2024-05-22 Nr. AB-8590-3-62-3-01498-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-85-556-2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01498-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Bruneros“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 500 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė 2023 m. birželio 9 d. dėl apsinuodijimo maistu laikant jį Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PNAK)) atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime. 2023 m. birželio 9 d. kaip ir įprastai buvo pateikti pusryčiai: ryžių kruopų košė, pienas, fermentinis sūris, sviestas, balta duona ir arbata su cukrumi. Paėmus pieną iškart jį išgėrė, kol jis buvo šaltas. Po to pastebėjo, kad pienas buvo sugižęs, tačiau nemanė, jog galės tokiu būdu apsinuodyti. Maždaug po pusės valandos jį pradėjo pykinti, pradėjo vemti, itin skaudžiai raižė pilvą, teko net pritūpti. Teigė, kad išsikvietė posto prižiūrėtoją ir paaiškino situaciją, pasiprašė pas šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūrėjo ir skyrė gydymą.

3. Pareiškėjas teigė, kad po įvykio dar porą dienų periodiškai skaudėjo, raižė pilvą, pykino, jautė diskomfortą, negalėjo valgyti dalies kito maisto, kitomis dienomis sportuoti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė itin neigiamas pasekmes, fizines kančias, dvasinius išgyvenimus bei nepilnavertiškumo jausmą, todėl prašė priteisti jam neturtinę žalą, kurią vertino 500 Eur suma.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime. Pažymėjo, kad maitinimo paslaugas nuteistiesiems/suimtiesiems teikia paslaugos teikėjas – viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“. 2023 m. birželio 9 d. rytinio maitinimo teikiamo pieno realizacijos laikas buvo iki 2023 m. birželio 10 d., ir jis buvo tinkamas naudojimui. Tarnybinių pranešimų dėl galbūt teikiamo 2023 m. birželio 9 d. pagižusio pieno nebuvo gauta. Nėra užfiksuota duomenų, kad pareiškėjo sveikata sutriko būtent dėl apsinuodijimo maistu. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio pagrindo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime nurodė, kad maitinimo paslaugas teikia griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir yra kontroliuojamas tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos, tiek kitų valstybės institucijų, kuriems deleguota maisto tvarkymo subjektų priežiūra. Nuteistųjų maitinimas vykdomas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakingi darbuotojai nuolat kontroliuoja ir prižiūri, kad maitinimo paslaugos nuteistiesiems atitiktų reikalavimus, matuoja patiekiamo maisto temperatūrą. Nėra jokių duomenų, kad menamas apsinuodijimas maistu įvyko būtent 2023 m. birželio 9 d. ir būtent pareiškėjo nurodytais maisto produktais, medicininiai dokumentai pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Vienu metu tais pačiais patiekalais maitinamas 1 461 nuteistasis, kurie gėrė tą patį pieną iš tos pačios partijos, ir tik pareiškėjui neva pasireiškė apsinuodijimo simptomai. Nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad blogu pienu būtų apsinuodijusi didelė dalis nuteistųjų, tačiau tokios informacijos nebuvo gauta ir susirgimų nebuvo fiksuota.

II. 8. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam buvo pateiktas sugižęs pienas, kuriuo jis apsinuodijo.

10. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 92 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigė, jog 2023 m. birželio 9 d. rytinio maitinimo teikiamo pieno realizacijos laikas buvo iki 2023 m. birželio 10 d., taigi jo tinkamo vartojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Taip pat dėl pieno kokybės skundėsi dar 3 nuteistieji iš 1 461 nuteistųjų, kuriems 2023 m. birželio 9 d. buvo teikiamas pienas.

12. Teismas iš pareiškėjo sveikatos istorijos ir pateikto išaiškinimo nustatė, kad nors ir buvo užfiksuotas pareiškėjo sveikatos sutrikimas 2023 m. birželio 9 d. ir jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau neužfiksuota, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimą sukėlė būtent 2023 m. birželio 9 d. jam tiektas pienas. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas negali vartoti pieno produktų, netoleruoja laktozės, ir, kad jam galbūt paskirti vaistai, vartojant juos su pienu, galėjo jam sukelti užfiksuotą neigiamą reakciją.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nors 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjo sveikata buvo sutrikusi, bet jokių įrodymų, jog tai sukėlė apsinuodijimas sugižusiu pienu ar, kad sugižęs pienas buvo teikiamas nuteistiesiems 2023 m. birželio 9 d., teismui nėra pateikta. Teismas atkreipė dėmesį, kad sugižęs pienas, kurį tariamai 2023 m. birželio 9 d. išgėrė pareiškėjas, savo išvaizda, skoniu ir kvapu akivaizdžiai turėjo skirtis nuo tinkamo vartoti pieno, bet pareiškėjas vis tiek tokį tariamai netinkamą vartoti pieną išgėrė, ir tik po to suprato, jog pienas yra sugižęs. Toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai prieštarauja elementariai logikai, todėl, įvertinęs tai, kad iš 1 461 nuteistųjų, kuriems 2023 m. birželio 9 d. buvo teikiamas pienas, tik dar 3 nuteistieji skundėsi dėl pieno kokybės, teismas pareiškėjo teiginį, jog būtent dėl jo 2023 m. birželio 9 d. išgerto sugižusio pieno buvo sutrikusi jo sveikata, vertino kaip deklaratyvų.

14. Teismas sprendė, kad ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamo maitinimo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl nelaikė jų kaip lėmusių neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant netinkamo maitinimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti apie netinkamo maitinimo poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo netinkamo maitinimo, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 15. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir argumentus, dėl kurių jo skundas nebuvo tenkintas.

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pakankamai duomenų, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, šių aplinkybių nepagrįstai nepripažino, buvo neteisingas ir šališkas.

18. Teismas vertino, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčiams patiektas pienas, pagal pateiktus duomenis, galiojo iki 2023 m. birželio 10 d., t. y. jo tinkamumo vartoti terminas nebuvo pasibaigęs. Teismas sprendime nurodė, kad iš teismui nepateiktų duomenų matyti, jog dėl pieno kokybės iš 1 461 nuteistojo skundėsi dar trys nuteistieji, tačiau teismas negali remtis byloje nepateiktais įrodymais.

19. Pareiškėjas teigia, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog jis kreipėsi pas šeimos gydytoją būtent dėl sugižusio pieno, o teismas sprendime nurodė, kad neužfiksuota, jog sveikatos sutrikimą sukėlė būtent 2023 m. birželio 9 d. jam tiektas pienas, kuris dėl šio laikymo sąlygų ir galėjo sugesti, nesvarbu, kad jo realizacijos laikas buvo iki 2023 m. birželio 10 d.

20. Nurodo, kad gydytojas pareiškėją apžiūrėjo tą pačią – 2023 m. birželio 9 d., nustatė diagnozę ir skyrė gydymą, dėl kurio sveikatos būklė atsistatė tik po 5 dienų, per kurias juto fizines, dvasines ir emocines kančias, didelius nepatogumus.

21. Pareiškėjas pažymi, kad teismui nurodė, jog paėmęs pieną, iškart jį išgėrė, kol jis buvo šaltas, todėl nebuvo kada vertinti jo išvaizdą, nesijautė skonis ir kvapas kai jį vartojo, ir tik suvartojus, atsirado tokie nebūdingi padariniai. Nekilo abejonių imant pieną, kad šis gali būti sugižęs, todėl teismo argumentai, jog pareiškėjo elgesys akivaizdžiai prieštarauja elementariai logikai ir laikytinas deklaratyviu, yra nepagrįsti ir formalūs.

22. Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad ne tik pareiškėjas kreipėsi dėl sugižusio pieno į šeimos gydytoją ar administraciją, tokių asmenų gali būti ir daugiau, tačiau jų paieška užimtų daug laiko, todėl atsakovas galbūt tokių duomenų teismui ir negalėjo pateikti.

23. Pareiškėjo vertinimu, teismas buvo neobjektyvus ir neaktyvus bei neteisingas priimant tokį sprendimą, kuris negali būti pagrįstas ir teisėtas, todėl keistinas.

24. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

25. Nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą galbūt nulėmę veiksniai neįrodo realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

26. Teigia, kad iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, jog nors ir buvo užfiksuotas pareiškėjo sveikatos sutrikimas 2023 m. birželio 9 d. ir jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, bet neužfiksuota, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimą sukėlė būtent 2023 m. birželio 9 d. jam tiektas pienas. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas negali vartoti pieno produktų, netoleruoja laktozės, ir, kad jam galbūt paskirti vaistai, vartojant kuriuos su pienu, galėjo jam sukelti užfiksuotą neigiamą reakciją. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jam sveikatos sutrikimą 2023 m. birželio 9 sukėlė būtent sugižęs pienas, atmestini.

27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes taip pat konstatavo, kad nors 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjo sveikata buvo sutrikusi, bet jokių įrodymų, jog tai sukėlė apsinuodijimas sugižusiu pienu ar, kad sugižęs pienas buvo teikiamas nuteistiesiems 2023 m. birželio 9 d., nėra pateikta. Teismas atkreipė dėmesį, kad sugižęs pienas, kurį tariamai 2023 m. birželio 9 d. išgėrė pareiškėjas, savo išvaizda, skoniu ir kvapu akivaizdžiai turėjo skirtis nuo tinkamo vartoti pieno, bet pareiškėjas vis tiek tokį tariamai netinkamą vartoti pieną išgėrė, ir tik po to suprato, kad pienas yra sugižęs. Toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai prieštarauja elementariai logikai, todėl, įvertinus tai, kad iš 1 461 nuteistųjų, kuriems 2023 m. birželio 9 d. buvo teikiamas pienas, tik dar 3 nuteistieji skundėsi dėl pieno kokybės, pareiškėjo teiginys, jog būtent dėl jo 2023 m. birželio 9 d. išgerto sugižusio pieno buvo sutrikusi jo sveikata, laikytinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

28. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo pakeisti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

31. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ar argumentų, kodėl, jo nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikinamas. Vien nurodymas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertimo pareiškėjo skunde pateiktus faktus ir įrodymus, nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas formaliai ir neobjektyviai bei neteisingai išnagrinėjo jo pateiktą skundą, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.

32. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, apeliaciniu skundu tik pakartojamos skundo tezės, teikiamos teismo sprendimo citatos, tačiau nenurodomas skundo pagrindas, skundas nepagrindžiamas jokiomis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais, dėl kurių būtų teisinis pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, nepažeidė nei materialiųjų nei proceso tesės normų, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui priimtas nepalankus sprendimas, jog jam nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo naikinti. Sutinka, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir buvimas laisvės atėmimo vietoje sukelia neigiamų padarinių, nepatogumų, galbūt ir dvasinių išgyvenimų, kurie, tikėtina, gali turėti įtakos asmens fizinei ir emocinei sveikatai, tačiau vien tai negali būti pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu patiekus jam netinkamą vartoti (sugižusį) pieną, dėl kurio sutriko pareiškėjo sveikata, atlyginimo priteisimo.

35. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nenustatė Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme sąlygų.

36. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neteisingai ir šališkai, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagal jo skundą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, pažymi, jog abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Tai ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-155-502/2022; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-575-40-14). Tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Pareiškėjas įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jo bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu, apeliaciniame skunde nenurodė. Nagrinėjamu atveju nesant jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo bei jo pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio, jis iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

40. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

42. Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.).

43. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra įrodyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

45. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2023 m. birželio 9 d. pusryčių metu pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo patiektas pienas, kurio galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs. Dėl tą pačią dieną pusryčių metu patiekto neva sugižusio pieno buvo gauti dar trijų asmenų skundai, į kuriuos buvo atsakyta, jog pieno realizavimo terminas nebuvo pasibaigęs, pienas galiojo iki 2023 m. birželio 10 d., taigi skundai iš esmės nepasitvirtino. Be to, kaip teigia pareiškėjas, jis pieną išgėrė, o tik vėliau suprato, kad jis sugižęs. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sugižęs pienas, kurį, kaip teigia pareiškėjas, jis 2023 m. birželio 9 d. išgėrė, savo skoniu ir kvapu akivaizdžiai turėjo skirtis nuo tinkamo vartoti pieno. Tačiau, kaip teigia pareiškėjas, jis jį vis tiek išgėrė, ir tik vėliau suprato, kad pienas yra sugižęs. Toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai prieštarauja elementariai logikai, todėl įvertinus tai, kad iš 1 461 nuteistųjų, kuriems 2023 m. birželio 9 d. buvo teikiamas pienas, tik dar 3 nuteistieji skundėsi dėl pieno kokybės, pareiškėjo teiginys, jog būtent dėl 2023 m. birželio 9 d. išgerto sugižusio pieno buvo sutrikusi jo sveikata, laikytinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas.

46. Nors pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra užfiksuota, kad pareiškėjas skundžiasi (duomenys neskelbtini) (išgėrė sugižusio pieno ir po kiek laiko pradėjo pykinti, (duomenys neskelbtini) du kartus), tačiau nėra nustatyta, kad sveikatos sutrikimą pareiškėjui sukėlė būtent per pusryčius suvartotas pienas. Duomenų, kad pareiškėjas negali vartoti pieno produktų, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Taigi byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad nurodytą sveikatos sutrikimą pareiškėjui sukėlė būtent 2023 m. birželio 9 d. per pusryčius suvartotas pienas.

47. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitiktį teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo skundo argumentai dėl patirtos turtinės žalos nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų neteisėtumą.

48. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, bei žalos padarymo pareiškėjui faktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad netgi nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo nurodyto pažeidimo, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

50. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei pareiškėjui padarytos žalos fakto, t. y. nenustačius CK nustatytų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

51. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė