2022-09-02 Nr. AB-21520-4-53-3-00171-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3758-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00171-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui E. N., jo atstovams advokatams Vitalijui Jaroščenkai ir Kaziui Rakauskui,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui E. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam E. N. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje VSAT pareigūnai sulaikė keturis asmenis, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs E. N., kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 23 d. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Centre. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Departamento sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. Užsienietis pateikė skundą dėl šio Departamento sprendimo. Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą jį atmesti. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 15 d. išnagrinėjo Užsieniečio skundą ir priėmė sprendimą Užsieniečio skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą, šiame punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sutrumpinti nuo penkerių metų iki trijų metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitos skundo dalies teismas netenkino.

3. Departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1687-415/2022 atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamą nutartį, Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Šiuo metu Užsienietis yra apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. liepos 31 d. Centre Užsieniečiui yra sudarytos visos būtiniausios sąlygos, užtikrinančios jo poreikius: jis gali judėti visoje Centro teritorijoje, naudotis ryšio priemonėmis, gauna maitinimą tris kartus per dieną, sudarytos galimybės ir pačiam gamintis maistą, Centre yra teikiamos medicininės paslaugos, aprūpinimas medikamentais ir t. t. Pažymima, kad Užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Užsieniečiui buvo išaiškinta, jog, pasikeitus jo teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis atsisakė grįžti į savo kilmės šalį. Šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo, gavus minėtus dokumentus, Užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę. Teikime nurodyta, kad yra nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktuose įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos: asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

II. 5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu teikimą tenkino ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šešiems mėnesiams, t. y., iki 2023 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas išaiškino Užsieniečiui, kad už paskirtos teismo sprendimu alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygų nevykdymą jam gali būti paskirtas sulaikymas įstatymo nustatyta tvarka pagal VSAT teikimą.

6. Teismas nurodė, kad, taikant Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, užsieniečiams gali būti taikomos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, iš kurių viena – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1–3 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo: ar užsieniečio tapatybė nustatyta, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ar teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitos aplinkybės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 23 d. priėmus neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1687-415/2022, Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę nesutinka, todėl yra pradėta jo priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra: VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo, gavus minėtus dokumentus, Užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę. Šiuo metu Užsienietis VSAT Centro sprendimu yra apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nors jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos bei suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas darė išvadą, kad šiuo metu egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1–4, 10 punktuose. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, nėra pažeidęs VSAT Centro taisyklių, teismas pripažino, kad jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

8. Įvertinęs tai, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir siekiant užtikrinti sklandų sprendimo išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos įvykdymą, teismas nurodė, kad yra tikslinga nustatyti Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimus, nes pripažįstama, kad tai yra būtina minėtam tikslui pasiekti. Todėl teismas tenkino teikimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis paaiškina, kad yra apgyvendintas Centre, kuris įrengtas buvusios pataisos įstaigos patalpose. Prieš šiose patalpose įsteigiant Centrą, jos nebuvo iš esmės renovuotos atsižvelgiant į užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų įrengimo specifiką. Patalpų infrastruktūra savo esme nesiskiria nuo laisvės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros. Užsieniečio teigimu, nors jis teismo sprendimu nėra sulaikytas, tačiau jo apgyvendinimo režimas yra griežčiausia įmanoma apgyvendinimo priemonė šiuo metu Lietuvoje taikoma užsieniečiams. Užsienietis pažymi, kad, nors jam taikomas apgyvendinimo režimas vadinamas alternatyvia sulaikymui priemone (apgyvendinimas nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje), jos faktinis įgyvendinimas prilygsta sulaikymui. Užsienietis nurodo, kad jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra nei proporcingas, nei tinkamai pagrįstas. Užsieniečio teigimu, tik asmens dokumentų neturėjimas negali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika užsieniečių laisvės ribojimo bylose.

11. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su Užsieniečio prašymu taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Centras pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, būdamas apgyvendintas Centre nedaro pažeidimų, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatyme numatyti pagrindai alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui nustatant judėjimo laisvės ribojimus. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog nustatyti judėjimo ribojimai nėra pagrįsti.

14. Byloje nustatyta, kad Užsienietis 2021 m. liepos 10 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, taip pat dokumento (vizos), suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei pateikė prieglobsčio prašymą. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

16. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra, be kita ko, apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) / apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę priemonę (115 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama nuo asmens atvykimo į Lietuvos Respubliką, t. y. 2021 m. liepos 10 d. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką ar nesilaikęs nustatytų taisyklių ir / arba keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. VSAT teikime nurodo, jog Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, VSAT šių duomenų nepagrindė ir byloje nėra nustatyta, kad Užsienietis būtų nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais ar atsisakęs vykdyti jų nurodymus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

18. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtų būtinas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys, susiję su Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką bei kitomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju VSAT nurodomam tikslui – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymui ir Užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos – pasiekti būtina riboti vieną pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvę. Atsižvelgus į Užsieniečio apgyvendinimo trukmę, jo elgesį, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas nebėra tikslingas. Be to, Užsieniečio laisvės varžymas jau tęsiasi ilgiau nei vienerius metus.

19. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, siekiant išvengti Užsieniečio psichologinei būklei galimos žalos dėl per ilgo judėjimo laisvės apribojimo, Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymėtina ir tai, kad Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą sutinka su Užsieniečio prašymu taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio E. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui E. N. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis