Legislator Case Law & Legislation
1163e8cd-bba3-4584-8ec6-370f624367f2 AI generated

1163e8cd-bba3-4584-8ec6-370f624367f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1163e8cd-bba3-4584-8ec6-370f624367f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A525-1426/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02036-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.

Legislator headnote

AI generated

1163e8cd-bba3-4584-8ec6-370f624367f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėjo, kad sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui. Nurodyto protokolo kopija patvirtina, kad iÅ¡ 7 komisijos narių tik 3 komisijos nariai pritarė parengtam statinio projektui, o kiti komisijos nariai tik susipažino arba tik peržiÅ«rėjo projektÄ . Protokole nėra nei UAB „Vilniaus vandenys“, nei AB „Lietuvos energija“ atstovų pritarimo, nors tai yra bÅ«tina pagal UAB „Plėtrumas“ pateiktÄ projektÄ , nes tiesiogiai susiję miesto komunalinių tinklų ir 110 kV elektros oro linijos L1 (duomenys neskelbtini) I savininkų interesais.

Keywords

AI generated
readiness for construction servitude not to build unpermitted structures conforming structure standing against building permit building police regulations
AI generated
cc7ce620-ba62-4628-a08a-d7f830d12028
A., N. Y., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo antstolio ArtÅ«ro Auglio pareiÅ¡kimÄ dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius neįvykdymo, suinteresuoti asmenys byloje M. E., D. G., A. M., A. M. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė : Antstolis ArtÅ«ras Auglys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. lapkričio 15 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. 0023/21/00795 ir vadovaudamasis CPK 777 straipsnio 2 dalimi pateikė jį teismui.
95b4cf82-baac-47ef-abfd-f0e114358252
? Civilinė byla Nr. 2YT-4711-351/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01882-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. lapkričio 6 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Virgina Pankauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjos V. J. pareiÅ¡kimo dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius statybos padarinių įvykdymo termino pratęsimo, priėmimo klausimÄ , suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
277cda13-3438-4ca2-9b36-32e0af377871
pripažinti 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimÄ tarp N. M., J. M. – M. ir A. V. nesudarytu; teismui netenkinus aukščiau nurodyto reikalavimo, pripažinti 2014 m. lapkričio 30 d. susitarimÄ tarp N. M., J. M. – M. ir A. V. negaliojančiu;
6fc4382e-8046-4164-b4ed-3e58ab5ac330
V., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.
d2d5e079-0514-4818-833a-d8ea09e1f50a
PraÅ¡ymas tenkintinas.Å alys nurodė, kad joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis Å¡alims turi galutinio sprendimo (res judicata) galiÄ ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A525-1426/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02036-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.

P., pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK“ atstovams advokatui Jonui Butkui ir J. G.,atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovams RamÅ«nui Drukteniui ir Renatai Strumskytei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Aleksonytei, trečiojo suinteresuoto asmens V. V. atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens V.

V. (V. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundus atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V.

V., uždarajai akcinei bendrovei „Plėtrumas“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, M. D., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Infra investment“ dėl aktų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjas UAB „JGK statyba“ skundu (t. I, b.l. 3–8), kurį patikslino (t. III, b.l. 144–149), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ (duomenys neskelbtini), 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad V.

V., nusamdęs UAB „Plėtrumas“, pažeidžiant įstatymais nustatytÄ tvarkÄ , parengė Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje ir Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginių nuotekų tinklų projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini), numatantį, kad statytojas V. V. vykdys statybos darbus UAB „JGK statyba“ suteiktoje 1 500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ statybai 33 ha ploto teritorijoje ir prisijungs prie bendrovės pastatytų, tačiau Nekilnojamojo turto registre dar neįregistruotų privačių vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse bei turinčių prisijungimÄ prie Vilniaus miesto komunalinių tinklų.

Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, statybos leidimÄ statiniui, kuris yra kelių savivaldybių teritorijoje, iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija, o Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnis nustato apskrities virÅ¡ininko įgaliojimus teritorijų planavimo klausimais, įskaitant ir teisę apskrities virÅ¡ininkui nustatyta tvarka iÅ¡duoti statybos leidimus, kai statinys yra projektuojamas kelių savivaldybių teritorijose. Tačiau tokia teisė nėra suteikta apskrities virÅ¡ininko administracijos vyr. specialistams, todėl Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vyr. specialistas E. P., 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡davęs statytojui skundžiamÄ leidimÄ , virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus.

Leidime nenurodyta, kad jis veikia pagal apskrities virÅ¡ininko įgaliojimÄ . Pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, net ir tuo atveju, kai statybos leidimÄ iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija, statytojas (užsakovas) privalo Administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) pateikti dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančio minėto 33 ha ploto ar bent Å¡io žemės sklypo dalies nuosavybės teisę ar kitus valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, bei sutartį su žemės savininku dėl Å¡io sklypo servitutų, naudojant pastatytÄ statinį ir žemės nuolatinio naudotojo pritarimÄ bei sutikimÄ dėl kompensacijų už naudojimÄ si žemės sklypu bei žalÄ (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype, ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991-08-19 jos teisių perėmėjas – UAB ,,JGK statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypÄ gyvenamųjų namų kompleksui statyti. UAB „JGK statyba“, bÅ«damas 42,8 ha žemės ploto nuolatiniu naudotoju ir detalaus projekto organizatoriumi, įstatymų nustatyta tvarka 1996 metais savo lėšomis parengė, suderino ir patvirtino 1 500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ 33 ha ploto teritorijos detalaus planavimo projektÄ bei pagal jį parengė statomų pastatų, statinių, inžinerinių tinklų ir bendrojo naudojimo objektų projektus.

UAB „JGK statyba“ pagal Å¡iuos projektus pastatė virÅ¡ 60 000 kv. m gyvenamųjų namų bendro ploto, paklojo aukÅ¡tos ir žemos įtampos elektros kabelius, pastatė dvi transformatorines pastotes, įrengė (duomenys neskelbtini) gatvių lietaus ir buitinių nuotekų kanalizacijos ir vandentiekio tinklus, Å¡iluminę trasÄ , telekomunikacinius tinklus bei nutiesė (duomenys neskelbtini) gatves ir iÅ¡asfaltavo kelius. Dalį minėtų tinklų UAB „JGK statyba“ inventorizavo ir perdavė specialios paskirties įmonėms eksploatuoti, kita dalis liko UAB „JGK statyba“ balanse komplekso „(duomenys neskelbtini)“ statybos vystymui.

Nurodė, jog detalaus išplanavimo 33 ha ploto teritorijos projekte, kurį 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino Vilniaus miesto valdyba, o 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 – Vilniaus rajono savivaldybė, numatyta pagrindinę teritorijos dalį užstatyti individualiais ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei komplekso aptarnavimo objektais. Tokie objektai prijungiami prie pastatytų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ inžinerinių linkių ir bendro naudojimo objektų.

Nuo 2001 metų UAB „JGK statyba“ kartu su kitais statybos proceso dalyviais Vilniaus miesto 1 500 gyventojų pietinės dalies IV gyvenamųjų namų kvartalo antros dalies teritorijoje, pagal Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtintÄ detalųjį planÄ ir UAB „Ekoprojektas“ techninį (statybos metu pakoreguotÄ ) projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriam 2009 m. gegužės 27-28 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje protokolu Nr. 1-21-31 buvo pritarta dėl sodybinių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypuose Nr. 127, 128, 129, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 144, 148 statybos, kaip tai numatyta Å¡ios grupės techninio projekto dalies korektÅ«roje), bei turėdamas teisme patvirtintÄ 2001 m. gegužės 28 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), stato gyvenamuosius namus ir inžinerinius tinklus nepadalinto į atskirus žemės sklypus 6,3033 ha ploto žemės sklypo (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, detaliajame plane pažymėtus nuo Nr. 102 iki Nr. 163 bei privažiavimus prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių gyvenamųjų namų (2001-10-01 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymÄ Nr. 2.3-4358, kuriuo patvirtino BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės valstybinės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės UAB „JGK statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ statybai naudojamo 33 ha ploto plano grafinę ir tekstinę dalį pagal 1-2 priedus. Pabrėžė, jog V. V., norėdamas gauti statybos leidimÄ dviejų savivaldybių teritorijose, privalėjo Vilniaus AVA pateikti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono Nuolatinių statybos komisijų protokolus, tačiau pateikė tik Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolÄ Nr. 614, kuriame netgi ne visi komisijos atstovai pritarė UAB „Plėtrumas“ pateiktam projektui.

Pažymėjo, kad sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui. Nurodyto protokolo kopija patvirtina, kad iÅ¡ 7 komisijos narių tik 3 komisijos nariai pritarė parengtam statinio projektui, o kiti komisijos nariai tik susipažino arba tik peržiÅ«rėjo projektÄ . Protokole nėra nei UAB „Vilniaus vandenys“, nei AB „Lietuvos energija“ atstovų pritarimo, nors tai yra bÅ«tina pagal UAB „Plėtrumas“ pateiktÄ projektÄ , nes tiesiogiai susiję miesto komunalinių tinklų ir 110 kV elektros oro linijos L1 (duomenys neskelbtini) I savininkų interesais.

Vilniaus AVA žinoma, kad tarp UAB „JGK statyba“ (ir kai kurių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančių pretendentų) bei Vilniaus AVA buvo kilęs teisminis ginčas dėl 33 ha žemės ploto gyvenamųjų namų komplekso statybai suteikimo teisėtumo. Toks ginčas keliose bylose yra UAB „JGK statyba“ naudai užbaigtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. I5-622-2003 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-l172/2003, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-09-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1108-1113-16/2005 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-23/2007, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-647-8-2005 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-875/2005).

Juose Vilniaus AVA teismo įpareigotas teritorijų planavimo dokumentuose pažymėti 33 ha ploto statybai naudojamÄ teritorijÄ , kaip valstybės iÅ¡perkamÄ iÅ¡ buvusių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje turėjusių žemę savininkų, nes ji yra suteikta UAB „JGK statyba“ individualiems gyvenamiesiems namams, inžineriniams tinklams bei komplekso aptarnavimo objektams statyti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujintoje administracinėje byloje Nr. I-1307-484/2009 2009 m. liepos 21 d. paskyrė (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijų planavimo dokumentų ekspertizę, siekiant nustatyti 33 ha ploto teritorijos, skirtos gyvenamųjų namų komplekso statybai, žemės sklypo ribas.

Ekspertizė nėra baigta, todėl nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes nėra aiškios (duomenys neskelbtini) kaime suteiktos statybai žemės sklypo ribos, tačiau, nelaukiant ekspertizės rezultatų bei atnaujintos administracinės bylos baigties, Vilniaus AVA pareigūnai be nuolatinio žemės naudotojo sutikimo įvairiems asmenims išduoda leidimus projektuoti ir statyti statinius, nesilaikant detalaus išplanavimo numatytų sprendinių 33 ha ploto teritorijos projekte, kurį 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino Vilniaus miesto valdyba, o 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 Vilniaus rajono savivaldybė.

Be to, 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. 23 iÅ¡duotas statyti neypatingÄ statinį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kai faktiÅ¡kai statinys turi ypatingo statinio statusÄ , nes numatoma statyti gyvenamojo kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 666 m ilgio ir 100/200 skersmens slėgimams (daugiau kaip 0,5 bar slėgio) nuotekų magistraliniams tinklams su lauko nuotekynės II kategorijos siurblinėmis, kurių maitinimui reikia ne mažesnio kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklų, projektas, kas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (toliau – ir STR „Ypatingi statiniai“) l priedo 2 lenteles 11 punktÄ yra ypatingos kategorijos statinys, esantis ir Vilniaus miesto, ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose. Statybos nurodyto leidime statinio projekto rengimui projektuotojas privalo turėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestatÄ , suteikianti teisę įmonei vykdyti gyvenamojo kvartalo lauko slėgimų nuotekų magistralinių tinklų su II kategorijos siurblinėmis, kurių maitinimui bÅ«tina suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklus.

Tačiau, kaip nurodyta 2009 m. liepos 17 d. statybos leidime Nr. 23, UAB „Plėtrumas“ iÅ¡ viso jokio atestato, suteikiančio teisę vykdyti projektavimo darbus, neturi, o projekto dalies ar vadovo atestatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikia projekto vadovui D. T. teisės projektuoti II kategorijos elektros tiekimo tinklų. Tokį faktÄ patvirtina įmonių ir atestuotųjų specialistų, kurie turi atestatus projektavimui, 2009 m. lapkričio 18 d. VÄ® „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ raÅ¡tas Nr. 6044.

Pažymėjo, jog statytojas (užsakovas) nėra gavęs Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų dokumentų, įskaitant ir AB „Lietuvos energija“ raÅ¡tiÅ¡kÄ leidimÄ bei UAB „JGK statyba“ sutikimÄ 33 ha ploto teritorijoje projektuoti ir statyti statinius, bei nesudarė su UAB „JGK statyba“ sutarties dėl kompensacijų už minėtos žemės sklypo dalies naudojimÄ privatiems poreikiams bei tokio statinio statyba pareiÅ¡kėjui daromos žalos atlyginimo.

Nurodė, jog, nesant AB „Lietuvos energija“ atstovo raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo parengtam projektui bei žemės sklypo savininkų ir naudotojų sutikimų projektuoti ir statyti minėtÄ statinį, pažeisti statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, dėl ko V. V. neturi teisės bÅ«ti statytoju ir įgyvendinti projektÄ (Statybos įstatymo 3, 4 ir 12 str.). Vertino, kad Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolas Nr. 614 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės projekto rengimo ir derinimo procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

Nurodė, kad UAB „JGK statyba“ skundas paskatino statytojÄ V. V., neturint 0,4078 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., bendraturčio sutikimo ir nepaisant kitų trečiųjų asmenų teisių, gauti tam pačiam statiniui Administracijos 2010 m. sausio 8 d. leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei skubai vykdyti vandentiekio, nuotekų tinklų statybÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pažymėjo, jog iÅ¡ 2010 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko sužinojo, kad 2009 m. spalio 21 d.

UAB „Infra investment“ ir 0,4078 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., žemės sklypo savininkas V. V. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB „Infra investment“ tapo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies bendrasavininkiu. 2009 m. lapkričio 11 d. UAB „Infra investment“ daiktinės teisės į žemės sklypo dalį įregistruotos VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) .

Atsižvelgė į Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad sužinojo, jog nepanaikinus ginčijamo statybos leidimo (duomenys neskelbtini) Administracija V. V. 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davė tam pačiam objektui dar vienÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau V. V. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriui 2009 m. gruodžio 10 d. praÅ¡ymÄ Nr. P-1968 techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektÅ«rai projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti pateikė, o pastaroji valstybės institucija iÅ¡davė V.

V. 2009 m. gruodžio 11 d. projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neturint kito bendraturčio sutikimo. Nors Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius 2009 m. gruodžio 11 d. statytojui V. V. projektavimo sÄ lygų sÄ vade, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas, tačiau ankstesnio projekto trÅ«kumai ir derinimo procedÅ«ros liko nepaÅ¡alinti techninio projekto korektÅ«ros ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo iÅ¡davimo metu.

Nurodė, jog 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovo ir V. V. atstovai patvirtino, kad 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas (duomenys neskelbtini) išduotas teismui pateikto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektūros pagrindu. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „projektuojami tinklai nėra magistraliniai, nes jų statyba yra numatoma iš privačių lėšų, todėl pagal STR.01.06.:2002, skirstomieji vandentiekio ir nuotekynės tinklai nėra ypatingas statinys ir negali būti jam prilygintas“.

Pabrėžė, kad toks statinio klasifikavimas yra klaidinantis, nes aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3 dalyje yra nurodoma, kad spaudiminės nuotekynės tinklai projektuojami pasijungiant į esamÄ nuotekynę d500 mm, esančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje/(duomenys neskelbtini) gatvėje, o tai reiÅ¡kia, kad buitinės nuotekos iÅ¡ statytojui V. V. priklausančio žemės sklypo, kurio altitudės yra žemiau (duomenys neskelbtini) gatvėje/(duomenys neskelbtini) gatvėje esančių tinklų, turėtų bÅ«ti surenkamos ir nuvedamos į esančius (duomenys neskelbtini) gatvės tinklus per buitinių nuotekų siurblinę, kurios elektros maitinimui turėtų bÅ«ti suprojektuoti ir pastatyti II kategorijos elektros tinklai.

UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. lapkričio 27 d. V. V. iÅ¡davė technines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime ZujÅ«nų seniÅ«nijoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) „suprojektuoti ir pastatyti pilnai automatizuotÄ požeminę nuotekų siurblinę su panardinamais siurbliais, kurios elektros energijos tiekimÄ numatyti iÅ¡ II -os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemos“, tačiau pateiktame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo korektÅ«roje neįtraukta buitinių nuotekų 199 m3/d. siurblinės ir II-os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemos projekto dalis, nors be Å¡ių potencialiai pavojingų įrenginių ir sudėtingų technologijų statinio dalių, visas statinys negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.

Pabrėžė, jog todėl ir leidimo statyti neypatingÄ statinį, kurio be siurblinės negalima eksploatuoti, iÅ¡davimas yra žalingas aplinkai, trečiųjų asmenų interesams, nes sudaro prielaidos buitinėmis nuotekomis terÅ¡ti Å¡alia esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų vandens baseinus ir pavirÅ¡utinius vandenis. Konstatavo, jog V. V. skirtingų institucijų tam pačiam objektui iÅ¡duoti statybos leidimai turi bÅ«ti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, nes nesudaro normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų visumos, leidžiančios užtikrinti Statybos įstatymo 4 straipsnyje apibrėžtus esminio statinio reikalavimus, o bÅ«tent aplinkos apsaugos, tai yra kad nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl vandens ar dirvožemio tarÅ¡os, nuotekų netinkamo Å¡alinimo.

Remdamasis STR „Ypatingi statiniai“ 5.2, 5.3 punktais, teigė, jog 2009 m. liepos 17 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-01-08 statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) yra klaidingai nurodyta neypatingo statinio kategorija, nes ypatingo statinio kategorija įpareigoja statytojÄ V. V. iki gaunant statybos leidimÄ laikytis kitokios, Statybos įstatymo 22 straipsnyje ypatingiems statiniams numatytos projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedÅ«ros, kurių nei statytojais V. V., nei projekto rengėjas nesilaikė, o valstybės institucijų pareigÅ«nai nepastebėjo, nes jiems buvo pateiktas derinimui techninis projektas be buitinių nuotekų 199 m/d. siurblinės ir II -os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemos projekto dalių.

Vertino, kad V. V. neįvykdė jam nustatytų specialiųjų projektavimo sÄ lygų 3 punkto reikalavimų, įpareigojančių statytojÄ nepažeisti trečiųjų asmenų interesų. Pažymėjo, jog pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , statybos leidimÄ statiniui, kuris randasi savivaldybės teritorijoje, iÅ¡duoda tos savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Nagrinėjamu atveju gyvenamųjų namų kvartalas yra (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl Å¡ių gyvenamųjų namų kvartalui leidimÄ statybai turėjo iÅ¡duoti Vilniaus rajono savivaldybės administracija, po to, kai Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija vienbalsiai pritars techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektÅ«rai, nes statytojas V.

V. gavo projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ne Vilniaus miesto savivaldybėje, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijos planavimo skyriuje. Tačiau, skubėdamas gauti statybos leidimÄ Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakoreguotÄ projektÄ pateikė ne tai institucijai, kuri iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , projekto korektÅ«rai, o Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai.

Pažymėjo, jog projekte nėra detaliųjų planų, kuriuose bÅ«tų priimti spendimai, užtikrinantys Statybos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, įskaitant ir tai, kad bÅ«tų užtikrinta trečiųjų asmenų interesų apsauga, tai yra, kad Å¡ių asmenų gyvenimo ir veikos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal teisės aktus. Statytojas V. V. neįvykdė specialiųjų projektavimo sÄ lygų 5 ir 6 punktų reikalavimų. Be to, nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 punktas numato statybos leidimo, įskaitant ir ypatingo statinio statybai, iÅ¡davimo tvarkÄ .

V. V. tam, kad gautų techninio projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te apraÅ¡ytam statiniui statybos leidimÄ , savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turėjo pateikti:

1) abiejų bendraturčių pasiraÅ¡ytÄ nustatytos formos praÅ¡ymÄ ;

2) dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, tai yra: pilnus duomenis apie statinį (pagal nustatytÄ formÄ ), nurodant buitinių nuotekų siurblinės naÅ¡umÄ ; žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisę ar kitÄ valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus praÅ¡ymo padavimo momentu, taip pat žemės sklypo bendraturčio – UAB „Infra investment“ sutikimÄ , nes nuo 2009 m. lapkričio 11 d. žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise; sutartį su UAB „JGK Statyba“ dėl 33 ha ploto sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu, dėl Å¡io sklypo servitutų naudojant pastatytÄ statinį ir kompensacijų už naudojimÄ si žemės sklypu bei žalÄ (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; pilnos sudėties statinio projektÄ ir kompiuterinę laikmenÄ su statinio projekto įraÅ¡u; statinio projekto ekspertizės aktÄ ; statinio projekto patvirtinimo dokumentÄ .

V. V. Administracijos direktoriui nepateikė tokių dokumentų nepateikė, todėl buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 punkto reikalavimai.PareiÅ¡kėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundu (t. II, b.l. 8–10), kurį patikslino (t. II, b.l. 4–7, t. IV, b.l. 8–12), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami:1) panaikinti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini);2) panaikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) .Nurodė, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2009 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Vertino, kad neteisėtai, pažeidžiant įstatymus bei pareiÅ¡kėjų, kaip žemės savininkų, teises ir teisėtus interesus, be jų sutikimo ir neinformavus, Vilniaus AVA tarnybų pareiÅ¡kėjams nežinomiems užsakovams iÅ¡duotas 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimo per pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ .

Leidimas išduotas netgi nepaisant to, kad tuo metu vyko teisminiai ginčai Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 dėl nurodyto žemės sklypo nuosavybės. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo ir Vilniaus AVA, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriai, Vilniaus miesto savivaldybė, todėl šioms tarnyboms buvo žinoma, kad leidimo išdavimo metu toks žemės sklypas nuo 2008 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi buvo areštuotas, bei kita teismo nutartimi nuo 2008 m. spalio 30 d. tokiame sklype buvo sustabdytos visos detalaus planavimo procedūros.

Atitinkami įraÅ¡ai buvo įregistruoti ir VÄ® Registrų centre. Teismo procesas baigėsi 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, kuriÄ pasirašė ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, per savo įgaliotÄ atstovÄ â€“juridinio departamento vadovÄ A. G. 2009 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus AVA su praÅ¡ymu apginti jų pažeistas teises ir teisėtus interesus, nes pagal UAB „Plėtrumas“ parengtÄ projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) lauko vandentiekio ir slėginiai nuotekų tinklai be pareiÅ¡kėjų sutikimo kerta jų privatų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad daliai jų žemės sklypo – 0,2802 ha, kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro pažymėjimo, yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos 110 kV elektros oro linijos L1 (duomenys neskelbtini) I apsaugos zonai, tai yra po 20 metrų žemės juostai ir oro erdvei tarp dviejų vertikalių plokÅ¡tumų, lygiagrečių elektros linijos aÅ¡iai, matuojant horizontalų atstumÄ nuo kraÅ¡tinių jos laidų. Tokios elektros linijos apsaugos zonoje be AB „Lietuvos energija“ raÅ¡tiÅ¡ko leidimo draudžiama statyti, kapitaliÅ¡kai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus.

Pažymėjo, jog tokio leidimo projekte nėra, nes AB „Lietuvos energija“ atstovams projektas nebuvo pateiktas derinimui. Vertino, kad Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vyr. specialistas E. P. leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė gerokai virÅ¡ijęs savo įgaliojimus, nes pagal Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį tik apskrities virÅ¡ininkas nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinės priežiÅ«ros vykdymÄ ; nustatyta tvarka iÅ¡duoda statybos leidimus (iÅ¡skyrus tuos, kurių iÅ¡davimas įstatymų pavestas savivaldybės administracijos direktoriui).

Pažymėjo, kad 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdyje jie sužinojo, jog Administracija, t. y. jau kita valstybės institucija, 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davė naujÄ statybos leidimÄ tam pačiam statiniui, kuris netgi ir pradėtas statyti prieÅ¡ to leidimo iÅ¡davimÄ , t. y. jau 2009 metais. Pažymėjo, kad byloje ginčijamas Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra panaikintas, todėl yra galiojantis. Nurodė, jog nei Statybos įstatymas, nei joks kitas įstatymas nenumato galimybės iÅ¡duoti dviejų (Å¡iuo atveju, netgi vieno kitam prieÅ¡taraujančių) statybos leidimų tam pačiam statiniui.

Pabrėžė, jog naujas 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia jų teises ir įstatymais saugomus interesus. Teigė, kad techninio projekto korektÅ«roje ir 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡duodant statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimų. Techninio projekto korektÅ«ros, parengtos UAB „Plėtrumas“, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te teigiama, kad pasikeitus sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams (turimi omenyje pareiÅ¡kėjai E. ir A.

M., I. B., A. ir J. P.) ir jiems prieÅ¡taraujant dėl vandentiekio ir spaudiminės nuotekynės tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektÄ , kuriame tinklai buvo suprojektuoti privačiame sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), daroma projekto korektÅ«ra, pagal kuriÄ tinklai iÅ¡ privataus sklypo iÅ¡keliami į valstybinę žemę. Minimas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiÅ¡kėjams, su kuriais kaip teisėtais savininkais nebuvo derinama ir iÅ¡duodant 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ , nei atliekant projekto korektÅ«rÄ .

Vandentiekio ir kanalizacijos tinklai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų privataus sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡kelti atitraukiant nuo pareiÅ¡kėjų sklypo ribos ne tiek, kad bÅ«tų nepažeistos jų teisės. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau – ir Nutarimas Nr. 343) 197 punktÄ , teigė, jog be suderinimo su minėto sklypo savininkais, kad nebÅ«tų pažeisti trečiųjų Å¡alių interesai, planuojamos tiesti komunikacijos privalėjo bÅ«ti iÅ¡keltos iÅ¡ Å¡io sklypo ne arčiau kaip 5 metrai nuo vamzdynų aÅ¡ies.

IÅ¡ pateikto naujo koreguoto techninio projekto, vietoje ne arčiau kaip 5 metrų, tinklai suprojektuoti ir 2010 m. sausio 8 d. leidimas iÅ¡duotas tiesti tinklus tik už 1 metro nuo pareiÅ¡kėjų sklypo. Pažymėjo, kad net ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. statytojui V. V. iÅ¡duotame projektavimo sÄ lygų sÄ vade, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , yra nustatytos specialiosios projektavimo sÄ lygos, kurių 3 punkte nedviprasmiÅ¡kai nurodyta – nepažeisti trečiųjų asmenų interesų.

Vertino, kad derinimo procedÅ«rų trÅ«kumai nepaÅ¡alinti ir atliekant naujÄ techninio projekto korektÅ«rÄ , tačiau, nepaisant to, statytojui V. V. neįvykdžius jam nustatytų specialiųjų projektavimo sÄ lygų 3 punkto reikalavimų, neteisėtai iÅ¡duotas naujas 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas. Lietuvos Respublikos teisės aktai, apsprendžiantys teritorijų planavimÄ , nenumato vandentiekio ir spaudiminės nuotekynės tinklų tiesimo, bei kitų komunikacijų statybos, remiantis vien techninėmis sÄ lygomis.

Teigė, kad tai turėtų bÅ«ti atliekama, visų pirma, parengus teritorijų planavimo dokumentus – Å¡iuo atveju teritorijos tarp statytojo V. V., UAB „JGK statyba“ naudojamo statybai 33 ha žemės sklypo ir pareiÅ¡kėjų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ , kuriame ir bÅ«tų suprojektuotas komunikacinis koridorius, tai yra žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje, skirta požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktÅ«ros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; tai yra iÅ¡spręsti visi klausimai, įskaitant, jei tai bÅ«tų reikalinga, nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutai ir iÅ¡spręsti visi kiti klausimai, susiję su trečiųjų asmenų interesais, įskaitant ir bÅ«tinus civilinės bylos Nr. 2-492-798/2009 galutinėje nutartyje numatytų įpareigojimų įvykdymui – 110 kV elektros oro linijos L1 (duomenys neskelbtini) I pertvarkymui į požeminę linijÄ .

Pabrėžė, kad techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja, netgi iš esmės neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtinto ir iki šiol galiojančio 33 ha ploto 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ teritorijos detaliojo plano, kadangi ginčijamais Vilniaus AVA statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti komunikacijų tinklai galiojančiame detaliajame plane iš viso nėra suplanuoti.

Neatlikus nuo 1996 m. lapkričio 18 d. galiojančio detaliojo plano pakeitimų teritorijai, kurioje valstybės institucijos iÅ¡davė statybos leidimus vykdyti darbus, neteisėtu bÅ«du pažeidžiamos pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės, prievarta nustatant pareiÅ¡kėjų turtui 5 metrų apsaugos zonÄ privačiame pareiÅ¡kėjų žemės sklype, bÅ«tinÄ vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių statybai ir eksploatacijai. Techniniame projekte taip pat nėra inžinerine prasme neparengtoje Vilniaus rajono, ZujÅ«nų seniÅ«nijos, (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statytojo V.

V. planavimo tikslams įgyvendinti būtinų UAB „Vilniaus vandenys“ parengtų inžinerinės infrastruktūros plėtros planų, kuriuose būtų numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus. Jie turėjo būti rengiami vienu metu su gyvenamųjų namų kvartalo ir nuotekų siurblinės su 5 666 m ilgio ir 100/200 skersmens slėginių nuotekų magistralinių tinklų, su ne mažesnių kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklais (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 3d.).

Tokiu būdu pažeidžiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti reikalavimai inžineriškai neparengtose teritorijose, įskaitant ir techninio projekto rengimo, derinimo ir leidimų statybai išdavimo tvarka tokiose teritorijose. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) (vėliau – JGK „Salotė“) detaliojo plano sprendiniai niekada nebuvo ir iki šiol nėra nuginčyti, panaikinti, pakeisti arba papildyti, šiuo metu galiojantys.

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundus (t. IV, b.l. 62–66) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ aktui apskųsti. Administracija teismo reikalavimu ginčijamÄ statybos leidimÄ Ä¯ bylÄ pateikė 2010 m. balandžio 29 d. Atsižvelgė į ABTÄ® 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažymėjo, jog nuo ginčijamo statybos leidimo pateikimo teismui dienos pareiÅ¡kėjai turėjo galimybę susipažinti su skundžiamu aktu, todėl terminas skundui dėl Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo paduoti skaičiuotinas nuo 2010 m. balandžio 29 d., t. y. nuo tada, kai Å¡is statybos leidimas buvo pateiktas į bylÄ ir baigėsi 2010 m. gegužės 29 d.

PareiÅ¡kėjai patikslintus skundus, kuriuose pareiÅ¡kė reikalavimÄ panaikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr.(duomenys neskelbtini) , pateikė atitinkamai 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. birželio 21 d. Nurodė, jog UAB „JGK statyba“ patikslinto skundo argumentas, kad statytojas V. V., pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo korektÅ«ros, nepateikė žemės sklypo bendraturčio, t. y. UAB „Infra investments“, sutikimo, nėra pagrindas naikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Rėmėsi ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžė, jog į teismÄ asmuo gali kreiptis tik gindamas savo, o ne kitų asmenų pažeistas teises bei teisėtus interesus, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip UAB „Infra investments“ sutikimo nebuvimas pažeidė jo teises bei saugomus interesus.

Be to, UAB „JGK statyba“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog yra įgaliotas atstovauti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Infra investments“ interesus. Vertino, kad šis pareiškėjas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos leidimo tuo motyvu, jog nebuvo žemės sklypo bendraturčio sutikimo. Nesutiko su UAB „JGK statyba“ teiginiais, jog statybos leidimas buvo išduotas neypatingam statiniui, nors projektuojamas statinys priskirtinas ypatingų statinių kategorijai.

Remdamasis STR „Ypatingi statiniai“ 1 priedo 2 lentele, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR „Statinių klasifikavimas“) 10.3.1, 10.3.2 punktais, nurodė, jog projektuojamais vandentiekio tinklais, kurių tiesimui buvo iÅ¡duotas ginčijamas statybos leidimas, siekiama aprÅ«pinti vandeniu gyvenamųjų namų kvartalÄ , ateityje prie jų planuojama jungti kitus gyvenamųjų namų kvartalus, atskirus gyvenamuosius namus bei kitos paskirties objektus, todėl techniniame projekte numatomos vietos vandentiekio atÅ¡akoms, projektuojami vandentiekio tinklai nėra magistraliniai, bet atitinka skirstomųjų tinklų sÄ vokÄ .

Atsižvelgė į STR „Statinių klasifikavimas“ 10.5.1.1 punktÄ ir pažymėjo, jog projektuojami nuotekų tinklai, kuriems iÅ¡duotas ginčijamas statybos leidimas, yra 200 mm ir 110 mm skersmens, todėl tokie tinklai neatitinka nuotekų kolektorių apibrėžimo. Padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamame statybos leidime nurodytas statybos objektas nepriskirtinas nei magistralinių tinklų, nei nuotekų kolektorių kategorijai, t. y. tiems objektams, kurie pagal teisės aktus laikomi ypatingais statiniais.

Administracija pagrįstai iÅ¡davė statybos leidimÄ neypatingam statiniui. Nurodė, jog projektuojamos buitinių nuotekų siurblinės vieta yra nurodyta techninio projekto brėžinyje „Bendrasis planas su lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklais“, o pats siurblinės projektas pateiktas brėžinyje „Buitinių nuotekų tinklų iÅ¡ilginis profilis“. Tuo tarpu kadangi elektros tinklai statytojo praÅ¡yme dėl statybos leidimo iÅ¡davimo nebuvo nurodyti kaip statybos objektas, nėra jokio pagrindo reikalauti, kad techniniame projekte bÅ«tų numatytas tokių tinklų tiesimas.

Pažymėjo, kad inžineriniai tinklai bei kelias yra suprojektuoti ne tik Vilniaus rajono, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus atitinkamiems Statybos įstatymo pakeitimams, nereglamentuojamas klausimas, kas iÅ¡duoda statybos leidimÄ , kai statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje. Ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojo bendra nuostata, įtvirtinta Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kad statybos leidimÄ iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius.

Ä®vertinus tai, kad inžineriniai tinklai bei kelias projektuojami ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, statytojui buvo iÅ¡duotas ginčijamas statybos leidimas. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ iÅ¡davė ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra pagrindas naikinti ginčijamÄ statybos leidimÄ , kadangi Statybos įstatymas nenumato reikalavimo projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei statybos leidimÄ iÅ¡duoti tos pačios savivaldybės administracijos direktoriui.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR „Statybos leidimas“) 29.1.1 punktu ir pažymėjo, jog pagal tokiÄ teisės normÄ ne kiekvienu statinio projekto keitimo atveju reikia keisti ar papildyti ir kitus statybos leidimui gauti reikalingus dokumentus (vienas iÅ¡ tokių dokumentų yra projektavimo sÄ lygų sÄ vadas). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie iÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektÄ , buvo parengta projekto korektÅ«ra, iÅ¡keliant tokius tinklus iÅ¡ privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į valstybinę žemę.

Todėl, remiantis minėtu STR „Statybos leidimas“ 29.1.1 punktu bei įvertinus tai, jog buvo rengiama projekto korektÅ«ra iÅ¡ dalies keičiant vienÄ iÅ¡ sprendinių, t. y. statinio statybos vietÄ , o anksčiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų galiojimas nebuvo pasibaigęs, Administracija neturėjo pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti ginčijamÄ statybos leidimÄ . Nesutiko su UAB „JGK statyba“ teiginiu, kad statytojas, norėdamas gauti statybos leidimÄ , privalėjo pateikti sutartį su UAB „JGK statyba“ dėl 33 ha ploto sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu, dėl Å¡io sklypo servitutų naudojant pastatytÄ statinį ir kompensacijų už naudojimÄ si žemės sklypu bei žalÄ (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti.

Pabrėžė, jog tokiÄ sutartį pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktÄ asmuo, norintis gauti statybos leidimÄ , turi sudaryti su žemės sklypo savininku. Tuo tarpu UAB „JGK statyba“ nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra tokios 33 ha ploto sklypo dalies savininkas, toks žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. Pažymėjo, jog teismui pateiktoje ginčijamo statybos leidimo dokumentacijoje yra Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 4 d. sutikimas Nr. 385 bei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sutikimas Nr. 02-27-1492 dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, taip pat Vilniaus AVA 2008 m. spalio 28 d. raÅ¡tas Nr. (41)-12-398-(331) dėl sutikimo, kad valstybinėje žemėje bÅ«tų tiesiamas privažiavimo kelias.

Konstatavo, jog statytojas įvykdė Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl ginčijamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas teisėtai. Pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad projekto korektÅ«rÄ parengė projekto vadovas D. T. bei projekto dalies vadovė J. G., kurie turėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iÅ¡duotus atestatus, suteikiančius teisę vykdyti vandentiekio bei nuotekų tinklų projektavimo darbus. Nors pareiÅ¡kėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I.

B. skunde nurodė, jog be suderinimo su jais planuojamos tiesti komunikacijos turėjo bÅ«ti iÅ¡keltos ne arčiau kaip 5 metrai iki pareiÅ¡kėjams priklausančio sklypo ribos, tačiau jie nepaaiÅ¡kino, koks teisės aktas numato reikalavimÄ inžinerinius tinklus tiesti ne arčiau kaip 5 metrai iki sklypo ribos arba gauti sklypo savininko sutikimÄ , norint nurodyto atstumo nesilaikyti. Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjų nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 numato specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas ir statybos klausimų, įskaitant ir projektuojamų statinių atstumų iki gretimo sklypo ribos, nereglamentuoja, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Atsižvelgė į ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog minėti pareiÅ¡kėjai patikslintame skunde nenurodė, kaip inžinerinių tinklų tiesimas Å¡alia jiems priklausančio žemės sklypo bei tokių tinklų apsaugos zona pažeis jų teises. Be to, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose nėra draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krÅ«mus bei vykdyti kitus darbus (Nutarimo Nr. 343 199 p.), todėl pareiÅ¡kėjų teiginiai apie jų nuosavybės teisės ribojimÄ nėra pagrįsti.

Vertino, kad tokie pareiÅ¡kėjai neturi reikalavimo teisės ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat nesutiko su pareiÅ¡kėjų teiginiu, jog norint tiesti ginčijamame statybos leidime nurodytus inžinerinius tinklus, turėjo bÅ«ti parengtas detalusis planas, kuriame bÅ«tų suprojektuotas komunikacinis koridorius. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10, 65 dalimi, Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalimi, pabrėžė, jog vietiniai inžineriniai tinklai nėra tiesiami komunikaciniuose koridoriuose, todėl rengti detalųjį planÄ , numatant jame komunikacinį koridorių, nebuvo pagrindo.

Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ rengti detaliųjų planų nereikia, kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami, tuo tarpu tiesiant vandentiekio bei nuotekų tinklus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimas bei nustatyti statybos reglamentai nekeičiami, todėl ginčijamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius) atsiliepimais į skundÄ (t.

I, b.l. 73–75, t. II, b.l. 41–43, t. IV, b.l. 73–76) prašė skundus atmesti. Atsiliepimai iÅ¡ dalies pagrįsti tokiais pačiais argumentais kaip ir Administracijos atsiliepimas į skundus.Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-13636-(90) patvirtintas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento statybos valstybinės priežiÅ«ros vyriausiojo specialisto E. P. pareigybės apraÅ¡ymas, kurio IV skyriuje 12 punkte nurodyta vyriausiojo specialisto funkcija iÅ¡duoti statybos leidimÄ statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje.

V. V. pateikė Vilniaus AVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimÄ dėl inžinerinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybinėje žemėje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jie neprieÅ¡tarauja, jog V. V. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, valstybinėje žemėje tiestų vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal projektÄ , atliktÄ UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. birželio 4 d. iÅ¡duotomis techninėmis sÄ lygomis Nr. (duomenys neskelbtini).

Toks žemės sklypas nurodytas ir statybos leidime. Tuo tarpu UAB „JGK statyba“ teiginys, jog pastatytų tinklų dalį inventorizavo ir perdavė eksploatuoti kitoms įmonėms, nepagrįstas, nes tokios įmonės inžineriniai tinklai nėra pripažinti tinkamais naudoti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti perduoti specialios paskirties įmonėms. Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 1 d. protokolas Nr. 1-26-68, Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolas Nr. 614, Vilniaus miesto Savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokole Nr. 1-26-68 yra UAB „Vilniaus vandenys“ atstovo A.

R. paraÅ¡as. Pažymėjo, kad UAB „JGK Statyba“ nenurodė jokio dokumento, patvirtinančio jo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , todėl statytojas, neprivalėjo gauti UAB „JGK Statyba“ sutikimo. Atsižvelgė į Nutarimo 197 – 199 punktus ir pažymėjo, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustato sÄ lygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti Å¡iuos darbus: statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krÅ«mus, nesuderinus to su nurodytuosius tinklus ir įrenginius eksploatuojančiomis įmonėmis; melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; kasti ir lyginti gruntÄ ; vykdyti geologines paieÅ¡kas, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (iÅ¡skyrus dirvÄ ) bandinių ėmimu; atidaryti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos Å¡ulinių bei kitų įrenginių angas, vartus ar duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, iÅ¡jungti arba įjungti vamzdynų ryÅ¡io ar elektros tiekimo įtaisus.

PareiÅ¡kėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. patikslintame skunde nenurodė, kaip konkrečiai pažeistos jų teisės, kokia žala bus jiems padaryta, bei kaip bus apribota jų teisė valdyti naudotis bei disponuoti žemės sklypu, nutiesus inžinerinius tinklus per valstybinę žemę greta jų bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 17 punktu, nurodė, kad, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, poįstatyminių ir kitų teisės aktų nuostatomis, savivaldybės institucija kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡nagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo praÅ¡ymÄ ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) bÅ«tinas detalusis planas (jo keitimas), ar gali bÅ«ti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas.

Pažymėjo, jog UAB „Plėtrumas“ parengtas projektas buvo patikrintas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje ir 2009 m. liepos 1 – 2 d. protokolu Nr. 1-16-68 komisija nusprendė iÅ¡duoti statybos leidimÄ , bei Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje ir 2009 m. gegužės 7 d. protokolu Nr. 614 komisija nusprendė iÅ¡duoti statybos leidimÄ . IÅ¡duodant 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ nebuvo pažeistos patikslintame skunde pareiÅ¡kėjų nurodytos teisės aktų nuostatos, pareiÅ¡kėjų teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Nurodė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčijamas 2009 m. liepos 17 d. Vilniaus AVA išduotas statybos leidimas pažeidė pareiškėjų, kaip žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, savininkų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. žemės sklypo savininkais tapo tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009.

Iki tol žemės sklypo savininkais buvo H. V. (H. V.), F. K. (F. K.), A. V. (A. V.), M. D., A. D., T. V., S. V. (S. V.) ir A. V. (A. V.). Pabrėžė, jog prieÅ¡ iÅ¡duodant statybos leidimÄ Vilniaus AVA buvo pateiktas minėtų žemės sklypo savininkų 2009 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypo savininkai sutiko, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų ir kitų komunikacijos tinklų, esančių žemės sklype, ir nutiestų iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas anksčiau nei pareiÅ¡kėjai tapo žemės sklypo savininkais, be to, iÅ¡duotas turint tuometinių žemės sklypo savininkų sutikimÄ . Ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu žemės sklypas pareiÅ¡kėjams nepriklausė, todėl jų sutikimas nebuvo reikalingas. Ginčijamo leidimo iÅ¡davimui taip pat pritarė Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į skundus (t.

I, b.l.70–71, t. II, b.l. 33–34, t. IV, b.l. 70–71) prašė skundus atmesti.Nurodė, kad iÅ¡ 2009 m. gegužės 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 614 matyti, kad visi komisijos nariai pritarė statybos leidimo iÅ¡davimui. Pažymėjo, jog pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. T3-303 į Nuolatinę statybos komisijÄ buvo skirtas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, o ne AB „Lietuvos energija“ atstovas, kuris statybos leidimo iÅ¡davimui neprieÅ¡taravo.

Nurodė, kad savivaldybės komisijai buvo pateiktas techninio projekto inžinerinių tinklų bendrasis planas, kuriame yra UAB „Vilniaus vandenys“ atstovo suderinimas. Skundžiamame statybos leidime nurodyta, kad statybos objektai yra lauko vandentiekis, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai buvo pateiktas statybos vadovui D. T. išduotas atestatas, suteikiantis šiam asmeniui teisę projektuoti vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus.

Vertino, kad UAB „JGK statyba“ nepagrįstai tapatina neypatingų ir ypatingų statinių sÄ vokas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. l42p Jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai suteikė 42,8 ha žemės sklypÄ gyvenamųjų namų kompleksui statyti, o UAB „JGK statyba“, jos teisių perėmėjas, yra nuolatinis Å¡io žemės sklypo naudotojas ir detalaus projekto organizatorius. Lietuvos apeliacinis teismas (civ. byla Nr. 2A-484/2008) įsiteisėjusioje 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje patvirtino, kad valstybinės žemės nuomos sutartis baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., t. y. suėjus maksimaliam įstatyme nurodytam terminui, todėl UAB „JGK statyba“ negali bÅ«ti vertinamas kaip nuolatinis 33 ha, o tuo labiau 42,8 ha žemės naudotojas.

Vilniaus rajono savivaldybei žinoma, kad pareiÅ¡kėjas su Vilniaus AVA 2000 m. spalio 26 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau sklypo plotas sudaro tik 6,3033 ha. Pažymėjo, kad į bylÄ yra pateikta 2009 m. spalio 26 d. VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯gijo 2009 m. rugsėjo 17 d.

Skundžiamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjams tampant žemės sklypo savininkais ir su jais neturėjo bÅ«ti derinamas. Be to, statytojas V. V. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė 2009 m. vasario 20 d. buvusių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimÄ , kuriame jie neprieÅ¡tarauja, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nutiestų iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).Trečiasis suinteresuotas asmuo V.

V. atsiliepimais į skundus (t. I, b.l.122–127, t. IV, b.l. 82–85) prašė skundus atmesti.Nurodė, kad jis su UAB „Infra investment“ 2009 m. spalio 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Infra investment“ iÅ¡ jo įsigijo (duomenys neskelbtini) dalių iÅ¡ bendro 0,4078 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k. v. PrieÅ¡ sudarant žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Infra investment“ buvo žinoma, kad jis vykdo gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybÄ .

TokiÄ aplinkybę bei savo sutikimÄ , kad V. V. žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k.v., vykdytų gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybÄ , UAB „Infra investment“ yra patvirtinęs raÅ¡ytine forma, t. y. 2009 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu „Dėl sutikimo vykdyti statybos darbus“. Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimai nepažeisti. Tiek Vilniaus miesto Nuolatinė statybos komisija (2009-07-01 protokolas Nr.1-26-68), tiek Vilniaus rajono Nuolatinė statybos komisija (2009-05-07 protokolas Nr.614) patikrino pateiktÄ statinio projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jam pritarė.

Atsižvelgus į Vilniaus miesto nuolatinės statybos komisijos bei Vilniaus rajono nuolatinės statybos komisijos sprendimus, Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ (duomenys neskelbtini). Teismui kartu su atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo 2009 m. gruodžio 1 d. skundÄ buvo pateikta inžinierinių tinklų bendrojo plano dalis „Suderinimai“, iÅ¡ kurios matyti, kad lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų projektas yra suderintas su visomis atitinkamomis įmonėmis ir žinybomis, įskaitant ir su UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus energija“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „TEO LT“ ir kitais.

Nurodė, kad svarstant projektÄ nebuvo atsižvelgta į UAB „Vilniaus vandenys“ 2008 m. lapkričio 27 d. iÅ¡duotas technines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 1 d. protokole Nr.1-26-68 prie UAB „Vilniaus vandenys“ atstovo grafos yra padėtas A. R. paraÅ¡as (pritarta), o tai reiÅ¡kia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ žinojo apie esamÄ situacijÄ bei, įvertinus statomo objekto paskirtį ir pajėgumus, svarstomam projektui pritarė.

Todėl nesutiko su argumentu, kad projektuojami tinklai yra ypatingos kategorijos statinys bei techninis projektas nebuvo tinkamai suderintas, todėl statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduoti neteisėtai. Pabrėžė, jog lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas, laikantis projektavimo taisyklių ir atitinkamų teisės aktų, projekto rengimo ir derinimo tvarka nebuvo pažeista. II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (t. IV, b.l. 128–145) pareiÅ¡kėjų skundus patenkino ir panaikino Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ Nr. 23 bei Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatė, kad Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. V. V. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjų ginčijamÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) lauko vandentiekio, buitinių ir vandens nuotekų tinklams statyti (neypatingam statiniui, naujai statybai) (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone.

LeidimÄ pasirašė institucijos vyriausiasis specialistas E. P., kuriam tokia teisė suteikta pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-13636-(90) patvirtintÄ Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento statybos valstybinės priežiÅ«ros vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ , kurio IV skyriuje 12 punkte nurodyta vyriausiojo specialisto funkcija iÅ¡duoti statybos leidimÄ statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje. Nurodė, jog statytojas, siekdamas gauti statybos leidimÄ dviejų savivaldybių teritorijose, privalėjo Vilniaus AVA pateikti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono Nuolatinių statybos komisijų protokolus.

Nustatė, jog iÅ¡ Vilniaus rajono Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolo Nr. 614 matyti, kad ne visi komisijos atstovai pritarė UAB „Plėtrumas“ pateiktam projektui, trys komisijos nariai įrašė, jog projektÄ peržiÅ«rėjo, o vienas – kad su statinio projektu susipažino, tuo tarpu protokole raÅ¡oma, kad priimtas sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ . UAB „Plėtrumas“ parengtas projektas buvo patikrintas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje ir 2009 m. liepos 1 – 2 d. protokolu Nr. 1-16-68 komisija nusprendė iÅ¡duoti statybos leidimÄ .

Pabrėžė, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui, jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo iÅ¡davimui, priimamas sprendimas neiÅ¡duoti statybos leidimo. Nustatė, kad tokiu statybos leidimu statytojas įgijo teisę be pareiÅ¡kėjų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. sutikimo statyti jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2009 m. rugsėjo 17 d. pagal Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 patvirtintÄ taikos sutartį.

Skundžiamas leidimas statybai išduotas, vykstant teisminiams ginčams civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 Vilniaus apygardos teisme dėl minėto žemės sklypo nuosavybės. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo ir Vilniaus AVA, Vilniaus miesto savivaldybė. Tokios institucijos turėjo informacijos, kad leidimo išdavimo metu minėtas žemės sklypas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, areštuotas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi sustabdyta žemės sklypo 0,7020 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo projekto rengimo procedūra iki sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Tokios teismo nutartys iÅ¡siųstos VÄ® Registrų centrui, Å¡alims, draudimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.Nustatė, jog Administracija 2010 m. sausio 8 d. V. V. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklams ir keliams statyti (neypatingam statiniui, naujai statybai), pagal koreguotÄ projektÄ . Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 11 d. iÅ¡davė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijos planavimo skyrius.

Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija projektavimo sÄ lygų neiÅ¡davė. Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija V. V. nusprendė iÅ¡duoti statybos leidimÄ pagal pakoreguotÄ projektÄ iÅ¡ esmės tam pačiam statiniui statyti (2010-01-06-01-07 protokolas Nr. 1-2-27). Statytojas V. V. projektavimo sÄ lygas gavo ne Administracijoje, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje. Remdamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 5 dalies 2 punktu, padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija neturėjo kompetencijos vertinti V.

V. pateikto pakoreguoto statybos projekto, ir tuo labiau, priimti jam palankų sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ statyboms, kuomet Administracija statiniui nebuvo iÅ¡davusi projektavimo sÄ lygų. Pažymėjo, jog pagal Vilniaus rajono savivaldybės iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygas ji statybos projektui pritarti negalėjo. Pabrėžė, kad Statybos įstatymas, kiti norminiai aktai savivaldybių administracijoms nesuteikia teisės iÅ¡duoti statybos leidimų, remiantis kitų savivaldybių administracijų iÅ¡duotomis projektavimo sÄ lygomis.

Statybos įstatyme nėra normų, kurios sudarytų pagrindÄ tvirtinimui, kad statybos leidimÄ gali iÅ¡duoti vienos savivaldybės administracija kitos savivaldybės administracijos iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų pagrindu. Tokia praktika taip pat neegzistuoja, jai nėra įstatyminių prielaidų. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis bei nurodė, kad Administracijos nuolatinė komisija, pritardama statybos projektui ir Administracija, iÅ¡duodama ginčijamÄ leidimÄ , projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 11 d. iÅ¡duotÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijos planavimo skyriaus priėmė kaip jai privalomÄ .

Nustatė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriui 2009 m. gruodžio 10 d. praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektÅ«rai projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti pateikė, o pastaroji valstybės institucija 2009 m. gruodžio 11 d. iÅ¡davė V. V. projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neturint kito bendraturčio UAB „Infra investment“ sutikimo. Pažymėjo, kad prie reikiamos dokumentacijos tokių sutikimų nėra, tačiau V.

V. su 2010 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepimu į skundÄ teismui pateikė UAB „Infra investment“ 2010 m. liepos 8 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. sutikimus vykdyti statybos darbus, kaip žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k.v. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkis. Kadangi gautas bendrasavininkio pritarimas, vien dėl to, jog jis reikiamu laiku nebuvo pateiktas, statybos leidimui panaikinti pagrindo neužtektų (Statybos įstatymo 20 str. 2 d.).Pažymėjo, jog techninio projekto korektÅ«ros, parengtos UAB „Plėtrumas“, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te teigiama, kad pasikeitus sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir jiems prieÅ¡taraujant dėl vandentiekio ir spaudiminės nuotekynės tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektÄ , kuriame tinklai buvo suprojektuoti privačiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), daroma projekto korektÅ«ra, pagal kuriÄ tinklai iÅ¡ privataus sklypo iÅ¡keliami į valstybinę žemę.

Toks žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiÅ¡kėjams J. P., A. P., A. M., E. M., I. B., su kuriais kaip teisėtais savininkais nebuvo derinama, iÅ¡duodant 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ , atliekant projekto korektÅ«rÄ . Rėmėsi Nutarimo Nr. 343 197 punktu ir pabrėžė, jog iÅ¡ pateikto naujo koreguoto techninio projekto, vietoje ne arčiau kaip 5 metrų, tinklai suprojektuoti ir 2010 m. sausio 8 d. leidimas iÅ¡duotas tiesti tinklus už 1 metro nuo pareiÅ¡kėjų sklypo.

Pabrėžė, jog pagal Statybos įstatymo 6 straipsnį turi bÅ«ti užtikrinta trečiųjų asmenų interesų apsauga, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. turi reikalavimo teisę byloje, nes trasas nutiesus pagal pakoreguotÄ projektÄ , jiems bÅ«tų taikomi įvairÅ«s apribojimai dėl trasų apsauginės juostos, kuri patektų į jų žemės sklypus, buvimo. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės iÅ¡duoti dviejų statybos leidimų tam pačiam statiniui.

Vertino, kad minėti pareiÅ¡kėjai termino apskųsti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido. PareiÅ¡kėjas J. P. po minėto leidimo teisme gavimo (2010-04-29) su bylos medžiaga susipažino 2010 m. birželio 7 d., o patikslintÄ skundÄ tokie pareiÅ¡kėjai pateikė 2010 m. birželio 22 d., nepažeidus ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Konstatavo, jog tokio termino nepraleido ir UAB „JGK statyba“, nes pareiÅ¡kėjo atstovas po minėto statybos leidimo teisme gavimo su bylos medžiaga susipažino 2010 m. birželio 4 d., o patikslintas skundas teismui pateiktas jau 2010 m. birželio 19 d.

Nurodė, kad UAB „JGK statyba“ teismui pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje raÅ¡oma, kad UAB „JGK statyba“ nebaigti statyti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 484,71 m, Vilniuje, jų baigtumas 98 procentai, todėl toks pareiÅ¡kėjas turi interesÄ byloje.

Tuo tarpu iš UAB „JGK statyba“ atstovo paaiškinimo ir plano matyti, kad V. V. statomus tinklus ketina pasijungti į UAB „JGK statyba“ baigiamus statyti tinklus. Vertino, kad Techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtinto ir iki šiol galiojančio 33 ha ploto 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ teritorijos detaliojo plano, kadangi ginčijamais Vilniaus AVA statybos leidimu Nr. 23 ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti komunikacijų tinklai galiojančiame detaliajame plane nesuplanuoti.

Pabrėžė, kad statinys, kurio statybai iÅ¡duoti skundžiami leidimai, pagal teisės normas prie sudėtingų nepriskirtas. III. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 163–166), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundus pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:1.

Remdamasis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS15-89/2006, A14-110/2007), nurodo, kad turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi ne tik tai, kada asmuo faktiÅ¡kai sužinojo apie skundžiamÄ aktÄ , tačiau ir tai, kada asmuo turėjo sužinoti apie tokio akto priėmimÄ . Pabrėžia, jog 2010 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu UAB „JGK statyba“ atstovas nurodė, kad jis sužinojo, jog yra daroma projekto korektÅ«ra. V. V. atstovas nurodė, kad buvo atlikta projekto korektÅ«ra ir prašė atidėti teismo posėdį, suteikiant galimybę pateikti koreguoto statybos leidimo dokumentus, tokias aplinkybes patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atstovė.

Daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjams apie aplinkybę, kad Administracija iÅ¡davė ginčijamÄ statybos leidimÄ , tapo žinoma jau 2010 m. balandžio 14 d. Teismui Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2010 m. balandžio 29 d. Pažymi, jog nuo tokio leidimo pateikimo dienos pareiÅ¡kėjai pagal ABTÄ® 51 straipsnio 1 dalies nuostatas turėjo galimybę susipažinti su skundžiamu aktu, todėl terminas skundui dėl minėto statybos leidimo panaikinimo teismui paduoti skaičiuotinas bÅ«tent nuo 2010 m. balandžio 29 d.

PareiÅ¡kėjų patikslinti skundai teismui pateikti akivaizdžiai praleidus ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo, kada pareiÅ¡kėjai turėjo sužinoti apie skundžiamo statybos leidimo priėmimÄ bei nepagrįstai skundo padavimo terminÄ skaičiavo ne nuo tos datos, kai pareiÅ¡kėjai turėjo sužinoti visÄ informacijÄ , kuri yra bÅ«tina norint realizuoti teisę kreiptis į teismÄ , bet nuo faktinio pareiÅ¡kėjų sužinojimo apie ginčijamÄ statybos leidimÄ (t. y. pareiÅ¡kėjų atstovų susipažinimo su byla datos), todėl padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad skundo padavimo teismui terminas nėra praleistas.2.

Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ iÅ¡davė ne Administracija, bet Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nėra pagrindas naikinti ginčijamÄ statybos leidimÄ , kadangi Statybos įstatymas nenumato reikalavimo projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei statybos leidimÄ iÅ¡duoti tos pačios savivaldybės administracijos direktoriui. Be to, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyti tam tikri individualaus administracinio akto priėmimo procedÅ«ros pažeidimai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14-416/2005), tai nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas panaikinti tokį aktÄ .

3. Teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog be suderinimo su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais planuojamos tiesti komunikacijos turėjo bÅ«ti iÅ¡keltos ne arčiau kaip 5 metrai iki pareiÅ¡kėjams priklausančio sklypo ribos. Pabrėžia, jog Nutarimas Nr. 343 numato specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, o statybos klausimų, tarp jų ir projektuojamų statinių atstumų iki gretimo sklypo ribos, nereglamentuoja, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nepagrįstai sutapatindamas inžinerinių tinklų apsaugos zonÄ su statinio atstumu iki sklypo ribos. Be to, teisės aktai, reglamentuojantys inžinerinių tinklų projektavimÄ ir statybÄ , nenumato, koks turi bÅ«ti minimalus projektuojamų inžinerinių tinklų atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos. Taigi teismo sprendime nurodytas reikalavimas inžinerinius tinklus tiesti ne arčiau kaip 5 metrai iki sklypo ribos arba gauti sklypo savininkų sutikimÄ , norint nurodyto atstumo nesilaikyti, nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.4.

Nurodo, kad nei pareiÅ¡kėjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. patikslintame skunde, nei teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kaip inžinerinių tinklų tiesimas Å¡alia Å¡iems asmenims priklausančio žemės sklypo bei Å¡ių tinklų apsaugos zona pažeis jų teises. Teismas apsiribojo tik abstrakčiu teiginiu, jog dėl inžinerinių tinklų tiesimo pareiÅ¡kėjams bus taikomi įvairÅ«s apribojimai, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose nėra draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krÅ«mus bei vykdyti kitus darbus (Nutarimo Nr. 343 199 p.), todėl teiginiai apie pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės ribojimÄ nėra pagrįsti.

Daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyti pareiÅ¡kėjai neturi reikalavimo teisės ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies prasme.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje yra ankstesnių žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų 2009 m. vasario 20 d. notaro patvirtintas pareiÅ¡kimas, jog jie sutinka, kad V. V. prijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems priklausančiame žemės sklype ir nutiestų iki jam nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Todėl pareiÅ¡kėjams, kurie po 2009 m. vasario 20 d. notaro patvirtinto pareiÅ¡kimo tapo naujais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais, toks pareiÅ¡kimas yra privalomas.6. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pažymi, jog tiesiant vandentiekio bei nuotekų tinklus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimas bei nustatyti statybos reglamentai nekeičiami, todėl ginčijamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.Trečiasis suinteresuotas asmuo V.

V. pateikė apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 167–173), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų skundus atmesti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundus pirmosios instancijos teisme, taip pat kaip atsakovo apeliacinis skundas, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:1. Nurodo, jog Nuolatinės statybos komisijos nario padarytas įraÅ¡as „peržiÅ«rėta“ ar „susipažinau“ negali bÅ«ti vertinamas kaip komisijos nario nepritarimas statybos leidimo iÅ¡davimui.

Tik tuo atveju, jei Nuolatinės statybos komisijos narys nepritartų statybos leidimo iÅ¡davimui, atitinkamoje grafoje bÅ«tų įraÅ¡ytas to komisijos nario sprendimas „nepritarta“. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 20 punkte numatyta komisijos narių nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimo tvarka. Tuo tarpu Nuolatinės statybos komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba, negali prieÅ¡tarauti patvirtintiems Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniams nuostatams.

Todėl teismas netinkamai aiÅ¡kino Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies normas. Byloje nėra raÅ¡to ar kito dokumento, kuriame bÅ«tų iÅ¡dėstyti motyvai dėl nepritarimo svarstomam projektui. Daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju Nuolatinės statybos komisijos nariai pritarė statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimui.2. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino bei nepasisakė dėl Vilniaus miesto 13-ojo biuro notarės G. K. 2009 m. vasario 20 d. patvirtinto privačios žemės savininkų pareiÅ¡kimo, kuriuo dar iki pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise įsigyjant žemės sklypÄ buvo duotas sutikimas, kad V.

V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų tokių asmenų žemės sklype ir taip pat nutiestų tinklus iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Toks sutikimas nebuvo nuginčytas yra galiojantis.

3. Pažymi, jog teismų nutartimis (2008-05-09 ir 2008-10-30) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė jam (jis net nebuvo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-492-798/2009 dalyviu) kreiptis į Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijas dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, o Å¡ioms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka spręsti šį klausimÄ . Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog žemės sklypo nuosavybės teisės laikinas apribojimas nedraudžia rengti techninio projekto bei spręsti statybos leidimo iÅ¡davimo klausimo.

Taip pat nedraudžiama rengti ir žemės sklypo detaliojo plano. Be to, žemės sklypo daliai nebuvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių normų, kurios draustų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pagal Vilniaus rajono savivaldybės iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygas pritarti statybos projektui. Be to, nors sprendime padaryta nuoroda į Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , tačiau jame nėra nurodyta, kad statybos leidimÄ statiniui iÅ¡duoda tik tos savivaldybės, kuri buvo iÅ¡davusi projektavimo stygas, o ne kitos savivaldybės administracijos direktorius.

Nurodyta norma yra bendra nuostata, reglamentuojanti tai, kad statybos leidimÄ iÅ¡duoda ne kuri nors kita savivaldybės institucija, bet bÅ«tent vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius. Be to, tiesiami lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai yra ne vienos savivaldybės, o dviejų – Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių teritorijoje. Tuo tarpu nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, liko nereglamentuotas klausimas, kas iÅ¡duoda statybos leidimÄ , kai statybos objektas yra ne vieno, bet kelių savivaldybių teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad tiesiamų inžinerinių tinklų didesnioji dalis patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijÄ bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų galiojimas nebuvo pasibaigęs, Administracija priėmė pagrįstÄ sprendimÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).5. Nors teismas pažymėjo, kad tiesiant tinklus 1 metro atstumu nuo pareiÅ¡kėjų sklypo ribos, jiems bÅ«tų taikomi apribojimai dėl apsauginės juostos, tačiau kaip konkrečiai bÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kėjų teisės, nenurodė.

Tuo tarpu Nutarimo Nr. 343 199 punktas leidžia vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos juostose statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krūmus bei vykdyti kitus darbus, todėl pareiškėjų interesai nėra pažeidžiami. Sprendime nėra nurodyta ir koks teisės aktas draudžia tokiu atstumu nuo žemės sklypo tiesti tinklus.

6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas nevertino atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų dėl pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos įrodomosios reikšmės, tačiau rėmėsi išimtinai pareiškėjo UAB „JGK statyba“ pateiktu aiškinimu. Pažymėjo, kad UAB „JGK statyba“ nepateikė jokių nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų ar įrodymų apie tai, kad nuotekų tinklai yra pripažinti tinkamais naudotis ir pareiškėjo vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje net nėra nurodyta, kad joje nurodyti nuotekų tinklai priklauso bÅ«tent UAB „JGK statyba“, pastaroji tik patvirtino kadastrinių matavimų bylos nuoraÅ¡Ä . Tuo tarpu Inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio statybų nurodoma, kad UAB „JGK statyba“ yra tik statytojas nebaigtų statyti fekalinės kanalizacijos tinklų, kurie yra Vilniuje, tačiau net neaiÅ¡ku, kokiame žemės sklype, nes žemės sklypo kadastrinis numeris nėra nurodytas, jis nėra kitaip identifikuotas.

Be to, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad UAB „JGK Statyba“ statomi fekalinės kanalizacijos tinklai yra (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kai tuo tarpu V. V. inžinerinius tinklus stato (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone.

7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentÄ , kad kompleksas „(duomenys neskelbtini)“ Pilaitės seniÅ«nijoje jau seniai pastatytas ir tapo Vilniaus miesto gyvenamuoju kvartalu su individualiais namais, miesto gatvėmis, inžinieriniais tinklais ir komunikacijomis. Didelė dalis iÅ¡ teismo nurodyto 33 ha sklypo yra iÅ¡skirta į atskirus žemės sklypus ir nuosavybės teise priklauso gyvenamųjų namų savininkams. Techninio projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekynės trasos yra parinktos, remiantis detaliuoju planu, 2007 m. vasario 8 d. patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės. Konkrečiai Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-66 patvirtino žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planÄ , kuriuo V.

V. leista kloti vandentiekio ir nuotekų tinklus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 1–3) praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ , o pareiÅ¡kėjų skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundus pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais.PareiÅ¡kėjai J.

P., A. P., A. M., E. M., I. B. atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 4–12) praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti jų apeliacinės instancijos teisme turėtas iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis iÅ¡vadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:1.

Nurodo, kad 2010 m. balandžio 29 d. negali bÅ«ti vertinama kaip data, kuri laikytina akto paskelbimo diena, kaip tai vertina Administracija, nes tÄ dienÄ Administracija pateikė 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ kopijÄ tik vienÄ egzempliorių, ir tik teismui. Todėl kaip teisėtai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjai skundo padavimo terminų nepažeidė, pateikė juos 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjams paduoti skundus teismo nustatytais terminais, t. y. iki 2010 m. birželio 30 d., kaip ir buvo teismo nustatyta neskundžiama 2010 m. birželio 23 d. nutartimi bei kaip teismo kolegija informavo proceso Å¡alis ir 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu2.

Teigia, kad Administracija, neturėdama teisės ginti vieÅ¡ojo intereso, neturi ir teisės apeliacine tvarka ginčyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalies, kuria teismas priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjų skundus patenkinti, panaikinant Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad Vilniaus AVA teisių perėmėjas Inspekcija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo neskundė, t. y. su leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimu sutiko.

3. Teigia, kad apeliaciniuose skunduose klaidingai aiškinama 2009 m. vasario 20 d. sutikimo esmė ir prasmė, nes iš tokio sutikimo matyti, kad statybos leidimai V. V. tinklų prijungimui prie tinklų, šiuo metu esančių pareiškėjų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti išduodami, tik jeigu būtų gautas ne tik šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkų sutikimas, bet ir gauti vandentiekio, nuotekų, elektros dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų savininkų sutikimai, nes dalyvavę civilinėje byloje kaip ieškovai T.

V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir tretysis asmuo F. K. nebuvo ir negalėjo būti šių tinklų savininkais, kadangi jų nestatė ar/ir neįgijo nuosavybės teisių kitais įstatymu nustatytais būdais. Be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-492-798/2009), komunikacijų tinklai, esantys šiuo metu jų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu priklausė UAB „JGK statyba“, o po šios teismo nutarties įsigaliojimo tapo būtent J.

P., A. P., A. M., E. M., I. B. nuosavybe.PareiÅ¡kėjas UAB „JGK statyba“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 13–17) praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinius skundus iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir padarytomis iÅ¡vadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:1.

Nurodo, jog 2009 m. vasario 20 d. sutikime T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir F. K. pareiškė, kad jie „sutinka, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., ir nutiestų iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k.“ Tačiau byloje nėra duomenų, kad jie yra ar galėjo būti tokių tinklų savininkais, kadangi šių tinklų nestatė ar/ir neįgijo nuosavybės teisių kitais įstatymu nustatytais būdais.

PrieÅ¡ingai, vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal 1996 m. lapkričio 18 d. detalųjį planÄ pastatė UAB „JGK statyba“. Tokias aplinkybes minėti asmenys patvirtino 2009 m. rugsėjo 17 d. pasiraÅ¡ydami taikos sutartį. Daro iÅ¡vadÄ , jog be UAB „JGK statyba“ žinios V. V. buvo iÅ¡duotas sutikimas prisijungti prie žinybinių – UAB „JGK statyba“ pastatytų – tinklų.2. Teigia, jog nepagrįstai remiamasi CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina bendrÄ jÄ materialinės teisės normÄ .

Tuo tarpu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo atvejais turi bÅ«ti taikoma CK 6.321 straipsnio 4 dalis, numatanti pardavėjo pareigÄ nurodyti, kad nėra jokių apribojimų, kurie gali turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tÄ daiktÄ . PareiÅ¡kėjai žemės sklypų įgijimo momentu nebuvo informuoti apie 2009 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kimÄ dėl žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), apsunkinimÄ prievolėmis. Teisė kloti inžinerinius tinklus per svetimÄ Å¾emės sklypÄ yra daiktinė užstatymo teisė, kuri neginčijama tik tuo atveju, kai yra užregistruota vieÅ¡ame registre.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas nuomos santykių perėjimÄ naujam daikto savininkui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2005 suformavo nuostatÄ , kad vieÅ¡ame registre neužregistruota daiktinė teisė naujam savininkui nepereina.

3. Teigia, jog nepriklausomai nuo to, kokie teisiniai santykiai dėl žemės sieja valstybę ir UAB „JGK statyba“, norminiais aktais ir bylos medžiaga įrodyta, kad UAB „JGK statyba“ 33 ha žemės sklypo plote turi užstatymo teisę ir be jo sutikimo kiti asmenys negali tokios teisės apriboti ar varžyti. Ta aplinkybė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ yra užregistravęs nuosavybėn svetimÄ daiktÄ , nereiÅ¡kia, kad UAB „JGK statyba“ negali ginti savo, kaip savininko, nuosavybės teisių.

Byloje pateikti įrodymai, kad po 1991 m. liepos 25 d. vandentiekio, fekalinę ir lietaus kanalizacijas projektavo ir statė UAB „JGK statyba“, o 1999 ir 2010 metais inventorizavo ir gavo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymas, reikalingas tokių tinklų teisiniam registravimui VĮ Registrų centre. Juos 2006 m. spalio 26 d. aktu Nr. 1168 paversti seniais bešeimininkiais statiniais, neva pastatytais iki 1991 m. liepos 25 d., ir užregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ vardu nėra ir negalėjo būti jokių prielaidų ar įstatyminio pagrindo.

Be savininko žinios prisijungti prie tokių tinklų kiti asmenys negali, statybos leidimai tokiam prisijungimui, nesudarius su UAB „JGK statyba“ sutarties dėl prisijungimo prie tinklų, negali bÅ«ti iÅ¡duodami.Atsakovas Administracija atsiliepime į V. V. apeliacinį skundÄ (t. V, b.l. 20–21) nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde ir Å¡iame atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , sutinka su V. V. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius (Vilniaus AVA teisių perėmėjas) atsiliepimu į apeliacinius skundus (t.

V, b.l. 23–25) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:1. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 20 punktu, 2 priedu, teigia, kad komisijos nario nuoroda protokole „peržiÅ«rėjau“ ir „susipažinau“ nevertintina kaip nepritarimas pateiktam projektui, o pagal Nuostatų 24 punktÄ komisijos protokolÄ dėl priimto sprendimo statybos leidimo iÅ¡davimo klausimu tvirtina komisijos pirmininkas.

Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokole Nr. 614 komisijos sprendimÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ patvirtino komisijos pirmininkė ir Å¡iuo atveju nuolatinės statybos komisijos nariai pritarė leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimui ir jokių nesutikimo motyvų, (kaip numato Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas) dėl statybos leidimo iÅ¡davimo nėra pateikę ir nėra nurodę, kad nepritarė statinio projektui.2.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A822-65/2009), pažymi, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl statybos leidimų teisėtumo, ir nenagrinėti reikalavimai, susiję su jų pagrindu atsiradusiomis teisinėmis pasekmėmis. Tokie reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti, todėl pareiÅ¡kėjai turėtų nurodyti, kokiais bÅ«dais ir priemonėmis bus siekiama pažeistų teisių, pasireiÅ¡kusių neteisėtomis statybomis, gynimo. Tai leistų bylÄ nagrinėjančiam administraciniams teismui spręsti, kuo ginčijamų statybos leidimų panaikinimas prisidėtų prie pažeistų teisių gynimo, bei tinkamai apibrėžti ir iÅ¡nagrinėti keliamus reikalavimus, susijusius su pažeistų teisių gynimu.Trečiasis suinteresuotas asmuo V.

V. atsiliepimu į Administracijos apeliacinį skundÄ (t. V, b.l. 26–29) nurodo, kad Administracijos apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas, taip pat sutinkama su Administracijos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Atsakovo Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, trečiojo suinteresuoto asmens V.

V. apeliacinis skundas tenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. suteikta teisė statyti lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone. Taip pat byloje ginčijamas Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybai, iÅ¡duotas pakoregavus ankstesnį projektÄ .Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei ginčo iÅ¡sprendimui aktualias teisės normas, konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų skundai pagrįsti ir panaikino ginčijamus administracinius aktus.

Kadangi byloje ginčijami du statybos leidimai, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , bÅ«tina atskirai pasisakyti dėl kiekvieno iÅ¡ jų teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas Å¡io administracinio akto teisėtumÄ , konstatavo, kad jis buvo pasiraÅ¡ytas įgalioto asmens, tačiau ne visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritarė statybos leidimo iÅ¡davimui.

Be to, Å¡iuo statybos leidimu statytojas įgijo teisę statyti pareiÅ¡kėjams J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. priklausančiame žemės sklype be jų sutikimo, nors Å¡io žemės sklypo atžvilgiu statybos leidimo iÅ¡davimo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis buvo areÅ¡tuotas.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog statybos leidimÄ pasirašė tinkamai tam įgaliotas asmuo. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje esančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Statinių naudojimo valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 12 punktas (t.

I, b.l. 79), įtvirtinantis Å¡io valstybės tarnautojo funkcijÄ â€“ iÅ¡duoti statybos leidimÄ statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje. Pažymėtina, jog ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 5 dalies 1 punktas taip pat, inter alia, nustatė, jog statybos leidimÄ statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai ir teisės aktų nuostatos, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad statybos leidimÄ pasirašė tinkamas subjektas.Kaip jau minėta, nagrinėjamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas statyti statinį kelių savivaldybių – Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės – teritorijoje.

Todėl, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, V. V. Vilniaus AVA turėjo pateikti dviejų nuolatinės statybos komisijų protokolus – Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolus. Å iuo atveju teismas, vertindamas Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , sprendė, jog ne visi tokios komisijos nariai pritarė UAB „Plėtrumas“ pateiktam projektui.Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokolo Nr. 614 (t.

I, b.l. 33–34), AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovas protokole pažymėjo, jog susipažino su statinio projekto, AB TEO LT, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo ir AB „Lietuvos dujos“ Magistralinių dujotiekių departamento Eksploatavimo tarnybos atstovai pažymėjo, jog statinio projektas peržiÅ«rėtas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius minėto protokolo įraÅ¡us, konstatavo, jog ne visi komisijos nariai pritarė statybos leidimo iÅ¡davimui. Kitaip tariant, sprendė, jog minėti įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota, kad komisijos nariai peržiÅ«rėjo ar susipažino su statinio projektu, negali bÅ«ti vertinami kaip pritarimas statybos leidimo iÅ¡davimui.Ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 9 dalis nustatė, jog sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui.

Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos leidimas gali būti išduodamas tik tuo atveju, jeigu yra visų nuolatinės statybos komisijos narių pritarimas tokio leidimo išdavimui. Priešingu atveju, statybos leidimas negali būti išduodamas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų redakcijos 18 punktas numatė, jog sprendimo dėl statybos leidimo iÅ¡davimo atvejais nagrinėjant statinio projektÄ , Komisijos nariai negali kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo įraÅ¡yti į projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , tačiau nustatęs (pagal kompetencijÄ ), kad statinio projektas parengtas pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Komisijos narys turi teisę nepritarti statybos leidimo iÅ¡davimui, savo nepritarimo motyvus iÅ¡dėstydamas raÅ¡tu.

Pagal to paties akto 20 punktÄ , kai posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys (kurio dalyvavimas posėdyje (nuomonės pateikimas raÅ¡tu) privalomas) dėl patikrinto statinio projekto (statinio griovimo technologijos apraÅ¡ymo, statinio griovimo projekto) ar kitų 16-17 punktų reikalavimų turi pastabų ir nepritaria sprendimui iÅ¡duoti statybos leidimÄ , protokole (Nuostatų 2 priedas) įraÅ¡o žodį „nepritariu“, nurodo raÅ¡to, kuriame pateikiami nepritarimo motyvai, numerį ir datÄ , ir pasiraÅ¡o.

Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Nuolatinėje statybos komisijos narių išreiškiamas nepritarimas statinio projektui ir atitinkamai statybos leidimo išdavimui, visų pirma siejamas su nepritarimo motyvų pateikimu. Kitaip tariant, toks nepritarimas visais atvejais turi būti aiškiai išreikštas, konkretus ir motyvuotas. Be to, nepritarimo išreiškimas formaliai sietinas su žodžio „nepritariu“ įrašymu konkrečiame Nuolatinės statybos komisijos protokole.

Todėl tuo atveju, jeigu Nuolatinės statybos komisijos narys, įvertinęs jam pateiktus dokumentus, pažymi, kad jis su jais susipažino ar juos peržiūrėjo, jeigu nėra pateikiami nepritarimo statybos leidimo išdavimui motyvai, tokia komisijos nario išreikšta pozicija negali būti vertinama kaip nepritarimas statybos leidimo išdavimui. Priešingas teisės normų aiškinimas prieštarautų ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir nebūtų suderinamas su teisingumo bei protingumo principais.

Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai vertino, jog Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009 m. gegužės 7 d. protokole Nr. 614 ne visi komisijos nariai pritarė ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimui. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek nurodytoms teisės aktų nuostatoms, tiek ir byloje esantiems įrodymams.Kaip jau minėta, statybos leidimo panaikinimÄ teismas taip pat argumentavo tuo, jog nebuvo gautas sklypo savininkų sutikimas tiesti inžinerinius tinklus jiems priklausančiame žemės sklype, o pats žemės sklypas buvo areÅ¡tuotas.Pabrėžtina, jog byloje yra pateiktas buvusių ginčo žemės sklypo savininkų H.

V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V. 2009 m. vasario 20 d. notariÅ¡kai patvirtintas pareiÅ¡kimas, kuriuo pastarieji sutiko, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir nutiestų iki V. V. priklausančio žemės sklypo (t. I, b.l. 139). Taigi buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) nagrinėjamu atveju buvo davę sutikimÄ pagal pirminį statybos leidimÄ tiesti inžinerinius tinklus jų žemės sklype, t.y. suteikė V.

V. tam tikrÄ užstatymo teisę (CK 4.160 straipsnis). Vadovaujantis CK 4.160 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasikeitus žemės savininkui užstatymo teisė iÅ¡lieka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. V. turima užstatymo teisė tebegalioja ir žemės sklypÄ Ä¯gijus naujiesiems savininkams, t.y. J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. PareiÅ¡kėjų argumentai, kad tokia teise V. V. negali naudotis, nes buvusių savininkų sutikimas nėra registruotas vieÅ¡ame registre, atmetami kaip nepagrįsti.

CK 4.253 straipsnio 1 dalis numato, kad registruojami daiktai ir tik įstatymų numatytais atvejais. CK 4.254 straipsnio 1 dalis numato, kad registre registruojami suvaržymai ne bet kokie, o tik tie, kuriuo iš esmės keičiamos daikto naudojimo ir disponavimo galimybės ir tik įstatyme numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3k-3-448/2010). Užstatymo teisę reglamentuoja CK 4 knygos IX skyrius, kurio normos nenumato, jog užstatymo teisė privalomai registruotina. Tokia nuomonė išreikšta ir CK komentare (1 knyga 172 psl.).

Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas konstatuotina, kad vieÅ¡ame registre registruojamos tik tos teisės ir suvaržymai, kurių registracija numatyta įstatyme. Jei tokia pareiga įstatyme nenumatyta, teisės ir suvaržymai neregistruojami. Tokiu atveju sandoris galioja bendraisiais pagrindais, o daiktinis apribojimas (Å¡iuo atveju užstatymo teisė) galioja ir perdavus daiktÄ . Daiktinis apribojimas, jei jis įstatymo tvarka nenuginčytas, eina kartu su daiktu. Todėl buvusių savininkų (H. V., F. K., A. V., M.

D., A. D., T. V., S. V., A. V.) suteikta V. V. užstatymo teisė yra galiojanti ir taikytina žemę įgijus naujiesiems savininkams, t.y. pareiÅ¡kėjams.Kadangi Å¡iuo sutikimu buvę žemės sklypo savininkai suteikė teisę V. V. prisijungti prie jų komunikacijos tinklų ir nutiesti juos iki V. V. priklausančio žemės sklypo, t. y. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ atlikti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duoto statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus veiksmus, o sutikimas galiojo ir ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu, Vilniaus AVA privalėjo į jį atsižvelgti, iÅ¡duodamas statybos leidimÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas, neturint žemės sklypo savininkų sutikimo. Pareiškėjai teigia, kad buvusių savininkų 2009 m. vasario 20 d. notariškai patvirtintas pareiškimas yra neteisėtas, nes jo išdavimo metu žemės sklypas buvo areštuotas, todėl ir dėl šios priežasties statybos leidimas negalėjo būti išduotas.Kolegija atmesdama šiuos pareiškėjų argumentus pažymi, kad 2009 m. vasario 20 d. notariškai patvirtintas sutikimas yra civilinis sandoris, kuriuo V.

V. suteikta atpatinkama užstatymo teisė. Iki Å¡ios dienos sutikimas kaip civilinis sandoris nėra įstatymo nustatyta tvarka atÅ¡auktas ar teismine tvarka panaikintas. Todėl pagrindo teigti, kad jis yra neteisėtas ir negaliojantis nėra. Nagrinėjamoje byloje minėtas sutikimas nėra ginčo dalykas, dėl jo nėra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų, todėl plačiau nagrinėti jo iÅ¡davimo aplinkybes teisėjų kolegija pagrindo neturi. Kita vertus ginčas dėl minėto sutikimo nepatektų į administracinių teismų kompetencijÄ .Apibendrinant konstatuotina, kad byloje nenustatyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su statybos leidimo iÅ¡davimu, pažeidimai, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip esminiai ir sudarantys pagrindÄ panaikinti ginčijamÄ statybos leidimÄ .

Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) .Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, padarydama aukščiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , ginčo situacijÄ vertino atsižvelgdama į ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu buvusiÄ situacijÄ . Tačiau svarbu pažymėti, jog minėtas statybos leidimas Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, jog pagal pakoreguotÄ statybos projektÄ Administracija 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davė naujÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vertintinas kaip iÅ¡ esmės nebeaktualus.

Dėl Administracijos 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas statybos leidimÄ , iÅ¡duotÄ koreguoto statybos projekto pagrindu, panaikino, konstatavęs, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Å¡iuo atveju iÅ¡davė Vilniaus rajono savivaldybė, o statybos leidimas iÅ¡duotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nesant Å¡io subjekto iÅ¡duoto projektavimo sÄ lygų sÄ vado. Be to, Å¡io statybos leidimo iÅ¡davimas turėjo bÅ«ti derinamas su J.

P., A. P., A. M., E. M., I. B., nes net ir iškėlus numatomus statyti statinius už jiems priklausančio žemės sklypo ribos, pareiškėjų teisės vis tiek buvo apribotos.Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija neįtvirtino reglamentavimo, susijusio su statybos leidimo išdavimu, kai statinys išdėstytas dviejų ar daugiau apskričių teritorijose. Tiesa, tam tikros nuostatos buvo įtvirtintos galiojusios STR „Statybos leidimas“ redakcijos 52 punkte, numačiusiame, jog tais atvejais, kai inžinerinis statinys (automobilių kelias, geležinkelis, elektros perdavimo linija, naftotiekis, dujotiekis ir pan.) išdėstytas dviejų ar daugiau apskričių teritorijose, paprastai rengiamas vienas viso statinio projektas, o statybos leidimus išduoda kiekvienos apskrities administracija statinio daliai apskrities teritorijos ribose.

Kaip matyti iÅ¡ nurodytos nuostatos, STR „Statybos leidimas“, nustatydamas tam tikrus principus, kuriais remiantis iÅ¡duodamas statybos leidimas statiniui dviejų ar daugiau apskričių teritorijose, nurodė tik bendro pobÅ«džio principus, kurie, atsižvelgiant į tokios teisės normos formuluotę, nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti privalomi. Be to, tokie principai buvo siejami su apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmais, iÅ¡duodant statybos leidimÄ , tačiau nereglamentavo klausimų, susijusių su statybos leidimo iÅ¡davimu, kai jį iÅ¡duoda savivaldybės administracija.

Taigi ginčo statybos leidimo iÅ¡davimo metu statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtino konkrečios tvarkos, susijusios su statybos leidimo iÅ¡davimu, kai statinys iÅ¡dėstytas dviejų ar daugiau savivaldybių teritorijose. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, jog tokia situacija, kai nesant teisinio reglamentavimo, kuriame bÅ«tų įtvirtinta konkreti minėto statybos leidimo iÅ¡davimo tvarka, Administracija iÅ¡davė leidimÄ pagal Vilniaus rajono savivaldybės iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip pakankamas pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos esminės statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ros.

Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir ta aplinkybė, kad institucija, galimai turėjusi iÅ¡duoti projektavimų sÄ lygų sÄ vadÄ ir esanti betarpiÅ¡kai suinteresuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės interesai nebÅ«tų pažeisti, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nemato ginčo statybos leidimo trÅ«kumo tuos aspektu, jog nebuvo gautos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotos projektavimo sÄ lygos. Konstatuotina, kad aptarti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ginčijamÄ statybos leidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nutarimo Nr. 343 nuostatas, teigė, jog statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas be naujų žemės sklypo savininkų sutikimo.Ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusios Nutarimo Nr. 343 redakcijos 197 punktas, inter alia, nustatė, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų aÅ¡ies. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokios nuostatos sudarė pareigÄ statybos leidimo iÅ¡davimÄ derinti atitinkamai su J.

P., A. P., A. M. , E. M. ir I. B.Kaip jau minėta, buvę ginčo žemės sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) buvo davę sutikimÄ pagal pirminį statybos leidimÄ tiesti inžinerinius tinklus jų žemės sklype, kuris buvo privalomas ir naujiems savininkams, įgijusiems žemės sklypÄ . Tokiu sutikimu buvo leista tiesti inžinerinius tinklus per Å¡iems pareiÅ¡kėjams priklausantį žemės sklypÄ . Remiantis bylos medžiaga, Administracija 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , atsižvelgiant į pakoreguotÄ statybos projektÄ , kuriuo inžineriniai tinklai buvo iÅ¡kelti už J.

P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. priklausančio žemės sklypo. Kitaip tariant, net ir esant galiojančiam ir privalomam buvusių savininkų sutikimui tiesti inžinerinius tinklus per Å¡iems asmenis priklausantį žemės sklypÄ , nutarta statybos objektÄ statyti už ginčo žemės sklypo ribos. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė galimybę teisėtai riboti naujų žemės sklypo savininkų teises mažesniu laipsniu. Todėl remiantis tuo, kad iÅ¡duodant naujÄ statybos leidimÄ , pagal kurį inžinerinius tinklus numatyta statyti už žemės sklypo ribų, kai galiojo sutikimas juose tiesti per žemės sklypÄ , atsižvelgiant į kitas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog papildomai naujas ginčo žemės sklypo savininkų sutikimas Å¡iuo atveju nebeturėjo bÅ«ti gautas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ios bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nenustatyti statybos leidimo iÅ¡davimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindÄ naikinti ginčijamÄ statybos leidimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai panaikino tokį statybos leidimÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo UAB „JGK statyba“ teisės ginčyti statybos leidimus Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „JGK statyba“ turi interesÄ Å¡ioje byloje, nes V.

V. ketina prijungti statomus tinklus prie UAB „JGK statyba“ baigiamų statyti tinklų.Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, įvertinęs byloje pateiktÄ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „JGK statyba“ atstovo paaiÅ¡kinimus bei byloje pateiktÄ ir planÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus, konstatuoja, jog jie nepatvirtina teismo nustatytomis įvardintų aplinkybių.

PrieÅ¡ingai, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – VÄ® Registrų centro Pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ paaiÅ¡kinimas – patvirtina, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai, prie kurių numatytas V. V. statomų tinklų prisijungimas, nuosavybės teise priklauso kitam Å«kio subjektui – UAB „Vilniaus vandenys“ (t. 4 b.l. 174, 175-176, 177-178).PareiÅ¡kėjo UAB „JGK statyba“ argumentai, kad V.

V. statomi tinklai tiesiami per pareiÅ¡kėjo naudojamÄ Å¾emę, teisėjų kolegijos taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008) konstatuota, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „JGK statyba“ yra pasibaigusi (2000-05-24). Tuo tarpu galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties (2000-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu pareiÅ¡kėjas UAB „JGK statyba“ nuomojasi tik 4,395 ha dydžio žemės sklypÄ .

Byloje nenustatyta, kad Å¡is žemės sklypas yra kaip nors susijęs su ginčo statybos darbais ar kad ginčijami statybos leidimai bÅ«tų kokiu nors bÅ«du susiję su Å¡iuo žemės sklypu, o inžineriniai tinklai, prie kurių prisijungti siekia V. V., bÅ«tų UAB „JGK statyba“ priklausančiame ar teisėtai valdomame sklype. Kitaip tariant, UAB „JGK statyba“ argumentas, kad V. V. statomi tinklai tiesiami per jo naudojamÄ Å¾emę, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta, kad ginčijami statybos leidimai ir jais numatomi statybos darbai kokiu nors bÅ«du pažeistų UAB „JGK statyba“ teises bei teisėtus interesus.

UAB „JGK statyba“ neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ioje byloje, todėl jo skundo reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo negali bÅ«ti tenkinami. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog byloje nenustatyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindÄ panaikinti ginčijamus statybos leidimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktus, nustatė bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiÅ¡kėjų skundai netenkintini.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i aatsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies, trečiojo suinteresuoto asmens V.

V. apeliacinį skundÄ patenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundus atmesti.Sprendimas neskundžiamas. TeisėjaiAntanas Ablingis Laimutis Alechnavičius Romanas KliÅ¡auskas