11639f9a-34f9-4e9f-9178-bdf22d56aa4e · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkūnasTeisėja Gražina Kazilionienė                                        Baudž. byla Nr. 1A-10-366/2014                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01349-2010-0                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 5 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, Prano Šimkaus ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant: prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam T.

A.gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d.(13 veikų), BK 215 str. 1 d. (11 veikų), BK 182 str. 1 d. (49 veikos), BK 182 str. 3 d. (29 veikos), BK 259 str. 1 d. ir BK 180 str. 3 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 65 str., nuteistas subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-02-14 iki 2013-06-13. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. A. nuteistas už Å¡imtÄ tris nusikalstamas veikas. Tame tarpe nuteistas ir už tai, kad 2008-07-05, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 07.00 val., nenustatytu tikslesniu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su bendravykdytojais G. A. ir D. A., pavartodami smurtÄ , grasindami tuoj pat vėl jį vartoti nukentėjusiojo J.

N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vokietijoje, atžvilgiu, o bÅ«tent – įsibrovė į nukentėjusiojo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), veržliarakčiu smogė nukentėjusiajam kelis smÅ«gius per galvÄ , liemens Å¡onÄ , sprandÄ , ir, grasindamas vėl pavartoti fizinį smurtÄ , pagrobė 8500 eurų (atitinkamai 29325 litų) vertės automobilį DAIMLER CHRYSLER, valst. Nr. OH-MQ 112, 1700 eurų (atitinkamai 5865 litų), keletÄ nukentėjusiojo drabužių, fotoaparatÄ â€žCANON“ ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA 6230“, taip padarydamas nukentėjusiajam 35190 litų turtinę žalÄ .

Nuteistasis T. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl BK 180 str. 3 d. numatyto nusikaltimo ir skirti už visas kitas nusikalstamas veikas Å¡velnesnes bausmes nei numato įstatymas.Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis dėl pažeidimų ir suvaržytų jo teisių yra neteisėtas. Jis nuo pat tyrimo pradžios pripažino kaltę dėl visų jam skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotų veikų, iÅ¡skyrus epizodÄ dėl A. B., nes Å¡ios veikos neįvykdė, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Teigia, kad BK 180 str. 3 d. numatyto nusikaltimo nepadarė, yra nekaltas ir tÄ Â patvirtina nukentėjusiojo J. N. atsisakymas atvykti į teismÄ ir duoti parodymus, liudytojų G. ir D. A. parodymai, duoti Panevėžio apylinkės teisme. Tačiau pastebi, kad Å¡ių liudytojų iÅ¡samiai duotų parodymų iÅ¡viso nėra teismo posėdžių protokoluose bei nuosprendyje. Be to, prokuroras savo baigiamosiose kalbose užrašė, kad Å¡ie liudytojai pripažino savo kaltę (nors jie aiÅ¡kiai nurodė, kad yra nekalti), kad jie davė parodymus teisme neprisiekę dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Tokie prokuroro teiginiai visiÅ¡kai neatitinka tikrovės ir klaidina teismÄ . Teismo nuosprendyje nurodyta, kad jo kaltė dėl plėšimo yra visiÅ¡kai įrodyta, nes rastas plastikinis nupjautas butelis su jo pirÅ¡to atspaudais, per kurį jis pylė benzinÄ Ä¯ nukentėjusiojo J. N. automobilį. Nors buvo pareiÅ¡kęs teismui praÅ¡ymÄ , kad bÅ«tų iÅ¡tirta butelio cheminė sandara ir nustatyta, ar kada buvo per jį pilamas benzinas, teismas šį jo praÅ¡ymÄ atmetė. IÅ¡tyrus butelį bÅ«tų įrodyta, kad nukentėjusysis meluoja.

Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis J. N. automobilio raktelius atidavė po jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo, nors iÅ¡ jo bei liudytojų parodymų aiÅ¡kiai matyti, kad nukentėjusysis automobilio raktelius atidavė plėšimo iÅ¡vakarėse. Taigi nuosprendyje suraÅ¡yti iÅ¡kreipti faktai dėl liudytojų ir jo parodymų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodo, kad jis negalėjo teismui įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl atvykęs į „RegitrÄ â€œ norėjo priregistruoti nukentėjusiojo automobilį.

Teigia, kad jis nuosekliai teismui paaiÅ¡kino, kad šį automobilį Vokietijoje su visais jo dokumentais bei rakteliu plėšimo iÅ¡vakarėse jam atidavė pats nukentėjusysis už skolÄ , todėl grįžęs į LietuvÄ minėtÄ automobilį norėjo priregistruoti M. M. vardu, nes jis turėjo daug galiojančių administracinių nuobaudų ir nenorėjo, kad antstoliai šį automobilį areÅ¡tuotų. Nurodo, kad byloje nėra jo raÅ¡ytinių ir žodinių praÅ¡ymų (apie 15-16), kuriuos yra pateikęs teismui, jo raÅ¡ytinio paskutinio žodžio.

Apelianto nuomone, teismas nevykdė privalomų veiksmų pagal BK 28 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK ) 33 str., 83 str. 1 d., 142 str., kur sakoma, kad nukentėjusysis privalo duoti parodymus, privalo atvykti į teismÄ , prisiekti. Å iuo atveju nukentėjusysis nebuvo atvesdintas į teismÄ , nors jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi registruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Be to, nebuvo atlikti teisingam teismui vykdyti Å¡ie veiksmai: nebuvo atlikti prokuroro tyrimai įvykio vietoje, nebuvo nukentėjusiojo apklausos, akistatos, nebuvo parodymų atpažinimo, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento, objektų tyrimo.

Mano, kad dėl to buvo nesilaikoma BPK įstatymų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 31 str., Europos žmogaus laisvių ir teisių konvencija, buvo suvaržytos jo teisės į teisingÄ Â ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , suvaržytos teisės teikti įrodymus ir apsiginti nuo jam pateikto kaltinimo. Pažymi, kad nukentėjusysis J. N. parodymus dėl plėšimo davė Vokietijos Federalinėje Respublikoje Liubecko miesto teisme jam nedalyvaujant, kur vyko teismas G. ir D. A. atžvilgiu, nes jo atžvilgiu byla Vokietijoje buvo iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ Mano, kad apylinkės teismas negalėjo vadovautis Å¡iais nukentėjusiojo parodymais.

Nurodo, kad nukentėjusysis nėra davęs jokių parodymų nei ikiteisminiame tyrime, nei Lietuvos Respublikos teisme. Byloje yra raÅ¡tas, kad jis atsisakė atvykti į Panevėžio apylinkės teismÄ ir duoti bet kokius parodymus. Dėl to jis neturėjo galimybės įstatymo numatyta tvarka apginti savo teisių, jo teisės į gynybÄ buvo visiÅ¡kai suvaržytos ir pažeistos. Be to, prokuroras dar 2012-09-20 LNK žinių laidoje vieÅ¡ai pasakė, kad be sukčiavimų jis dar įvykdė plėšimÄ Vokietijoje.

Taigi prokuroras buvo Å¡aliÅ¡kas Å¡iame teisme, nes iÅ¡ anksto buvo nusprendęs, kad yra kaltas dėl plėšimo. Dėl to buvo pažeistas dar vienas principas – nekaltumo prezumcija.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o skundÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti. Skundas netenkinamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Kaip jau minėta, T.

A. nuteistas už 103 nusikalstamas veikas, tačiau savo apeliaciniu skundu jis skundžia tik epizodÄ dėl plėšimo J. N. atžvilgiu ir praÅ¡o Å¡ioje dalyje iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde taip pat yra paminėta, jog neprisipažino dėl sukčiavimo A. B. atžvilgiu, kadangi tos veikos nepadarė. IÅ¡ T. A. parodymų, duotų bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme matyti, kad A. B. epizode jis tik nepripažino, jog buvo susitikęs su Å¡iuo nukentėjusiuoju, tačiau neneigė, kad gavo iÅ¡ jo pinigus.

Nei apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje, nei pasisakydamas apeliacinės instancijos teisme T. A. jokių reikalavimų dėl sukčiavimo A. B. atžvilgiu neiÅ¡sakė. Dėl kitų veikų nuteistasis kelia tik bausmių individualizavimo klausimÄ â€“ praÅ¡o Å¡velninti bausmes. Todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas tik skundo ribose, t.y. dėl plėšimo įvykdyto Vokietijoje J. N. atžvilgiu ir dėl bausmių individualizavimo.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, susijusias su plėšimu J.

N. atžvilgiu, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas.Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai apie netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nuteistojo tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl tai, jog bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.IÅ¡ tikrųjų nagrinėjant bylÄ Ä¯ teismo posėdį nebuvo atvykęs nukentėjęs J. N.. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusiojo taip pat nepavyko rasti ir apklausti. Tačiau vien Å¡is faktas nepaneigia nukeistojo kaltės. Apeliantas akcentuoja BPK 28 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad nukentėjusysis privalo duoti parodymus.

Tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ nuteistasis daro paimdamas tik dalį įstatymo ir nevertindamas visumos. To paties įstatymo antroje dalyje nurodyta, kad nukentėjęs turi teisę dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme, teikti įrodymus ir t.t. Tai reiÅ¡kia, jog dalyvavimas teismo posėdyje yra jo teisė, o ne pareiga. Tik tuo atveju jei jis dalyvauja teismo posėdyje jis privalo duoti ir parodymus. Å iuo atveju J. N. nebuvo atvykęs į teismo posėdį Panevėžio apylinkės teisme, tačiau jis buvo apklaustas ir davė parodymus Liubeko (Vokietija) žemės teisme.

Tiek pateikdamas pareiÅ¡kimÄ , tiek duodamas parodymus minėtame Liubeko žemės teisme J. N. nuosekliai nurodė, kad jį sužalojo bei automobilį ir kitus daiktus pagrobė bÅ«tent T. A. kartu su G. A. ir D. A.. Netikėti Å¡iais jo parodymais nėra pagrindo. G. A. ir D. A. atžvilgiu Vokietijoje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl plėšimo J. N. atžvilgiu (T. 23, b.l. 100 – 124). IÅ¡ tikrųjų, kaip teisingai pastebi apeliantas, Teisminio nagrinėjimo Vokietijoje metu nei Gvidas, nei D.

A. parodymų apie bylos aplinkybes nedavė. Tačiau įvertinus įrodymų visumÄ tai nebuvo kliÅ«tis pripažinti juos kaltais. Minėtame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad tÄ nusikalstamÄ veikÄ jie padarė kartu su T. A.. Minėtas Vokietijos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, duomenų, jog jis bÅ«tų buvęs apskųstas nėra. NežiÅ«rint to G. A. ir D. A. apklausiami Panevėžio apylinkės teisme (T. 27, b.l. 50 – 51) neigė bet kokį dalyvavimÄ apiplėšiant J. N.. Tokie jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis padėti bendrininkui T.

A. iÅ¡vengti atsakomybės. Kaip jau minėta, Vokietijoje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vada, jog plėšimas J. N. atžvilgiu buvo įvykdytas ir tai padarė bÅ«tent T. A. veikdamas kartu su G. ir D. A.. T. A. daug dėmesio savo apeliaciniame skunde skiria nupjautam plastikiniam buteliui, kurio pagalba buvo pilamas kuras į J. N. automobilį, atkreipia dėmesį, kad Å¡i aplinkybė nebuvo pilnai ir tinkamai iÅ¡tirta. Tačiau apie tai, jog bÅ«tent T. A. to butelio pagalba pylė į automobilį kurÄ tiesiogiai ir kategoriÅ¡kai nurodo ir G.

A. (T. 27, b. l. 50). Be to tai nėra vienintelis ir esminis kaltės įrodymas. Be to apeliantas tvirtina, jog J. N. automobilį už skolas atidavė pats. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paties T. A. teigimu skola buvo 7 500 eurų, o iÅ¡ J. N. buvo pagrobta turto daugiau nei už 10 000 eurų, t.y. pagrobto turto vertė ženkliai virÅ¡ija net paties nuteistojo nurodomÄ tariamos skolos sumÄ . Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad T. A. pagrįstai yra nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. ir naikinti nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.T.

A. neginčydamas padarytų veikų, praÅ¡o už visus kitus nusikaltimus paskirti jam Å¡velnesnes bausmes. Kaip jau minėta, T. A. yra nuteistas daugiau nei už Å¡imtÄ nusikalstamų veikų. Padarytų veikų skaičius, sistemingumas, ilgas laiko tarpas kai buvo daromos nusikalstamos veikos leidžia daryti iÅ¡vada, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik parenkant jam griežčiausiÄ iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmių rūšį – laisvės atėmimÄ arba areÅ¡tÄ . Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir parinko tokias bausmės rÅ«Å¡is.

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant bausmę už kiekvienÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ jam buvo paskirtos bausmės, kurios savo dydžiu yra ženkliai mažesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei nuteistajam nuteistajam palankesnių dalinio sudėjimo bÅ«du. Todėl nei už kiekvienÄ atskirÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės negalima laikyti per griežta. Remiantis iÅ¡dėstytu tenkinti nuteistojo skundÄ dėl paskirtų bausmių ir jas Å¡velninti nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pirmos instancijos teismo padarytÄ klaidÄ .

Tarp visų kitų kaltinimų, T. A. buvo pateiktas kaltinimas ir dėl sukčiavimo R. B. atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad T. A., iki 2010-04-02, nenustatytu laiku, bÅ«damas namuose, adresu Beržų 21-59, Panevėžyje, iÅ¡ savo asmeninio neÅ¡iojamo kompiuterio internetiniame puslapyje www.autoplius.lt patalpino skelbimÄ apie parduodamÄ automobilį „Audi A4“ ir pirkėjui R. B. nurodė svetimÄ M. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti avansÄ â€“ 500 Lt, 2010-04-02, R.

B. pervedus pinigus už automobilį, žadamos prekės nepristatė, pinigų negrÄ Å¾ino, tuo padarydamas R. B. 500 Lt turtinę žalÄ . Taip apgaulės bÅ«du įgijo svetimÄ , R. B. priklausantį turtÄ â€“ pinigus 500 litų (T. 29, b.l. 42). Teismas nuosprendyje pacitavo nukentėjusiojo R. B. parodymus (T. 29, b.l. 51), pasisakė dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo (T. 29, b.l. 84). Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas R., B. atžvilgiu) (T. 29, b.l. 96), bei priteisė R.

B. naudai 500 Lt turtinei žalai atlyginti (T. 29, b. l. 101), tačiau už Å¡iÄ veikÄ T. A. nepaskyrė bausmės. Dėl Å¡ios klaidos apeliacinio skundo nėra. SkundÄ yra pateikęs tik nuteistasis. Skirdamas bausmę už Å¡iÄ veikÄ apeliacinės instancijos teismas blogintų nuteistojo padėtį. BPK 320 str. 4 d. imeratyviai nurodyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo skundai.

Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės iÅ¡taisyti pastebėtos klaidos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,  N U T A R Ė : Nuteistojo T. A. apeliacinį skundÄ atmesti.  Kolegijos pirmininkas                                                         Sigitas Bagdonavičius  Teisėjai                                                                                Valdas Meidus                                                                                                 Pranas Å imkus