2017-12-20 Nr. AB-24169-3-64-3-02430-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4012-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02430-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2) ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Gyvenamosiose kamerose buvo drėgna, šalta, nebuvo ventiliacijos, nuo sienų ir lubų krito tinkas, ant sienų buvo pelėsis. Kameroje buvo per mažas apšvietimas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Dėl nepakankamo judėjimo išsivystė osteochondrozė.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25–30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,65 kv. m iki 17,5 kv. m. Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

5. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. EP-56 užfiksuotas kameros Nr. 83 patikrinimas. Nustatyta, kad kameroje pelėsio nėra. Rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 2 punktu ir pažymėjo, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo.

6. Akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 30 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

9. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Įsakymo 1.3.1 punktu ir pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 105 (plotas 24,22 kv. m), Nr. 61 (plotas 17,48 kv. m), Nr. 97 (plotas 19,01 kv. m), Nr. 101 (plotas 18,25 kv. m), Nr. 83 (plotas 23,05 kv. m), Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m), Nr. 102 (plotas 16,63 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

10. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010.

11. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-56 matyti, kad kameroje Nr. 83 higienos normos pažeidimų nenustatyta. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (kreipėsi dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjo skundu, tačiau dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesiskundė). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Šiaulių visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprašymas, iš kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, rašė skundus Šiaulių TI administracijai dėl jo teisių pažeidimų, tačiau nepateikė nei vieno skundo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurias nurodė teikdamas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktą pažymą, Šiaulių visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

12. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių TI, atmestas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 76–88), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, nes nebuvo įrengtas unitazas, kai kur nebuvo net praustuvės, o tik vandens čiaupas. Buvo netinkama ventiliacija. Taigi buvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

13.2. Mažas plotas ir ilgas kalinimo laikas savaime yra pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnį. Vertinant gyvenamojo ploto dydį, taikytinos Konvencijoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatytos gyvenamojo ploto normos, t. y . 4 kv. m, atėmus baldų ir sanitarinių mazgų užimamą plotą. Teismas neįvertino baldų užimamo ploto kamerose.

13.3. Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas. Pareiškėjas nurodo, jog negalėjo pakankamai sportuoti, lankyti renginius, dirbti.

13.4. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų, nes įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, kuris turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 91–93), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Mano, jog apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir reiškiamais siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog, vertinant pareiškėjui tekusį plotą, turėjo būti taikomas 4 kv. m vienam asmeniui standartas, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas.

21. Pirmiausia pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje Muršić byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

22. Kita vertus, tai, kad nėra nustatomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad nėra reikalinga atlikti vertinimą, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos normos reikalavimus atitinkančias sąlygas. Pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą, nustatytą Įsakyme, Šiaulių tardymo izoliatoriuje kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Įsakyme taip pat nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai taikė būtent šį standartą, įtvirtintą Įsakyme.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjui tekusį plotą bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., kai jis buvo laikomas Šiaulių TI, daro išvadą, kad, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, kamerose, kuriose pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m, pareiškėjas nebuvo laikomas. Be to, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam visą minėtą laikotarpį teko daugiau nei Įsakyme nurodyta 3,6 kv. m ploto norma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista.

24. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog kamerose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas ir Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, nagrinėjamu atveju nenagrinėtini, nes šie argumentai nebuvo išdėstyti pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas.

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius