojingai manevruodamas, bÅ«tų pažeidęs kelių eismo taisykles, kad jis turėjo ir galėjo matyti arba žinoti apie kelio trÅ«kumÄ bei jo iÅ¡vengti, tačiau to nepadaręs prisidėjo prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės ir trečiojo asmens argumentai dėl galimos vairuotojo kaltės yra hipotetinio pobÅ«džio, nepagrįsti jokiais įrodymais, tuo tarpu Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent ja besiremiantiems asmenims, o ne ieÅ¡kovei. Nenustačius transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo. ReiÅ¡kiamos abejonės ir prielaidos nesudaro pagrindo iÅ¡vadoms dėl vairuotojo kaltės buvimo, todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atmesti ieÅ¡kinį arba sumažinti praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimÄ dėl paties vairuotojo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

45. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Algirdo gatvės Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkės ir valdytojos civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl žalos, padarytos automobiliui įvažiavus į gatvėje esančiÄ duobę. PrieÅ¡ingų aplinkybių atsakovei ir trečiajam asmeniui neįrodžius, ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 341,14 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Kiti procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir bylos teisiniam rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

46. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas už termino praleidimÄ privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. PalÅ«kanų, pagal įstatymÄ mokamų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ , dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 6,64 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų nuo pradelstos sumokėti 341,14 Eur sumos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. birželio 1 d.) iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, iÅ¡ viso už 142 dienas. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas sumokėti praleistas terminas, ir konstatavus atsakovės piniginę prievolę atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

47. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovei praÅ¡ant, iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 347,78 Eur sumÄ (341,14 + 6,64) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

48. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė patyrė 104,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (17 Eur žyminio mokesčio ir 87,32 Eur atstovavimo iÅ¡laidų). Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (104,32 Eur) priteistinos jai iÅ¡ atsakovės CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 341,14 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 14 ct) žalos atlyginimo, 6,64 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 64 ct) palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (347,78 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 104,32 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus 32 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Navickytė