1163e8cd-bba3-4584-8ec6-370f624367f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. A525-1426/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02036-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsÄjo 19 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Antano Ablingio, LaimuÄio AlechnaviÄiaus (praneÅ¡Äjas) ir Romano KliÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui J.
Legislator headnote
AI generated1163e8cd-bba3-4584-8ec6-370f624367f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PažymÄjo, kad sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi NuolatinÄs statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui. Nurodyto protokolo kopija patvirtina, kad iÅ¡ 7 komisijos narių tik 3 komisijos nariai pritarÄ parengtam statinio projektui, o kiti komisijos nariai tik susipažino arba tik peržiÅ«rÄjo projektÄ . Protokole nÄra nei UAB âVilniaus vandenysâ, nei AB âLietuvos energijaâ atstovų pritarimo, nors tai yra bÅ«tina pagal UAB âPlÄtrumasâ pateiktÄ projektÄ , nes tiesiogiai susijÄ miesto komunalinių tinklų ir 110 kV elektros oro linijos L1 (duomenys neskelbtini) I savininkų interesais.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. A525-1426/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02036-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.6 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsÄjo 19 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Antano Ablingio, LaimuÄio AlechnaviÄiaus (praneÅ¡Äjas) ir Romano KliÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui J.
P., pareiÅ¡kÄjo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJGKâ atstovams advokatui Jonui Butkui ir J. G.,atsakovo ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus atstovams RamÅ«nui Drukteniui ir Renatai Strumskytei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos atstovei Neringai Aleksonytei, treÄiojo suinteresuoto asmens V. V. atstovui advokatui Jonui KurlaviÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos ir treÄiojo suinteresuoto asmens V.
V. (V. V.) apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjų uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJGK statybaâ, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundus atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai (teisių perÄmÄjas â ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyrius), Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V.
V., uždarajai akcinei bendrovei âPlÄtrumasâ, Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijai, M. D., A. D., uždarajai akcinei bendrovei âInfra investmentâ dÄl aktų panaikinimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:I. PareiÅ¡kÄjas UAB âJGK statybaâ skundu (t. I, b.l. 3â8), kurį patikslino (t. III, b.l. 144â149), kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau â ir Vilniaus AVA) 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ (duomenys neskelbtini), 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos (toliau â ir Administracija) 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).NurodÄ, kad V.
V., nusamdÄs UAB âPlÄtrumasâ, pažeidžiant įstatymais nustatytÄ tvarkÄ , parengÄ Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gyvenvietÄje ir Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slÄginių nuotekų tinklų projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini), numatantį, kad statytojas V. V. vykdys statybos darbus UAB âJGK statybaâ suteiktoje 1 500 gyventojų komplekso â(duomenys neskelbtini)â statybai 33 ha ploto teritorijoje ir prisijungs prie bendrovÄs pastatytų, taÄiau Nekilnojamojo turto registre dar neįregistruotų privaÄių vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų, esanÄių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvÄse bei turinÄių prisijungimÄ prie Vilniaus miesto komunalinių tinklų.
PažymÄjo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, statybos leidimÄ statiniui, kuris yra kelių savivaldybių teritorijoje, iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija, o Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnis nustato apskrities virÅ¡ininko įgaliojimus teritorijų planavimo klausimais, įskaitant ir teisÄ apskrities virÅ¡ininkui nustatyta tvarka iÅ¡duoti statybos leidimus, kai statinys yra projektuojamas kelių savivaldybių teritorijose. TaÄiau tokia teisÄ nÄra suteikta apskrities virÅ¡ininko administracijos vyr. specialistams, todÄl Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus vyr. specialistas E. P., 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡davÄs statytojui skundžiamÄ leidimÄ , virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus.
Leidime nenurodyta, kad jis veikia pagal apskrities virÅ¡ininko įgaliojimÄ . PažymÄjo, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, net ir tuo atveju, kai statybos leidimÄ iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija, statytojas (užsakovas) privalo Administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojui) pateikti dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, tai yra Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijoje esanÄio minÄto 33 ha ploto ar bent Å¡io žemÄs sklypo dalies nuosavybÄs teisÄ ar kitus valdymo ir naudojimo teisÄ patvirtinanÄius dokumentus, bei sutartį su žemÄs savininku dÄl Å¡io sklypo servitutų, naudojant pastatytÄ statinį ir žemÄs nuolatinio naudotojo pritarimÄ bei sutikimÄ dÄl kompensacijų už naudojimÄ si žemÄs sklypu bei žalÄ (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausanÄiame žemÄs sklype, ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti dÄl sklypo laikino naudojimo statybos metu.
NurodÄ, jog Lietuvos Respublikos VyriausybÄ 1990 m. gegužÄs 16 d. potvarkiu Nr. 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991-08-19 jos teisių perÄmÄjas â UAB ,,JGK statybaâ) suteikÄ 42,8 ha žemÄs sklypÄ gyvenamųjų namų kompleksui statyti. UAB âJGK statybaâ, bÅ«damas 42,8 ha žemÄs ploto nuolatiniu naudotoju ir detalaus projekto organizatoriumi, įstatymų nustatyta tvarka 1996 metais savo lÄÅ¡omis parengÄ, suderino ir patvirtino 1 500 gyventojų komplekso â(duomenys neskelbtini)â 33 ha ploto teritorijos detalaus planavimo projektÄ bei pagal jį parengÄ statomų pastatų, statinių, inžinerinių tinklų ir bendrojo naudojimo objektų projektus.
UAB âJGK statybaâ pagal Å¡iuos projektus pastatÄ virÅ¡ 60 000 kv. m gyvenamųjų namų bendro ploto, paklojo aukÅ¡tos ir žemos įtampos elektros kabelius, pastatÄ dvi transformatorines pastotes, įrengÄ (duomenys neskelbtini) gatvių lietaus ir buitinių nuotekų kanalizacijos ir vandentiekio tinklus, Å¡iluminÄ trasÄ , telekomunikacinius tinklus bei nutiesÄ (duomenys neskelbtini) gatves ir iÅ¡asfaltavo kelius. Dalį minÄtų tinklų UAB âJGK statybaâ inventorizavo ir perdavÄ specialios paskirties įmonÄms eksploatuoti, kita dalis liko UAB âJGK statybaâ balanse komplekso â(duomenys neskelbtini)â statybos vystymui.
NurodÄ, jog detalaus iÅ¡planavimo 33 ha ploto teritorijos projekte, kurį 1996 m. rugpjÅ«Äio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino Vilniaus miesto valdyba, o 1996 m. lapkriÄio 18 d. sprendimu Nr. 511 â Vilniaus rajono savivaldybÄ, numatyta pagrindinÄ teritorijos dalį užstatyti individualiais ir daugiabuÄiais gyvenamaisiais namais bei komplekso aptarnavimo objektais. Tokie objektai prijungiami prie pastatytų komplekso â(duomenys neskelbtini)â inžinerinių linkių ir bendro naudojimo objektų.
Nuo 2001 metų UAB âJGK statybaâ kartu su kitais statybos proceso dalyviais Vilniaus miesto 1 500 gyventojų pietinÄs dalies IV gyvenamųjų namų kvartalo antros dalies teritorijoje, pagal Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtintÄ detalųjį planÄ ir UAB âEkoprojektasâ techninį (statybos metu pakoreguotÄ ) projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriam 2009 m. gegužÄs 27-28 d. Vilniaus miesto savivaldybÄs NuolatinÄs statybos komisijoje protokolu Nr. 1-21-31 buvo pritarta dÄl sodybinių gyvenamųjų namų statybos žemÄs sklypuose Nr. 127, 128, 129, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 144, 148 statybos, kaip tai numatyta Å¡ios grupÄs techninio projekto dalies korektÅ«roje), bei turÄdamas teisme patvirtintÄ 2001 m. gegužÄs 28 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), stato gyvenamuosius namus ir inžinerinius tinklus nepadalinto į atskirus žemÄs sklypus 6,3033 ha ploto žemÄs sklypo (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, detaliajame plane pažymÄtus nuo Nr. 102 iki Nr. 163 bei privažiavimus prie (duomenys neskelbtini) gatvÄje esanÄių gyvenamųjų namų (2001-10-01 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. gegužÄs 26 d. priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. 2.3-4358, kuriuo patvirtino BuivydiÅ¡kių kadastro vietovÄs valstybinÄs iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemÄs UAB âJGK statybaâ 1 500 gyventojų komplekso â(duomenys neskelbtini)â statybai naudojamo 33 ha ploto plano grafinÄ ir tekstinÄ dalį pagal 1-2 priedus. PabrÄžÄ, jog V. V., norÄdamas gauti statybos leidimÄ dviejų savivaldybių teritorijose, privalÄjo Vilniaus AVA pateikti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono Nuolatinių statybos komisijų protokolus, taÄiau pateikÄ tik Vilniaus rajono NuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. gegužÄs 7 d. protokolÄ Nr. 614, kuriame netgi ne visi komisijos atstovai pritarÄ UAB âPlÄtrumasâ pateiktam projektui.
PažymÄjo, kad sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi NuolatinÄs statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui. Nurodyto protokolo kopija patvirtina, kad iÅ¡ 7 komisijos narių tik 3 komisijos nariai pritarÄ parengtam statinio projektui, o kiti komisijos nariai tik susipažino arba tik peržiÅ«rÄjo projektÄ . Protokole nÄra nei UAB âVilniaus vandenysâ, nei AB âLietuvos energijaâ atstovų pritarimo, nors tai yra bÅ«tina pagal UAB âPlÄtrumasâ pateiktÄ projektÄ , nes tiesiogiai susijÄ miesto komunalinių tinklų ir 110 kV elektros oro linijos L1 (duomenys neskelbtini) I savininkų interesais.
Vilniaus AVA žinoma, kad tarp UAB âJGK statybaâ (ir kai kurių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaime gyvenanÄių pretendentų) bei Vilniaus AVA buvo kilÄs teisminis ginÄas dÄl 33 ha žemÄs ploto gyvenamųjų namų komplekso statybai suteikimo teisÄtumo. Toks ginÄas keliose bylose yra UAB âJGK statybaâ naudai užbaigtas įsiteisÄjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-29 sprendimas administracinÄje byloje Nr. I5-622-2003 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. A2-l172/2003, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-09-14 sprendimas administracinÄje byloje Nr. 1-1108-1113-16/2005 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-01 nutartis administracinÄje byloje Nr. A10-23/2007, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimas administracinÄje byloje Nr. 1-647-8-2005 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-08 nutartis administracinÄje byloje Nr. A8-875/2005).
Juose Vilniaus AVA teismo įpareigotas teritorijų planavimo dokumentuose pažymÄti 33 ha ploto statybai naudojamÄ teritorijÄ , kaip valstybÄs iÅ¡perkamÄ iÅ¡ buvusių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje turÄjusių žemÄ savininkų, nes ji yra suteikta UAB âJGK statybaâ individualiems gyvenamiesiems namams, inžineriniams tinklams bei komplekso aptarnavimo objektams statyti. NurodÄ, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujintoje administracinÄje byloje Nr. I-1307-484/2009 2009 m. liepos 21 d. paskyrÄ (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijų planavimo dokumentų ekspertizÄ, siekiant nustatyti 33 ha ploto teritorijos, skirtos gyvenamųjų namų komplekso statybai, žemÄs sklypo ribas.
EkspertizÄ nÄra baigta, todÄl nÄra sudaryta valstybinÄs žemÄs nuomos sutartis, nes nÄra aiÅ¡kios (duomenys neskelbtini) kaime suteiktos statybai žemÄs sklypo ribos, taÄiau, nelaukiant ekspertizÄs rezultatų bei atnaujintos administracinÄs bylos baigties, Vilniaus AVA pareigÅ«nai be nuolatinio žemÄs naudotojo sutikimo įvairiems asmenims iÅ¡duoda leidimus projektuoti ir statyti statinius, nesilaikant detalaus iÅ¡planavimo numatytų sprendinių 33 ha ploto teritorijos projekte, kurį 1996 m. rugpjÅ«Äio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino Vilniaus miesto valdyba, o 1996 m. lapkriÄio 18 d. sprendimu Nr. 511 Vilniaus rajono savivaldybÄ.
Be to, 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. 23 iÅ¡duotas statyti neypatingÄ statinį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kai faktiÅ¡kai statinys turi ypatingo statinio statusÄ , nes numatoma statyti gyvenamojo kvartalo, esanÄio (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 666 m ilgio ir 100/200 skersmens slÄgimams (daugiau kaip 0,5 bar slÄgio) nuotekų magistraliniams tinklams su lauko nuotekynÄs II kategorijos siurblinÄmis, kurių maitinimui reikia ne mažesnio kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklų, projektas, kas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d.
įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 âYpatingi statiniaiâ (toliau â ir STR âYpatingi statiniaiâ) l priedo 2 lenteles 11 punktÄ yra ypatingos kategorijos statinys, esantis ir Vilniaus miesto, ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose. Statybos nurodyto leidime statinio projekto rengimui projektuotojas privalo turÄti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestatÄ , suteikianti teisÄ Ä¯monei vykdyti gyvenamojo kvartalo lauko slÄgimų nuotekų magistralinių tinklų su II kategorijos siurblinÄmis, kurių maitinimui bÅ«tina suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklus.
TaÄiau, kaip nurodyta 2009 m. liepos 17 d. statybos leidime Nr. 23, UAB âPlÄtrumasâ iÅ¡ viso jokio atestato, suteikianÄio teisÄ vykdyti projektavimo darbus, neturi, o projekto dalies ar vadovo atestatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikia projekto vadovui D. T. teisÄs projektuoti II kategorijos elektros tiekimo tinklų. Tokį faktÄ patvirtina įmonių ir atestuotųjų specialistų, kurie turi atestatus projektavimui, 2009 m. lapkriÄio 18 d. VÄ® âStatybos produkcijos sertifikavimo centrasâ raÅ¡tas Nr. 6044.
PažymÄjo, jog statytojas (užsakovas) nÄra gavÄs Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų dokumentų, įskaitant ir AB âLietuvos energijaâ raÅ¡tiÅ¡kÄ leidimÄ bei UAB âJGK statybaâ sutikimÄ 33 ha ploto teritorijoje projektuoti ir statyti statinius, bei nesudarÄ su UAB âJGK statybaâ sutarties dÄl kompensacijų už minÄtos žemÄs sklypo dalies naudojimÄ privatiems poreikiams bei tokio statinio statyba pareiÅ¡kÄjui daromos žalos atlyginimo.
NurodÄ, jog, nesant AB âLietuvos energijaâ atstovo raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo parengtam projektui bei žemÄs sklypo savininkų ir naudotojų sutikimų projektuoti ir statyti minÄtÄ statinį, pažeisti statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, dÄl ko V. V. neturi teisÄs bÅ«ti statytoju ir įgyvendinti projektÄ (Statybos įstatymo 3, 4 ir 12 str.). Vertino, kad Vilniaus rajono NuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. gegužÄs 7 d. protokolas Nr. 614 yra neteisÄtas dÄl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinÄs projekto rengimo ir derinimo procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
NurodÄ, kad UAB âJGK statybaâ skundas paskatino statytojÄ V. V., neturint 0,4078 ha ploto žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., bendraturÄio sutikimo ir nepaisant kitų treÄiųjų asmenų teisių, gauti tam paÄiam statiniui Administracijos 2010 m. sausio 8 d. leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei skubai vykdyti vandentiekio, nuotekų tinklų statybÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje. PažymÄjo, jog iÅ¡ 2010 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko sužinojo, kad 2009 m. spalio 21 d.
UAB âInfra investmentâ ir 0,4078 ha ploto žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., žemÄs sklypo savininkas V. V. sudarÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB âInfra investmentâ tapo (duomenys neskelbtini) žemÄs sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies bendrasavininkiu. 2009 m. lapkriÄio 11 d. UAB âInfra investmentâ daiktinÄs teisÄs į žemÄs sklypo dalį įregistruotos VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) .
AtsižvelgÄ Ä¯ Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir nurodÄ, kad sužinojo, jog nepanaikinus ginÄijamo statybos leidimo (duomenys neskelbtini) Administracija V. V. 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davÄ tam paÄiam objektui dar vienÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , taÄiau V. V. Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriui 2009 m. gruodžio 10 d. praÅ¡ymÄ Nr. P-1968 techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektÅ«rai projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti pateikÄ, o pastaroji valstybÄs institucija iÅ¡davÄ V.
V. 2009 m. gruodžio 11 d. projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neturint kito bendraturÄio sutikimo. Nors Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyrius 2009 m. gruodžio 11 d. statytojui V. V. projektavimo sÄ lygų sÄ vade, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatÄ specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas, taÄiau ankstesnio projekto trÅ«kumai ir derinimo procedÅ«ros liko nepaÅ¡alinti techninio projekto korektÅ«ros ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo iÅ¡davimo metu.
NurodÄ, jog 2010 m. birželio 7 d. teismo posÄdžio metu atsakovo ir V. V. atstovai patvirtino, kad 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas teismui pateikto techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektÅ«ros pagrindu. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad âprojektuojami tinklai nÄra magistraliniai, nes jų statyba yra numatoma iÅ¡ privaÄių lÄšų, todÄl pagal STR.01.06.:2002, skirstomieji vandentiekio ir nuotekynÄs tinklai nÄra ypatingas statinys ir negali bÅ«ti jam prilygintasâ.
PabrÄžÄ, kad toks statinio klasifikavimas yra klaidinantis, nes aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 3 dalyje yra nurodoma, kad spaudiminÄs nuotekynÄs tinklai projektuojami pasijungiant į esamÄ nuotekynÄ d500 mm, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje/(duomenys neskelbtini) gatvÄje, o tai reiÅ¡kia, kad buitinÄs nuotekos iÅ¡ statytojui V. V. priklausanÄio žemÄs sklypo, kurio altitudÄs yra žemiau (duomenys neskelbtini) gatvÄje/(duomenys neskelbtini) gatvÄje esanÄių tinklų, turÄtų bÅ«ti surenkamos ir nuvedamos į esanÄius (duomenys neskelbtini) gatvÄs tinklus per buitinių nuotekų siurblinÄ, kurios elektros maitinimui turÄtų bÅ«ti suprojektuoti ir pastatyti II kategorijos elektros tinklai.
UAB âVilniaus vandenysâ 2008 m. lapkriÄio 27 d. V. V. iÅ¡davÄ technines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime ZujÅ«nų seniÅ«nijoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) âsuprojektuoti ir pastatyti pilnai automatizuotÄ požeminÄ nuotekų siurblinÄ su panardinamais siurbliais, kurios elektros energijos tiekimÄ numatyti iÅ¡ II -os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemosâ, taÄiau pateiktame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo korektÅ«roje neįtraukta buitinių nuotekų 199 m3/d. siurblinÄs ir II-os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemos projekto dalis, nors be Å¡ių potencialiai pavojingų įrenginių ir sudÄtingų technologijų statinio dalių, visas statinys negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.
PabrÄžÄ, jog todÄl ir leidimo statyti neypatingÄ statinį, kurio be siurblinÄs negalima eksploatuoti, iÅ¡davimas yra žalingas aplinkai, treÄiųjų asmenų interesams, nes sudaro prielaidos buitinÄmis nuotekomis terÅ¡ti Å¡alia esanÄius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežerų vandens baseinus ir pavirÅ¡utinius vandenis. Konstatavo, jog V. V. skirtingų institucijų tam paÄiam objektui iÅ¡duoti statybos leidimai turi bÅ«ti pripažinti niekiniais ir negaliojanÄiais, nes nesudaro normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudÄties dokumentų visumos, leidžianÄios užtikrinti Statybos įstatymo 4 straipsnyje apibrÄžtus esminio statinio reikalavimus, o bÅ«tent aplinkos apsaugos, tai yra kad nekiltų grÄsmÄ Å¾monių sveikatai dÄl vandens ar dirvožemio tarÅ¡os, nuotekų netinkamo Å¡alinimo.
Remdamasis STR âYpatingi statiniaiâ 5.2, 5.3 punktais, teigÄ, jog 2009 m. liepos 17 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-01-08 statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) yra klaidingai nurodyta neypatingo statinio kategorija, nes ypatingo statinio kategorija įpareigoja statytojÄ V. V. iki gaunant statybos leidimÄ laikytis kitokios, Statybos įstatymo 22 straipsnyje ypatingiems statiniams numatytos projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedÅ«ros, kurių nei statytojais V. V., nei projekto rengÄjas nesilaikÄ, o valstybÄs institucijų pareigÅ«nai nepastebÄjo, nes jiems buvo pateiktas derinimui techninis projektas be buitinių nuotekų 199 m/d. siurblinÄs ir II -os kategorijos elektros energijos tiekimo sistemos projekto dalių.
Vertino, kad V. V. neįvykdÄ jam nustatytų specialiųjų projektavimo sÄ lygų 3 punkto reikalavimų, įpareigojanÄių statytojÄ nepažeisti treÄiųjų asmenų interesų. PažymÄjo, jog pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , statybos leidimÄ statiniui, kuris randasi savivaldybÄs teritorijoje, iÅ¡duoda tos savivaldybÄs administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojas). NagrinÄjamu atveju gyvenamųjų namų kvartalas yra (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todÄl Å¡ių gyvenamųjų namų kvartalui leidimÄ statybai turÄjo iÅ¡duoti Vilniaus rajono savivaldybÄs administracija, po to, kai Vilniaus rajono savivaldybÄs NuolatinÄs statybos komisija vienbalsiai pritars techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektÅ«rai, nes statytojas V.
V. gavo projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ne Vilniaus miesto savivaldybÄje, o Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijos planavimo skyriuje. TaÄiau, skubÄdamas gauti statybos leidimÄ Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvÄje, pakoreguotÄ projektÄ pateikÄ ne tai institucijai, kuri iÅ¡davÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , projekto korektÅ«rai, o Vilniaus miesto savivaldybÄs NuolatinÄs statybos komisijai.
PažymÄjo, jog projekte nÄra detaliųjų planų, kuriuose bÅ«tų priimti spendimai, užtikrinantys Statybos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, įskaitant ir tai, kad bÅ«tų užtikrinta treÄiųjų asmenų interesų apsauga, tai yra, kad Å¡ių asmenų gyvenimo ir veikos sÄ lygos, kurias jie turÄjo iki statybos pradžios, galÄtų bÅ«ti pakeistos tik pagal teisÄs aktus. Statytojas V. V. neįvykdÄ specialiųjų projektavimo sÄ lygų 5 ir 6 punktų reikalavimų. Be to, nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 punktas numato statybos leidimo, įskaitant ir ypatingo statinio statybai, iÅ¡davimo tvarkÄ .
V. V. tam, kad gautų techninio projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te apraÅ¡ytam statiniui statybos leidimÄ , savivaldybÄs administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojui) turÄjo pateikti:
1) abiejų bendraturÄių pasiraÅ¡ytÄ nustatytos formos praÅ¡ymÄ ;
2) dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, tai yra: pilnus duomenis apie statinį (pagal nustatytÄ formÄ ), nurodant buitinių nuotekų siurblinÄs naÅ¡umÄ ; žemÄs sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybÄs teisÄ ar kitÄ valdymo ir naudojimo teisÄ patvirtinanÄius dokumentus praÅ¡ymo padavimo momentu, taip pat žemÄs sklypo bendraturÄio â UAB âInfra investmentâ sutikimÄ , nes nuo 2009 m. lapkriÄio 11 d. žemÄs sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybÄs teise; sutartį su UAB âJGK Statybaâ dÄl 33 ha ploto sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu, dÄl Å¡io sklypo servitutų naudojant pastatytÄ statinį ir kompensacijų už naudojimÄ si žemÄs sklypu bei žalÄ (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausanÄiame žemÄs sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; pilnos sudÄties statinio projektÄ ir kompiuterinÄ laikmenÄ su statinio projekto įraÅ¡u; statinio projekto ekspertizÄs aktÄ ; statinio projekto patvirtinimo dokumentÄ .
V. V. Administracijos direktoriui nepateikÄ tokių dokumentų nepateikÄ, todÄl buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 punkto reikalavimai.PareiÅ¡kÄjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundu (t. II, b.l. 8â10), kurį patikslino (t. II, b.l. 4â7, t. IV, b.l. 8â12), kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami:1) panaikinti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini);2) panaikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) .NurodÄ, kad žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybÄje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2009 m. rugsÄjo 17 d.
Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-492-798/2009, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Vertino, kad neteisÄtai, pažeidžiant įstatymus bei pareiÅ¡kÄjų, kaip žemÄs savininkų, teises ir teisÄtus interesus, be jų sutikimo ir neinformavus, Vilniaus AVA tarnybų pareiÅ¡kÄjams nežinomiems užsakovams iÅ¡duotas 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dÄl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimo per pareiÅ¡kÄjams nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ .
Leidimas iÅ¡duotas netgi nepaisant to, kad tuo metu vyko teisminiai ginÄai Vilniaus apygardos teisme civilinÄje byloje Nr. 2-492-798/2009 dÄl nurodyto žemÄs sklypo nuosavybÄs. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo ir Vilniaus AVA, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono žemÄtvarkos skyriai, Vilniaus miesto savivaldybÄ, todÄl Å¡ioms tarnyboms buvo žinoma, kad leidimo iÅ¡davimo metu toks žemÄs sklypas nuo 2008 m. gegužÄs 9 d. teismo nutartimi buvo areÅ¡tuotas, bei kita teismo nutartimi nuo 2008 m. spalio 30 d. tokiame sklype buvo sustabdytos visos detalaus planavimo procedÅ«ros.
Atitinkami įraÅ¡ai buvo įregistruoti ir VÄ® Registrų centre. Teismo procesas baigÄsi 2009 m. rugsÄjo 17 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, kuriÄ pasiraÅ¡Ä ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, per savo įgaliotÄ atstovÄ âjuridinio departamento vadovÄ A. G. 2009 m. lapkriÄio 6 d. pareiÅ¡kÄjai kreipÄsi į Vilniaus AVA su praÅ¡ymu apginti jų pažeistas teises ir teisÄtus interesus, nes pagal UAB âPlÄtrumasâ parengtÄ projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) lauko vandentiekio ir slÄginiai nuotekų tinklai be pareiÅ¡kÄjų sutikimo kerta jų privatų žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvÄje, Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
PažymÄjo, kad daliai jų žemÄs sklypo â 0,2802 ha, kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro pažymÄjimo, yra nustatytos specialiosios žemÄs naudojimo sÄ lygos 110 kV elektros oro linijos L1 (duomenys neskelbtini) I apsaugos zonai, tai yra po 20 metrų žemÄs juostai ir oro erdvei tarp dviejų vertikalių plokÅ¡tumų, lygiagreÄių elektros linijos aÅ¡iai, matuojant horizontalų atstumÄ nuo kraÅ¡tinių jos laidų. Tokios elektros linijos apsaugos zonoje be AB âLietuvos energijaâ raÅ¡tiÅ¡ko leidimo draudžiama statyti, kapitaliÅ¡kai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus.
PažymÄjo, jog tokio leidimo projekte nÄra, nes AB âLietuvos energijaâ atstovams projektas nebuvo pateiktas derinimui. Vertino, kad Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus vyr. specialistas E. P. leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡Ä gerokai virÅ¡ijÄs savo įgaliojimus, nes pagal Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį tik apskrities virÅ¡ininkas nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinÄs priežiÅ«ros vykdymÄ ; nustatyta tvarka iÅ¡duoda statybos leidimus (iÅ¡skyrus tuos, kurių iÅ¡davimas įstatymų pavestas savivaldybÄs administracijos direktoriui).
PažymÄjo, kad 2010 m. birželio 7 d. teismo posÄdyje jie sužinojo, jog Administracija, t. y. jau kita valstybÄs institucija, 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davÄ naujÄ statybos leidimÄ tam paÄiam statiniui, kuris netgi ir pradÄtas statyti prieÅ¡ to leidimo iÅ¡davimÄ , t. y. jau 2009 metais. PažymÄjo, kad byloje ginÄijamas Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nÄra panaikintas, todÄl yra galiojantis. NurodÄ, jog nei Statybos įstatymas, nei joks kitas įstatymas nenumato galimybÄs iÅ¡duoti dviejų (Å¡iuo atveju, netgi vieno kitam prieÅ¡taraujanÄių) statybos leidimų tam paÄiam statiniui.
PabrÄžÄ, jog naujas 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia jų teises ir įstatymais saugomus interesus. TeigÄ, kad techninio projekto korektÅ«roje ir 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡duodant statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimų. Techninio projekto korektÅ«ros, parengtos UAB âPlÄtrumasâ, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te teigiama, kad pasikeitus sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams (turimi omenyje pareiÅ¡kÄjai E. ir A.
M., I. B., A. ir J. P.) ir jiems prieÅ¡taraujant dÄl vandentiekio ir spaudiminÄs nuotekynÄs tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektÄ , kuriame tinklai buvo suprojektuoti privaÄiame sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), daroma projekto korektÅ«ra, pagal kuriÄ tinklai iÅ¡ privataus sklypo iÅ¡keliami į valstybinÄ Å¾emÄ. Minimas žemÄs sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiÅ¡kÄjams, su kuriais kaip teisÄtais savininkais nebuvo derinama ir iÅ¡duodant 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ , nei atliekant projekto korektÅ«rÄ .
Vandentiekio ir kanalizacijos tinklai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjų privataus sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡kelti atitraukiant nuo pareiÅ¡kÄjų sklypo ribos ne tiek, kad bÅ«tų nepažeistos jų teisÄs. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau â ir Nutarimas Nr. 343) 197 punktÄ , teigÄ, jog be suderinimo su minÄto sklypo savininkais, kad nebÅ«tų pažeisti treÄiųjų Å¡alių interesai, planuojamos tiesti komunikacijos privalÄjo bÅ«ti iÅ¡keltos iÅ¡ Å¡io sklypo ne arÄiau kaip 5 metrai nuo vamzdynų aÅ¡ies.
IÅ¡ pateikto naujo koreguoto techninio projekto, vietoje ne arÄiau kaip 5 metrų, tinklai suprojektuoti ir 2010 m. sausio 8 d. leidimas iÅ¡duotas tiesti tinklus tik už 1 metro nuo pareiÅ¡kÄjų sklypo. PažymÄjo, kad net ir Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. statytojui V. V. iÅ¡duotame projektavimo sÄ lygų sÄ vade, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) , yra nustatytos specialiosios projektavimo sÄ lygos, kurių 3 punkte nedviprasmiÅ¡kai nurodyta â nepažeisti treÄiųjų asmenų interesų.
Vertino, kad derinimo procedÅ«rų trÅ«kumai nepaÅ¡alinti ir atliekant naujÄ techninio projekto korektÅ«rÄ , taÄiau, nepaisant to, statytojui V. V. neįvykdžius jam nustatytų specialiųjų projektavimo sÄ lygų 3 punkto reikalavimų, neteisÄtai iÅ¡duotas naujas 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas. Lietuvos Respublikos teisÄs aktai, apsprendžiantys teritorijų planavimÄ , nenumato vandentiekio ir spaudiminÄs nuotekynÄs tinklų tiesimo, bei kitų komunikacijų statybos, remiantis vien techninÄmis sÄ lygomis.
TeigÄ, kad tai turÄtų bÅ«ti atliekama, visų pirma, parengus teritorijų planavimo dokumentus â Å¡iuo atveju teritorijos tarp statytojo V. V., UAB âJGK statybaâ naudojamo statybai 33 ha žemÄs sklypo ir pareiÅ¡kÄjų žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ , kuriame ir bÅ«tų suprojektuotas komunikacinis koridorius, tai yra žemÄs juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje, skirta požeminių ir antžeminių inžinerinÄs infrastruktÅ«ros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; tai yra iÅ¡sprÄsti visi klausimai, įskaitant, jei tai bÅ«tų reikalinga, nustatyti žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutai ir iÅ¡sprÄsti visi kiti klausimai, susijÄ su treÄiųjų asmenų interesais, įskaitant ir bÅ«tinus civilinÄs bylos Nr. 2-492-798/2009 galutinÄje nutartyje numatytų įpareigojimų įvykdymui â 110 kV elektros oro linijos L1 (duomenys neskelbtini) I pertvarkymui į požeminÄ linijÄ .
PabrÄžÄ, kad techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡tarauja, netgi iÅ¡ esmÄs neatitinka Vilniaus rajono savivaldybÄs valdybos 1996 m. lapkriÄio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtinto ir iki Å¡iol galiojanÄio 33 ha ploto 1 500 gyventojų âJGK SalotÄâ teritorijos detaliojo plano, kadangi ginÄijamais Vilniaus AVA statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti komunikacijų tinklai galiojanÄiame detaliajame plane iÅ¡ viso nÄra suplanuoti.
Neatlikus nuo 1996 m. lapkriÄio 18 d. galiojanÄio detaliojo plano pakeitimų teritorijai, kurioje valstybÄs institucijos iÅ¡davÄ statybos leidimus vykdyti darbus, neteisÄtu bÅ«du pažeidžiamos pareiÅ¡kÄjų nuosavybÄs teisÄs, prievarta nustatant pareiÅ¡kÄjų turtui 5 metrų apsaugos zonÄ privaÄiame pareiÅ¡kÄjų žemÄs sklype, bÅ«tinÄ vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos tinklų ir įrenginių statybai ir eksploatacijai. Techniniame projekte taip pat nÄra inžinerine prasme neparengtoje Vilniaus rajono, ZujÅ«nų seniÅ«nijos, (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, žemÄs sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statytojo V.
V. planavimo tikslams įgyvendinti bÅ«tinų UAB âVilniaus vandenysâ parengtų inžinerinÄs infrastruktÅ«ros plÄtros planų, kuriuose bÅ«tų numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus. Jie turÄjo bÅ«ti rengiami vienu metu su gyvenamųjų namų kvartalo ir nuotekų siurblinÄs su 5 666 m ilgio ir 100/200 skersmens slÄginių nuotekų magistralinių tinklų, su ne mažesnių kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklais (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 3d.).
Tokiu bÅ«du pažeidžiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti reikalavimai inžineriÅ¡kai neparengtose teritorijose, įskaitant ir techninio projekto rengimo, derinimo ir leidimų statybai iÅ¡davimo tvarka tokiose teritorijose. Vilniaus rajono savivaldybÄs valdybos 1996 m. lapkriÄio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) (vÄliau â JGK âSalotÄâ) detaliojo plano sprendiniai niekada nebuvo ir iki Å¡iol nÄra nuginÄyti, panaikinti, pakeisti arba papildyti, Å¡iuo metu galiojantys.
Atsakovas Administracija atsiliepime į skundus (t. IV, b.l. 62â66) praÅ¡Ä skundus atmesti kaip nepagrįstus.NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mÄnesio terminÄ aktui apskųsti. Administracija teismo reikalavimu ginÄijamÄ statybos leidimÄ Ä¯ bylÄ pateikÄ 2010 m. balandžio 29 d. AtsižvelgÄ Ä¯ ABTÄ® 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažymÄjo, jog nuo ginÄijamo statybos leidimo pateikimo teismui dienos pareiÅ¡kÄjai turÄjo galimybÄ susipažinti su skundžiamu aktu, todÄl terminas skundui dÄl Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo paduoti skaiÄiuotinas nuo 2010 m. balandžio 29 d., t. y. nuo tada, kai Å¡is statybos leidimas buvo pateiktas į bylÄ ir baigÄsi 2010 m. gegužÄs 29 d.
PareiÅ¡kÄjai patikslintus skundus, kuriuose pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ panaikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr.(duomenys neskelbtini) , pateikÄ atitinkamai 2010 m. birželio 17 d. ir 2010 m. birželio 21 d. NurodÄ, jog UAB âJGK statybaâ patikslinto skundo argumentas, kad statytojas V. V., pateikdamas praÅ¡ymÄ dÄl statybos leidimo korektÅ«ros, nepateikÄ Å¾emÄs sklypo bendraturÄio, t. y. UAB âInfra investmentsâ, sutikimo, nÄra pagrindas naikinti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) RÄmÄsi ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalimi ir pabrÄžÄ, jog į teismÄ asmuo gali kreiptis tik gindamas savo, o ne kitų asmenų pažeistas teises bei teisÄtus interesus, tuo tarpu pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kaip UAB âInfra investmentsâ sutikimo nebuvimas pažeidÄ jo teises bei saugomus interesus.
Be to, UAB âJGK statybaâ nepateikÄ dokumentų, patvirtinanÄių, jog yra įgaliotas atstovauti treÄiojo suinteresuoto asmens UAB âInfra investmentsâ interesus. Vertino, kad Å¡is pareiÅ¡kÄjas ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies prasme neturi reikalavimo teisÄs ginÄyti statybos leidimo tuo motyvu, jog nebuvo žemÄs sklypo bendraturÄio sutikimo. Nesutiko su UAB âJGK statybaâ teiginiais, jog statybos leidimas buvo iÅ¡duotas neypatingam statiniui, nors projektuojamas statinys priskirtinas ypatingų statinių kategorijai.
Remdamasis STR âYpatingi statiniaiâ 1 priedo 2 lentele, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 âStatinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtįâ (toliau â ir STR âStatinių klasifikavimasâ) 10.3.1, 10.3.2 punktais, nurodÄ, jog projektuojamais vandentiekio tinklais, kurių tiesimui buvo iÅ¡duotas ginÄijamas statybos leidimas, siekiama aprÅ«pinti vandeniu gyvenamųjų namų kvartalÄ , ateityje prie jų planuojama jungti kitus gyvenamųjų namų kvartalus, atskirus gyvenamuosius namus bei kitos paskirties objektus, todÄl techniniame projekte numatomos vietos vandentiekio atÅ¡akoms, projektuojami vandentiekio tinklai nÄra magistraliniai, bet atitinka skirstomųjų tinklų sÄ vokÄ .
AtsižvelgÄ Ä¯ STR âStatinių klasifikavimasâ 10.5.1.1 punktÄ ir pažymÄjo, jog projektuojami nuotekų tinklai, kuriems iÅ¡duotas ginÄijamas statybos leidimas, yra 200 mm ir 110 mm skersmens, todÄl tokie tinklai neatitinka nuotekų kolektorių apibrÄžimo. PadarÄ iÅ¡vadÄ , jog ginÄijamame statybos leidime nurodytas statybos objektas nepriskirtinas nei magistralinių tinklų, nei nuotekų kolektorių kategorijai, t. y. tiems objektams, kurie pagal teisÄs aktus laikomi ypatingais statiniais.
Administracija pagrįstai iÅ¡davÄ statybos leidimÄ neypatingam statiniui. NurodÄ, jog projektuojamos buitinių nuotekų siurblinÄs vieta yra nurodyta techninio projekto brÄžinyje âBendrasis planas su lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklaisâ, o pats siurblinÄs projektas pateiktas brÄžinyje âBuitinių nuotekų tinklų iÅ¡ilginis profilisâ. Tuo tarpu kadangi elektros tinklai statytojo praÅ¡yme dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo nebuvo nurodyti kaip statybos objektas, nÄra jokio pagrindo reikalauti, kad techniniame projekte bÅ«tų numatytas tokių tinklų tiesimas.
PažymÄjo, kad inžineriniai tinklai bei kelias yra suprojektuoti ne tik Vilniaus rajono, bet ir Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijoje. Tuo tarpu nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus atitinkamiems Statybos įstatymo pakeitimams, nereglamentuojamas klausimas, kas iÅ¡duoda statybos leidimÄ , kai statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje. GinÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojo bendra nuostata, įtvirtinta Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kad statybos leidimÄ iÅ¡duoda savivaldybÄs administracijos direktorius.
Ä®vertinus tai, kad inžineriniai tinklai bei kelias projektuojami ir Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijoje, statytojui buvo iÅ¡duotas ginÄijamas statybos leidimas. PabrÄžÄ, jog ta aplinkybÄ, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ iÅ¡davÄ ne Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, bet Vilniaus rajono savivaldybÄs administracija nÄra pagrindas naikinti ginÄijamÄ statybos leidimÄ , kadangi Statybos įstatymas nenumato reikalavimo projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei statybos leidimÄ iÅ¡duoti tos paÄios savivaldybÄs administracijos direktoriui.
RÄmÄsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 âStatybos leidimasâ (toliau â ir STR âStatybos leidimasâ) 29.1.1 punktu ir pažymÄjo, jog pagal tokiÄ teisÄs normÄ ne kiekvienu statinio projekto keitimo atveju reikia keisti ar papildyti ir kitus statybos leidimui gauti reikalingus dokumentus (vienas iÅ¡ tokių dokumentų yra projektavimo sÄ lygų sÄ vadas). NagrinÄjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitÄ Å¾emÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie iÅ¡reiÅ¡kÄ prieÅ¡taravimÄ dÄl vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektÄ , buvo parengta projekto korektÅ«ra, iÅ¡keliant tokius tinklus iÅ¡ privataus žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į valstybinÄ Å¾emÄ.
TodÄl, remiantis minÄtu STR âStatybos leidimasâ 29.1.1 punktu bei įvertinus tai, jog buvo rengiama projekto korektÅ«ra iÅ¡ dalies keiÄiant vienÄ iÅ¡ sprendinių, t. y. statinio statybos vietÄ , o anksÄiau Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų galiojimas nebuvo pasibaigÄs, Administracija neturÄjo pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti ginÄijamÄ statybos leidimÄ . Nesutiko su UAB âJGK statybaâ teiginiu, kad statytojas, norÄdamas gauti statybos leidimÄ , privalÄjo pateikti sutartį su UAB âJGK statybaâ dÄl 33 ha ploto sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu, dÄl Å¡io sklypo servitutų naudojant pastatytÄ statinį ir kompensacijų už naudojimÄ si žemÄs sklypu bei žalÄ (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausanÄiame žemÄs sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti.
PabrÄžÄ, jog tokiÄ sutartį pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktÄ asmuo, norintis gauti statybos leidimÄ , turi sudaryti su žemÄs sklypo savininku. Tuo tarpu UAB âJGK statybaâ nepateikÄ jokių įrodymų, kad jis yra tokios 33 ha ploto sklypo dalies savininkas, toks žemÄs sklypas nuosavybÄs teise priklauso valstybei. PažymÄjo, jog teismui pateiktoje ginÄijamo statybos leidimo dokumentacijoje yra Vilniaus AVA ŽemÄs tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemÄtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjÅ«Äio 4 d. sutikimas Nr. 385 bei Vilniaus miesto žemÄtvarkos skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. sutikimas Nr. 02-27-1492 dÄl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinÄje žemÄje, taip pat Vilniaus AVA 2008 m. spalio 28 d. raÅ¡tas Nr. (41)-12-398-(331) dÄl sutikimo, kad valstybinÄje žemÄje bÅ«tų tiesiamas privažiavimo kelias.
Konstatavo, jog statytojas įvykdÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus, todÄl ginÄijamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas teisÄtai. PažymÄjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad projekto korektÅ«rÄ parengÄ projekto vadovas D. T. bei projekto dalies vadovÄ J. G., kurie turÄjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iÅ¡duotus atestatus, suteikianÄius teisÄ vykdyti vandentiekio bei nuotekų tinklų projektavimo darbus. Nors pareiÅ¡kÄjai J. P., A. P., A. M., E. M., I.
B. skunde nurodÄ, jog be suderinimo su jais planuojamos tiesti komunikacijos turÄjo bÅ«ti iÅ¡keltos ne arÄiau kaip 5 metrai iki pareiÅ¡kÄjams priklausanÄio sklypo ribos, taÄiau jie nepaaiÅ¡kino, koks teisÄs aktas numato reikalavimÄ inžinerinius tinklus tiesti ne arÄiau kaip 5 metrai iki sklypo ribos arba gauti sklypo savininko sutikimÄ , norint nurodyto atstumo nesilaikyti. PabrÄžÄ, jog pareiÅ¡kÄjų nurodytas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimas Nr. 343 numato specialiÄ sias žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas ir statybos klausimų, įskaitant ir projektuojamų statinių atstumų iki gretimo sklypo ribos, nereglamentuoja, todÄl nagrinÄjamu atveju netaikytinas.
AtsižvelgÄ Ä¯ ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį ir pažymÄjo, jog minÄti pareiÅ¡kÄjai patikslintame skunde nenurodÄ, kaip inžinerinių tinklų tiesimas Å¡alia jiems priklausanÄio žemÄs sklypo bei tokių tinklų apsaugos zona pažeis jų teises. Be to, vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose nÄra draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krÅ«mus bei vykdyti kitus darbus (Nutarimo Nr. 343 199 p.), todÄl pareiÅ¡kÄjų teiginiai apie jų nuosavybÄs teisÄs ribojimÄ nÄra pagrįsti.
Vertino, kad tokie pareiÅ¡kÄjai neturi reikalavimo teisÄs ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat nesutiko su pareiÅ¡kÄjų teiginiu, jog norint tiesti ginÄijamame statybos leidime nurodytus inžinerinius tinklus, turÄjo bÅ«ti parengtas detalusis planas, kuriame bÅ«tų suprojektuotas komunikacinis koridorius. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10, 65 dalimi, Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalimi, pabrÄžÄ, jog vietiniai inžineriniai tinklai nÄra tiesiami komunikaciniuose koridoriuose, todÄl rengti detalųjį planÄ , numatant jame komunikacinį koridorių, nebuvo pagrindo.
Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ rengti detaliųjų planų nereikia, kai statant (rekonstruojant) statinius, žemÄs sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeiÄiami, tuo tarpu tiesiant vandentiekio bei nuotekų tinklus žemÄs sklypų tvarkymo ir naudojimo režimas bei nustatyti statybos reglamentai nekeiÄiami, todÄl ginÄijamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, nepažeidžiant teisÄs aktų reikalavimų.Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perÄmÄjas â ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyrius) atsiliepimais į skundÄ (t.
I, b.l. 73â75, t. II, b.l. 41â43, t. IV, b.l. 73â76) praÅ¡Ä skundus atmesti. Atsiliepimai iÅ¡ dalies pagrįsti tokiais paÄiais argumentais kaip ir Administracijos atsiliepimas į skundus.NurodÄ, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-13636-(90) patvirtintas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento statybos valstybinÄs priežiÅ«ros vyriausiojo specialisto E. P. pareigybÄs apraÅ¡ymas, kurio IV skyriuje 12 punkte nurodyta vyriausiojo specialisto funkcija iÅ¡duoti statybos leidimÄ statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje.
V. V. pateikÄ Vilniaus AVA ŽemÄs tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemÄtvarkos skyriaus sutikimÄ dÄl inžinerinių tinklų statybos/rekonstrukcijos valstybinÄje žemÄje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jie neprieÅ¡tarauja, jog V. V. žemÄs sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, valstybinÄje žemÄje tiestų vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal projektÄ , atliktÄ UAB âVilniaus vandenysâ 2008 m. birželio 4 d. iÅ¡duotomis techninÄmis sÄ lygomis Nr. (duomenys neskelbtini).
Toks žemÄs sklypas nurodytas ir statybos leidime. Tuo tarpu UAB âJGK statybaâ teiginys, jog pastatytų tinklų dalį inventorizavo ir perdavÄ eksploatuoti kitoms įmonÄms, nepagrįstas, nes tokios įmonÄs inžineriniai tinklai nÄra pripažinti tinkamais naudoti ir nÄra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todÄl negali bÅ«ti perduoti specialios paskirties įmonÄms. Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamentui buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybÄs NuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. liepos 1 d. protokolas Nr. 1-26-68, Vilniaus rajono savivaldybÄs NuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. gegužÄs 7 d. protokolas Nr. 614, Vilniaus miesto SavivaldybÄs NuolatinÄs statybos komisijos protokole Nr. 1-26-68 yra UAB âVilniaus vandenysâ atstovo A.
R. paraÅ¡as. PažymÄjo, kad UAB âJGK Statybaâ nenurodÄ jokio dokumento, patvirtinanÄio jo nuosavybÄs teises į ginÄo žemÄs sklypÄ , todÄl statytojas, neprivalÄjo gauti UAB âJGK Statybaâ sutikimo. AtsižvelgÄ Ä¯ Nutarimo 197 â 199 punktus ir pažymÄjo, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojanÄios įmonÄs nustato sÄ lygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti Å¡iuos darbus: statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krÅ«mus, nesuderinus to su nurodytuosius tinklus ir įrenginius eksploatuojanÄiomis įmonÄmis; melioruoti, drÄkinti ir sausinti žemÄ; kasti ir lyginti gruntÄ ; vykdyti geologines paieÅ¡kas, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su grÄžinių įrengimu ir grunto (iÅ¡skyrus dirvÄ ) bandinių Ämimu; atidaryti vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos Å¡ulinių bei kitų įrenginių angas, vartus ar duris, atsukti ir užsukti Äiaupus, sklendes, iÅ¡jungti arba įjungti vamzdynų ryÅ¡io ar elektros tiekimo įtaisus.
PareiÅ¡kÄjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. patikslintame skunde nenurodÄ, kaip konkreÄiai pažeistos jų teisÄs, kokia žala bus jiems padaryta, bei kaip bus apribota jų teisÄ valdyti naudotis bei disponuoti žemÄs sklypu, nutiesus inžinerinius tinklus per valstybinÄ Å¾emÄ greta jų bendrosios nuosavybÄs teise valdomo žemÄs sklypo. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužÄs 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau â ir Detaliųjų planų rengimo taisyklÄs) 17 punktu, nurodÄ, kad, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo, poįstatyminių ir kitų teisÄs aktų nuostatomis, savivaldybÄs institucija kiekvienu konkreÄiu atveju, iÅ¡nagrinÄjusi žemÄs sklypo naudotojo ar valdytojo praÅ¡ymÄ ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tÄsti) bÅ«tinas detalusis planas (jo keitimas), ar gali bÅ«ti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas.
PažymÄjo, jog UAB âPlÄtrumasâ parengtas projektas buvo patikrintas Vilniaus miesto savivaldybÄs NuolatinÄje statybos komisijoje ir 2009 m. liepos 1 â 2 d. protokolu Nr. 1-16-68 komisija nusprendÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ , bei Vilniaus rajono savivaldybÄs NuolatinÄje statybos komisijoje ir 2009 m. gegužÄs 7 d. protokolu Nr. 614 komisija nusprendÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ . IÅ¡duodant 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ nebuvo pažeistos patikslintame skunde pareiÅ¡kÄjų nurodytos teisÄs aktų nuostatos, pareiÅ¡kÄjų teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.
NurodÄ, kad nÄra pagrindo tvirtinti, jog ginÄijamas 2009 m. liepos 17 d. Vilniaus AVA iÅ¡duotas statybos leidimas pažeidÄ pareiÅ¡kÄjų, kaip žemÄs sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybÄje, savininkų teises ir teisÄtus interesus. PareiÅ¡kÄjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. žemÄs sklypo savininkais tapo tik įsiteisÄjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsÄjo 17 d. nutarÄiai civilinÄje byloje Nr. 2-492-798/2009.
Iki tol žemÄs sklypo savininkais buvo H. V. (H. V.), F. K. (F. K.), A. V. (A. V.), M. D., A. D., T. V., S. V. (S. V.) ir A. V. (A. V.). PabrÄžÄ, jog prieÅ¡ iÅ¡duodant statybos leidimÄ Vilniaus AVA buvo pateiktas minÄtų žemÄs sklypo savininkų 2009 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemÄs sklypo savininkai sutiko, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų ir kitų komunikacijos tinklų, esanÄių žemÄs sklype, ir nutiestų iki jam nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo.
Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas anksÄiau nei pareiÅ¡kÄjai tapo žemÄs sklypo savininkais, be to, iÅ¡duotas turint tuometinių žemÄs sklypo savininkų sutikimÄ . GinÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu žemÄs sklypas pareiÅ¡kÄjams nepriklausÄ, todÄl jų sutikimas nebuvo reikalingas. GinÄijamo leidimo iÅ¡davimui taip pat pritarÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs nuolatinÄ statybos komisija.TreÄiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybÄs administracija atsiliepimais į skundus (t.
I, b.l.70â71, t. II, b.l. 33â34, t. IV, b.l. 70â71) praÅ¡Ä skundus atmesti.NurodÄ, kad iÅ¡ 2009 m. gegužÄs 7 d. Vilniaus rajono savivaldybÄs NuolatinÄs statybos komisijos protokolo Nr. 614 matyti, kad visi komisijos nariai pritarÄ statybos leidimo iÅ¡davimui. PažymÄjo, jog pagal Vilniaus rajono savivaldybÄs tarybos 2007 m. spalio 26 d. sprendimÄ Nr. T3-303 į NuolatinÄ statybos komisijÄ buvo skirtas AB âRytų skirstomieji tinklaiâ, o ne AB âLietuvos energijaâ atstovas, kuris statybos leidimo iÅ¡davimui neprieÅ¡taravo.
NurodÄ, kad savivaldybÄs komisijai buvo pateiktas techninio projekto inžinerinių tinklų bendrasis planas, kuriame yra UAB âVilniaus vandenysâ atstovo suderinimas. Skundžiamame statybos leidime nurodyta, kad statybos objektai yra lauko vandentiekis, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai. PažymÄjo, kad Vilniaus rajono savivaldybÄs Nuolatinei statybos komisijai buvo pateiktas statybos vadovui D. T. iÅ¡duotas atestatas, suteikiantis Å¡iam asmeniui teisÄ projektuoti vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo inžinerinius tinklus.
Vertino, kad UAB âJGK statybaâ nepagrįstai tapatina neypatingų ir ypatingų statinių sÄ vokas. NurodÄ, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄ 1990 m. gegužÄs 16 d. potvarkiu Nr. l42p Jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai suteikÄ 42,8 ha žemÄs sklypÄ gyvenamųjų namų kompleksui statyti, o UAB âJGK statybaâ, jos teisių perÄmÄjas, yra nuolatinis Å¡io žemÄs sklypo naudotojas ir detalaus projekto organizatorius. Lietuvos apeliacinis teismas (civ. byla Nr. 2A-484/2008) įsiteisÄjusioje 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartyje patvirtino, kad valstybinÄs žemÄs nuomos sutartis baigÄsi 2000 m. gegužÄs 24 d., t. y. suÄjus maksimaliam įstatyme nurodytam terminui, todÄl UAB âJGK statybaâ negali bÅ«ti vertinamas kaip nuolatinis 33 ha, o tuo labiau 42,8 ha žemÄs naudotojas.
Vilniaus rajono savivaldybei žinoma, kad pareiÅ¡kÄjas su Vilniaus AVA 2000 m. spalio 26 d. pasiraÅ¡Ä valstybinÄs žemÄs nuomos sutartį, taÄiau sklypo plotas sudaro tik 6,3033 ha. PažymÄjo, kad į bylÄ yra pateikta 2009 m. spalio 26 d. VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o-pažymÄjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kÄjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ Ä¯gijo 2009 m. rugsÄjo 17 d.
Skundžiamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjams tampant žemÄs sklypo savininkais ir su jais neturÄjo bÅ«ti derinamas. Be to, statytojas V. V. Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijai pateikÄ 2009 m. vasario 20 d. buvusių žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimÄ , kuriame jie neprieÅ¡tarauja, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nutiestų iki jam nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).TreÄiasis suinteresuotas asmuo V.
V. atsiliepimais į skundus (t. I, b.l.122â127, t. IV, b.l. 82â85) praÅ¡Ä skundus atmesti.NurodÄ, kad jis su UAB âInfra investmentâ 2009 m. spalio 21 d. sudarÄ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB âInfra investmentâ iÅ¡ jo įsigijo (duomenys neskelbtini) dalių iÅ¡ bendro 0,4078 ha žemÄs sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esanÄio (duomenys neskelbtini) k. v. PrieÅ¡ sudarant žemÄs sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį UAB âInfra investmentâ buvo žinoma, kad jis vykdo gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybÄ .
TokiÄ aplinkybÄ bei savo sutikimÄ , kad V. V. žemÄs sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini) k.v., vykdytų gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybÄ , UAB âInfra investmentâ yra patvirtinÄs raÅ¡ytine forma, t. y. 2009 m. lapkriÄio 11 d. raÅ¡tu âDÄl sutikimo vykdyti statybos darbusâ. PažymÄjo, jog Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimai nepažeisti. Tiek Vilniaus miesto NuolatinÄ statybos komisija (2009-07-01 protokolas Nr.1-26-68), tiek Vilniaus rajono NuolatinÄ statybos komisija (2009-05-07 protokolas Nr.614) patikrino pateiktÄ statinio projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jam pritarÄ.
Atsižvelgus į Vilniaus miesto nuolatinÄs statybos komisijos bei Vilniaus rajono nuolatinÄs statybos komisijos sprendimus, Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamentas 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡davÄ statybos leidimÄ (duomenys neskelbtini). Teismui kartu su atsiliepimu į pareiÅ¡kÄjo 2009 m. gruodžio 1 d. skundÄ buvo pateikta inžinierinių tinklų bendrojo plano dalis âSuderinimaiâ, iÅ¡ kurios matyti, kad lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų projektas yra suderintas su visomis atitinkamomis įmonÄmis ir žinybomis, įskaitant ir su UAB âVilniaus vandenysâ, UAB âVilniaus energijaâ, AB âRytų skirstomieji tinklaiâ, AB âTEO LTâ ir kitais.
NurodÄ, kad svarstant projektÄ nebuvo atsižvelgta į UAB âVilniaus vandenysâ 2008 m. lapkriÄio 27 d. iÅ¡duotas technines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto NuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. liepos 1 d. protokole Nr.1-26-68 prie UAB âVilniaus vandenysâ atstovo grafos yra padÄtas A. R. paraÅ¡as (pritarta), o tai reiÅ¡kia, kad UAB âVilniaus vandenysâ žinojo apie esamÄ situacijÄ bei, įvertinus statomo objekto paskirtį ir pajÄgumus, svarstomam projektui pritarÄ.
TodÄl nesutiko su argumentu, kad projektuojami tinklai yra ypatingos kategorijos statinys bei techninis projektas nebuvo tinkamai suderintas, todÄl statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡duoti neteisÄtai. PabrÄžÄ, jog lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas, laikantis projektavimo taisyklių ir atitinkamų teisÄs aktų, projekto rengimo ir derinimo tvarka nebuvo pažeista. II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sprendimu (t. IV, b.l. 128â145) pareiÅ¡kÄjų skundus patenkino ir panaikino Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ Nr. 23 bei Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).NustatÄ, kad Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. V. V. iÅ¡davÄ pareiÅ¡kÄjų ginÄijamÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) lauko vandentiekio, buitinių ir vandens nuotekų tinklams statyti (neypatingam statiniui, naujai statybai) (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone.
LeidimÄ pasiraÅ¡Ä institucijos vyriausiasis specialistas E. P., kuriam tokia teisÄ suteikta pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-13636-(90) patvirtintÄ Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento statybos valstybinÄs priežiÅ«ros vyriausiojo specialisto pareigybÄs apraÅ¡ymÄ , kurio IV skyriuje 12 punkte nurodyta vyriausiojo specialisto funkcija iÅ¡duoti statybos leidimÄ statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje. NurodÄ, jog statytojas, siekdamas gauti statybos leidimÄ dviejų savivaldybių teritorijose, privalÄjo Vilniaus AVA pateikti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono Nuolatinių statybos komisijų protokolus.
NustatÄ, jog iÅ¡ Vilniaus rajono NuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. gegužÄs 7 d. protokolo Nr. 614 matyti, kad ne visi komisijos atstovai pritarÄ UAB âPlÄtrumasâ pateiktam projektui, trys komisijos nariai įraÅ¡Ä, jog projektÄ peržiÅ«rÄjo, o vienas â kad su statinio projektu susipažino, tuo tarpu protokole raÅ¡oma, kad priimtas sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ . UAB âPlÄtrumasâ parengtas projektas buvo patikrintas Vilniaus miesto savivaldybÄs NuolatinÄje statybos komisijoje ir 2009 m. liepos 1 â 2 d. protokolu Nr. 1-16-68 komisija nusprendÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ .
PabrÄžÄ, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi NuolatinÄs statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui, jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo iÅ¡davimui, priimamas sprendimas neiÅ¡duoti statybos leidimo. NustatÄ, kad tokiu statybos leidimu statytojas įgijo teisÄ be pareiÅ¡kÄjų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. sutikimo statyti jiems priklausanÄiame žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybÄje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2009 m. rugsÄjo 17 d. pagal Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2-492-798/2009 patvirtintÄ taikos sutartį.
Skundžiamas leidimas statybai iÅ¡duotas, vykstant teisminiams ginÄams civilinÄje byloje Nr. 2-492-798/2009 Vilniaus apygardos teisme dÄl minÄto žemÄs sklypo nuosavybÄs. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo ir Vilniaus AVA, Vilniaus miesto savivaldybÄ. Tokios institucijos turÄjo informacijos, kad leidimo iÅ¡davimo metu minÄtas žemÄs sklypas Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo 2008 m. gegužÄs 9 d. žemÄs sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, areÅ¡tuotas, o Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi sustabdyta žemÄs sklypo 0,7020 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo projekto rengimo procedÅ«ra iki sprendimo byloje įsiteisÄjimo.
Tokios teismo nutartys iÅ¡siųstos VÄ® Registrų centrui, Å¡alims, draudimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.NustatÄ, jog Administracija 2010 m. sausio 8 d. V. V. iÅ¡davÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklams ir keliams statyti (neypatingam statiniui, naujai statybai), pagal koreguotÄ projektÄ . Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 11 d. iÅ¡davÄ Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijos planavimo skyrius.
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija projektavimo sÄ lygų neiÅ¡davÄ. Vilniaus miesto savivaldybÄs nuolatinÄ statybos komisija V. V. nusprendÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ pagal pakoreguotÄ projektÄ iÅ¡ esmÄs tam paÄiam statiniui statyti (2010-01-06-01-07 protokolas Nr. 1-2-27). Statytojas V. V. projektavimo sÄ lygas gavo ne Administracijoje, o Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijoje. Remdamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 5 dalies 2 punktu, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybÄs NuolatinÄ statybos komisija neturÄjo kompetencijos vertinti V.
V. pateikto pakoreguoto statybos projekto, ir tuo labiau, priimti jam palankų sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ statyboms, kuomet Administracija statiniui nebuvo iÅ¡davusi projektavimo sÄ lygų. PažymÄjo, jog pagal Vilniaus rajono savivaldybÄs iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygas ji statybos projektui pritarti negalÄjo. PabrÄžÄ, kad Statybos įstatymas, kiti norminiai aktai savivaldybių administracijoms nesuteikia teisÄs iÅ¡duoti statybos leidimų, remiantis kitų savivaldybių administracijų iÅ¡duotomis projektavimo sÄ lygomis.
Statybos įstatyme nÄra normų, kurios sudarytų pagrindÄ tvirtinimui, kad statybos leidimÄ gali iÅ¡duoti vienos savivaldybÄs administracija kitos savivaldybÄs administracijos iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų pagrindu. Tokia praktika taip pat neegzistuoja, jai nÄra įstatyminių prielaidų. AtsižvelgÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis bei nurodÄ, kad Administracijos nuolatinÄ komisija, pritardama statybos projektui ir Administracija, iÅ¡duodama ginÄijamÄ leidimÄ , projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 11 d. iÅ¡duotÄ Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijos planavimo skyriaus priÄmÄ kaip jai privalomÄ .
NustatÄ, jog Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriui 2009 m. gruodžio 10 d. praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korektÅ«rai projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti pateikÄ, o pastaroji valstybÄs institucija 2009 m. gruodžio 11 d. iÅ¡davÄ V. V. projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), neturint kito bendraturÄio UAB âInfra investmentâ sutikimo. PažymÄjo, kad prie reikiamos dokumentacijos tokių sutikimų nÄra, taÄiau V.
V. su 2010 m. rugpjÅ«Äio 12 d. atsiliepimu į skundÄ teismui pateikÄ UAB âInfra investmentâ 2010 m. liepos 8 d. ir 2009 m. lapkriÄio 11 d. sutikimus vykdyti statybos darbus, kaip žemÄs, esanÄios (duomenys neskelbtini) k.v. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkis. Kadangi gautas bendrasavininkio pritarimas, vien dÄl to, jog jis reikiamu laiku nebuvo pateiktas, statybos leidimui panaikinti pagrindo neužtektų (Statybos įstatymo 20 str. 2 d.).PažymÄjo, jog techninio projekto korektÅ«ros, parengtos UAB âPlÄtrumasâ, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te teigiama, kad pasikeitus sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir jiems prieÅ¡taraujant dÄl vandentiekio ir spaudiminÄs nuotekynÄs tinklų tiesimo pagal ankstesnį projektÄ , kuriame tinklai buvo suprojektuoti privaÄiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), daroma projekto korektÅ«ra, pagal kuriÄ tinklai iÅ¡ privataus sklypo iÅ¡keliami į valstybinÄ Å¾emÄ.
Toks žemÄs sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiÅ¡kÄjams J. P., A. P., A. M., E. M., I. B., su kuriais kaip teisÄtais savininkais nebuvo derinama, iÅ¡duodant 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimÄ , atliekant projekto korektÅ«rÄ . RÄmÄsi Nutarimo Nr. 343 197 punktu ir pabrÄžÄ, jog iÅ¡ pateikto naujo koreguoto techninio projekto, vietoje ne arÄiau kaip 5 metrų, tinklai suprojektuoti ir 2010 m. sausio 8 d. leidimas iÅ¡duotas tiesti tinklus už 1 metro nuo pareiÅ¡kÄjų sklypo.
PabrÄžÄ, jog pagal Statybos įstatymo 6 straipsnį turi bÅ«ti užtikrinta treÄiųjų asmenų interesų apsauga, akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. turi reikalavimo teisÄ byloje, nes trasas nutiesus pagal pakoreguotÄ projektÄ , jiems bÅ«tų taikomi įvairÅ«s apribojimai dÄl trasų apsauginÄs juostos, kuri patektų į jų žemÄs sklypus, buvimo. PabrÄžÄ, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybÄs iÅ¡duoti dviejų statybos leidimų tam paÄiam statiniui.
Vertino, kad minÄti pareiÅ¡kÄjai termino apskųsti Administracijos 2010 m. sausio 8 d. leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido. PareiÅ¡kÄjas J. P. po minÄto leidimo teisme gavimo (2010-04-29) su bylos medžiaga susipažino 2010 m. birželio 7 d., o patikslintÄ skundÄ tokie pareiÅ¡kÄjai pateikÄ 2010 m. birželio 22 d., nepažeidus ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Konstatavo, jog tokio termino nepraleido ir UAB âJGK statybaâ, nes pareiÅ¡kÄjo atstovas po minÄto statybos leidimo teisme gavimo su bylos medžiaga susipažino 2010 m. birželio 4 d., o patikslintas skundas teismui pateiktas jau 2010 m. birželio 19 d.
NurodÄ, kad UAB âJGK statybaâ teismui pateikÄ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje raÅ¡oma, kad UAB âJGK statybaâ nebaigti statyti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 484,71 m, Vilniuje, jų baigtumas 98 procentai, todÄl toks pareiÅ¡kÄjas turi interesÄ byloje.
Tuo tarpu iÅ¡ UAB âJGK statybaâ atstovo paaiÅ¡kinimo ir plano matyti, kad V. V. statomus tinklus ketina pasijungti į UAB âJGK statybaâ baigiamus statyti tinklus. Vertino, kad Techninis projektas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Vilniaus rajono savivaldybÄs valdybos 1996 m. lapkriÄio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtinto ir iki Å¡iol galiojanÄio 33 ha ploto 1 500 gyventojų âJGK SalotÄâ teritorijos detaliojo plano, kadangi ginÄijamais Vilniaus AVA statybos leidimu Nr. 23 ir 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti komunikacijų tinklai galiojanÄiame detaliajame plane nesuplanuoti.
PabrÄžÄ, kad statinys, kurio statybai iÅ¡duoti skundžiami leidimai, pagal teisÄs normas prie sudÄtingų nepriskirtas. III. Atsakovas Administracija pateikÄ apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 163â166), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sprendimÄ ir administracinÄ bylÄ nutraukti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais paÄiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundus pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:1.
Remdamasis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS15-89/2006, A14-110/2007), nurodo, kad turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi ne tik tai, kada asmuo faktiÅ¡kai sužinojo apie skundžiamÄ aktÄ , taÄiau ir tai, kada asmuo turÄjo sužinoti apie tokio akto priÄmimÄ . PabrÄžia, jog 2010 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posÄdžio metu UAB âJGK statybaâ atstovas nurodÄ, kad jis sužinojo, jog yra daroma projekto korektÅ«ra. V. V. atstovas nurodÄ, kad buvo atlikta projekto korektÅ«ra ir praÅ¡Ä atidÄti teismo posÄdį, suteikiant galimybÄ pateikti koreguoto statybos leidimo dokumentus, tokias aplinkybes patvirtino ir ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau â ir Inspekcija) atstovÄ.
Daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjams apie aplinkybÄ, kad Administracija iÅ¡davÄ ginÄijamÄ statybos leidimÄ , tapo žinoma jau 2010 m. balandžio 14 d. Teismui Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2010 m. balandžio 29 d. Pažymi, jog nuo tokio leidimo pateikimo dienos pareiÅ¡kÄjai pagal ABTÄ® 51 straipsnio 1 dalies nuostatas turÄjo galimybÄ susipažinti su skundžiamu aktu, todÄl terminas skundui dÄl minÄto statybos leidimo panaikinimo teismui paduoti skaiÄiuotinas bÅ«tent nuo 2010 m. balandžio 29 d.
PareiÅ¡kÄjų patikslinti skundai teismui pateikti akivaizdžiai praleidus ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo, kada pareiÅ¡kÄjai turÄjo sužinoti apie skundžiamo statybos leidimo priÄmimÄ bei nepagrįstai skundo padavimo terminÄ skaiÄiavo ne nuo tos datos, kai pareiÅ¡kÄjai turÄjo sužinoti visÄ informacijÄ , kuri yra bÅ«tina norint realizuoti teisÄ kreiptis į teismÄ , bet nuo faktinio pareiÅ¡kÄjų sužinojimo apie ginÄijamÄ statybos leidimÄ (t. y. pareiÅ¡kÄjų atstovų susipažinimo su byla datos), todÄl padarÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad skundo padavimo teismui terminas nÄra praleistas.2.
Teismo sprendime nurodyta aplinkybÄ, kad projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ iÅ¡davÄ ne Administracija, bet Vilniaus rajono savivaldybÄs administracija, nÄra pagrindas naikinti ginÄijamÄ statybos leidimÄ , kadangi Statybos įstatymas nenumato reikalavimo projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ bei statybos leidimÄ iÅ¡duoti tos paÄios savivaldybÄs administracijos direktoriui. Be to, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyti tam tikri individualaus administracinio akto priÄmimo procedÅ«ros pažeidimai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14-416/2005), tai nÄra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas panaikinti tokį aktÄ .
3. Teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodÄ, jog be suderinimo su žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais planuojamos tiesti komunikacijos turÄjo bÅ«ti iÅ¡keltos ne arÄiau kaip 5 metrai iki pareiÅ¡kÄjams priklausanÄio sklypo ribos. PabrÄžia, jog Nutarimas Nr. 343 numato specialiÄ sias žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, o statybos klausimų, tarp jų ir projektuojamų statinių atstumų iki gretimo sklypo ribos, nereglamentuoja, todÄl nagrinÄjamu atveju netaikytinas.
Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, nepagrįstai sutapatindamas inžinerinių tinklų apsaugos zonÄ su statinio atstumu iki sklypo ribos. Be to, teisÄs aktai, reglamentuojantys inžinerinių tinklų projektavimÄ ir statybÄ , nenumato, koks turi bÅ«ti minimalus projektuojamų inžinerinių tinklų atstumas iki gretimo žemÄs sklypo ribos. Taigi teismo sprendime nurodytas reikalavimas inžinerinius tinklus tiesti ne arÄiau kaip 5 metrai iki sklypo ribos arba gauti sklypo savininkų sutikimÄ , norint nurodyto atstumo nesilaikyti, nÄra pagrįstas teisÄs aktų nuostatomis.4.
Nurodo, kad nei pareiÅ¡kÄjai J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. patikslintame skunde, nei teismas skundžiamame sprendime nenurodÄ, kaip inžinerinių tinklų tiesimas Å¡alia Å¡iems asmenims priklausanÄio žemÄs sklypo bei Å¡ių tinklų apsaugos zona pažeis jų teises. Teismas apsiribojo tik abstrakÄiu teiginiu, jog dÄl inžinerinių tinklų tiesimo pareiÅ¡kÄjams bus taikomi įvairÅ«s apribojimai, taÄiau visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose nÄra draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krÅ«mus bei vykdyti kitus darbus (Nutarimo Nr. 343 199 p.), todÄl teiginiai apie pareiÅ¡kÄjų nuosavybÄs teisÄs ribojimÄ nÄra pagrįsti.
Daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyti pareiÅ¡kÄjai neturi reikalavimo teisÄs ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies prasme.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje yra ankstesnių žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų 2009 m. vasario 20 d. notaro patvirtintas pareiÅ¡kimas, jog jie sutinka, kad V. V. prijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems priklausanÄiame žemÄs sklype ir nutiestų iki jam nuosavybes teise priklausanÄio žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turÄjo buvÄs daikto (turto) savininkas. TodÄl pareiÅ¡kÄjams, kurie po 2009 m. vasario 20 d. notaro patvirtinto pareiÅ¡kimo tapo naujais žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais, toks pareiÅ¡kimas yra privalomas.6. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pažymi, jog tiesiant vandentiekio bei nuotekų tinklus žemÄs sklypų tvarkymo ir naudojimo režimas bei nustatyti statybos reglamentai nekeiÄiami, todÄl ginÄijamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, nepažeidžiant teisÄs aktų reikalavimų.TreÄiasis suinteresuotas asmuo V.
V. pateikÄ apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 167â173), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjų skundus atmesti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais paÄiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundus pirmosios instancijos teisme, taip pat kaip atsakovo apeliacinis skundas, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:1. Nurodo, jog NuolatinÄs statybos komisijos nario padarytas įraÅ¡as âperžiÅ«rÄtaâ ar âsusipažinauâ negali bÅ«ti vertinamas kaip komisijos nario nepritarimas statybos leidimo iÅ¡davimui.
Tik tuo atveju, jei NuolatinÄs statybos komisijos narys nepritartų statybos leidimo iÅ¡davimui, atitinkamoje grafoje bÅ«tų įraÅ¡ytas to komisijos nario sprendimas ânepritartaâ. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-696 patvirtintų NuolatinÄs statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 20 punkte numatyta komisijos narių nuomonÄs iÅ¡reiÅ¡kimo tvarka. Tuo tarpu NuolatinÄs statybos komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina savivaldybÄs taryba, negali prieÅ¡tarauti patvirtintiems NuolatinÄs statybos komisijos pavyzdiniams nuostatams.
TodÄl teismas netinkamai aiÅ¡kino Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies normas. Byloje nÄra raÅ¡to ar kito dokumento, kuriame bÅ«tų iÅ¡dÄstyti motyvai dÄl nepritarimo svarstomam projektui. Daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju NuolatinÄs statybos komisijos nariai pritarÄ statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimui.2. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino bei nepasisakÄ dÄl Vilniaus miesto 13-ojo biuro notarÄs G. K. 2009 m. vasario 20 d. patvirtinto privaÄios žemÄs savininkų pareiÅ¡kimo, kuriuo dar iki pareiÅ¡kÄjams nuosavybÄs teise įsigyjant žemÄs sklypÄ buvo duotas sutikimas, kad V.
V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų tokių asmenų žemÄs sklype ir taip pat nutiestų tinklus iki jam nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo. Toks sutikimas nebuvo nuginÄytas yra galiojantis.
3. Pažymi, jog teismų nutartimis (2008-05-09 ir 2008-10-30) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs nedraudÄ jam (jis net nebuvo Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teisme nagrinÄjamos civilinÄs bylos Nr. 2-492-798/2009 dalyviu) kreiptis į Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijas dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo, o Å¡ioms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka sprÄsti šį klausimÄ . Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog žemÄs sklypo nuosavybÄs teisÄs laikinas apribojimas nedraudžia rengti techninio projekto bei sprÄsti statybos leidimo iÅ¡davimo klausimo.
Taip pat nedraudžiama rengti ir žemÄs sklypo detaliojo plano. Be to, žemÄs sklypo daliai nebuvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonÄs.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodÄ konkreÄių normų, kurios draustų Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai pagal Vilniaus rajono savivaldybÄs iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygas pritarti statybos projektui. Be to, nors sprendime padaryta nuoroda į Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , taÄiau jame nÄra nurodyta, kad statybos leidimÄ statiniui iÅ¡duoda tik tos savivaldybÄs, kuri buvo iÅ¡davusi projektavimo stygas, o ne kitos savivaldybÄs administracijos direktorius.
Nurodyta norma yra bendra nuostata, reglamentuojanti tai, kad statybos leidimÄ iÅ¡duoda ne kuri nors kita savivaldybÄs institucija, bet bÅ«tent vykdomoji institucija â savivaldybÄs administracijos direktorius. Be to, tiesiami lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai yra ne vienos savivaldybÄs, o dviejų â Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių teritorijoje. Tuo tarpu nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, liko nereglamentuotas klausimas, kas iÅ¡duoda statybos leidimÄ , kai statybos objektas yra ne vieno, bet kelių savivaldybių teritorijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad tiesiamų inžinerinių tinklų didesnioji dalis patenka į Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijÄ bei Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų galiojimas nebuvo pasibaigÄs, Administracija priÄmÄ pagrįstÄ sprendimÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).5. Nors teismas pažymÄjo, kad tiesiant tinklus 1 metro atstumu nuo pareiÅ¡kÄjų sklypo ribos, jiems bÅ«tų taikomi apribojimai dÄl apsauginÄs juostos, taÄiau kaip konkreÄiai bÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kÄjų teisÄs, nenurodÄ.
Tuo tarpu Nutarimo Nr. 343 199 punktas leidžia vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos juostose statyti pastatus ir įrenginius, sodinti medžius ir krÅ«mus bei vykdyti kitus darbus, todÄl pareiÅ¡kÄjų interesai nÄra pažeidžiami. Sprendime nÄra nurodyta ir koks teisÄs aktas draudžia tokiu atstumu nuo žemÄs sklypo tiesti tinklus.
6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas nevertino atsakovų ir treÄiojo suinteresuoto asmens argumentų dÄl pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos įrodomosios reikÅ¡mÄs, taÄiau rÄmÄsi iÅ¡imtinai pareiÅ¡kÄjo UAB âJGK statybaâ pateiktu aiÅ¡kinimu. PažymÄjo, kad UAB âJGK statybaâ nepateikÄ jokių nuosavybÄs teises pagrindžianÄių dokumentų ar įrodymų apie tai, kad nuotekų tinklai yra pripažinti tinkamais naudotis ir pareiÅ¡kÄjo vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje net nÄra nurodyta, kad joje nurodyti nuotekų tinklai priklauso bÅ«tent UAB âJGK statybaâ, pastaroji tik patvirtino kadastrinių matavimų bylos nuoraÅ¡Ä . Tuo tarpu Inspekcijos 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dÄl statinio statybų nurodoma, kad UAB âJGK statybaâ yra tik statytojas nebaigtų statyti fekalinÄs kanalizacijos tinklų, kurie yra Vilniuje, taÄiau net neaiÅ¡ku, kokiame žemÄs sklype, nes žemÄs sklypo kadastrinis numeris nÄra nurodytas, jis nÄra kitaip identifikuotas.
Be to, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad UAB âJGK Statybaâ statomi fekalinÄs kanalizacijos tinklai yra (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kai tuo tarpu V. V. inžinerinius tinklus stato (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone.
7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ apelianto argumentÄ , kad kompleksas â(duomenys neskelbtini)â PilaitÄs seniÅ«nijoje jau seniai pastatytas ir tapo Vilniaus miesto gyvenamuoju kvartalu su individualiais namais, miesto gatvÄmis, inžinieriniais tinklais ir komunikacijomis. DidelÄ dalis iÅ¡ teismo nurodyto 33 ha sklypo yra iÅ¡skirta į atskirus žemÄs sklypus ir nuosavybÄs teise priklauso gyvenamųjų namų savininkams. Techninio projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekynÄs trasos yra parinktos, remiantis detaliuoju planu, 2007 m. vasario 8 d. patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybÄs. KonkreÄiai Vilniaus rajono savivaldybÄs taryba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-66 patvirtino žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esanÄio (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planÄ , kuriuo V.
V. leista kloti vandentiekio ir nuotekų tinklus.TreÄiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybÄs administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 1â3) praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sprendimÄ , o pareiÅ¡kÄjų skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iÅ¡ esmÄs grindžiamas tokiais paÄiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundus pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais.PareiÅ¡kÄjai J.
P., A. P., A. M., E. M., I. B. atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 4â12) praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti jų apeliacinÄs instancijos teisme turÄtas iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmÄs grindžiamas tokiais paÄiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis iÅ¡vadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:1.
Nurodo, kad 2010 m. balandžio 29 d. negali bÅ«ti vertinama kaip data, kuri laikytina akto paskelbimo diena, kaip tai vertina Administracija, nes tÄ dienÄ Administracija pateikÄ 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ kopijÄ tik vienÄ egzempliorių, ir tik teismui. TodÄl kaip teisÄtai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kÄjai skundo padavimo terminų nepažeidÄ, pateikÄ juos 2010 m. birželio 7 d. teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjams paduoti skundus teismo nustatytais terminais, t. y. iki 2010 m. birželio 30 d., kaip ir buvo teismo nustatyta neskundžiama 2010 m. birželio 23 d. nutartimi bei kaip teismo kolegija informavo proceso Å¡alis ir 2010 m. birželio 7 d. teismo posÄdžio metu2.
Teigia, kad Administracija, neturÄdama teisÄs ginti vieÅ¡ojo intereso, neturi ir teisÄs apeliacine tvarka ginÄyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sprendimo dalies, kuria teismas priÄmÄ sprendimÄ pareiÅ¡kÄjų skundus patenkinti, panaikinant Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad Vilniaus AVA teisių perÄmÄjas Inspekcija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sprendimo neskundÄ, t. y. su leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimu sutiko.
3. Teigia, kad apeliaciniuose skunduose klaidingai aiÅ¡kinama 2009 m. vasario 20 d. sutikimo esmÄ ir prasmÄ, nes iÅ¡ tokio sutikimo matyti, kad statybos leidimai V. V. tinklų prijungimui prie tinklų, Å¡iuo metu esanÄių pareiÅ¡kÄjų J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galÄjo bÅ«ti iÅ¡duodami, tik jeigu bÅ«tų gautas ne tik Å¡io žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo savininkų sutikimas, bet ir gauti vandentiekio, nuotekų, elektros dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų savininkų sutikimai, nes dalyvavÄ civilinÄje byloje kaip ieÅ¡kovai T.
V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir tretysis asmuo F. K. nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti Å¡ių tinklų savininkais, kadangi jų nestatÄ ar/ir neįgijo nuosavybÄs teisių kitais įstatymu nustatytais bÅ«dais. Be to, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsÄjo 17 d. nutarties (civilinÄ byla Nr. 2-492-798/2009), komunikacijų tinklai, esantys Å¡iuo metu jų žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinÄjimo metu priklausÄ UAB âJGK statybaâ, o po Å¡ios teismo nutarties įsigaliojimo tapo bÅ«tent J.
P., A. P., A. M., E. M., I. B. nuosavybe.PareiÅ¡kÄjas UAB âJGK statybaâ atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 13â17) praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinius skundus iÅ¡ esmÄs grindžiamas tokiais paÄiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir padarytomis iÅ¡vadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:1.
Nurodo, jog 2009 m. vasario 20 d. sutikime T. V., H. V., S. V., A. V., A. V. ir F. K. pareiÅ¡kÄ, kad jie âsutinka, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., ir nutiestų iki jam nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k.â TaÄiau byloje nÄra duomenų, kad jie yra ar galÄjo bÅ«ti tokių tinklų savininkais, kadangi Å¡ių tinklų nestatÄ ar/ir neįgijo nuosavybÄs teisių kitais įstatymu nustatytais bÅ«dais.
PrieÅ¡ingai, vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal 1996 m. lapkriÄio 18 d. detalųjį planÄ pastatÄ UAB âJGK statybaâ. Tokias aplinkybes minÄti asmenys patvirtino 2009 m. rugsÄjo 17 d. pasiraÅ¡ydami taikos sutartį. Daro iÅ¡vadÄ , jog be UAB âJGK statybaâ žinios V. V. buvo iÅ¡duotas sutikimas prisijungti prie žinybinių â UAB âJGK statybaâ pastatytų â tinklų.2. Teigia, jog nepagrįstai remiamasi CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina bendrÄ jÄ materialinÄs teisÄs normÄ .
Tuo tarpu nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo atvejais turi bÅ«ti taikoma CK 6.321 straipsnio 4 dalis, numatanti pardavÄjo pareigÄ nurodyti, kad nÄra jokių apribojimų, kurie gali turÄti įtakos pirkÄjo nuosavybÄs teisei į tÄ daiktÄ . PareiÅ¡kÄjai žemÄs sklypų įgijimo momentu nebuvo informuoti apie 2009 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kimÄ dÄl žemÄs sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), apsunkinimÄ prievolÄmis. TeisÄ kloti inžinerinius tinklus per svetimÄ Å¾emÄs sklypÄ yra daiktinÄ užstatymo teisÄ, kuri neginÄijama tik tuo atveju, kai yra užregistruota vieÅ¡ame registre.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, nagrinÄdamas nuomos santykių perÄjimÄ naujam daikto savininkui, civilinÄje byloje Nr. 3K-3-108/2005 suformavo nuostatÄ , kad vieÅ¡ame registre neužregistruota daiktinÄ teisÄ naujam savininkui nepereina.
3. Teigia, jog nepriklausomai nuo to, kokie teisiniai santykiai dÄl žemÄs sieja valstybÄ ir UAB âJGK statybaâ, norminiais aktais ir bylos medžiaga įrodyta, kad UAB âJGK statybaâ 33 ha žemÄs sklypo plote turi užstatymo teisÄ ir be jo sutikimo kiti asmenys negali tokios teisÄs apriboti ar varžyti. Ta aplinkybÄ, kad UAB âVilniaus vandenysâ yra užregistravÄs nuosavybÄn svetimÄ daiktÄ , nereiÅ¡kia, kad UAB âJGK statybaâ negali ginti savo, kaip savininko, nuosavybÄs teisių.
Byloje pateikti įrodymai, kad po 1991 m. liepos 25 d. vandentiekio, fekalinÄ ir lietaus kanalizacijas projektavo ir statÄ UAB âJGK statybaâ, o 1999 ir 2010 metais inventorizavo ir gavo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus pažymas, reikalingas tokių tinklų teisiniam registravimui VÄ® Registrų centre. Juos 2006 m. spalio 26 d. aktu Nr. 1168 paversti seniais beÅ¡eimininkiais statiniais, neva pastatytais iki 1991 m. liepos 25 d., ir užregistruoti UAB âVilniaus vandenysâ vardu nÄra ir negalÄjo bÅ«ti jokių prielaidų ar įstatyminio pagrindo.
Be savininko žinios prisijungti prie tokių tinklų kiti asmenys negali, statybos leidimai tokiam prisijungimui, nesudarius su UAB âJGK statybaâ sutarties dÄl prisijungimo prie tinklų, negali bÅ«ti iÅ¡duodami.Atsakovas Administracija atsiliepime į V. V. apeliacinį skundÄ (t. V, b.l. 20â21) nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde ir Å¡iame atsiliepime iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ , sutinka su V. V. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyrius (Vilniaus AVA teisių perÄmÄjas) atsiliepimu į apeliacinius skundus (t.
V, b.l. 23â25) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:1. Remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų NuolatinÄs statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (toliau â ir Nuostatai) 20 punktu, 2 priedu, teigia, kad komisijos nario nuoroda protokole âperžiÅ«rÄjauâ ir âsusipažinauâ nevertintina kaip nepritarimas pateiktam projektui, o pagal Nuostatų 24 punktÄ komisijos protokolÄ dÄl priimto sprendimo statybos leidimo iÅ¡davimo klausimu tvirtina komisijos pirmininkas.
Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. gegužÄs 7 d. protokole Nr. 614 komisijos sprendimÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ patvirtino komisijos pirmininkÄ ir Å¡iuo atveju nuolatinÄs statybos komisijos nariai pritarÄ leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimui ir jokių nesutikimo motyvų, (kaip numato Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis poįstatyminis teisÄs aktas) dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo nÄra pateikÄ ir nÄra nurodÄ, kad nepritarÄ statinio projektui.2.
Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A822-65/2009), pažymi, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dÄl statybos leidimų teisÄtumo, ir nenagrinÄti reikalavimai, susijÄ su jų pagrindu atsiradusiomis teisinÄmis pasekmÄmis. Tokie reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti, todÄl pareiÅ¡kÄjai turÄtų nurodyti, kokiais bÅ«dais ir priemonÄmis bus siekiama pažeistų teisių, pasireiÅ¡kusių neteisÄtomis statybomis, gynimo. Tai leistų bylÄ nagrinÄjanÄiam administraciniams teismui sprÄsti, kuo ginÄijamų statybos leidimų panaikinimas prisidÄtų prie pažeistų teisių gynimo, bei tinkamai apibrÄžti ir iÅ¡nagrinÄti keliamus reikalavimus, susijusius su pažeistų teisių gynimu.TreÄiasis suinteresuotas asmuo V.
V. atsiliepimu į Administracijos apeliacinį skundÄ (t. V, b.l. 26â29) nurodo, kad Administracijos apeliacinis skundas pagrįstas, todÄl tenkintinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmÄs grindžiamas tokiais paÄiais argumentais kaip ir treÄiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas, taip pat sutinkama su Administracijos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Atsakovo Administracijos apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, treÄiojo suinteresuoto asmens V.
V. apeliacinis skundas tenkintinas.Byloje ginÄas kilo dÄl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo treÄiajam suinteresuotam asmeniui V. V. suteikta teisÄ statyti lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus žemÄs sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone. Taip pat byloje ginÄijamas Administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio, nuotekų tinklų ir kelių statybai, iÅ¡duotas pakoregavus ankstesnį projektÄ .Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs byloje pateiktus įrodymus bei ginÄo iÅ¡sprendimui aktualias teisÄs normas, konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjų skundai pagrįsti ir panaikino ginÄijamus administracinius aktus.
Kadangi byloje ginÄijami du statybos leidimai, siekiant tinkamai iÅ¡sprÄsti kilusį ginÄÄ , bÅ«tina atskirai pasisakyti dÄl kiekvieno iÅ¡ jų teisÄtumo ir pagrįstumo. DÄl Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas Å¡io administracinio akto teisÄtumÄ , konstatavo, kad jis buvo pasiraÅ¡ytas įgalioto asmens, taÄiau ne visi nuolatinÄs statybos komisijos nariai pritarÄ statybos leidimo iÅ¡davimui.
Be to, Å¡iuo statybos leidimu statytojas įgijo teisÄ statyti pareiÅ¡kÄjams J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. priklausanÄiame žemÄs sklype be jų sutikimo, nors Å¡io žemÄs sklypo atžvilgiu statybos leidimo iÅ¡davimo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonÄs, jis buvo areÅ¡tuotas.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog statybos leidimÄ pasiraÅ¡Ä tinkamai tam įgaliotas asmuo. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje esanÄio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento Statinių naudojimo valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybÄs apraÅ¡ymo 12 punktas (t.
I, b.l. 79), įtvirtinantis Å¡io valstybÄs tarnautojo funkcijÄ â iÅ¡duoti statybos leidimÄ statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje. PažymÄtina, jog ginÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 5 dalies 1 punktas taip pat, inter alia, nustatÄ, jog statybos leidimÄ statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija. TodÄl teisÄjų kolegijos vertinimu, minÄti įrodymai ir teisÄs aktų nuostatos, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad statybos leidimÄ pasiraÅ¡Ä tinkamas subjektas.Kaip jau minÄta, nagrinÄjamas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas statyti statinį kelių savivaldybių â Vilniaus rajono savivaldybÄs ir Vilniaus miesto savivaldybÄs â teritorijoje.
TodÄl, kaip nurodÄ ir pirmosios instancijos teismas, V. V. Vilniaus AVA turÄjo pateikti dviejų nuolatinÄs statybos komisijų protokolus â Vilniaus rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos protokolus. Å iuo atveju teismas, vertindamas Vilniaus rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos protokolÄ , sprendÄ, jog ne visi tokios komisijos nariai pritarÄ UAB âPlÄtrumasâ pateiktam projektui.Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. gegužÄs 7 d. protokolo Nr. 614 (t.
I, b.l. 33â34), AB âRytų skirstomieji tinklaiâ atstovas protokole pažymÄjo, jog susipažino su statinio projekto, AB TEO LT, AB âLietuvos dujosâ Vilniaus filialo ir AB âLietuvos dujosâ Magistralinių dujotiekių departamento Eksploatavimo tarnybos atstovai pažymÄjo, jog statinio projektas peržiÅ«rÄtas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokius minÄto protokolo įraÅ¡us, konstatavo, jog ne visi komisijos nariai pritarÄ statybos leidimo iÅ¡davimui. Kitaip tariant, sprendÄ, jog minÄti įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota, kad komisijos nariai peržiÅ«rÄjo ar susipažino su statinio projektu, negali bÅ«ti vertinami kaip pritarimas statybos leidimo iÅ¡davimui.GinÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 9 dalis nustatÄ, jog sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinÄs statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui.
Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo iÅ¡davimui, priimamas sprendimas neiÅ¡duoti statytojui (užsakovui) jo praÅ¡omo statybos leidimo. Å is komisijos sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas ir gali bÅ«ti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. TodÄl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad statybos leidimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik tuo atveju, jeigu yra visų nuolatinÄs statybos komisijos narių pritarimas tokio leidimo iÅ¡davimui. PrieÅ¡ingu atveju, statybos leidimas negali bÅ«ti iÅ¡duodamas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų NuolatinÄs statybos komisijos pavyzdinių nuostatų redakcijos 18 punktas numatÄ, jog sprendimo dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo atvejais nagrinÄjant statinio projektÄ , Komisijos nariai negali kelti papildomų reikalavimų, kurie nebuvo įraÅ¡yti į projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , taÄiau nustatÄs (pagal kompetencijÄ ), kad statinio projektas parengtas pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Komisijos narys turi teisÄ nepritarti statybos leidimo iÅ¡davimui, savo nepritarimo motyvus iÅ¡dÄstydamas raÅ¡tu.
Pagal to paties akto 20 punktÄ , kai posÄdyje dalyvaujantis Komisijos narys (kurio dalyvavimas posÄdyje (nuomonÄs pateikimas raÅ¡tu) privalomas) dÄl patikrinto statinio projekto (statinio griovimo technologijos apraÅ¡ymo, statinio griovimo projekto) ar kitų 16-17 punktų reikalavimų turi pastabų ir nepritaria sprendimui iÅ¡duoti statybos leidimÄ , protokole (Nuostatų 2 priedas) įraÅ¡o žodį ânepritariuâ, nurodo raÅ¡to, kuriame pateikiami nepritarimo motyvai, numerį ir datÄ , ir pasiraÅ¡o.
SistemiÅ¡kai įvertinus nurodytas teisÄs aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog NuolatinÄje statybos komisijos narių iÅ¡reiÅ¡kiamas nepritarimas statinio projektui ir atitinkamai statybos leidimo iÅ¡davimui, visų pirma siejamas su nepritarimo motyvų pateikimu. Kitaip tariant, toks nepritarimas visais atvejais turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, konkretus ir motyvuotas. Be to, nepritarimo iÅ¡reiÅ¡kimas formaliai sietinas su žodžio ânepritariuâ įraÅ¡ymu konkreÄiame NuolatinÄs statybos komisijos protokole.
TodÄl tuo atveju, jeigu NuolatinÄs statybos komisijos narys, įvertinÄs jam pateiktus dokumentus, pažymi, kad jis su jais susipažino ar juos peržiÅ«rÄjo, jeigu nÄra pateikiami nepritarimo statybos leidimo iÅ¡davimui motyvai, tokia komisijos nario iÅ¡reikÅ¡ta pozicija negali bÅ«ti vertinama kaip nepritarimas statybos leidimo iÅ¡davimui. PrieÅ¡ingas teisÄs normų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų ne tik teisÄs aktų reikalavimams, bet ir nebÅ«tų suderinamas su teisingumo bei protingumo principais.
Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai vertino, jog Vilniaus rajono savivaldybÄs nuolatinÄs statybos komisijos 2009 m. gegužÄs 7 d. protokole Nr. 614 ne visi komisijos nariai pritarÄ ginÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimui. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek nurodytoms teisÄs aktų nuostatoms, tiek ir byloje esantiems įrodymams.Kaip jau minÄta, statybos leidimo panaikinimÄ teismas taip pat argumentavo tuo, jog nebuvo gautas sklypo savininkų sutikimas tiesti inžinerinius tinklus jiems priklausanÄiame žemÄs sklype, o pats žemÄs sklypas buvo areÅ¡tuotas.PabrÄžtina, jog byloje yra pateiktas buvusių ginÄo žemÄs sklypo savininkų H.
V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V. 2009 m. vasario 20 d. notariÅ¡kai patvirtintas pareiÅ¡kimas, kuriuo pastarieji sutiko, kad V. V. prisijungtų prie vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų ir visų kitų komunikacijos tinklų, nutiestų jiems bendrosios nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, ir nutiestų iki V. V. priklausanÄio žemÄs sklypo (t. I, b.l. 139). Taigi buvÄ ginÄo žemÄs sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) nagrinÄjamu atveju buvo davÄ sutikimÄ pagal pirminį statybos leidimÄ tiesti inžinerinius tinklus jų žemÄs sklype, t.y. suteikÄ V.
V. tam tikrÄ užstatymo teisÄ (CK 4.160 straipsnis). Vadovaujantis CK 4.160 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasikeitus žemÄs savininkui užstatymo teisÄ iÅ¡lieka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. V. turima užstatymo teisÄ tebegalioja ir žemÄs sklypÄ Ä¯gijus naujiesiems savininkams, t.y. J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. PareiÅ¡kÄjų argumentai, kad tokia teise V. V. negali naudotis, nes buvusių savininkų sutikimas nÄra registruotas vieÅ¡ame registre, atmetami kaip nepagrįsti.
CK 4.253 straipsnio 1 dalis numato, kad registruojami daiktai ir tik įstatymų numatytais atvejais. CK 4.254 straipsnio 1 dalis numato, kad registre registruojami suvaržymai ne bet kokie, o tik tie, kuriuo iÅ¡ esmÄs keiÄiamos daikto naudojimo ir disponavimo galimybÄs ir tik įstatyme numatytais atvejais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 3k-3-448/2010). Užstatymo teisÄ reglamentuoja CK 4 knygos IX skyrius, kurio normos nenumato, jog užstatymo teisÄ privalomai registruotina. Tokia nuomonÄ iÅ¡reikÅ¡ta ir CK komentare (1 knyga 172 psl.).
Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas konstatuotina, kad vieÅ¡ame registre registruojamos tik tos teisÄs ir suvaržymai, kurių registracija numatyta įstatyme. Jei tokia pareiga įstatyme nenumatyta, teisÄs ir suvaržymai neregistruojami. Tokiu atveju sandoris galioja bendraisiais pagrindais, o daiktinis apribojimas (Å¡iuo atveju užstatymo teisÄ) galioja ir perdavus daiktÄ . Daiktinis apribojimas, jei jis įstatymo tvarka nenuginÄytas, eina kartu su daiktu. TodÄl buvusių savininkų (H. V., F. K., A. V., M.
D., A. D., T. V., S. V., A. V.) suteikta V. V. užstatymo teisÄ yra galiojanti ir taikytina žemÄ Ä¯gijus naujiesiems savininkams, t.y. pareiÅ¡kÄjams.Kadangi Å¡iuo sutikimu buvÄ Å¾emÄs sklypo savininkai suteikÄ teisÄ V. V. prisijungti prie jų komunikacijos tinklų ir nutiesti juos iki V. V. priklausanÄio žemÄs sklypo, t. y. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duoto statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus veiksmus, o sutikimas galiojo ir ginÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu, Vilniaus AVA privalÄjo į jį atsižvelgti, iÅ¡duodamas statybos leidimÄ .
TodÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginÄijamas statybos leidimas iÅ¡duotas, neturint žemÄs sklypo savininkų sutikimo. PareiÅ¡kÄjai teigia, kad buvusių savininkų 2009 m. vasario 20 d. notariÅ¡kai patvirtintas pareiÅ¡kimas yra neteisÄtas, nes jo iÅ¡davimo metu žemÄs sklypas buvo areÅ¡tuotas, todÄl ir dÄl Å¡ios priežasties statybos leidimas negalÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas.Kolegija atmesdama Å¡iuos pareiÅ¡kÄjų argumentus pažymi, kad 2009 m. vasario 20 d. notariÅ¡kai patvirtintas sutikimas yra civilinis sandoris, kuriuo V.
V. suteikta atpatinkama užstatymo teisÄ. Iki Å¡ios dienos sutikimas kaip civilinis sandoris nÄra įstatymo nustatyta tvarka atÅ¡auktas ar teismine tvarka panaikintas. TodÄl pagrindo teigti, kad jis yra neteisÄtas ir negaliojantis nÄra. NagrinÄjamoje byloje minÄtas sutikimas nÄra ginÄo dalykas, dÄl jo nÄra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų, todÄl plaÄiau nagrinÄti jo iÅ¡davimo aplinkybes teisÄjų kolegija pagrindo neturi. Kita vertus ginÄas dÄl minÄto sutikimo nepatektų į administracinių teismų kompetencijÄ .Apibendrinant konstatuotina, kad byloje nenustatyti teisÄs aktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su statybos leidimo iÅ¡davimu, pažeidimai, kurie galÄtų bÅ«ti vertinami kaip esminiai ir sudarantys pagrindÄ panaikinti ginÄijamÄ statybos leidimÄ .
TodÄl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendÄ panaikinti Vilniaus AVA 2009 m. liepos 17 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) .Kartu atkreiptinas dÄmesys į tai, jog apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, padarydama aukÅ¡Äiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , ginÄo situacijÄ vertino atsižvelgdama į ginÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu buvusiÄ situacijÄ . TaÄiau svarbu pažymÄti, jog minÄtas statybos leidimas Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, jog pagal pakoreguotÄ statybos projektÄ Administracija 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davÄ naujÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vertintinas kaip iÅ¡ esmÄs nebeaktualus.
DÄl Administracijos 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas statybos leidimÄ , iÅ¡duotÄ koreguoto statybos projekto pagrindu, panaikino, konstatavÄs, kad buvo pažeisti teisÄs aktų reikalavimai, nes projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Å¡iuo atveju iÅ¡davÄ Vilniaus rajono savivaldybÄ, o statybos leidimas iÅ¡duotas Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos, nesant Å¡io subjekto iÅ¡duoto projektavimo sÄ lygų sÄ vado. Be to, Å¡io statybos leidimo iÅ¡davimas turÄjo bÅ«ti derinamas su J.
P., A. P., A. M., E. M., I. B., nes net ir iÅ¡kÄlus numatomus statyti statinius už jiems priklausanÄio žemÄs sklypo ribos, pareiÅ¡kÄjų teisÄs vis tiek buvo apribotos.GinÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija neįtvirtino reglamentavimo, susijusio su statybos leidimo iÅ¡davimu, kai statinys iÅ¡dÄstytas dviejų ar daugiau apskriÄių teritorijose. Tiesa, tam tikros nuostatos buvo įtvirtintos galiojusios STR âStatybos leidimasâ redakcijos 52 punkte, numaÄiusiame, jog tais atvejais, kai inžinerinis statinys (automobilių kelias, geležinkelis, elektros perdavimo linija, naftotiekis, dujotiekis ir pan.) iÅ¡dÄstytas dviejų ar daugiau apskriÄių teritorijose, paprastai rengiamas vienas viso statinio projektas, o statybos leidimus iÅ¡duoda kiekvienos apskrities administracija statinio daliai apskrities teritorijos ribose.
Kaip matyti iÅ¡ nurodytos nuostatos, STR âStatybos leidimasâ, nustatydamas tam tikrus principus, kuriais remiantis iÅ¡duodamas statybos leidimas statiniui dviejų ar daugiau apskriÄių teritorijose, nurodÄ tik bendro pobÅ«džio principus, kurie, atsižvelgiant į tokios teisÄs normos formuluotÄ, nebÅ«tinai turÄjo bÅ«ti privalomi. Be to, tokie principai buvo siejami su apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmais, iÅ¡duodant statybos leidimÄ , taÄiau nereglamentavo klausimų, susijusių su statybos leidimo iÅ¡davimu, kai jį iÅ¡duoda savivaldybÄs administracija.
Taigi ginÄo statybos leidimo iÅ¡davimo metu statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisÄs aktai neįtvirtino konkreÄios tvarkos, susijusios su statybos leidimo iÅ¡davimu, kai statinys iÅ¡dÄstytas dviejų ar daugiau savivaldybių teritorijose. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, jog tokia situacija, kai nesant teisinio reglamentavimo, kuriame bÅ«tų įtvirtinta konkreti minÄto statybos leidimo iÅ¡davimo tvarka, Administracija iÅ¡davÄ leidimÄ pagal Vilniaus rajono savivaldybÄs iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip pakankamas pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos esminÄs statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ros.
Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir ta aplinkybÄ, kad institucija, galimai turÄjusi iÅ¡duoti projektavimų sÄ lygų sÄ vadÄ ir esanti betarpiÅ¡kai suinteresuota, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs interesai nebÅ«tų pažeisti, t.y. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, nemato ginÄo statybos leidimo trÅ«kumo tuos aspektu, jog nebuvo gautos Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos iÅ¡duotos projektavimo sÄ lygos. Konstatuotina, kad aptarti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ginÄijamÄ statybos leidimÄ .
Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs Nutarimo Nr. 343 nuostatas, teigÄ, jog statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas be naujų žemÄs sklypo savininkų sutikimo.GinÄijamo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusios Nutarimo Nr. 343 redakcijos 197 punktas, inter alia, nustatÄ, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemÄs juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų aÅ¡ies. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokios nuostatos sudarÄ pareigÄ statybos leidimo iÅ¡davimÄ derinti atitinkamai su J.
P., A. P., A. M. , E. M. ir I. B.Kaip jau minÄta, buvÄ ginÄo žemÄs sklypo savininkai (H. V., F. K., A. V., M. D., A. D., T. V., S. V., A. V.) buvo davÄ sutikimÄ pagal pirminį statybos leidimÄ tiesti inžinerinius tinklus jų žemÄs sklype, kuris buvo privalomas ir naujiems savininkams, įgijusiems žemÄs sklypÄ . Tokiu sutikimu buvo leista tiesti inžinerinius tinklus per Å¡iems pareiÅ¡kÄjams priklausantį žemÄs sklypÄ . Remiantis bylos medžiaga, Administracija 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) , atsižvelgiant į pakoreguotÄ statybos projektÄ , kuriuo inžineriniai tinklai buvo iÅ¡kelti už J.
P., A. P., A. M., E. M. ir I. B. priklausanÄio žemÄs sklypo. Kitaip tariant, net ir esant galiojanÄiam ir privalomam buvusių savininkų sutikimui tiesti inžinerinius tinklus per Å¡iems asmenis priklausantį žemÄs sklypÄ , nutarta statybos objektÄ statyti už ginÄo žemÄs sklypo ribos. Tokios aplinkybÄs, teisÄjų kolegijos vertinimu, sudarÄ galimybÄ teisÄtai riboti naujų žemÄs sklypo savininkų teises mažesniu laipsniu. TodÄl remiantis tuo, kad iÅ¡duodant naujÄ statybos leidimÄ , pagal kurį inžinerinius tinklus numatyta statyti už žemÄs sklypo ribų, kai galiojo sutikimas juose tiesti per žemÄs sklypÄ , atsižvelgiant į kitas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog papildomai naujas ginÄo žemÄs sklypo savininkų sutikimas Å¡iuo atveju nebeturÄjo bÅ«ti gautas.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, Å¡ios bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nenustatyti statybos leidimo iÅ¡davimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindÄ naikinti ginÄijamÄ statybos leidimÄ , todÄl pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamu atveju nepagrįstai panaikino tokį statybos leidimÄ . DÄl pareiÅ¡kÄjo UAB âJGK statybaâ teisÄs ginÄyti statybos leidimus Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB âJGK statybaâ turi interesÄ Å¡ioje byloje, nes V.
V. ketina prijungti statomus tinklus prie UAB âJGK statybaâ baigiamų statyti tinklų.Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarÄ, įvertinÄs byloje pateiktÄ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat UAB âJGK statybaâ atstovo paaiÅ¡kinimus bei byloje pateiktÄ ir planÄ .ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, įvertinusi minÄtus įrodymus, konstatuoja, jog jie nepatvirtina teismo nustatytomis įvardintų aplinkybių.
PrieÅ¡ingai, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai â VÄ® Registrų centro PažymÄjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, taip pat UAB âVilniaus vandenysâ paaiÅ¡kinimas â patvirtina, kad vandentiekio ir fekalinÄs kanalizacijos tinklai, prie kurių numatytas V. V. statomų tinklų prisijungimas, nuosavybÄs teise priklauso kitam Å«kio subjektui â UAB âVilniaus vandenysâ (t. 4 b.l. 174, 175-176, 177-178).PareiÅ¡kÄjo UAB âJGK statybaâ argumentai, kad V.
V. statomi tinklai tiesiami per pareiÅ¡kÄjo naudojamÄ Å¾emÄ, teisÄjų kolegijos taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog įsiteisÄjusiais procesiniais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendimas civilinÄje byloje Nr. 2-430-45/06 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-30 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-484/2008) konstatuota, kad ginÄo žemÄs sklypo nuomos sutartis su UAB âJGK statybaâ yra pasibaigusi (2000-05-24). Tuo tarpu galiojanÄios valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties (2000-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu pareiÅ¡kÄjas UAB âJGK statybaâ nuomojasi tik 4,395 ha dydžio žemÄs sklypÄ .
Byloje nenustatyta, kad Å¡is žemÄs sklypas yra kaip nors susijÄs su ginÄo statybos darbais ar kad ginÄijami statybos leidimai bÅ«tų kokiu nors bÅ«du susijÄ su Å¡iuo žemÄs sklypu, o inžineriniai tinklai, prie kurių prisijungti siekia V. V., bÅ«tų UAB âJGK statybaâ priklausanÄiame ar teisÄtai valdomame sklype. Kitaip tariant, UAB âJGK statybaâ argumentas, kad V. V. statomi tinklai tiesiami per jo naudojamÄ Å¾emÄ, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta, kad ginÄijami statybos leidimai ir jais numatomi statybos darbai kokiu nors bÅ«du pažeistų UAB âJGK statybaâ teises bei teisÄtus interesus.
UAB âJGK statybaâ neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ioje byloje, todÄl jo skundo reikalavimai dÄl statybos leidimų panaikinimo negali bÅ«ti tenkinami. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, taikytinas teisÄs aktų nuostatas, konstatuotina, jog byloje nenustatyti teisÄs aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindÄ panaikinti ginÄijamus statybos leidimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs aktus, nustatÄ bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, todÄl priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas â pareiÅ¡kÄjų skundai netenkintini.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i aatsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies, treÄiojo suinteresuoto asmens V.
V. apeliacinį skundÄ patenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjų uždarosios akcinÄs bendrovÄs âJGK statybaâ, J. P., A. P., A. M., E. M., I. B. skundus atmesti.Sprendimas neskundžiamas. TeisÄjaiAntanas Ablingis Laimutis AlechnaviÄius Romanas KliÅ¡auskas