2022-07-07 Nr. AB-18252-3-61-3-01163-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3010-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01163-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 21S53548 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog 2021 m. vasario 3 d. dalyvavo nesankcionuotame proteste (kartu su kitais, maždaug 2 000 žmonių) dėl kare dingusių žmonių ir (duomenys neskelbtini) lygių teisių. Protesto organizatorius (lyderis) buvo (duomenys neskelbtini) Parlamento narys vardu (duomenys neskelbtini). Po įvykusio protesto (praėjus 2–3 dienoms) armijos žmonės pradėjo visus protestuotojus gaudyti, taip pat buvo sulaikę ir pareiškėją, patalpinę vienam mėnesiui į kambarį (akys buvo užrištos, nematė, kur buvo nugabentas), kuriame jis buvo tardomas. Pareiškėjui pavyko iš ten pabėgti, tačiau jis nusprendė palikti savo kilmės šalį. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėjas teigė, kad išsamiai paaiškino ir nurodė realias aplinkybes, dėl kurių bijo grįžti į savo kilmės šalį. Atsakovo pateikta informacija patvirtino, jog pareiškėjo kilmės valstybėje vyko protestai už (duomenys neskelbtini) teises ir dingusius be žinios asmenis. Be to, žinoma, jog pareiškėjo kilmės valstybėje veikia (duomenys neskelbtini) grupuotė, kuri grobia, vagia, terorizuoja ir persekioja (duomenys neskelbtini). Ši grupuotė yra remiama valstybės ir teisėsaugos institucijų, todėl manė, jog būtent ši grupuotė galėjo prisidėti prie pareiškėjo pagrobimo. Atsakovas šių duomenų net nevertino, o tai įrodė, jog tyrimą atliko neišsamiai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė ir papildomos apsaugos. Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) vis dar pasitaiko teroristinių išpuolių, be to, nors pilietinis karas šioje šalyje yra pasibaigęs jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau čia vis dar vyksta vidiniai kariniai neramumai, veikia įvairios grupuotės, tačiau į minėtas aplinkybes atsakovas neatsižvelgė. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime nurodė tik bendro pobūdžio informaciją, tačiau nepateikė aktualiausių duomenų apie tai, kokia beatodairiško smurto padėtis yra jo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) mieste). Pažymėjo, jog būtent atsakovui tenka pareiga surinkti naujausius ir aktualiausius duomenis. Tai atlikti įpareigoja Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 7 punkto, 92.8. ir 97.1 papunkčių nuostatos, kuriose įtvirtinta atsakovo pareiga surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

5. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria atsakovas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, sprendimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Manė, kad sprendimai uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, todėl panaikinus minėtą Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai.

6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi. Pažymėjo, kad minėtos išimties pareiškėjo atveju nėra. Savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nebuvo jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Akcentavo, jog atsakovo sprendimai negalėjo būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį. Pareiškėjo nuomone, pernelyg ilgas draudimo atvykti terminas sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

8. Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, jog prieglobstis jam buvo nesuteiktas nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

9. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 12 d. teismui pateikė papildomus dokumentus: ištrauką iš (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje 2021 m. vasario 13 d. jo tėvo pateikto pareiškimo dėl pareiškėjo dingimo, tėvo liudijimą apie tai, jog pareiškėjas dalyvavo 2021 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) suorganizuotame taikaus protesto marše, (duomenys neskelbtini) dvasininkų tinklo (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, jog pareiškėjo tėvas yra pastorius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dvasininkų tinklo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) departamento patvirtinimą apie pareiškėjo tėvo įgaliojimus vykdyti religinę veiklą tarnaujant visuomenei ir eiti kunigo bei pastoriaus pareigas. Ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) policijos nuovadoje 2021 m. vasario 13 d. pareiškėjo tėvo pateiktame pareiškime nurodoma, jog 2021 m. vasario 10 d., maždaug apie 22 val. jų šeimos namuose lankėsi karinę uniformą vilkintys nežinomi asmenys ir išsivedė pareiškėją apklausai. Teigiama, jog po šio įvykio sūnus dingo, todėl prašoma ištirti įvykį ir grąžinti pareiškėją namo. Pareiškėjo tėvo liudijime nurodoma, jog 2021 m. vasario 4 d. pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini), kuris gina (duomenys neskelbtini) teises, suorganizuotame taikaus protesto marše. Teigiama, kad šio maršo metu jį pastebėjo (duomenys neskelbtini) tautybės (duomenys neskelbtini) gyvenantys kariškiai, 2022 m. vasario 10 d. apie 22 val. atėjo į namus ir jį išsivedė, beveik mėnesį laikė pareiškėją uždarytą tamsiame kambaryje, tardė, kankino, kol vienas žmogus jam padėjo ir jis sugrįžo namo. Tuomet tėvas jį paslėpė bažnyčioje, vėliau davė pinigų ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini) miestą. Anot pareiškėjo tėvo, pareiškėjas išvyko 2021 m. gegužės 20 d., tačiau apie jį vis dar klausinėja, todėl nežinia, kas jo laukia sugrįžus į kilmės valstybę.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Pareiškėjas Prašymą grindė grėsme jo gyvybei, nes dalyvavo nesankcionuotame proteste, po kurio buvo suimtas bei tardomas. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, konstatuota, kad pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Atsakovas nesutiko, kad Migracijos departamentas neįvertino ir neatsižvelgė, jog pareiškėjo kilmės valstybėje veikia (duomenys neskelbtini) grupuotė. Pažymėjo, kad pareiškėjas negrindė Prašymo aplinkybėmis, jog jį persekioja (duomenys neskelbtini) grupuotė, todėl Migracijos departamentas ir neturėjo rinkti kilmės valstybės informacijos, kuri nėra susijusi su pareiškėjo Prašymo motyvais. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad minėta grupuotė persekiotų (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtino, kad ši nusikalstama grupuotė susideda iš pačių (duomenys neskelbtini), todėl šie pareiškėjo teiginiai buo akivaizdžiai deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokia kilmės valstybės informacija. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, kurdamas hipotetines situacijas apie tariamas grėsmes kilmės valstybėje, siekė paneigti atlikto tyrimo išsamumą ir priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nors visiškai savo teiginių nepagrindė nei dokumentais, nei jokia kilmės valstybės informacija, o išimtinai – tik interpretacijomis.

13. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo Prašymą, buvo nustatyta, jog jis pasižymi esminiais trūkumais – buvo neišsamus, nenuoseklus, prieštaringas, nepatvirtintas jokiais objektyviai įrodymais, o jo teikti paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Pavyzdžiui, teikdamas Prašymą pareiškėjas nurodė, kad asmens dokumentus sunaikino gyvendamas (duomenys neskelbtini), nes jam taip liepė jį į (duomenys neskelbtini) atgabenę asmenys, tačiau Migracijos departamento atliktos apklausos metu nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko be asmens dokumentų, nes labai skubėjo ir nežinojo ką daryti.

Atkreipė dėmesį, kad neturint oficialių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti ne tik asmens tapatybės, bet ir jo nurodytų faktų teisingumo (kad pareiškėjas tikrai atvyko iš (duomenys neskelbtini), o ne gyveno (duomenys neskelbtini)). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo Prašymo motyvus, surinko aktualią informaciją apie kilmės valstybę, kuri nepatvirtino pareiškėjo teiginių, kad po vykusio protesto (duomenys neskelbtini) protesto dalyviai buvo persekiojami. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtino, jog pareiškėjo nurodytą dieną (duomenys neskelbtini) iš tiesų vyko Vyriausybės nesankcionuota protesto akcija, kurios vienas iš tikslų buvo (duomenys neskelbtini) tautos asmenų lygių teisių įtvirtinimas šalyje, tačiau pareiškėjo nurodytas (duomenys neskelbtini) Parlamento narys (duomenys neskelbtini) ne tik neįvardijamas kaip vienas iš protesto organizatorių ar lyderių, tačiau tokio asmens oficialiame (duomenys neskelbtini) Parlamento tinklalapyje pateiktame šalies parlamentarų sąraše apskritai nėra.

Ši nustatyta faktinė aplinkybė pagrįstai leido vertinti pareiškėjo pasakojimą kritiškai. Pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjo nurodyto nesankcionuoto protesto egzistavimo faktas nėra abejotinas, tačiau tyrimo metu nerasta informacijos, kad po minimo protesto valdžios atstovai ar valdžios kontroliuojama kariuomenė būtų ėmęsi kokių nors persekiojimo veiksmų prieš proteste dalyvavusius asmenis. Pareiškėjo pasakojimas apie patirtą persekiojimą taip pat kėlė pagrįstų abejonių, kadangi jo pateikta informacija, neva jis buvo sulaikytas ir apkaltintas (duomenys neskelbtini) įstatymo nesilaikymu, laikytina kaip netiksli, nes tyrimo metu buvo nustatyta, jog minimas įstatymas ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) yra nukreiptas prieš terorizmą, tačiau nebuvo rasta jokios informacijos, kad šio įstatymo pagrindu būtų suimami asmenys, dalyvavę aptariamuose protestuose.

Pareiškėjo teiginys, jog iš sulaikymo vietos jam neva padėjo pabėgti vienas iš jį sulaikiusių asmenų, nes pareiškėjas minimam pareigūnui pasirodė panašus į jo sūnų, neskambėjo realistiškai, labiau kaip pramanytas, o ne atitinkantis objektyvią tikrovę faktas, todėl vertintinas kritiškai. Kadangi pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais ir prieštaravo surinktai informacijai apie kilmės valstybę, jis pagrįstai įvertintas kritiškai bei nebuvo laikomas patikimu įrodymu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovas manė, jog Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

14. Atsakovas nesutiko, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Teigė, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių surinko aktualią informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų teigti, jog surinkta informacija būtų nepakankama ar neteisinga. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su ginčijamu Sprendimu, nesudarė pagrindo pripažinti šį Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

15. Atsakydamas į pareiškėjo skundo teiginius, kuriais jis nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, atsakovas nurodė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (pareiškėjas juos sunaikino) atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Taip pat pažymėjo, kad iki Sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, be to pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo Prašymą, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta.

16. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, jog įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjas draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

17. Atsakovas nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo teiginius, kad jam nebuvo sudarytos galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai išvykti į kilmės valstybę. Paaiškino, kad jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Migracijos departamentą ar VSAT, t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

18. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį, ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis.

19. Atsakovas apibendrindamas nurodė, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, tinkamai taikė Įstatymo nuostatas, išnagrinėjo ir įvertino visas su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus ir byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatė, kad:

21.1. Pareiškėjas kartu su kitais trimis asmenimis 2021 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) prieigose (laukuose apie 5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos) VSAT pareigūnų, nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) ir žodžiu paprašė prieglobsčio.

21.2. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 26 d., metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, religija – (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – vidurinis, jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Pareiškėjas nevedęs, jo tėvai ir vyresnė sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). Turėjo ir brolį, tačiau 2009 m. karo metu (kariavo (duomenys neskelbtini) organizacijos ir (duomenys neskelbtini) armija) jis dingo ir iki šiol nėra žinoma ar jis gyvas, ar miręs. Paskutinė jo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) mieste (miestas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)).

Papasakojo, kad 2021 m. vasario 3 d. dalyvavo nesankcionuotame proteste kartu su kitais maždaug 2 000 žmonių dėl lygių teisių (duomenys neskelbtini) ir kare dingusių žmonių. Teigė, kad protesto organizatorius ir lyderis – (duomenys neskelbtini) Parlamento narys vardu (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad praėjus 2–3 dienoms po protesto, protestuotojus imta persekioti ir sulaikyti. Pasak pareiškėjo, jis taip pat buvo sulaikytas, patalpintas vienam mėnesiui kambaryje (kokiame tiksliai nežino, nes jis buvo atgabentas užrištomis akimis) ir tardomas.

Teigė, kad jį apkaltino (duomenys neskelbtini) įstatymo pažeidimu. Jis nežinojo ką jie su juo darys. Šiek tiek mokėjo (duomenys neskelbtini) kalbą, todėl kartą nugirdo, kaip sargybiniai kalba apie jo nužudymą. Nenorėjo žūti nuo (duomenys neskelbtini) tautybės žmogaus rankos, sirgo (duomenys neskelbtini), bandė žudytis, tačiau vienas iš sargybinių jį sulaikė ir padėjo pabėgti, nes pareiškėjas jam priminė jo paties sūnų. Grįžus namo, jį pasitiko tėvai, kurie padėjo jam pasislėpti bažnyčioje (tėvas pastorius).

Ten jis praleido apie du mėnesius. Tuo metu kariškiai sulaikė pareiškėjo tėvus, tardė, liepė nurodyti vietą, kurioje slapstosi pareiškėjas. Tėvus labai sukrėtė minėti įvykiai, todėl, manydami, jog pareiškėjas nebeturi ateities (duomenys neskelbtini), patarė jam išvykti. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) keliavo į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.), tuomet į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o iš ten atvyko į Lietuvos Respubliką. Anot pareiškėjo, jis labai skubėjo išvykti, todėl paliko asmens dokumentus.

Paklaustas, ar skrisdamas į (duomenys neskelbtini) turėjo dokumentus, atsakė, jog dėl to buvo susitarta, todėl jam tiesiog leido išskristi be asmens dokumentų. Patvirtino, kad grėsmės dėl tautybės ar religijos jo kilmės valstybėje jam nėra. Teigė, kad nei Lietuvoje, nei kitoje Europos Sąjungos šalyje giminių ar draugų neturi ir niekada nesikreipė dėl prieglobsčio kitose valstybėse. Paklaustas, ar norėtų grįžti į savo kilmės valstybę arba susitikti su Tarptautinės Migracijos organizacijos atstovais, atsakė neigiamai ir dar kartą patvirtino, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) jį tiesiog nužudytų.

Teigė, kad tokiu atveju jau geriau mirs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje nei grįš atgal. Pasak pareiškėjo, tėvai norėjo, kad jis gyventų gerą, normalų gyvenimą, todėl jie jam ir leido išvykti.

21.3. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 21S53548 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimą motyvavo tuo, kad tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.

22. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Tvarkos aprašu, Įstatymu, Tvarka, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Konvencija, Direktyva, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas).

23. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, tačiau apklausų metu minėjo specifines geografines vietoves, kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų. Pareiškėjas Prašymą iš esmės grindė grėsme gyvybei dėl dalyvavimo nesankcionuotame proteste, po kurio buvo suimtas bei tardytas. Nurodė, jog baiminasi, kad jo gyvybei gresia pavojus, jei grįš į savo kilmės šalį. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinėje pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje tarptautinis ar vidaus konfliktas nevyksta, taip pat kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam kilmės valstybėje kylančių grėsmių, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

24. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais, duomenimis, negalėjo paneigti atsakovo padarytos išvados. Atkreiptas dėmesys, jog ir pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje dėl tautybės ar religijos su problemomis nesusidūrė.

25. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo prieštaringas, todėl nepagrindė Prašymo. Iš pareiškėjo pasakojimo nebuvo galima identifikuoti informacijos, kuri pakankamu lygiu pagrįstų tikimybę, jog kilmės šalyje pareiškėjas susidūrė su realiomis grėsmėmis ar buvo persekiojamas. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

26. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo asmenines savybes ir jų santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojamas ar diskriminuojamas, teismas darė išvadą, kad atsakovas tyrimą atliko tinkamai ir užtikrino visapusišką įrodymų ištyrimą.

27. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas sprendė, kad be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Kaip buvo matyti, atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Atsakovo surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietovėje kilmės valstybėje tarptautinis ar vidaus konfliktas nevyksta. Atsižvelgiant į tai, nebuvo teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Taigi, teismas sprendė, kad sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai, pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

28. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus, teismas pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Prašymas pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų atmestas kaip nepagrįstas. Teismas įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos sieną), Prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, darė išvadą, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas VSAT pareigūnų ir pristatytas į užkardą, kas patvirtino, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad Prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti arba pasišalinti, taigi nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

29. Teismo įsitikinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.4.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui teismo nustatytas 3 (trejų) metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (galimai siekdamas apsunkinti jo tapatybės nustatymą ir grąžinimą), pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), jo pateiktas Prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

30. Teismas atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, darė išvadą, jog, vadovaudamasis Taisyklių 15 punkto nuostatomis, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

31. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, darė išvadą, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

32. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo Prašymo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir Tvarkos 44.4.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo nustatytas laikotarpis dėl uždraudimo atvykti. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 3 (trejų) metų, t. y. pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą. Likusi pareiškėjo skundo dalis teismo atmesta kaip nepagrįsta. Netenkinus kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 ir 2 p.).

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias realią individualaus persekiojimo grėsmę.

35. Pareiškėjo teigimu, jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini), ir politiniu pagrindu dėl dalyvavimo protestuose už (duomenys neskelbtini) teises. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos. Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, kad jis kaip (duomenys neskelbtini), realiai gali būti persekiojamas dėl dalyvavimo protestuose už (duomenys neskelbtini) teises. Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą, ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą. Šiuo atveju pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas etniniu ir politiniu pagrindu.

36. Pareiškėjas tvirtina, kad nors atsakovas ir teismas nurodė, jog pareiškėjas gali pasinaudoti veiksminga valstybės apsauga nuo persekiojimo, tačiau tai yra teorinio lygmens pasvarstymai, neturintys jokio realaus faktinio pagrindo. Taigi, atsakovas savo sprendimą pagrindė prielaida, o ne visapusiškai ištirtais byloje surinktais įrodymais. Tačiau kilmės šalies policijos efektyvumas nėra aukštas, pareigūnai yra korumpuoti, neturi motyvacijos. Akivaizdu, kad teisinių priemonių efektyvumas ir reali asmenų apsauga (duomenys neskelbtini) nėra tinkamai užtikrinama. Atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami. Kiek iškeltų bylų apskirtai baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais. Vien deklaratyvus teiginys, kad įstatymuose yra įtvirtinta garantija į teisingą bylos nagrinėjimą, pareiškėjo tvirtinimu, nereiškia, kad sistema praktiškai funkcionuoja ir geba veiksmingai apsaugoti asmenis.

37. Pareiškėjas nurodo, kad siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyviu prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

38. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei motyvų ir tikslų persekioti. Pareiškėjas aiškiai nurodė faktinį pagrindą ir detaliai nurodė aplinkybes dėl jo persekiojimo, tuo tarpu atsakovas tik subjektyvaus vertinimo pagrindu neatliko išsamaus tyrimo ir jokių konkrečių duomenų apie pareiškėją, išskyrus jo paties pateiktą informaciją, nenustatinėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas teigia, kad jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo padėties kilmės valstybėje ir išvykus iš jos. Be to, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pareiškėjo vertinimu, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

39. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais prašo apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais ir prieštaravo surinktai valstybės kilmės informacijai, todėl jis pagrįstai įvertintas kritiškai bei nebuvo laikomas patikimu įrodymu. Migracijos departamento buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

41. Atsakovas pažymi tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė yra vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“ tada, kai kilmės valstybėje yra konstatuojamas beatodairiškas smurtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, t. y. pareiškėjui nekyla rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl jo atžvilgiu nebuvo pagrindo kylančios grėsmės vertinti pagal „slankiojančią skalę“. Pareiškėjo nurodyti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) padidintos rizikos profiliai yra išskirti (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu, o pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsakovas teigia, kad apeliacinio skundo teiginiai yra visiškai nesusiję su pareiškėjo individualia situacija.

42. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija, tai patvirtina Migracijos departamento Sprendimo turinys. Kadangi pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aspektais, kad jo atžvilgiu gali būti netinkamai taikomi kilmės valstybės teisės aktai ar tie teisės aktai pareiškėjo atžvilgiu būtų taikomi diskriminuojant, todėl Migracijos departamentas nerinko bei nevertino tokio pobūdžio informacijos. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

43. Atsakovo nuomone, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

45. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

47. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir Tvarkos 44.4.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo nustatytas laikotarpis dėl uždraudimo atvykti. Pirmosios instancijos teismas sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 3 metų.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad Migracijos departamentas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

50. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

51. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

52. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

53. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

54. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

55. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

56. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

57. Nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėjas išvyko iš savo šalies, yra dalyvavimas nesankcionuotame proteste, po kurio buvo suimtas bei tardytas.

58. Atkreiptas dėmesys, jog ir pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje dėl tautybės ar religijos su problemomis nesusidūrė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo persekiojimo dėl tautybės atmestini.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimą, pritaria Migracijos departamento išvadai, kurią patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo prieštaringas, todėl nepagrindžia Prašymo, bei iš pareiškėjo pasakojimo nebuvo galima identifikuoti informacijos, kuri pakankamu lygiu pagrįstų tikimybę, jog kilmės šalyje pareiškėjas susidūrė su realiomis grėsmėmis ar buvo persekiojamas. Migracijos departamento Sprendime įvertinta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Remdamasis tyrimo metu surinkta informacija Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) vyko aktyvus karas tarp (duomenys neskelbtini) mažumos ((duomenys neskelbtini) grupuotės – (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) vadovaujamos (duomenys neskelbtini) Vyriausybės. Pasibaigus karui, (duomenys neskelbtini) nariai buvo areštuoti, teisiami, jiems skiriama (duomenys neskelbtini). Nors (duomenys neskelbtini) teigia bijantys, jog yra stebimi kariuomenės ir žvalgybos, tačiau, šaltinių teigimu, tai būtų aktualu tik tų (duomenys neskelbtini) narių, kurie įsitraukę į nusikalstamą veiklą, atžvilgiu, taip pat (duomenys neskelbtini) pasekėjų ar tų, kurie rinko pinigus remti (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) šeimos nariai gali susidurti su spaudimu, jei jų šeimos nariai užsienyje aktyviai veikia, pvz., reikalauja teisingumo karo aukoms. Šiuo metu apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nerandama. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 26 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso jokiai politinei partijai. Taip pat pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje dėl tautybės ar religijos su problemomis nesusidūrė.

60. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas aiškiai nurodė Prašyme faktinį pagrindą ir detaliai nurodė aplinkybes dėl jo persekiojimo, atmetamas, nes nustatyti prieštaravimai dėl pareiškėjo paaiškinimų apie jo dalyvavimą nesankcionuotame mitinge ir vėliau vykusį suėmimą ir galimą persekiojimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skirtingai nei nurodė pareiškėjas Prašyme, (duomenys neskelbtini) Parlamento narys (duomenys neskelbtini) ne tik, kad neįvardijamas kaip vienas iš protesto organizatorių ar lyderių, tačiau tokio asmens oficialiame (duomenys neskelbtini) Parlamento tinklalapyje, kuriame pateiktas šalies parlamentarų sąrašas, apskritai nėra.

Apeliaciniame skunde taip pat nėra šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę paneigiančių argumentų ar įrodymų. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, jog po pareiškėjo minimo protesto valdžios atstovai ar valdžios kontroliuojama kariuomenė būtų ėmęsi kokių nors persekiojimo veiksmų prieš proteste dalyvavusius asmenis. Pareiškėjas patvirtino, kad pats jokiai politinei partijai ar organizacijai nepriklauso, prie protesto organizavimo neprisidėjo, nebuvo ir vienas iš lyderių, neminėjo, kad protesto metu kaip nors atkreipė į save pareigūnų dėmesį, todėl pareiškėjo istorija apie vieną mėnesį trukusį sulaikymą, tardymą, o vėliau paleidimą, nes buvo panašus į sargybinio sūnų, kėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pasakojimo realumo.

Nors pareiškėjas teigė, kad jis buvo sulaikytas ir apkaltintas (duomenys neskelbtini) įstatymo pažeidimu, tyrimo metu buvo nustatyta, jog minimas įstatymas ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) yra nukreiptas prieš terorizmą ir nerasta duomenų, kad šio įstatymo pagrindu būtų suimami asmenys, dalyvavę aptariamame proteste. Neįtikėtinas pareiškėjo pasakojimas apie kelionę be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad skubėdamas išvykti visus dokumentus paliko namuose, dėl visko buvo susitarta, todėl jį tiesiog praleido ir jis išvyko į (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas laisvai ir saugiai išvyko iš šalies, kas patvirtino ne tik aplinkybę, jog pareiškėjas nėra ieškomas asmuo, bet ir tai, jog jis sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas suklaidinti Migracijos departamentą.

61. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kritiškai. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog nežinomi asmenys apsilankė jo šeimos namuose praėjus 2–3 dienoms po protesto maršo, tačiau iš pateiktų jo tėvo paaiškinimų turinio buvo matyti, jog nežinomi asmenys atėjo ir išsivedė pareiškėją 2021 m. vasario 10 d., t. y. praėjus beveik savaitei nuo protesto dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog pastebimi neatitikimai ir vertinant kitas pareiškėjo pateiktuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad tėvai nežinojo, kur jis dingo, tačiau iš pateiktų tėvo paaiškinimų turinio matyti, jog tėvams buvo žinoma, kad jį išsivedė policijos pareigūnai. Pareiškėjas teigė, kad jį išsivedė nežinomi asmenys, o tėvas nurodo, kad policijos pareigūnai. Papildomai pateiktuose tėvo paaiškinimuose nurodyta informacija taip pat prieštarauja Migracijos departamento surinktai informacijai apie pareiškėjo kilmės valstybę, nes atlikto tyrimo metu nebuvo rasta jokių duomenų, kad pasibaigus 2021 m. vasario 3 d. protestui jame dalyvavę asmenys būtų sulaikyti, kalinami, tardomi ar kankinami. Be to, asmenys, kurių paaiškinimus, siekdamas pagrįsti Prašyme nurodytas aplinkybes, pateikė pareiškėjas, patys nebuvo pareiškėjo nurodytų įvykių liudininkai, todėl tikėtina, kad jie juos surašė remdamiesi tuo, ką jiems papasakojo pareiškėjas. Taigi, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtino, kad jo Prašymas įrodytas, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo Prašymo motyvus, atsižvelgus į pareiškėjo apklausų metu išdėstytus prieštaringus, nesutampančius su informacija apie kilmės valstybę, argumentus, pareiškėjo pateiktuose papildomuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kurios nesutampa su pareiškėjo pasakojimu, pagrįstai nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

62. Nagrinėjamu atveju pagrįstai vertinta, jog pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia realus pavojus.

63. Atsižvelgiant į tai, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad surinktų duomenų pakako prašymui išnagrinėti, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.

65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nesurinko aktualiausios ir naujausios kilmės valstybės informacijos, o būtent – Migracijos departamentas turėjo surinkti kilmės valstybės informaciją apie kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Be to, Migracijos departamento atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, joje priimti įstatymai ir jų taikymas, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei Sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių jis galėtų būti panaikintas.

66. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

67. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Migracijos departamento Sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

68. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė