1163045e-e1a0-47ae-8c28-fa3b10e44b76 · Druskininkų miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-328-970/2015Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00112-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.; 2.5.10.; (S) 2.5.10.2.4.; 2.5.10.5.2.4.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 20 d.Druskininkai Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieÅ¡kovių atstovei advokato padėjėjai I. U., atsakovui A. L., jo atstovui advokatui R.P. D., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių L. D., R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims V. Å ., UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamos priteisti:

1) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 465,39 Eur turtinės ir 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiÅ¡ko atlyginimo;

2) R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 205,19 Eur turtinės ir 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos žalos visiÅ¡ko atlyginimo;

3) visas ieÅ¡kovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kas ieÅ¡kovės 2011 m. liepos 20 d. iÅ¡plaukė pramoginiu laivu į poilsinę - pramoginę kelionę Nemuno upe. Å iÄ poilsinę kelionę pramoginiu laivu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo atsakovas A. L., kuris 2011 m. gegužės 8 d. laivo nuomos sutarties pagrindu buvo Å¡io laivo valdytojas. Poilsinės iÅ¡vykos metu laive buvo sužalota ieÅ¡kovių sveikata, nes grįžtant iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ dėl laivo manevro, t. y., laivui staiga sustojus, ieÅ¡kovės nukrito nuo laiptų, vedančių į laivo denį, dėl ko patyrė daugybinius kÅ«no sužalojimus.

Dėl ieÅ¡kovių sveikatos sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu tiesiogiai laivÄ valdęs (vairavęs) V. Å . dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 str. 2 d. iÅ¡teisintas. Nuosprendyje konstatuota, kad V. Å ., neturėdamas galiojančio laivavedžio pažymėjimo, prižiÅ«rimas kapitono A. L., 2011 m. liepos 20 d. valdė laivÄ , kai jis plaukdamas iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ Nemuno upe netikėtai susidÅ«rė su nenustatytos kilmės kliÅ«timi, dėl ko laivas staiga sustojo, užgeso variklis, o dėl staigaus laivo sustojimo buvo sužalotos dvi keleivės – L.

D. ir R. Ž.. Baudžiamojoje byloje nenustatyta tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos techninė priežastis. Ieškovei L. D. konstatuoti daugybinės poodinės kraujosruvos liemens, rankų, kojų, kryžmens srityje, juosmeninės - kryžmeninės stuburo dalies sumušimai su potrauminiais uodegikaulio skausmais. Dėl stuburo kryžmeninės dalies sumušimo L. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nugriuvusiai ieškovei R. Ž. konstatuotas galvos sumušimas su kraujosruva kaktos srityje, kairio stipinkaulio galvutės lūžis.

Dėl kairio stipinkaulio galvutės lūžio R. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nei laivÄ vairavęs V. Å ., nei laivo kapitonas, organizavęs kelionę A. L., neatlygino ieÅ¡kovių patirtos turtinės bei neturtinės žalos. Atsakovas A. L. 2011 m. gegužės 8 d. laivo nuomos sutartimi, įvykio metu, buvo laivo valdytoju, taigi A. L., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, o be to, ir keleivių plukdymo laivu organizatoriui, kyla civilinė atsakomybė atlyginti laive padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovėms pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 str.

Å iuo atveju konstatuotini ir akivaizdÅ«s atsakovo, kaip laivo valdytojo, neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė Vidaus vandenų transporto kodekso bei Saugios laivybos įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimais. Dėl sveikatos sužalojimo laive ieÅ¡kovė L. D. patyrė 465,39 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 83,62 Eur (288,73 Lt) iÅ¡laidos vaistams bei gydymo procedÅ«roms ir nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. negautos 381,77 Eur (1 318,18 Lt) pajamos iÅ¡ darbinės veiklos, bei 3 500,00 Eur neturinę žalÄ .

IeÅ¡kovė R. Ž. dėl sveikatos sužalojimo patyrė 205,19 Eur turtinę žalÄ dėl negautų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos ir 3 500,00 Eur neturtinę žalÄ (1 t., 1-8 b. l.) IeÅ¡kovė R. Ž. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad 2011 m. liepos 20 d. su drauge L. D. ir Å¡eimomis plaukė laivu iÅ¡ Jurbarko į NidÄ . Buvo įspėti, jog plaukiant per marias vaikščioti laive negalima, vaikščioti buvo leista tik plaukiant Nemuno vagoje. Grįžtant iÅ¡ Nidos laivÄ vairavo V.

Å .. Plaukiant Nemuno vagoje, jai pritrÅ«ko oro, be to, sugalvojo susimokėti už kelionę, todėl su L. D. lipo laiptais į laivo denį. Laiptų virÅ¡uje stovėjo atsakovas, L. D. lipo priekyje, o ji – už jos. Užlipus pusę laiptų su L. D. sustojo ir kalbėjosi su moterimi dėl apmokėjimo. Abi laikėsi už laiptų turėklų. Tuo metu laivas staigiai sustojo. Laivui sustojus, virÅ¡uje laiptų stovėjęs atsakovas užkrito ant L. D. ir jie abu atsimušė į jÄ , dėl ko visi nukrito.

Kurį laikÄ buvo praradusi sÄ monę, todėl kas vyko toliau ne viskÄ atsimena. Atsigavusi jautė didelį skausmÄ rankoje, buvo sumuÅ¡ta galva, jautė dÅ«mus, iÅ¡sigando gaisro, laive kilo panika. Nuvežus į ligoninę jai buvo sugipsuota ranka, kuri gijo du mėnesius. Dėl Å¡io įvykio patyrė daug nepatogumų, negalėjo vairuoti, nuvykti aplankyti užsienyje kÄ tik gimusios anÅ«kės, Å¡iuo metu ranka visiÅ¡kai nelaiko svorio, neiÅ¡sitiesia, ji negali sportuoti.  IeÅ¡kovė L. D. teismo posėdyje nedalyvavo, jos interesus atstovavo advokato padėjėja I.

U., kuri teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad įvykis laive įvyko kai staiga sustojus laivui ieÅ¡kovės nukrito nuo laiptų vedančių į denį. Draudimo vaikščioti nebuvo. IeÅ¡kovė L. D. griuvo nuo laiptų, nes ant jos užgriuvo atsakovas A. L. ir jÄ nubloÅ¡kė. Krisdama L. D. patyrė daugybines traumas, ypatingai didelius skausmus patyrė dėl juosmens kryžmeninio stuburo dalies sumuÅ¡imo ir uodegikaulio skausmų.

IeÅ¡kovė L. D. ilgÄ laikÄ juto skausmus ir juos jaučia iki Å¡iol, kas apsunkina jos vaikščiojimÄ . Dėl Å¡ių sužalojimų L. D. kurį laikÄ apskritai negalėjo sėdėti. Be to, jos iÅ¡gyvenimus sustiprino tai, kad ji nukrito Å¡alia metalinio strypo, sužalojimus patyrė laive, upės viduryje, buvo neaiÅ¡ku kas nutiko laivui ar jÄ galės pasiekti pagalba, dėl sužalojimų ji du mėnesius negalėjo ruoÅ¡tis masažuotojų pasaulio čempionatui į kurį buvo iÅ¡kovojusi teisę vykti.

IeÅ¡kovė R. Ž. nugriuvusi nuo laiptų taip pat patyrė daugybinius sumuÅ¡imus, jai lūžo kairės rankos stipinkaulio galvutė, dėl sužalojimų ji patyrė skausmus, jos iÅ¡gyvenimus sustiprino nežinia dėl pagalbos suteikimo, be to, per visÄ gijimo laikotarpį ji patyrė didelį diskomfortÄ , nes buvo sunku pasirÅ«pinti pačiai savimi. Rankos gijimas užtruko ilgai, buvo skausmingas, ji patirtÄ traumÄ jaučia iki Å¡iol. IeÅ¡kovėms padaryti sužalojimai specialistų vertinti kaip nesunkÅ«s. Pagrindas atsakovo A.

L. civilinei atsakomybei kilti yra Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. ir CK 6.263 str. Galiojant generalinio delikto doktrinai, kiekvienas asmuo privalo elgtis ir imtis tokių veiksmų, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Tai reiškia, kad jei yra konstatuojamas žalos padarymo faktas asmeniui, tai preziumuojama, kad yra ir neteisėti asmens veiksmai, nebent įrodoma, jog yra tam tikros aplinkybės šalinančios jo atsakomybę. Atsakovo A. L. atsakomybę eliminuojančių force majeure aplinkybių neegzistuoja, kadangi byloje nenustatyta tikroji įvykio kilimo priežastis.

Net ir sutikus su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog laivas galėjo sustoti, nes į sraigtÄ atsitrenkė povandeninis kelmas, tai negalėtų bÅ«ti vertinama kaip nenugalima jėga, nes atsakovas žinojo, kad tokių objektų upėje gali bÅ«ti, todėl Å¡ių aplinkybių negalima priskirti prie nekontroliuojamų ir nepaÅ¡alinamų aplinkybių, kurių negalima paÅ¡alinti ir numatyti. IeÅ¡kovės patyrė iÅ¡laidas sveikatos gydymui, jos stiprinimui, taip pat negavo pajamų. Be to, abi ieÅ¡kovės patyrė ir neturtinę žalÄ , kuria kiekviena vertina po 3 500,00 Eur.

Nesutinka, jog ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovių reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal 2013 m. gruodžio 6 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį laivavedžio ir vairininko veiksmuose kaltė nenustatyta. IÅ¡teisinamajame nuosprendyje buvo konstatuota, kad nenustatytas ir neįrodytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nesunkius dviejų žmonių sveikatos sutrikdymus dėl neatsargumo bÅ«tino objektyvaus požymio – priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių, todėl V.

Å . pagal BK 39 str. 2 d. iÅ¡teisintas. Kateris įvykio metu buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ laivų draudimu ir 200 000,00 Lt sumai laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. IeÅ¡kovės informuotos, kad laivas apdraustas Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir kad 2011 m. liepos 20 d. nelaimingas atsitikimas yra akivaizdus draudiminis įvykis, todėl žalos atlyginimo pareigÄ pagal Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 047 VII sk. 7.1., 7.1.4. turi draudikas UAB DK „PZU Lietuva“.

Sprendžia, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam atsakovui, todėl turi bÅ«ti atmestas. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovės nepateikė tinkamų patirtos neturtinės žalos dydžio įrodymų, apsiribodamos teoriniais pamÄ stymais, o jų praÅ¡omos priteisti socialinės draudimo iÅ¡mokos pagal CK 6.290 str. 1 d. turi bÅ«ti įskaičiuotos į priteistinos žalos sumÄ (1 t., 65-66 b. l.).Atsakovas A. L. ir jo atstovas advokatas R. P. D. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ kelionę kiekvienÄ kartÄ yra pravedamas instruktažas, iÅ¡aiÅ¡kinama, jog laive nevaikščiojama, iÅ¡skyrus parÅ«kyti ir į tualetÄ . Ä®vykio dienÄ plaukė iÅ¡ Nidos Nemuno upe gerai žinomu farvateriu. LaivÄ vairavo trečiasis asmuo V. Å ., jis buvo Å¡alia, stebėjo horizontÄ . Vienu metu laivas netikėtai sustojo, užgeso variklis. Pajuto smÅ«gį, kuris nebuvo didelis, tačiau jis ir ieÅ¡kovės neiÅ¡silaikė, todėl nukrito nuo laiptų.

Perėmė valdymÄ , užvedė variklį ir prisiÅ¡vartavo prie kranto. Apie įvykį pranešė policijai, iÅ¡kvietė medikus. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad buvo sugadintas sraigtas, nulenkta jo viena mentė, dėl ko sprendžia, kad laivas sustojo, nes į sraigtÄ pakliuvo povandeniu buvusi kliÅ«tis. Å io įvykio negalėjo numatyti, todėl mano, kad turi bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Be to, mano, kad ieÅ¡kovės elgėsi neatsargiai, nes be reikalo lipo į denį. Pažymi, kad laivas įvykio metu buvo apdraustas, todėl ieÅ¡kovių patirtÄ Å¾alÄ turi atlyginti bÅ«tent draudikas.

Trečiasis asmuo V. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡vykÄ organizavo atsakovas, kuris buvo laivo kapitonas, jis plaukė kaip stažuotojas. IÅ¡plaukiant keleiviams buvo pravestas instruktažas, mariose vaikščioti laive buvo griežtai draudžiama, Nemuno upėje judėjimas buvo galimas. Kai įvyko įvykis, laivÄ vairavo jis, kapitonas buvo Å¡alia jo. Šį laivÄ plukdė ne pirmÄ kartÄ , keliÄ Å¾inojo gerai.

Plaukiant apie 30-40 km/h greičiu, kažkas kirto į sraigtÄ , dėl ko laivas užgeso ir sustojo. Kapitonas liepė ruoÅ¡ti inkarÄ , nes laivas dreifavo, tačiau kapitonas jį užkÅ«rė ir jie priplaukė krantÄ . Kas įvykio metu nukrito nuo laiptelių nematė, tik atplaukus į krantÄ pamatė, kad yra sužalotų žmonių.  Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad tarp R. T. ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr.1292835). Å ia draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. 200 000,00 Lt sumai buvo apdrausta laivo savininko ir/ar valdytojo civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis dėl žalos padarymo atsirandanti naudojant apdraustÄ laivÄ . Pagal draudimo liudijime papildomas sÄ lygas 2011 m. gegužės – spalio mėnesiais civiline atsakomybe buvo apdraustas laivo nuomotojas A.

L., todėl draudimo sutarties pagrindu tarp draudiko ir atsakovo susiklostė draudimo paslaugų teisiniai santykiai. Draudimo sutartyje nustatyta, kad pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiranda tik įvykus draudimo sutartyje nurodytam draudžiamajam įvykiui. Draudėjas pranešė draudikui apie 2011 m. liepos 20 d. Nemune plaukiant laivui įvykusį įvykį, kurio metu nukentėjo keleiviai. Vėliau Å¡i informacija buvo pateikta raÅ¡tu, dėl ko buvo pradėta žalos bylos administravimo procedÅ«ra, tačiau nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos nebuvo gautos, todėl žalos administravimo procedÅ«ra nutraukta su galimybe jÄ atnaujinti pateikus pretenzijas.

Draudikas 2012 m. vasario 20 d. gavo Klaipėdos apskrities VPK Å ilutės rajono PK raÅ¡tÄ Nr. 30-94-S-2281, kuriuo buvo informuotas apie dėl minėto įvykio atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ir nukentėjusiųjų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Atsižvelgiant į gautas pretenzijas bei paaiÅ¡kėjusias naujas aplinkybes, žalos bylos administravimas buvo atnaujintas. Atnaujinus žalos bylos administravimÄ nustatyta, kad įvykio metu katerį/laivÄ valdė ne draudimo sutartyje nurodytas draudėjas ir/ar Å¡io laivo nuomotojas A.

L., o trečiasis asmuo V. Å ., todėl atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartimi trečiųjų (draudimo sutartyje neįvardintų) asmenų atsakomybė valdant minėtÄ katerį įvykio metu nebuvo apdrausta, draudikas sprendė, kad įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti bÅ«tinų kriterijų ir 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu žalos bylos administravimÄ užbaigė bei draudimo iÅ¡mokos nemokėjo. Baudžiamojoje byloje įvykio metu laivÄ valdęs V. Å . buvo iÅ¡teisintas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Å iuo atveju konstatuota, kad veika – netikėtas atsitrenkimas į nenustatytos kilmės plaukiančiÄ povandeninę kliÅ«tį – ir kilusios pasekmės – nesunkÅ«s dviejų žmonių sveikatos sutrikdymai – yra sietinos atsitiktiniu priežastiniu ryÅ¡iu. Taigi baudžiamojoje byloje konstatuota, kad veika, tai buvo netikėtas atsitrenkimas į nenustatytos kilmės plaukiančiÄ povandeninę kliÅ«tį. Å iuo aspektu įvykio priežastis atitinka nenugalimos jėgos kriterijus, o tai yra pagrindas laivo/katerio valdytojÄ atleisti nuo atsakomybės bei pareigos atlyginti žalÄ .

Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro negautos pajamos. Pagal Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ 9 p., asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Pagal minėtosios tvarkos 6 p., apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, o ne 6 mėnesių laikotarpis, kaip savo paskaičiavime pateikia ieÅ¡kovės. Taigi, Å¡iuo atveju skaičiuojant nukentėjusiųjų vidutinį darbo užmokestį turi bÅ«ti atsižvelgiama tik į 2011 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais ieÅ¡kovių gautÄ darbo užmokestį.

L. D. ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti 288,73 Lt už patirtas iÅ¡laidas įsigyjant vaistus bei gydymo procedÅ«ras, tačiau higienos reikmenys (rankų kremas) 6,27 Lt, indelis tyrimams 0,54 Lt, maisto papildai (kalis) 13,94 Lt, nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykiu. IeÅ¡kovės taip pat reikalauja priteisti kiekvienai po 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, nenustačius tyčinių žalÄ padariusio asmens veiksmų, taip pat įvertinus sveikatos sutrikdymo pobÅ«dį, trukmę, asmens turėtų galimybių praradimÄ paprastai priteisiama nuo 2 000,00 Lt iki 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Maksimali nurodyta suma priteisiama tik esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams, atitinkamai, remiantis į bylÄ pateiktais duomenimis ir dokumentais ieÅ¡kovėms nenustatyta neatstatomų ilgalaikių sveikatos pakitimų, todėl ieÅ¡kovių praÅ¡oma atlyginti 3 500,00 Eur neturtinės žalos suma yra nepagrįsta bei neatitinkanti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje numatytų neturtinės žalos dydžių. Å iuo atveju ieÅ¡kovės galėtų pretenduoti nedidesnę nei 580,00 Eur neturtinės žalos sumÄ .IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovės R.

Ž., ieškovių atstovės, atsakovo, trečiojo asmens V. Š. paaiškinimais, bylos bei baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013 rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. liepos 20 d. apie 19 val. Šilutės r., Šilininkų k. ribose, plaukiant Nemuno upe, atsakovo A. L. išnuomotu pramoginiu laivu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š., įvyko vidaus vandens avarija, kurios metu buvo nesunkiai sužalotos ieškovės L. D. ir R. Ž. (1 t., 12-23, 28-31, 45-47 b. l.). Įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo V.

Å . iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 2 d. (dėl nesunkaus dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo), požymių (1 t., 12-22 b. l.). IeÅ¡kovės, remdamosis CK 6.250 str., 6.236 str. 6.270 str., 6.283 str., kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ atsakovo A. L., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, turtinę bei neturtinę žalÄ . Atsakovas A. L. nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, argumentuodamas tuo, kad jis nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, be to, avarija įvyko esant force majeure sÄ lygomis, todėl jis turi bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės.Dėl Å¡alies (atsakovo) tinkamumoBylos medžiaga nustatyta, kad pramoginio laivo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuojant įvyko vidaus vandenų avarija, savininkas R.

T. su UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaręs laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZULT Nr.1292835), pagal kuriÄ nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. buvo apdrausta pramoginio laivo savininko, o 2011 m. gegužės – spalio mėnesiais ir Å¡io laivo nuomotojo (teisėto valdytojo) A. L. civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis dėl žalos, atsiradusios naudojant apdraustÄ jį laivÄ , padarymo (1 t., 100-106 b. l.). Taigi, įvykio metu, kuomet buvo sužalotos ieÅ¡kovės, laivo nuomotojo A.

L. atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas A. L., remdamasis Å¡iuo faktu, nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje ir atsakovu Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti patrauktas trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, kuriam pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovių patirtÄ turtinę bei neturtinę žalÄ . Pagal laivų valdytojų civilinės atskomybės draudimo sutartį civilinės atsakomybės draudikas prisiima ribotÄ atsakomybę, t. y., atlygina padarytÄ Å¾alÄ , nevirÅ¡ydamas draudimo sumos.

Jeigu draudimo iÅ¡moka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali jÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalÄ padariusio asmens prievolė atlyginti žalÄ yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005).

Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalÄ nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalÄ atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Civiliniame procese tai reiÅ¡kia ieÅ¡kovo teisę ieÅ¡kinyje nurodyti atsakovu tiek žalÄ padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudikÄ , kartu arba atskirai. Taigi, žalÄ padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieÅ¡kovo, kaip nukentėjusiojo, materialinė teisė gauti visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ , įtvirtinta CK 6.251 str. 1 d.ir 6.263 str. 2 d., suponuoja ieÅ¡kovo teisę nustatyti subjektų, turinčių prievolę atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ , procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, Å¡is įgyja teisę reikalauti jÄ atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek žalÄ padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalÄ reiÅ¡kiamas tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis virÅ¡ija draudiko iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ ), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.).

Tačiau, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalÄ kreipiasi į draudikÄ , tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykus vidaus vandenų avarijai, pramoginio laivo/katerio savininkas R. T. apie įvykį pranešė draudikui, Å¡io praneÅ¡imo pagrindu draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ pradėjo žalos bylos administravimÄ , tačiau nukentėjusiosioms nepareiÅ¡kus pretenzijų draudikui, nutraukė žalos bylos administravimÄ (1 t., 107-108 b. l.).

Baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-23-733/2013 nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl įvykusios avarijos, ieÅ¡kovės R. Ž. bei L. D. pateikė ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo (1 t., 34, 61 b. l.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius 2012 m. vasario 14 d. raÅ¡tu Nr. 30-94-S-2281 informavo UAB DK „PZU Lietuva“ apie ieÅ¡kovių (nukentėjusiųjų) byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius (1 t., 88 b. l.) ir 2012 m. vasario 24 d. nutarimu įtraukė į bylÄ UAB DK „PZU Lietuva“ civiliniu atsakovu (1 t., 90 b. l.).

Tuo pagrindu UAB DK „PZU Lietuva“ atnaujino žalos bylos administravimÄ ir nustatęs, jog 2011 m. liepos 20 d. įvykis nėra draudžiamasis, nes įvykio metu laivo nevairavo teisėtas jo valdytojas, 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2011/135725 draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovėms neiÅ¡mokėjo (2 t., 132-133 b. l.). Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kė laivo teisėtam valdytojui, kadangi draudikas įvykį pripažinęs nedraudžiamuoju, atsisakė joms iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Pažymėtina, kad pramoginio laivo valdytojas 2011 m. liepos 20 d. neturėjo įstatyminės pareigos privalomai drausti laivo valdytojo civilinę atsakomybę, draudimo santykiai kilo ne iÅ¡ įstatymu nustatytos pareigos, o iÅ¡ laisvanoriÅ¡ko susitarimo, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovės turėjo pareigÄ pirmiausia reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko, o tik paskui iÅ¡ už žalos padarymÄ atsakingo asmens (subsidiari atsakomybė). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė tinkamam atsakovui, kuris Å¡iuo nagrinėjamu atveju pagal CK 6.270 str. 1 d., 2 d. turi pareigÄ atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kodekso 17 str. 1 d.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino CK 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieÅ¡kovės praleido įstatyme įtvirtintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 str. 7 d., todėl mano, kad ieÅ¡kinys Å¡iuo pagridu turi bÅ«ti atmestas. IeÅ¡kovių atstovė nesutinka, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , argumentuodama tuo, kad atsakovo atstovas neteisingai nurodo teisiniams santykiams taikytinÄ teisės normÄ , kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra pareiÅ¡kusios ne dėl draudiminių teisinių santykių, o dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamoje byloje turėtų bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl nagrinėjamu atveju taikytinos teisės normos, nustatančios ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykio dienÄ ieÅ¡kovės buvo vežamos laivu iÅ¡ Jurbarko į NidÄ , o vėliau iÅ¡ Nidos į JurbarkÄ , už vežimo paslaugas ieÅ¡kovės turėjo sumokėti nustatytÄ užmokestį, taigi ieÅ¡koves su laivo valdytoju (kelionės organizatoriumi) atsakovu A.

L. siejo vežimo sutartis, t. y., ieškovės buvo vežimo sutarties vartotojos (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 30 str. 1 d., CK 6.809 str. 1 d.). CK 1.125 str. 11 d. nustatyta, kad iš krovinių, kelevių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 69 str. 2 d. ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dviejų metų ieškinio senaties terminas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui pareiÅ¡kė dėl padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios vykdant vežimo sutartį, todėl Å¡iuo atveju yra taikytinas sutrumpintas dviejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.124 str. 8 d.). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovės buvo sužalotos 2011 m. liepos 20 d. laive avarijos metu, taigi ieÅ¡kovės apie joms padarytÄ Å¾alÄ sužinojo jau įvykio dienÄ , todėl bÅ«tent nuo Å¡ios dienos ir prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino pradžia (CK 1.127 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tam tikri civilinių teisinių santykių subjektų atlikti veiksmai ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nutraukia arba sustabdo. Pagal CK 1.130 str. 5 d. jeigu teismas palieka nenagrinėtÄ pareiÅ¡kimÄ baudžiamojoje byloje, tai prieÅ¡ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ prasidėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013 medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė 2012 m. vasario 13 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ nutarimu jos byloje pripažintos civilinėmis ieÅ¡kovėmis (baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013, 1 t., 34-35, 61-62 b. l.), taigi nuo 2012 m. vasario 13 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga sustojo. Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu kaltinamÄ jį iÅ¡teisinus ieÅ¡kovių civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėtais.

Tad ieškinio senaties eiga tęsėsi įsiteisėjus Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiui, t. y., nuo 2013 m. gruodžio 27 d. (CK 1.130 str. 5 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovės ieškinį civilinio proceso tvarka paštu išsiuntė 2015 m. vasario 13 d. (1 t., 54 b. l.), teismas sprendžia, kad ieškovės nagrinėjamu atveju nepraleido įstatymo nustatyto sutrumpinto dviejų metų ieškinio senaties termino, todėl atmesti ieškovių ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo nėra teisinio pagrindo (CK 1.127 str. 1 d.).

Dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybės IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo reiÅ¡kia CK 6.270 str., reglamentuojančiu atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ , pagrindu. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovių sveikata buvo sužalota kuomet plaukiant Nemuno upe laivui staiga sustojus ieÅ¡kovės nukrito nuo laiptų (1 t., 12-22 b. l.). Kaip jau minėta Å¡alis siejo vežimo sutartis, o keleivių vežimÄ vidaus vandenimis reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. 1 d. vežėjas, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios. Vežėjas atsako už žalÄ , kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar iÅ¡laipinimo iÅ¡ jo metu, neatsižvelgiant į tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 60 str. nustatyta, kad žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal CK. Pagal CK 6.270 str. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams <...> privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vidaus vandenų avarijos metu atsakovas A. L. laivÄ valdė nuomos sutarties pagrindu (1 t., 23-25 b. l.), iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

Ž., atsakovo bei trečiojo asmens V. Å . paaiÅ¡kinimų matyti, kad bÅ«tent atsakovas A. L. buvo atsakingas už kelionės organizavimÄ bei jos vykdymÄ , todėl atsakovas A. L., kaip jau minėta, turi pareigÄ atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kodekso 17 str. 1 d., CK 6.270 str. 1 d., 2 d.). Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu kaltinamasis V. Å . dėl neatsargaus dviejų žmonių (ieÅ¡kovių) nesunkaus sužalojimo iÅ¡teisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 2 d. požymių (1 t., 12-22 b. l.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 3 d. teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

IÅ¡teisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi Å¡ių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-733/2013 buvo vertinami tik trečiojo asmens V. Å . veiksmai baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti atsakovo, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo, veiksmai civilinės teisės kontekste, t. y., nespręstas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, todėl Å¡ioje byloje turi bÅ«ti nustatinėjamos civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimas. Pažymėtina, kad padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybei yra taikoma griežtoji atsakomybė, tai reiÅ¡kia, jog padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas atsako be kaltės. Tokiu atveju bÅ«tinos nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygos yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo faktÄ didesnį pavojų aplinkiniams keliantis veiksnys, ir priežastinis ryÅ¡ys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 str. yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.236 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, atsakovas vykdydamas pramoginę kelionę, turėjo bendrÄ pareigÄ užtikrinti tinkamÄ ir saugų keleivių vežimÄ .

Iš ieškovės R. Ž., atsakovo bei trečiojo asmens V. Š. paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad avarijos metu pramoginis laivas buvo valdomas laivavedžio V. Š., atsakovas A. L. tuo metu buvo šalia V. Š.. Plaukiant Nemuno upe laivas staigiai stojo, dėl ko atsakovas A. L. neišlaikęs pusiausvyros užkrito ant ieškovių tuo metu buvusių ant laiptų, vedančių į denį, dėl ko ieškovės nukrito ant laivo grindų ir patyrė sužalojimus (1 t., 12-22, 35-38, 45-47 b. l.). Pagal Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24 priimtų Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (toliau – Taisyklės) 1.04 str. 1 d. laivas visada turi plaukti saugiu greičiu.

Net jeigu šiose Taisyklėse nėra specialių nurodymų, laivavedžiai privalo imtis visų atsargumo priemonių, diktuojamų bendrosios pareigos būti budriems ir įsitvirtinusios laivybos praktikos, siekiant išvengti grėsmės žmonių gyvybei, laivų ar plūdriųjų medžiagų junginių, krantų ir įvairių statinių bei įrenginių, esančių laivybos kelyje ar greta jo, pažeidimų, kliūčių laivybai sudarymo, ir žalos įgulos nariams ir kitiems asmenims, esantiems laive ar prie jo prišvartuotose baržose, uosto ar prieplaukos statiniams bei aplinkai padarymo.

Atsakovas A. L. bei trečiasis asmuo V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad plaukiant Nemuno upe laivas plaukė apie 30-40 km/h. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-733/2013 Lietuvos saugios laivybos administracijos pramoginės laivybos vyresniojo inspektoriaus A. D. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad plaukiant Nemuno upe plaukimo greitis nėra apibrėžtas, tačiau plaukti daugiau nei 20 km/h šia upe yra pavojinga (3 t., 85 b. l.). Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad laivas staigiai sustojo, leidžia pagrįstai manyti, kad laivu buvo plaukiama ne saugiu greičiu, kas turėjo įtakos laivo staigiam sustojimui bei atsakovo ir ieškovių nukritimui nuo laiptų.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, įvykio metu atsakovas A. L. laivÄ perdavė valdyti asmeniui, kuris nuo 2000 m. birželio 20 d., t. y., jau 11 metų, neturėjo galiojančio laivavedžio kvalifikacijos pažymėjimo bei vežė daugiau keleivių nei buvo leista kompetentingų institucijų (baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013 1 t. 18-119 b. l., 2 t., 14, 67, 93-94 b. l.), dėl ko pažeidė Taisyklių 1.09 str. bei 10.7 str. 3 d. reikalavimus ir nors Å¡ie pažeidimai neturėjo tiesioginės įtakos laivui staiga sustoti, tačiau tai parodo, jog atsakovas organizuodamas kelionę bei valdydamas laivÄ nebuvo rÅ«pestingas ir atidus.

Ieškovė R. Ž. bei ieškovių atstovė teismo posėdyje nurodė, kad plaukiant Nemuno upe buvo galima užlipti į denį, ieškovei R. Ž. pritrūko oro, todėl abi ieškovės nutarė užlipti į viršų bei pakeliui susimokėti už kelionę. L. D. užlipo aukščiau, R. Ž. užlipo pusę laiptų ir abi sustojo, norėdamos sumokėti už kelionę, netoli laiptų sėdėjusiai vienai iš įgulos narių. Joms stovint ant laiptelių priekyje jų, laiptų viršuje, stovėjo atsakovas A.

L. ir laivui staiga sustojus, A. L. užgriuvo ant L. D. ir jie kartu atsimušė į R. Ž., dėl ko ji krito ant žemės. Atsakovas A. L. aplinkybės, jog užkrito ant ieškovių neneigė ir patvirtino, kad laivui sustojus jis niekur nesilaikė, dėl ko neišlaikęs pusiausvyros krito nublokšdamas ieškoves. Toks atsakovo A. L. elgesys vertintinas, kaip neatitinkantis Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių 1.04 str. 2 d. reikalavimų (CK 6.246 str.), bei rūpestingo žmogaus elgesio kriterijų (CK 6.263 str.).

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtais veiksmais laikytini ir tokie veiksmai, kurie padidina padidinto pavojaus Å¡altinio rizikÄ . IÅ¡ 2011 m. gegužės 8 d. laivo nuomos sutarties, kuria greitaeigis pramoginis laivas Nr. M-3979 iÅ¡nuomotas atsakovui A. L., 1. p. matyti, kad laivas nėra tinkamas navigacijai dėl variklio gedimo, povandeninio sparno pažeidimo ir sraigto deformacijos (baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013, 2 t., 9-12 b. l.). Po mėnesio, 2011 m. birželio 7 d., buvo atlikta Å¡io pramoginio laivo apžiÅ«ra, jos metu laivo trÅ«kumų nenustatyta (baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013, 1 t., 118 b. l., 2 t., 14 b. l.), tačiau iÅ¡ Å¡io akto neaiÅ¡ku, ar atliekant techninę apžiÅ«ra buvo atliktas ir laivo sraigto patikrinimas.

Atsakovas A. L. nurodė, kad sraigtas plaukiant laivu buvo tvarkingas, jį visada remontuoja tik G. J.. Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad 2009-2010 metais darė atsakovui sraigtÄ , kurį teko remontuoti po įvykio. Iki įvykio Å¡io sraigto matyti neteko. Remontuojant sraigtÄ po įvykio, jokių požymių, kad sraigtas po pagaminimo buvo remontuotas nepastebėjo. Byloje duomenų, kad įvykio metu sraigto deformacija buvo paÅ¡alinta, nėra (CPK 178 str.), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas prieÅ¡ kelionę nesiėmė visų veiksmų, kad nepadidėtų laivo keliamos rizikos, kas taip pat galėjo turėti įtakos laivo staigiam sustojimui.

Pažymėtina, kad CK 6.247 str. įtvirtinta vadinamoji lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata. Priežastinio ryÅ¡io lankstumas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado. Pažeidėjo elgesys gali bÅ«ti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti, teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai žala atsiranda ne betarpiÅ¡kai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog jei laivas nebÅ«tų staigiai sustojęs ir atsakovas A. L. nebÅ«tų užkritęs ant ieÅ¡kovių, ieÅ¡kovės nebÅ«tų nukritusios nuo laiptų bei patyrusios joms konstatuotų sužalojimų. Teismas sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovių patirtos žalos ir padidinto pavojaus Å¡altinio veiksmų – laivo staigaus sustojimo bei atsakovo nerÅ«pestingumo (užgriuvimo ant ieÅ¡kovių) yra priežastinis ryÅ¡ys. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neužtikrino tinkamo ir saugaus keleivių vežimo (CPK 178 str., 185 str.), todėl vežėjas, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, turi atlyginti ieÅ¡kovių patirtÄ Å¾alÄ (Vidaus vandenų transporto kodekso 59 str. 1 d., 2 d. 60 str., CK 6.270 str.).

Atsakovas neneigia jog byloje yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, tačiau nurodo, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje konstatuota, jog laivas sustojo dėl netikėto atsitrenkimo į nenustatytos kilmės plaukiančiÄ povandeninę kliÅ«tį, Å¡ios kliÅ«ties nei jis, nei tuo metu laivo laivavedys V. Å . negalėjo numatyti ir jos iÅ¡vengti, ieÅ¡kovės lipdamos laiptais elgėsi neatsargiai, todėl įrodinėja, jog žala ieÅ¡kovėms atsirado dėl nenugalimos jėgos bei ieÅ¡kovių didelio neatsargumo.

IeÅ¡kovių atstovė nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais, nurodydama, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos techninė priežastis nenustatyta, todėl spręsti, jog avarija įvyko dėl nenugalimos jėgo nėra pagrindo, o ieÅ¡kovėms lipti į denį nebuvo draudžiama, todėl jos negali bÅ«ti atsakingos dėl atsiradusių pasekmių. CK 6.270 str. įtvirtintos civilinės atsakomybės pagrindas yra rizika. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (pvz., vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rÅ«Å¡ies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti.

Jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo rizikÄ , tačiau asmuo, jÄ suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimÄ Å¡ios rizikos materializavimÄ si – žalos atsiradimÄ , net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte, todėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip turinčiÄ Ä¯takos jo civilinei atsakomybei aplinkybę ar nenugalimos jėgos aplinkybę.

Pagal CK 6.270 str. 1 d. nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas Å¡alina didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinę atsakomybę (CK 6.253 str. 5 d.). Tai reiÅ¡kia, kad už žalÄ , kuriai atsirasti turėjo įtakos nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, žalos sukėlėjas nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto iÅ¡laidos. IÅ¡ ieÅ¡kovės R. Ž., ieÅ¡kovių atstovės, atsakovo ir trečiojo asmens V. Å . paaiÅ¡kinimų baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-733/2013 teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų I.

G., V. G. parodymų (3 t., 82-84 b. l.), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad keleiviams plaukiant Nemuno upe nebuvo draudžiama iÅ¡eiti ant denio, nei kapitonas, nei kiti įgulos nariai nedraudė laiptais užlipti į denį bei vaikščioti laive, o ieÅ¡kovės lipdamos laiptais laikėsi už turėklų (t. y. elgėsi apdairiai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad ieÅ¡kovių sužalojimus lėmė didelis jų nerÅ«pestingumas ar tyčinis draudžiamas elgesys, nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo bei jo atstovo argumentai, jog ieÅ¡kovių sveikatos sutrikdymÄ lėmė jų didelis neatsargumas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitas atsakovo argumentas, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, byloje neįrodytas. Pagal CK 6.253 str. 2 d. nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Nenugalima jėga teismų praktikoje pripažįstamos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios nepriklauso nuo asmens valios. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 ir kt.).

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje nurodyta, jog tikroji įvykusio vidaus vandens avarijos techninė priežastis nenustatyta. Be to, kaip jau minėta, Å¡iame nuosprendyje konstatuota, kad veika – netikėtas atsitrenkimas į nenustatytos kilmės plaukiančiÄ povandeninę kliÅ«tį – ir kilusios pasekmės – nesunkÅ«s dviejų žmonių sveikatos surikdymai – yra sietinos atsitiktiniu priežastiniu ryÅ¡iu (1 t., 12-22 b. l.). Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡io nuosprendžio, teismas nurodė, kad tikroji įvykusio vidaus vandens avarijos techninė priežastis nenustatyta bei konstatavo, jog laivas netikėtai atsitrenkė į nenustatytos kilmės plaukiančiÄ povandeninę kliÅ«tį.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu – jog laivas netikėtai atsitrenkė į nenustatytos kilmės plaukiančiÄ povandeninę kliÅ«tį – atsakovas A. L. ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ teigia buvus nenugalimai jėgai. Tiek atsakovas A. L., tiek trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ įrodinėdami nenugalimos jėgos faktÄ , nurodo, kad kliÅ«tis, dėl kurios laivas sustojo buvo po vandeniu, todėl jos objektyviai nebuvo galima numatyti ir iÅ¡vengti. Tačiau teismas pažymi, kad nors Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje yra konstatuota, jog laivas netikėtai atsitrenkė į nenustatytos kilmės povandeninę kliÅ«tį, tačiau nei iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nei iÅ¡ nuosprendžio nėra galimybės nustatyti į kokiÄ kliÅ«tį atsitrenkė laivas ir, ar bÅ«tent tai buvo pagrindinė priežastis laivui staiga sustoti, ar laivo sustojimui neturėjo įtakos ir kiti veiksniai.

Be to, minėtame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, jog po įvykio laivas ir atskiri jos agregatai specialistų neapžiūrėti, netirti, įvykio vieta specialistų pagalba tiksliai nenustatyta ir išsamiai neapžiūrėta (dugnas netirtas), dėl ko tikroji įvykusios vidaus vandens avarijos techninė priežastis nenustatyta. Pažymėtina, jog šiuo atveju Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendis, vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris gali būti paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.).

Å ioje byloje įrodymų, kurie patvirtintų tikrÄ jÄ avarijos priežastį, atsakovas A. L., nepateikė (CPK 178 str., 185 str.), todėl spręsti apie nenugalimos jėgos buvimÄ , teismas neturi pagrindo. Atsakovas A. L., trečiasis asmuo UAB DK „PZU „Lietuva“ bei liudytojas G. J. iÅ¡kėlė versijÄ , kad laivas staiga sustojo, nes netikėtai atsitrenkė į plÅ«duriuojantį rastÄ ar kelmÄ . Tačiau Å¡iuo atveju teismas sutinka su ieÅ¡kovių atstovės argumentais, jog net ir toks atvejis neįrodo, kad staigų laivo sustojimÄ bei žalos padarymÄ lėmė nenugalima jėga.

Plaukiojanti povandeninė kliÅ«tis (galimai rastas ar kelmas) negali bÅ«ti laikoma nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktÄ galima protingai numanyti ir tam pasiruoÅ¡ti. Sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių svarbios vidutinio protingai apdairaus ir rÅ«pestingo asmens pastangos žalai iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad force majeure aplinkybėmis laikomi tik reti iÅ¡skirtiniai gamtos reiÅ¡kiniai.

Å iuo atveju atsakovas A. L. tiek teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, tiek teismo posėdyje nurodė kad jam buvo žinoma, jog plaukiant Nemuno upe galimos tokios kliÅ«tys. Trečiasis asmuo V. Å . avarijos metu vairavęs laivÄ , patvirtino, kad plaukiant Nemunu iÅ¡plaukia visokių rÄ stgalių ar kitų plaukiojančių objektų, vietose jie bÅ«na iÅ¡lindę, vietomis jų nesimato, jie nei skęsta, nei plÅ«duriuoja. Taigi tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui V. Å . buvo žinoma aplinkybė, kad Nemuno upėje, net ir plaukiant žinomu farvateriu, gali bÅ«ti plÅ«duriuojančių, nepažymėtų kelmų, įvairių skęstančių bei iÅ¡nyrančių, nepažymėtų rÄ stų, todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, jog plaukiant laivu nebuvo galima numatyti, jog į laivÄ gali atsitrenkti upėje plaukiojantys bei iÅ¡nyrantys rÄ stai ar kelmai, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, žinodamas, jog Nemuno upėje gali bÅ«ti įvairių plaukiojančių kliūčių, plaukiant Nemuno upe turėjo imtis visų atsargumo priemonių (plaukti mažesniu greičiu, uždrausti laive vaikščioti ir kt.), kad iÅ¡vengti galimos atsirasti žalos. Dėl žalos atlyginimo IeÅ¡kovės įrodinėja, kad dėl laivo manevro patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė L. D. praÅ¡o priteisti 465,39 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 83,62 Eur (288,73 Lt) iÅ¡laidos vaistams bei gydymo procedÅ«roms ir nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. 381,77 Eur (1 318,18 Lt) negautos pajamos iÅ¡ darbinės veiklos.

IeÅ¡kovė R. Ž. dėl sveikatos sužalojimo praÅ¡o priteisti 205,19 Eur (708,49 Lt) turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl negautų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.283 str. 2 d. nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. IeÅ¡kovių atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei L. D. nukritus nuo laiptų ji patyrė daugybines traumas, ypatingai didelius skausmus patyrė dėl juosmens kryžmeninio stuburo dalies sumuÅ¡imo ir uodegikaulio skausmus, dėl ko ieÅ¡kovės vaikščiojimas buvo apsunkintas, ji negalėjo sėdėti, gydymui pirko įvairius vaistus, rankų kremÄ , tyrimo indelį, kuris buvo reikalingas tyrimams atlikti ir patyrė 288,73 Lt iÅ¡laidas.

Ieškovė R. Ž. nukritus nuo laiptų patyrė daugybinius sumušimus bei jai lūžo kairės rankos stipinkaulio galvutė, kurio gijimas buvo skausmingas. Abi ieškovė dėl patirtų traumų buvo nedarbingos du mėnesius, dėl ko negavo visų pajamų, kurias galėjo gauti per šiuos mėnesius iš darbinės veiklos, tuo pagrindu prašo priteisti iš atsakovo ieškovėms jų negautas pajamas. Bylos medžiaga, ieškovės R. Ž., ieškovių atstovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės nukritusios laive nuo laiptų patyrė sužalojimus.

Ieškovei L. D. buvo nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos liemens, rankų, kojų, kryžmens srityje, juosmeninės - kryžmeninės stuburo dalies sumušimai su potrauminiais uodegikaulio skausmais (1 t., 28-31 b. l.), ieškovei R. Ž. nustatytas galvos sumušimas su kraujosruva kaktos srityje, kairio stipinkaulio galvutės lūžis (1 t., 45-47 b. l.), ieškovių patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Byloje pateikti ieškovės L. D. kvitai (1 t., 32-34 b. l. b. l.), iš kurių matyti, kad ieškovė L.

D. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. darėsi rentgeno nuotraukÄ , pirko įvairius vaistus, priemones reikalingas gydymo procedÅ«roms atlikti. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad ieÅ¡kovė L. D. nepagrįstai į turtinę žalÄ Ä¯traukė higienos reikmenis – rankų kremÄ , indelį tyrimams bei maisto papildus (kalį). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovei L. D. buvo nustatyti liemens, rankų, kojų, kryžmens srityje, juosmeninės - kryžmeninės stuburo dalies sumuÅ¡imai.

IeÅ¡kovės pirktas rankų kremas „Hospital“ yra minkÅ¡tinamasis rankų odos kremas, skirtas suskirdusiai, suragėjusiai, sausai rankų odai, dažnai veikiamai vandens, Å¡alčio ar karščio, prižiÅ«rėti, taigi Å¡is kremas nėra gydomasis vaistas, todėl teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, jog už šį kremÄ patirtos iÅ¡laidos (6,27 Lt) nėra susijusios su gydymu. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad iÅ¡laidos, patirtos ieÅ¡kovei L. D. perkant indelį tyrimams, nėra susijusios su sveikatos gražinimu reikalingoms iÅ¡laidoms.

Akivaizdu, kad po patirtų sužalojimų, buvo tiriama ieÅ¡kovės bÅ«klė, atliekami įvairÅ«s tyrimai, todėl ieÅ¡kovė tyrimams atlikti pagrįstai įsigijo ginčijamÄ indelį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų kvitų trečiojo asmens nurodomų maisto papildų (kalio) nėra. Tačiau iÅ¡ byloje esančių kvitų matyti, kad vienas kvitas, kuriame nurodytos rentgeno paslaugos (17,58 Lt), yra iÅ¡duotas 2008 m. lapkričio 6 d. (1 t. 32 b. l.), taigi pripažintina, kad Å¡ios iÅ¡laidos nėra susijusios su ieÅ¡kovės L.

D. patirta žala. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė L. D. įrodė, jog dėl sužalojimų pirkdama vaistus, įvairias gydymo priemones, atlikdama procedÅ«ras patyrė 76,71 Eur (264,88 Lt (288,73 Lt – 6,27 Lt – 17,58 Lt)) turtinę žalÄ . IeÅ¡kovės taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos už nedarbingumÄ . IeÅ¡kovė L. D. praÅ¡o priteisti 381,77 Eur (1 318,18 Lt) negautų pajamų, o ieÅ¡kovė R. Ž. – 205,19 Eur (708,49 Lt) negautų pajamų.

IeÅ¡kovių atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nei CK, nei vidaus vandenų transporto kodekse nenustatyta, kokia tvarka turi bÅ«ti apskaičiuojama žala dėl negautų pajamų, todėl ieÅ¡kovės, paskaičiuodamos negautas pajamas, paėmė ieÅ¡kovių vidutinį darbo užmokestį per 6 mėnesių laikotarpį ir paskaičiavo, kiek bÅ«tų gavusios darbo užmokesčio, atsižvelgiant į paskaičiuotÄ vidurkį per jų nedarbingumo laikotarpį bei Å¡iÄ sumÄ sumažino gautomis iÅ¡mokomis iÅ¡ darbdavio bei Sodros.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ bei atsakovas nesutinka su tokiu ieškovių negautų pajamų paskaičiavimu, argumentuodami tuo, kad ieškovės nepagrįstai apskaičiuoja vidutinį darbo užmokestį už 6 mėnesių laikotarpį, kadangi apskaičiuodamos vidutinį darbo užmokestį ieškovės turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“.

Taigi byloje kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo. Teismas pažymi, kad darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ Ä¯vykio metu reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as“ (toliau – ApraÅ¡as, redakcija galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.). Pagal Å¡io ApraÅ¡o 6.1. p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Ä® darbuotojų vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas apmokėjimas už kasmetines atostogas (ApraÅ¡o 5.1. p.). Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, vadovaudamasis minėtu ApraÅ¡u, pateikė ieÅ¡kovių negautų pajamų apskaičiuotas sumas ir nurodo, kad ieÅ¡kovės L. D. negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu sudaro 346,49 Eur, o ieÅ¡kovės R. Ž. – 99,31 Eur (2 t., 10-14 b. l.). Teismas nesutinka su trečiojo asmens paskaičiavimais, nes trečiojo asmens paskaičiavimai neatitinka ApraÅ¡o 3.1. p. reikalavimų, kadangi vidutinis darbo užmokestis ieÅ¡kovėms paskaičiuotas pagal ieÅ¡kovėms faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (t. y., atskaičius mokesčius), o ne už pagrindinį darbo užmokestį (t. y., neatskaičius mokesčius), be to, apskaičiuojant ieÅ¡kovei R.

Ž. negautas pajamas nepagrįstai buvo išminusuotos 8 dienos (kaip atostogų dienos) iš nedarbingumo metu buvusių darbo dienų (1 t., 49 b. l.). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei L. D. per 2011 m. balandžio – birželio mėnesius priskaitytas darbo užmokestis yra 8 435,99 Lt (1 805,99 Lt už 2011 m. balandžio mėnesį (neįskaičiuojant pajamų gautų už kasmetines atostogas) + 3 274,00 Lt už 2011 m. gegužės mėnesį + 3 356,00 Lt už 2011 m. birželio mėnesį), faktiškai dirbtų dienų skaičius (atskaičius 13 dienų atostogų) – 62 (1 t., 37, 156-158 b. l.), todėl ieškovės L.

D. vidutinis darbo dienos užmokestis yra 136,06 Lt (8 435,99/62) (ApraÅ¡o 6.2. p.). IeÅ¡kovei L. D. nustatytas 6 dienų darbo savaitės rėžimas (1 t., 144 b. l .), ji nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo nedarbinga (1 t., 38-39 b. l.), t. y., iÅ¡ viso 55 darbo dienas. Taigi vidutinis darbo užmokestis už šį nedarbingumo laikÄ sudaro 7 483,30 Lt (136,06x55). L. D. minėtu laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iÅ¡mokėjo 4 372,20 Lt ligos paÅ¡alpÄ (1 t., 38-39 b. l.), darbovietė – 119,00 Lt (1 t., 150 b. l.), todėl ieÅ¡kovės L.

D. dėl nedarbingumo negautos pajamos sudaro 866,57 Eur (2 992,10 Lt (7 483,30 Lt – 4 372,20 Lt – 119,00 Lt)). IeÅ¡kovė L. D. praÅ¡o priteisti mažesnę sumÄ negautų pajamų – 381,77 Eur, todėl jos praÅ¡ymas priteisti nuostolius (negautas pajamas) tenkintinas visiÅ¡kai. IeÅ¡kovei R. Ž. per 2011 m. balandžio – birželio mėn. iÅ¡ viso priskaitytas 5 819,14 Lt darbo užmokestis (2 099,14 Lt už 2011 m. balandžio mėnesį + 1860,00 Lt už 2011 m. gegužės mėnesį + 1860,00 Lt už 2011 m. birželio mėnesį), dirbtų dienų skaičius – 63 (1 t., 49-50 b. l.), todėl vidutinis dienos darbo užmokestis yra 92,37 Lt (5 819,14/63).

IeÅ¡kovė R. Ž. nedarbinga buvo nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. (1 t., 48 b. l.), t. y., iÅ¡ viso 47 darbo dienos. Taigi, vidutinis darbo užmokestis už šį nedarbingumo laikÄ ieÅ¡kovei R. Ž. sudaro 4 341,39 Lt (92,37x47). IeÅ¡kovei R. Ž. minėtu laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iÅ¡mokėjo 2 442,11 Lt ligos paÅ¡alpÄ (1 t., 51-53 b. l.), o darbovietė – 147,79 Lt (1 t., 154 b. l.), todėl ieÅ¡kovės R. Ž. dėl nedarbingumo negautos pajamos sudaro 507,27 Eur (1 751,49 Lt (4 341,39 Lt – 2 442,11 Lt – 147,79 Lt)).

IeÅ¡kovė R. Ž. praÅ¡o priteisti mažesnę sumÄ negautų pajamų – 205,19 Eur, todėl jos praÅ¡ymas priteisti nuostolius (negautas pajamas) tenkintinas visiÅ¡kai. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės L. D. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei L. D. priteistina 458,48 Eur (76,71 Eur + 381,77 Eur) turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovės R. Ž. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei R.

Ž. priteistina 205,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6. 249 str., 6.263 str. 1 d., 2 d.).IeÅ¡kovės taip pat praÅ¡o priteisti po 3 500,00 Eur neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės R. Ž., ieÅ¡kovių atstovės, atsakovo, trečiojo asmens V. Å . paaiÅ¡kinimų, bylos bei baudžiamosios bylos Nr. 1-23-733/2013 medžiagomis nustatyta, kad ieÅ¡kovėms laive nukritus nuo laiptų, ieÅ¡kovei L.

D. buvo padaryti daugybiniai liemens, rankų, kojų, kryžmens srityje, juosmeninės - kryžmeninės stuburo dalies sumuÅ¡imai (1 t., 28-31 b. l.), ieÅ¡kovei R. Ž. – galvos sumuÅ¡imas bei kairio stipinkaulio galvutės lūžis (1 t., 45-47 b. l.). Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovės jautė stiprius fizinius skausmus, nepatogumus, iÅ¡gÄ stį, baimę, nerimÄ , kadangi sužalojimų metu plaukė laivu upe svetimoje vietoje. IeÅ¡kovė L. D. du mėnesius negalėjo dirbti, atsirado baimės jausmas, blogai miegojo, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl sveikatos bÅ«klės ateityje, kadangi ji yra masažuotoja, o patirta stuburo trauma galėjo pakenkti jos darbe, be to, ji turėjo nutraukti savo pasirengimÄ pasauliniam SPA masažuotojų čempionatui.

IeÅ¡kovei R. Ž. dėl rankos lūžio buvo apsunkinta galimybė pasirÅ«pinti savimi, dėl ko ji jautė didelį diskomfortÄ , iÅ¡gyveno, jog dėl patirtos traumos negalėjo nuvykti suplanuotu laiku aplankyti kÄ tik gimusios anÅ«kės, du mėnesius negalėjo vairuoti automobilio. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturinės žalos dydžio teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad ieÅ¡kovės įrodymų, patvirtinančių, jog patirti sužalojimai joms bÅ«tų sukėlę rimtų ilgalaikių padarinių, nepateikė (CPK 178 str., 185 str.), jos abi grįžo į darbus, ieÅ¡kovė L.

D. dalyvavo čempionate ir netgi užėmė 4 vietÄ . Atsakovas yra 67 metų amžiaus, turi nekilnojamojo turto (1 t., 132-134 b. l.), yra paėmęs kelis kreditus, dėl ko turi 36 698,30 Eur įsiskolinimÄ bankams (2 t., 65 b. l.), jis tyčios pakenkti ieÅ¡kovėms ar sutrikdyti jų sveikatos neturėjo, atsakovėms sužalojimai padaryti dėl atsakovo nepakankamo rÅ«pestingumo bei atidumo. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovėms padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, sunkumÄ , taikytÄ gydymÄ ir jo trukmę, patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieÅ¡kovėms ypatingai sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių nėra likę, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, siekiant ieÅ¡kovių bei žalÄ padariusio atsakovo interesų pusiausvyros, ieÅ¡kovių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, sumažinant praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ iki 1 300,00 Eur.

Prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ savo esme yra piniginė prievolė, todėl priteisus žalos atlyginimÄ gali bÅ«ti priteisiamos CK 6.37 str. nustatytos palÅ«kanos. Procesinių palÅ«kanų dydis nustatomas pagal CPK 6.210 str. 1 d. visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti. IeÅ¡kovės praÅ¡o priteisti 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistų joms žalos atlyginimo sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo A.

L. ieÅ¡kovių naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko priteistos žalos atlyginimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 str. bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu buvo atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ieškovės L. D. atžvilgiu tenkintinas 44 proc., ieškovės R. Ž. atžvilgiu – 41 proc., iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 98,00 Eur (52,00 Eur (už ieškovės L.

D. reikalavimÄ ) + 46,00 Eur (už ieÅ¡kovės R. Ž. reikalavimÄ ) žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.). IeÅ¡kovės praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo kiekvienai po 350,00 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ . IÅ¡ byloje esančių 2015 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 360 bei mokėjimo nurodymo Nr. 394 matyti, kad ieÅ¡kovės už ieÅ¡kinio parengimÄ , pareiÅ¡kimo dėl papildomų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų teikimo parengimÄ , atstovavimÄ sumokėjo po 350,00 Eur (2 t, 17-19, 64 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus už advokato teikiamÄ teisinę paslaugÄ priteistinus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumÄ , parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, atstovavimo teismo posėdžiuose laikÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovių faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos (iÅ¡ viso 700,00 Eur) advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl iÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieÅ¡kovei L.

D. priteistina 154,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o ieÅ¡kovei R. Ž. – 143,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieÅ¡kinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iÅ¡ viso sudaro 40,75 Eur, atitinkamai iÅ¡ atsakovo priteistina 17,52 Eur Å¡ių iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės L. D. – 12,08 Eur, iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

Ž. – 11,15 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).              Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 458,48 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 48 ct) turtinės žalos atlyginimo, 1 300,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 758,48 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. vasario 20 d. iki visiÅ¡ko priteistos žalos atlyginimo ir 154,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 205,19 Eur (du Å¡imtus penkis eurus 19 ct) turtinės žalos atlyginimo, 1 300,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 505,19 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. vasario 20 d. iki visiÅ¡ko priteistos žalos atlyginimo ir 143,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris eurus 50 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 98,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,52 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 115,52 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika eurų 52 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,08 Eur (dvylika eurų 8 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,15 Eur (vienuolika eurų 15 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Druskininkų miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                               Džiuginta Plukienė