11675c83-8cd4-4df7-ae79-a7d835762ab6 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-134-908/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19782-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.4.6.1; 25.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M.

P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės A. Petrenko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. P., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojos A.

P. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant dvejų metų laidavimo terminÄ be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 23 d.. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iÅ¡ieÅ¡kant į valstybės biudžetÄ konfiskuotino automobilio „Toyota Scion FR-S“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančiÄ 3 000 Eur dydžio sumÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 22 d., apie 17.35 val., Vilniuje, Bitėnų gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkte numatytÄ draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Scion FR-S“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorė A. Petrenko apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Toyota Scion FR-S“, konfiskavimÄ .

Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad BK 72 straipsnio 3 dalyje yra numatytas imperatyvus reikalavimas taikyti turto konfiskavimÄ , jeigu konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui, todėl teismas privalėjo konfiskuoti M. P. priklausantį automobilį, kuriuo jis padarė nusikaltimÄ , o ne vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ieÅ¡koti jo vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kuri tuo labiau yra neadekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teismo nurodytos nusikaltimo pavojingumÄ mažinančios ir M.

P. asmenybę teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės neturi reikÅ¡mės taikant kaltininkui priklausančio turto konfiskavimÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindo, nes nenustatyta nei viena iÅ¡ joje nurodytų alternatyvių sÄ lygų iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Pažymėta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimu pirmiausia siekiama atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Teismas galėtų nekonfiskuoti kaltininkui priklausančio turto tik tuo atveju, jeigu tai bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Teismo nurodytos M. P. blogÄ turtinę padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės nėra ypatingos ar iÅ¡skirtinės ir nepatvirtina, kad turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas. PrieÅ¡ingai, visuomenės ir M. P. interesų pusiausvyra bÅ«tų pažeista, jeigu iÅ¡ pastarojo nebÅ«tų konfiskuota transporto priemonė, nes taip bÅ«tų formuojama asmens nebaudžiamumo atmosfera ir nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat bÅ«tų neįgyvendintas prevencinis baudžiamojo poveikio priemonių tikslas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ir kitų praÅ¡ymų negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu vietoje atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. priklausančios konfiskuotinos transporto priemonės konfiskavimo, t. y. priverstinio neatlygintino paėmimo valstybės nuosavybėn, iÅ¡Â jo iÅ¡ieÅ¡koti Å¡io automobilio vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. iÅ¡ieÅ¡kojo jam priklausančio konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ ir tinkamai individualizavo Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

8. BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (5 dalis).

Pateiktas teisinis reguliavimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadoms, kad, pirma, baudžiamajame įstatyme yra numatytos dvi turto konfiskavimo formos: priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas; antra, jog baudžiamajame įstatyme numatytais atvejais ne konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, o iÅ¡ieÅ¡koma Å¡io turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, iš kurių galima suprasti, kad, jeigu konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui, tai jis visais atvejais privalo būti konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn.

9. Paminėtina tai, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtimi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai. Vadinasi, tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones ir kokias jas konkrečioje situacijoje parinkti, sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ ir kt.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiu atveju pirmiausia turi įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais jis vadovavosi priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis, atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-489/2019, 7–9 punktai; 2K-104-1073/2019, 13 punktas).

10. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde prokurorė remiasi nagrinėjamam atvejui netinkama kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-34-699/2018; 2K-243-942/2016 ir kt.) dėl turto konfiskavimo skyrimo asmens nuteisimo atveju, kai turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos ir yra privalomas, nebent tai būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-489/2019, 5–6 punktai).

11. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. iÅ¡ieÅ¡koti jam priklausančio konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ esmės argumentavo Å¡io automobilio konfiskavimo, t. y. priverstinio neatlygintino paėmimo valstybės nuosavybėn, neproporcingumu padaryto nusikaltimo aplinkybėms ir M. P. asmenybei. Teisėjų kolegija tam pritaria. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikaltimu žala nepadaryta, nustatytas M. P. neblaivumo laipsnis yra vidutinis (nėra artimas sunkiam); automobilis buvo įgytas teisėtai (1 t., b. l. 39-45, 77-79); automobilis nusikaltimo padarymo priemone tapo atsitiktinai dėl M. P. pasirinkto netinkamo elgesio varianto, nes jis praeityje neteistas (1 t., b. l.

99) ir nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 100), todėl nėra linkęs elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms; M. P. prisipažinimas padarius nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis teikia vilčių, kad jis padarė teisingas iÅ¡vadas dėl savo netinkamo elgesio; M. P. asmenybė apibÅ«dinama iÅ¡imtinai teigiamai (dirba, mokosi, užsiima visuomenine veikla) (1 t., b. l. 80-89, 98, 125-152; 2 t., b. l. 6); visa tai sudaro pagrindÄ manyti, kad automobilio palikimas M. P. nekels pavojaus visuomenei, t. y. apeliaciniame skunde akcentuojamas tikslas iÅ¡ jo atimti galimybę dar kartÄ automobilį panaudoti nusikalstamiems tikslams nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiektas netaikant Å¡io automobilio konfiskavimo, tuo labiau, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, 11 940 Eur su PVM vertės (1 t., b. l.

49) automobilio priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn M. P. sukels ženkliai didesnes neigiamas turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės už nesunkų nusikaltimÄ taikymu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad šį turtÄ konfiskuoti netikslinga. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindo.

12. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. vis tiek taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kodamas konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančiÄ 3 000 Eur dydžio pinigų sumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant bÅ«tent tokiÄ baudžiamojo poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į tai, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui.

Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , motorinės transporto priemonės vairavimÄ bÅ«nant neblaiviu, kai vairuotojui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, nustatydamas už tai baudžiamÄ jÄ atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-942/2020, 5 punktas). Nagrinėjamu atveju pasibaigus darbo valandoms neblaivaus M. P. automobilio vairavimas sostinės mikrorajono gatvėje, atkreipiant dėmesį kito vairuotojo, kuris pasivijęs sulaikė M.

P. (1 t., b. l. 19-21, 22), kėlė realų pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, todėl konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas buvo būtina reakcija į M. P. veiksmus.

13. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė tokiÄ pinigų sumÄ Ä¯vardino visiÅ¡kai neadekvačia, tačiau nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jos vertinimÄ , kad tai neatitinka M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto paskirties, pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo dydžio, tinkamai atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį M.

P. apibÅ«dinančius duomenis ir Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas jo turtinę padėtį apibÅ«dinančias aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje nėra. PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, visa tai yra reikÅ¡minga sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, 7 punktas). Skundžiame nuosprendyje padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad 3 000 Eur dydžio pinigų suma, kuri be kita ko netgi didesnė už baudžiamajame įstatyme nustatytÄ minimalų baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimÄ , dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nagrinėjamu atveju pakankama baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai, taip pat ir prokurorės minimam prevenciniam poveikiui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M.

P. pasiekti.

14. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra tinkamai individualizuota, adekvati padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko apeliacinį skundÄ Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė