2021-06-23 Nr. AB-13828-3-61-3-03390-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1435-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03390-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui žemės ūkio bendrovei „Panoterių ūkis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019).

2. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Panoterių ūkis“ 2016 m. birželio 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1004879366-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška). NMA, įvertinus pateiktą 2016 m. Paraišką, nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų bei kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 107 492,21 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

3. Atsakovas nesutiko su Komisijos teiginiais dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 3D-405 redakcija) (toliau – ir Metodika) 16 punkto taikymo. Atsakovo manymu, pagal teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, pareiškėjas turi būti informuojamas tuomet, kai sankcijos dydis pasiekia 15 proc. Šiuo atveju pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. BR6-813782 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas) buvo informuotas apie taikomą 15 proc. sankciją bei apie tai, jog jei per trejų metų laikotarpį po šio pažeidimo bus dar kartą nustatyta, kad pareiškėjas nesilaiko to paties (tų pačių) reikalavimo(-ų) arba kitam tam pačiam geros agrarinės būklės standartui priskirtų reikalavimų, toliau jam bus taikomos Metodikos nuostatos dėl pakartotinio reikalavimo(-ų) nesilaikymo.

4. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo paskelbtas pagrindiniame informacijos šaltinyje – NMA interneto svetainėje https://portal.nma.lt (toliau – ir Portalas). Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 65 punktu, pareiškėjas laikomas informuotas apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Pareiškėjas buvo informuotas ir papildomai, t. y. išsiunčiant 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą elektroniniu paštu.

5. Atsakovas pabrėžė, jog jis apie 15 proc. taikomą sankciją už pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimą pareiškėją informavo 2016 m. balandžio 6 d., o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) patikrinimus pareiškėjo ūkyje atliko 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y. po NMA informavimo apie pakartotinį pažeidimą ir pasiektą 15 proc. sankcijos dydžio ribą, tad jam buvo suteikta galimybė pasitaisyti. NMA atliko pareigą, nustatytą Metodikos 2.5 papunktyje, t. y. leisti pasitaisyti ir daugiau nebedaryti to paties pažeidimo dar kartą. Taigi pareiškėjas, prieš trečią kartą atlikdamas tą patį pažeidimą, buvo gavęs informaciją, kad atliko pakartotinį reikalavimo pažeidimą, už kurį jau yra gavęs 15 proc. sankciją. Priešingas informavimo fakto aiškinimas leistų pareiškėjui nepagrįstai išvengti pagrįstos ir proporcingos sankcijos taikymo.

6. Atsakovas tvirtino, jog 2016 m. balandžio 6 d. sprendime buvo pacituota Metodikos 16 punkto nuostata, kurią perskaitęs pareiškėjas galėjo aiškiai suprasti, kad pasiekė 15 proc. sankcijos dydį ir kitas, t. y. trečią kartą atliekamas, to paties reikalavimo pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu sankcija buvo taikyta ne pagal Metodikos 16 punktą, tad pareiškėjai turėjo būti aišku, kad Metodikos 16 punkto paminėjimas ir yra informavimas apie tai, kas bus, jei bus dar kartą (trečią kartą) pažeistas tas pats reikalavimas.

7. Atsakovas teigė, jog nagrinėjant skirtumą tarp Metodikos 2.4 ir 2.10 papunkčių aiškiai matyti, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas yra sąmoninga veika, tad trečią kartą daromas pažeidimas, kai pareiškėjas jau du kartus informuotas apie daromą pažeidimą, negali būti laikomas tik pareiškėjo per aplaidumą sukeltais veiksmais (netyčinio pažeidimo apibrėžimas). Pareiškėjas, pateikdamas 2016 m. Paraišką, savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis (2016 m. Paraiškos III dalies 1 punktas).

8. Atsakovo įsitikinimu, nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie jo paraišką pateikiama Portale. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos peržiūrėti pranešimus ir su jais susipažinti, o susipažinus – kreiptis į NMA dėl detalesnės (jei tokia reikalinga) informacijos pateikimo. Pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, laikantis nustatytų reikalavimų.

9. Atsakovas akcentavo, kad 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo priimtas remiantis VMVT patikrinimų metu nustatyta informacija. Pagal teisės aktų nuostatas prisiimtų įsipareigojimų vykdymo duomenų kontrolę atlieka ne tik NMA, bet ir VMVT. Pastarajai įstaigai suteikta teisė koordinuoti ir kontroliuoti ūkinių gyvūnų registravimą ir ženklinimą, kontroliuoti ūkinių gyvūnų sveikatą, gerovę.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu atmetė atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą.

11. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019), kuriuo panaikintas atsakovo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 642(11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas) ir 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. BR6-4082 (toliau – ir Raštas), teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1004879366-1, kurioje deklaravo 840,75 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama žalinimo išmoka; 178,51 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (mažo nepalankumo vietovėse); 2 vnt. mėsinių galvijų, už kuriuos mokama susietoji parama; 5 vnt. pieninių veislių rūšies bulius, už kuriuos mokama susietoji parama; 113,25 sąlyginių gyvulių vnt., už kuriuos mokama susietoji parama už pienines karves; 71,37 ha, už kuriuos mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą.

NMA skaičiavimu, iki 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjui buvo išmokėta 106 954,42 Eur. NMA 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 642(11.2.12E) nustatė, jog pareiškėjui pagal 2016 m. Paraišką buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmokų suma. Sprendimu NMA konstatavo, jog susidarė 107 492,21 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Grąžintinų lėšų susidarymo aplinkybe įvardijamas kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymas. Pagal VMVT duomenis, pareiškėjas nesilaikė valdymo reikalavimų dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės kaip nustatyta Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d.

įsakymu Nr. 3D-23 (2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 3D-1019 redakcija; toliau – ir Aprašas) 40 punkte (VR34 reikalavimas), valdymo reikalavimo dėl ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo, numatyto Aprašo 17 punkte (VR12’ reikalavimas) bei valdymo reikalavimo dėl higieniškos pašarų gamybos užtikrinimo pagal Aprašo 23 punktą (VR17 reikalavimas). Susumavusi sankcijų dydžius, NMA pareiškėjui pritaikė galutinę 100 proc. kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimo sankciją. NMA 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. BR6-4082 informavo pareiškėją, kad skolos suma, nurodyta sprendime, skiriasi nuo tos, kurią turi apmokėti; skolos dalis 1 585,26 Eur buvo išskaičiuota vadovaujantis skolos susigrąžinimo tvarka, nurodyta Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 11, 14, 15 ir 17 punktais, todėl pareiškėjui liko sumokėti 104 094,25 Eur dydžio skolą, kurią paprašyta sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos.

13. Ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019) Komisija panaikino Sprendimą. Komisija, be kita ko, nustatė, jog NMA už pakartotinį valdymo reikalavimų dėl ūkinės paskirties gerovės (VR34) pažeidimą pareiškėjui pritaikė 100 proc. dydžio sankciją, vadovaudamasi Metodikos 16 punktu. Komisija sprendime paminėjo LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015, kurioje konstatuota, jog NMA turi pareigą informuoti pareiškėją apie galimą sankcijos, kuri labiau ribotų jos teises nei galimo pažeidimo kvalifikavimas pagal Metodikos 8–15 punktus, t. y. kaip netyčinio, taikymą. Apskaičiuodama sankciją pagal Metodikos 16 punktą, tačiau prieš tai tinkamai neinformavusi pareiškėjo apie ateityje galėsiančius kilti didesnius jo teisių ribojimus, NMA padarė esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas neginčija Komisijos padarytų išvadų dėl: Sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnių reikalavimams; VMVT nustatytų valdymo reikalavimų pažeidimų; atsakovo ankstesnių sprendimų dėl ŽŪB „Panoterių ūkis“ 2013 m. birželio 17 d., 2014 m. birželio 16 d. ir 2015 m. birželio 15 d. paraiškų paskelbimo Portale. Pažymėjo, jog teismas visiškai sutinka su šiomis Komisijos išvadomis ir joms pritaria, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

15. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl 100 proc. dydžio sankcijos, pritaikytos pareiškėjui už pakartotinį valdymo reikalavimo dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės (VR34) pažeidimą, vadovaujantis Metodikos 16 punktu. NMA manymu, pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo informuotas apie taikomą 15 proc. sankciją, taip pat apie tai, jog jei per trejų metų laikotarpį po šio pažeidimo bus dar kartą nustatyta, jog pareiškėjas nesilaiko to paties (tų pačių) reikalavimo(-ų) arba kitam tam pačiam geros agrarinės būklės standartui priskirtų reikalavimų, toliau jam bus taikomos Metodikos nuostatos dėl pakartotinio reikalavimo(-ų) nesilaikymo. Pastebėta, kad pareiškėjas neginčija VMVT konstatuoto pakartotinio VR34 reikalavimo pažeidimo, tačiau mano, jog 100 proc. sankcija jo atžvilgiu buvo pritaikyta nepagrįstai, kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas pagal Metodikos 16 punktą apie galimą sankciją už pakartotinį pažeidimą.

16. Teismas, išanalizavęs Metodikos 16 punktą, akcentavo, jog sankcijos didinimas tris kartus galimas tik tada, kai iki paskutinio pažeidimo padarymo paramą gaunančiam asmeniui buvo pranešta apie galimumą taikyti padidintą sankciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pareiškėją apie galimo pakartotinio pažeidimo kvalifikavimą kaip tyčinio informavo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu, t. y. tik po pareiškėjo valdymo reikalavimų pažeidimų padarymo, už kuriuos Sprendimu buvo apskaičiuota 100 proc. sankcija. Metodikos 16 punkte įtvirtinta informavimo sąlyga yra imperatyvi, todėl NMA neturėjo teisinio pagrindo taikyti Metodikos 16 punktą ir privalėjo sankciją už valdymo reikalavimų pažeidimus pareiškėjui paskaičiuoti pagal Metodikos 8–15 punktus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, sankciją pareiškėjui apskaičiuodamas pagal Metodikos 16 punktą, tačiau prieš tai tinkamai neinformavęs jo apie ateityje galėsiančius kilti didesnius jo teisių ribojimus, padarė esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą, ką teisingai konstatavo Komisija.

17. Teismas pažymėjo, jog NMA, tinkamai neinformavusi pareiškėjo, užkirto jam kelią planuoti bei organizuoti savo ūkinę veiklą taip, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, turint omenyje aplinkybę, jog ateityje pareiškėjo teisė į paramą gali būti apribota maksimaliai. Komisija, būdama ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucija, pagrįstai nusprendė panaikinti Sprendimą. Pabrėžta, jog NMA, o ne Komisijai ar teismui suteikta teisė priimti administracinius sprendimus dėl sankcijų taikymo, todėl sankcijos skyrimo pareiškėjui klausimas pagrįstai buvo perduotas NMA nagrinėti iš naujo. Komisija taip pat pagrįstai panaikino Raštą, kadangi šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas apie susidariusios skolos išskaičiavimą, likusios skolos dalį ir susimokėjimo terminą.

18. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai aiškino ir taikė Metodikos (ir kitų teisės aktų) nuostatas, teisingai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus kaip sudarančius pagrindą naikinti 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 642(11.2.12E) bei 2019 m. birželio18 d. raštą Nr. BR6-4082, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Teismas nusprendė atmesti atsakovo skundą, o likusius skundo argumentus pripažinto neesminiais.

III. 19. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia:

20.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, netinkamai interpretavo faktines bei teisines aplinkybes, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Teismas sprendime nepasisakė dėl NMA argumentų dėl ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, o tik formaliai atkartojo Komisijos argumentus.

20.2. NMA, vadovaudamasi anksčiau nurodytais teisės aktais, pagrįstai į juos atsižvelgė priimdama Sprendimą. Pareiškėjas žinojo apie VMVT patikrinimus ir jų metu nustatytus pažeidimus, jo atstovai dalyvavo patikrinimų metu, jiems buvo įteikti patikrinimų aktai.

20.3. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo informuotas apie taikomą 15 proc. sankciją bei apie tai, jog jei per trejų metų laikotarpį po šio pažeidimo bus dar kartą nustatyta, jog jis nesilaiko to paties (tų pačių) reikalavimo(-ų) arba kitam tam pačiam geros agrarinės būklės standartui priskirtų reikalavimų, toliau jam bus taikomos Metodikos nuostatos dėl pakartotinio reikalavimo(-ų) nesilaikymo (2016 m. balandžio 6 d. sprendimo 10 p.). 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo paskelbtas pagrindiniame informacijos šaltinyje – Portale. Vadovaujantis Taisyklių 65 punktu, pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Pareiškėjas buvo informuotas ir papildomai, t. y. 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą išsiunčiant el. paštu. Pažymi, kad, pagal teismų praktiką, Portalas yra laikomas pagrindiniu informavimo apie NMA priimtus sprendimus šaltiniu.

20.4. NMA apie taikomą 15 proc. sankciją už pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimą pareiškėją informavo 2016 m. balandžio 6 d., o VMVT patikrinimus pareiškėjo ūkyje atliko 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y. po NMA informavimo apie pakartotinį pažeidimą ir pasiektą 15 proc. sankcijos dydžio ribą, tad jam buvo suteikta galimybė pasitaisyti. Vadinasi, NMA atliko pareigą, nustatytą Metodikos 2.5 papunktyje, t. y. leisti pasitaisyti ir daugiau nebedaryti to paties pažeidimo dar kartą. Taigi, pareiškėjas aiškiai, prieš trečią kartą atlikdamas tą patį pažeidimą, buvo gavęs informaciją, kad atliko pakartotinį reikalavimo pažeidimą, už kurį jau yra gavęs 15 proc. sankciją. Priešingas informavimo fakto aiškinimas leistų pareiškėjui nepagrįstai išvengti pagrįstos ir proporcingos sankcijos taikymo.

20.5. 2016 m. balandžio 6 d. sprendime taip pat buvo pacituota Metodikos 16 punkto nuostata, kurią perskaitęs pareiškėjas galėjo aiškiai suprasti, kad pasiekė 15 proc. sankcijos dydį ir kitas, t. y. trečią kartą atliekamas, to paties reikalavimo pažeidimas jau bus laikomas tyčiniu. Pažymi, kad 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu sankcija buvo taikyta ne pagal Metodikos 16 punktą, tad pareiškėjui turėjo būti aišku, kad Metodikos 16 punkto paminėjimas ir yra informavimas apie tai, kas bus, jei bus dar kartą (trečią kartą) pažeistas tas pats reikalavimas. Taip pat nagrinėjant skirtumą tarp Metodikos 2.4 ir 2.10 papunkčių aiškiai matoma, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas yra sąmoninga veika, tad trečią kartą daromas pažeidimas, kai jau du kartus pareiškėjas informuotas apie daromą pažeidimą, negali būti laikomas tik pareiškėjo per aplaidumą sukeltais veiksmais (netyčinio pažeidimo apibrėžimas).

20.6. Pareiškėjas buvo informuotas apie pasiektą 15 proc. sankcijos dydį ir apie nuostatą, kokia bus taikoma sankcija, jei pasiekiamas 15 proc. sankcijos dydis (Metodikos 16 p.), todėl, anot atsakovo, teismo sprendime netinkamai konstatuota, jog NMA netinkamai bei ne laiku informavo pareiškėją apie jau du kartus darytus pažeidimus, tad pareiškėjas aiškiai suprato, kad yra informuotas dviem sprendimais ir galėjo pasitaisyti, tad, trečią kartą darydamas tą patį pažeidimą, jis gaus Metodikos 16 punkte nustatytą sankciją, kuri buvo paminėta paskutiniajame sprendime, kuriuo informuota, kad pasiekta 15 proc. sankcijos riba.

20.7. Pareiškėjas, pateikdamas 2016 m. Paraišką, savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis (2016 m. Paraiškos III dalies 1 punktas). Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie jo pateiktą paraišką skelbiama Portale. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos peržiūrėti pranešimus ir su jais susipažinti, o susipažinus – kreiptis į NMA dėl detalesnės (jei tokia reikalinga) informacijos pateikimo.

20.8. Sprendimas buvo priimtas remiantis VMVT patikrinimų metu nustatyta informacija. Pagal teisės aktų nuostatas, prisiimtų įsipareigojimų vykdymo duomenų kontrolę atlieka ne tik NMA, bet ir VMVT. Pastarajai įstaigai suteikta teisė koordinuoti ir kontroliuoti ūkinių gyvūnų registravimą ir ženklinimą, kontroliuoti ūkinių gyvūnų sveikatą, gerovę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo panaikintas atsakovo sprendimas skirti pareiškėjui sankciją ir įpareigoti jį grąžinti išmokėtą paramos sumą bei pranešimas (raštas) apie pastarojo sprendimo priėmimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl atsakovo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina atsakovo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo ir Rašto panaikinimo, pagrįstai konstatavo padarytą esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, tvirtindamas, kad teismas neatsižvelgė į šiuos argumentus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir neteisingai įvertino faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

24. Nustatyta, kad NMA 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 642(11.2.12E) pritaikė pareiškėjui galutinę 100 proc. kompleksinę paramos reikalavimų pažeidimo sankciją ir apskaičiavo 107 492,21 Eur grąžintinų lėšų sumą. NMA 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. BR6-4082 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą bei nurodė perskaičiuotą grąžintiną skolos sumą – 104 094,25 Eur. Komisija ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019) panaikino Sprendimą ir Raštą, įpareigojo NMA iš naujo spręsti sankcijos taikymo pareiškėjui klausimą.

25. Sprendime, įvertinus pareiškėjo 2016 m. birželio 6 d. pateiktą paraišką, konstatuota, kad nustatytas VR34 reikalavimo (Aprašo 40 p.) pažeidimas yra pakartotinis, t. y. šis pažeidimas buvo nustatytas vertinant 2013 m. birželio 17 d. pateiktą paraišką (pritaikyta 5 proc. sankcija, informuota 2014 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2329574), 2014 m. birželio 16 d. pateiktą paraišką (pritaikyta 15 proc. sankcija, informuota 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. BR6-813782) ir 2015 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką (pritaikyta 45 proc. sankcija, informuota 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. BR6-1866254), todėl, vadovaujantis Metodikos 13.1 papunkčiu, už šį pažeidimą taikytina 100 proc. sankcija (45 proc. x 3 = 135 proc.). NMA taip pat laikė, kad nustatytas VR12 reikalavimo (Aprašo 17 p.) pažeidimas yra pakartotinis, t. y. šis pažeidimas nustatytas vertinant 2014 m. birželio 16 d. pateiktą paraišką (pritaikyta 3 proc. sankcija) ir 2015 m. birželio 15 d. paraišką (pritaikyta 3 proc. sankcija), todėl, vadovaujantis Metodikos 13.1 papunkčiu, už šį pažeidimą taikytina 9 proc. sankcija (3 proc. x 3). NMA konstatavo ir VR17 reikalavimo (Aprašo 23 p.) pažeidimą, už kurį, vadovaudamasi Metodikos 8 punktu, pareiškėjui skyrė 5 proc. sankciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pritaikyta galutinė sankcija – 100 proc.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nėra motyvuotas, pavyzdžiui, neaišku, kodėl konstatuoti pažeidimai pripažinti tapačiais, taip pat kad jis nebuvo informuotas apie anksčiau nustatytus pažeidimus (Sprendime nėra duomenų apie nurodytų raštų (pranešimų) įteikimą pareiškėjui). Pareiškėjas nežinojo apie anksčiau konstatuotus pažeidimus, todėl neturėjo galimybės juos pašalinti, pavyzdžiui, pareiškėjas per 2015 metus negalėjo pašalinti vertinant 2014 metų paraišką nustatytų pažeidimų, nes apie tokius pažeidimus anksčiausiai galėjo būti informuotas 2016 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjas taip pat reiškė abejones dėl pritaikytos sankcijos proporcingumo.

27. Komisija ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 21R-564 (AG-480/03-2019) panaikino Sprendimą ir, atitinkamai, Raštą, pripažinusi, kad NMA padarė esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą – tinkamai neinformavo pareiškėjo apie ateityje galėsiančius kilti didesnius jo teisių ribojimus (Metodikos 16 p. pažeidimas). Nustatyta, kad pareiškėjas apie galimo pakartotinio pažeidimo kvalifikavimą kaip tyčinio buvo informuotas 2017 m. balandžio 25 d. raštu, t. y. tik po valdymo reikalavimo pažeidimo, už kurį pritaikyta 100 proc. sankcija – VR34 reikalavimo pažeidimo, padarymo. Pagal Metodikos 16 punkte įtvirtintą tvarką, pareiškėjų informavimas turi būti nukreiptas į ateitį, t. y. jie turi būti informuojami ne jau nustačius pakartotinį pažeidimo atvejį, bet iki tokio pažeidimo nustatymo.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti (Metodikos 2.5 p., 2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 3D-405 redakcija). Tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai; pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas Metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu (Metodikos 2.10 p., 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija). Metodikos 13.1 papunktyje (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-206 redakcija) nurodyta, kad, nustačius pakartotinį netyčinį reikalavimo toje pačioje srityje pažeidimo atvejį pirmo pasikartojimo atveju už to paties reikalavimo pažeidimą nustatytas sankcijos dydis už šį pažeidimą padidinamas tris kartus, o nustačius tolesnius to paties reikalavimo pažeidimo atvejus, ankstesniaisiais metais taikytos sankcijos dydis padidinamas tris kartus. Metodikos 16 punkte (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-206 redakcija) įtvirtinta, kad jeigu už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas ankstesnės sankcijos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už šio reikalavimo pažeidimą ankstesniaisiais metais netaikant ribojimo pagal Metodikos 15 punktą, dauginant iš 3. Pagal Metodikos 15 punktą (2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija), bendra sankcijų dydžių suma, apskaičiuota pagal Metodikos 13 ir (ar) 14 punktų nuostatas, negali viršyti 15 proc.

29. Pakartotiniam reikalavimų pažeidimui kvalifikuoti pagal Metodikos 16 punktą įtvirtinta privaloma sąlyga – asmuo turi būti informuojamas, jog, nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį, bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniaisiais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus. Pagal šią nuostatą atsakovas turi pareigą informuoti paraiškos teikėją apie galimą sankcijos, kuri labiau ribotų jo teises nei galimo pažeidimo kvalifikavimas pagal Metodikos 8–15 punktus, t. y. kaip netyčinio, taikymą. Atsakovas, sankciją pareiškėjui apskaičiuodamas pagal Metodikos 16 punktą, tačiau prieš tai tinkamai neinformavęs pareiškėjo apie ateityje galėsiančius kilti didesnius jo teisių ribojimus, padaro esminį sankcijos taikymo procedūros pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad NMA, netinkamai informuodama pareiškėją apie nustatytą pakartotinį reikalavimo pažeidimą, užkirto jam kelią planuoti bei organizuoti savo ūkinę veiklą taip, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, turint omenyje aplinkybę, jog ateityje pareiškėjo teisė į paramą gali būti apribota maksimaliai, todėl Komisija pagrįstai nusprendė panaikinti minėtus administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti sankcijos taikymo klausimą. Pastebėtina, kad pareiškėjas apie pakartotinį reikalavimo pažeidimą, už kurį jam pritaikyta 45 proc. sankcija ir vėliau Sprendimu – 100 proc. sankcija, buvo informuotas ne tik pavėluotai (2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. BR6-1866254, nors Sprendimu pritaikyta sankcija dėl netinkamo 2016 m. birželio 6 d. pateiktos paraiškos sąlygų vykdymo, 2016 m. rugsėjo 13 d. VMVT atlikto patikrinimo vietoje rezultatų pagrindu), bet ir neaiškiai (2017 m. balandžio 25 d. rašte Nr. BR6-1866254 nėra išskirta, kuris konkrečiai pažeidimas yra pakartotinis ir už jį taikytinos sankcijos dydis pasiekė 15 proc., priešingai nei, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1098-442/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas tinkamą pareiškėjo informavimą pagrįstai susiejo su 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. BR6-1866254, o ne su atsakovo akcentuojamu 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. BR6-813782, kadangi Sprendimu 100 proc. sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta padauginant iš 3 ne už 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. BR6-813782 nurodytą pakartotinį pažeidimą skirtą sankciją – 15 proc. dydžio, o už 2017 m. balandžio 25 d. rašte Nr. BR6-1866254 nurodytą (neaiškiai) pakartotinį pažeidimą skirtą sankciją – 45 proc. dydžio, apie kurį pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateiktos paraiškos kontrolės laikotarpiu dar nežinojo ir todėl objektyviai negalėjo numatyti, jog dėl VMVT nustatyto pakartotinio pažeidimo jo galimybė gauti paramą bus maksimaliai apribota, pasirinkti jam palankiausią elgesio modelį, atlikti papildomus veiksmus konstatuotam pakartotiniam pažeidimui ištaisyti. Taigi, Komisija pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė